„Kalbėjome apie tai, kokios būtų galimos priemonės. Lietuva yra tokias priemones panaudojusi per (koronaviruso – BNS) pandemiją, verslo subsidijavimą ir tam tikrų laikinųjų priemonių verslo situacijai palengvinti“, – žurnalistams spaudos konferencijoje pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba teigė prezidentas.
„Tai priklausys nuo ilgalaikiškumo, jei šita situacija užsitęstų, be abejonės, reikėtų ieškoti sprendimų. Jie ieškomi visoje Europos Sąjungoje, štai ir Vokietija sumažino elektros energijos kainą arba taiko privilegijuotą elektros energijos kainą savo didžiosioms įmonėms“, – pridūrė jis.
Lietuva jungiasi prie Vokietijos iniciatyvos
Pasak G. Nausėdos, Lietuva prisijungia prie Vokietijos iniciatyvos ir siekia konkurencingumo klausimus kelti Europos Sąjungos lygmeniu „visu rimtumu“.
G. Nausėda taip pat pakartojo, kad Seimo pavasario sesijoje teiks įstatymo pataisas, kuriomis daug energijos vartojančioms įmonėms būtų leidžiama už ją mokėti mažiau, o skolą grąžinti vėliau, kai Lietuva visa elektra gebės apsirūpinti pati.
Anot prezidento, energijai imlioms įmonėms tam tikram laikui būtų sumažinta energetikos infrastruktūros dedamoji.
„Savo įstatymų paketą skiriame tam, kad energetikos infrastruktūros dedamąją galėtume sumažinti ir tokiu būdu sumažintume bendrą elektros kainą energijai imlioms įmonėms tam tikram laikotarpiui, tam, kad jos galėtų tą savotišką kainos kreditą atiduoti vėlesniuoju laikotarpiu – 2031–2038 metais, nes tikimės, kad iki to laiko mums pavyks įgyvendinti visus atsinaujinančios energetikos projektus, išspręsti elektros energijos deficitą Lietuvoje ir tikėtis palankesnio energetikos kainų lygio tuo vėlesniuoju laikotarpiu“, – pirmadienį teigė G. Nausėda.
„Pradiniu (dabartiniu – BNS) laikotarpiu labai svarbu, kad mūsų įmonės būtų konkurencingos“, – pridūrė prezidentas.
Jis pabrėžė, kad Europos įmonės patiria konkurencinį spaudimą iš augančių ekonomikų Azijoje.
„Verslas patiria didžiulį konkurencinį spaudimą, ypač Europos verslas. Mes matome atsirandančias naujas ekonomines galybes Rytuose, be jokios abejonės, JAV politika sukuria tam tikrų papildomų iššūkių Europos įmonėms. Propaguoju idėją, kad turime padaryti kur kas daugiau, kad verslas galėtų naudotis žemesnėmis energetinių išteklių kainomis“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovo patarėjas Vaidas Augustinavičius anksčiau yra sakęs, kad sumažinus elektros tarifo dedamąją už infrastruktūrą valstybei reikėtų kasmet pasiskolinti 40 mln. eurų, kuriuos įmonės ilgainiui sugrąžintų valstybei.
Gamtinių dujų kaina Europoje pirmadienį šoktelėjo 30 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus. Europos etalonu laikomų Olandijos TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina šoktelėjo iki 69,50 eurų už MWh, tačiau vėliau šiek tiek sumažėjo.
Tuo metu naftos kainos taip pat šoktelėjo 30 proc. Prekybos Azijoje metu „West Texas Intermediate“ kaina augo 30 proc. iki 118,88 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ nafta pabrango 28 proc. iki 118,73 JAV dolerio.
