Kaip rašė naujienų agentūra „Reuters“, trečiadienį Kentukio valstijoje lankęsis JAV prezidentas D. Trumpas tikino, kad karas Irane – laimėtas.
„Leiskite pasakyti – mes laimėjome. Niekados nesinori per anksti skelbti apie pergalę, tačiau mes laimėjome. Viskas buvo baigta pirmąją valandą“, – kalbėjo prezidentas.
D. Trumpas teigė, kad sunaikino Irano laivyną, tačiau „per anksti“ trauktis neketina.
„Nenorime per anksti išeiti (iš Irano – tv3.lt). Mums reikia pabaigti darbus, tiesa?“ – sakė JAV prezidentas.
Administracija siunčia žinią – tai nebus ilga karinė operacija
Komentuodamas JAV prezidento pasisakymus, politologas Linas Kojala teigia, kad taip D. Trumpo administracija bando siųsti signalą, kad karas Irane nebus labai ilga karinė operacija. Vis dėlto, nėra aišku, kada jis baigsis.
„Tai savaime dar neindikuoja, kada tai galėtų nutikti. Ir ko gero, artimiausių dienų perspektyva daugelio nėra matoma kaip ta, kuri galėtų visiškai užbaigti karinius veiksmus. Tuo pačiu ilgalaikės jų tąsos perspektyva taip pat atrodo nelabai tikėtina“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo politologas L. Kojala.
Vienas iš konkretesnių karo pabaigos terminų, anot L. Kojalos, yra 60 dienų nuo jo pradžios. Po to reikalingi papildomi Kongreso įgaliojimai. Šiuo metu D. Trumpas du mėnesius nuo karo pradžios turi visišką laisvę, teigia politologas. Vis dėlto šis terminas nebūtinai reiškia, kad karas baigsis po dviejų mėnesių.
„Aišku, ji (data – tv3.lt) savaime nereiškia, kad būtinai ties ta data turėtų kažkas baigtis, bet vėlgi indikuotų, kad planavimas yra susijęs su savaitėmis, o ne mėnesiais. Tai turbūt atspindi ir bendras kontekstas, kuriame aiškiai Trumpo administracija jautriai reaguoja į tai, kas vyksta rinkose, ypatingai naftos rinkoje.
Sprendimas prisidėti prie strateginių naftos rezervų papildomo panaudojimo rinkoje, kad kainų šuoliai būtų suvaldomi rodo, kad tai Trumpui yra svarbu ir tokiu atveju lūkestis ir planas būtų tas, kad kariniai veiksmai yra planuojami užbaigti gana artimo laikotarpio perspektyvoje“, – aiškino politologas.
Bet koks rezultatas bus vadinamas pergale
Pasak politologo, JAV prezidentas karo tikslus apibrėžė abstrakčiai. Taip D. Trumpas pasiliko galimybę galutinį rezultatą įvertinti taip, kaip jam tuo metu atrodys tinkamiausia. Šiuo metu D. Trumpas akcentuoja Irano laivyno, balistinių raketų sistemų sunaikinimą.
„Tai yra konkretesni rezultatai, kuriuos Trumpas kartos ir ateityje, apibrėždamas, kodėl tai buvo didelė sėkmė, bet vertinti, ar tai atliepia ilgalaikį strateginį lūkestį, ko gero, dar yra šiek tiek ankstyva“, – aiškino L. Kojala.
L. Kojala teigia, kad viskas priklausys nuo to, kaip Irano kariniai praradimai paveiks patį režimą. Jeigu Iranas karinius pajėgumus atkurs ir nepakeis ideologinės bei karinės krypties, rezultatas atrodys itin menkas, teigia L. Kojala. Anot politologo, šiuo metu yra aišku, kad kariniame lygmenyje operacija vyksta sėkmingai.
„Jeigu vis tiktai pasikeitimai politiniame lygmenyje dėl to, kad buvo eliminuota bent dalis Irano režimo lyderių ir smūgių jėga, kuri sumenkino Irano karinį potencialą, pakeis Irano veikimo būdą, net jeigu ir nepakeis viso režimo, bet sąlygos peržiūrą derybose, kuri buvo neįmanoma iki karinių operacijų, ko gero, kad Trumpas tą galės pristatyti kaip rezultatą“, – komentavo L. Kojala.
„Jungtinių Valstijų karinė galia dar kartą pademonstravo savo potencialą, bet ar pavyks tas taktines karines sėkmes paversti ilgalaikiu politiniu rezultatu? Vis dar yra neatsakytas klausimas“, – teigė politologas.
Anot L. Kojalos, būtų sunku įsivaizduoti, kad D. Trumpas pripažintų, kad karinė operacija Irane yra nesėkminga. Bet kokia situacija galėtų būti apibendrinama kaip tokia, kuri atliepia prezidento lūkesčius ir sustiprina JAV bei Izraelio saugumą. Šiuo metu karinės operacijos pradžioje įvardinti tikslai, kaip režimo kaita ar eliminuota Irano branduolinė programa, yra „pastumti į šalį“, teigia politologas.
„Daugiau akcentuojami būtent tie kariniai taktiniai pasiekimai, kurie irgi savaime yra reikšmingi ir kurie tikrai gali sumažinti Irano režimo keliamą grėsmę regionui, bet vėlgi ar tai sąlygos ir ilgalaikį politinį pokytį – čia jau daugiau diskusijų“, – komentavo L. Kojala.
Amerikos gyventojai mato karo poveikį kasdienybėje
Prieš daugiau nei savaitę pasirodė apklausa, kuri parodo, kad dauguma amerikiečių nepritaria kariniams veiksmams Irane. Kone 6 iš 10 amerikiečių nesutinka su JAV sprendimu vykdyti karinius veiksmus Irane, rašo CNN.
L. Kojala teigia, kad Jungtinių Valstijų gyventojai karo poveikį pstebi kasdienybėje, pavyzdžiui, pakilusiose kuro kainose. Taip pat dalis visuomenės svarsto, ar tikrai Irano režimo grėsmė buvo pasiekusi tokį lygį, kad būtinai reikėjo naudoti karinę jėgą.
„Nemažai daliai amerikiečių [...] kyla abejonė, ar tikrai situacija buvo tokia, kai kad šitas veiksmas buvo visiškai neišvengiamas ir būtinas būtent šiuo metu. Administracijai aišku teks ieškoti būdų pagrįsti, kad vis tiktai galutinis rezultatas atitiko kaštų ir naudos analizę, nes kaštai yra apčiuopiami tiek amerikiečiams, tiek karine prasme“, – teigė politologas.
Tuo pačiu JAV visuomenė pritaria, kad Irano režimas yra grėsmė, nedraugiškas ir veikiantis teroristiniais metodais, sakė L. Kojala.
„Iš esmės šitos grėsmės eliminavimas yra svarbus strateginis tikslas, bet ar tai yra įmanoma padaryti tais veiksmais, kuriuos nusprendė įgyvendinti prezidento Trumpo administracija? Turbūt vis dar kelia dilemų nemažai daliai visuomenės“, – komentavo politologas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
