iranas

Izraelis iš pradžių planavo smogti Iranui šių metų viduryje, tačiau įvykiai Islamo Respublikoje ir besikeičianti regiono dinamika privertė paankstinti operaciją iki vasario, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Israelis Katzas. „Operacija buvo suplanuota metų viduriui su tais pačiais tikslais“, – sakė I. Katzas kreipdamasis į karinės žvalgybos pareigūnus, teigiama jo biuro išplatintame pranešime.

Prancūzija Irano kryptimi siunčia vienintelį savo lėktuvnešį su naikintuvais, taip pat laivą į Kiprą, kurio gynybą jau skuba stiprinti ir Graikijos laivai. O Amerikos prezidentas atvirai priekaištauja kitoms Europos šalims, kad šios per mažai padeda Amerikos operacijai. Priimdamas Vokietijos kanclerį, Donaldas Trumpas pagrasino nutraukti prekybą su Ispanija ir ėmė kritikuoti Britaniją, nesuteikusią savo bazių puolamajam smūgiui Irane.

Vienas iš ištikimiausių Ramzano Kadyrovo „vėliavnešių“, čečėnų specialiųjų pajėgų „Achmat“ vadas Apti Alaudinovas pareiškė, kad yra pasirengęs atiduoti visą turimą ginkluotę ajatolų režimui ir pats vykti kariauti už Iraną. Rusijos kariuomenės generolas leitenantas pareiškė, kad „Iranui reikia atiduoti viską“, o Donaldą Trumpą pavadino Antikristu, rašoma „Astra“. „Reikia duoti Iranui viską, ką galime duoti, palaikyti jį viskuo, kuo tik įmanoma palaikyti.

JAV povandeninis laivas Indijos vandenyne torpedavo ir nuskandino Irano karo laivą, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas. „Amerikiečių povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė, kad yra saugus tarptautiniuose vandenyse. Bet ne, jį paskandino torpeda“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas. „Irano karinis laivynas ilsisi Persijos įlankos dugne“, – pareiškė jis, rodydamas atakos Indijos vandenyne vaizdus.

Karas Irane ir regione toliau eskaluojasi – Izraelis atliko atakas Teherane ir Beirute, šimtai tūkstančių užsieniečių, įskaitant tūkstančius vokiečių ir prancūzų, įstrigo konflikte. Lietuva pradeda ribotą savo piliečių evakuaciją, pirmiausia prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems asmenims, nukreipiant evakuacijos procesą į Jungtinius Arabų Emyratus, kur šiuo metu yra apie 20 pažeidžiamų Lietuvos piliečių.

Oro eismas virš Kipro trečiadienį buvo trumpam nutrauktas pastebėjus įtartiną oro objektą, atskridusį iš Libano, tačiau šalies oro erdvė visą laiką buvo atvira, pranešė vyriausybė. Kipro žiniasklaida, įskaitant visuomeninį transliuotoją RIK, anksčiau buvo pranešę, kad oro erdvė laikinai uždaryta. Vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letymbiotis sakė, kad dviejų lėktuvų pilotų buvo paprašyta trumpam pasilikti laukimo režime.

Komunikacijos ekspertas Laurynas Filipavičius savo „Facebook“ paskyroje skelbia, kad Lietuvos valdžia nesugeba efektyviai gelbėti piliečių krizės metu, šiuo atveju – dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose ir ten užstrigusių lietuvių evakuacijos.  Jo teigimu, valdžia užsiima formalių laiškų skleidimu ir socialinių tinklų šou, o tikras valstybės gebėjimas būtų leisti veikti specialistams, kurie tikrai žino, kaip užtikrinti žmonių saugumą. „Kol „bufetava“ nr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vasario 23 d. kalbėjosi telefonu ir nusprendė šeštadienį, vasario 28 d., pradėti karinę operaciją prieš Iraną, praneša „Axios“, remdamasis šaltiniais, cituoja „European Pravda“. Leidinys, remdamasis trimis šaltiniais, praneša, kad pokalbio metu B. Netanyahu pranešė D. Trumpui, kad Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir jo pagrindiniai patarėjai šeštadienio rytą susitiks vienoje vietoje Tehera...

Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad iš Irano buvo paleista balistinė raketa, kuri skrido į Turkijos oro erdvę, bet buvo numušta, rašo „Sky News“. NATO oro gynybos pajėgos rytinėje Viduržemio jūros dalyje numušė raketą, kuri skrido per Irako ir Sirijos oro erdvę. „Šaudmenų skeveldra, nukritusi Hatajaus provincijos Dortiolo rajone, buvo identifikuota kaip priklausanti oro gynybos amunicijai, kuri numušė grėsmę“, – pranešė ministerija, pridurdama, kad aukų nėra.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose aptiktos rusų ženklais pažymėtų dronų nuolaužos. Atremdami didelio masto Irano ataką prieš Dubajų, vietos oro gynybos sistemos numušė „Geran-2“ tipo aparatus, praneša „RBC–Ukraine“. Bepilotės skraidyklės nuolaužos su ženklais „Geran-2“ buvo rastos netoli strategiškai svarbaus Jebel Ali uosto.

JAV povandeninis laivas torpedavo ir nuskandino Irano karo laivą Indijos vandenyne, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas. „Amerikos povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą, kuris manė esąs saugus tarptautiniuose vandenyse. Tačiau jis buvo nuskandintas torpedos“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas. Beveik 150 žmonių dingo, o keli žuvo po to, kai fregata „IRIS Dena“ trečiadienį nuskendo prie Šri Lankos krantų, pranešė pareigūnai.

 Karas Artimuosiuose Rytuose – itin svarbiame naftos ir dujų gavybos regione – grasina sukelti pasaulinę energetikos krizę. Azijos ir Europos šalių naftos atsargos gali sušvelninti tiesioginį Artimųjų Rytų karo, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, poveikį, tačiau ilgalaikis konfliktas gali sukelti didelių sutrikimų ir staigų kainų kilimą, įspėja analitikai.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi ginti Europos Sąjungos (ES) interesus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas  pagrasino nutraukti prekybinius ryšius su Ispanija už tai, kad ši atsisakė leisti Vašingtonui naudotis savo bazėmis Irano puolimui.

Irano sekmadienį dronais atakuotas JAV operacijų centras Kuveite, kuriame žuvo šeši amerikiečių kariai, buvo įsikūręs viduryje šalies civilinio uosto, už keliolikos kilometrų nuo pagrindinės kariuomenės bazės, modifikuotame jūriniame konteineryje, rodo palydovinės nuotraukos.

Vyriausybei nusprendus vykdyti pažeidžiamiausių grupių Lietuvos piliečių evakuaciją iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) bei aplinkinių šalių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad šiai grupei priklausančių ir šiuo metu JAE esančių žmonių skaičius išaugo iki 28.  „Mums idealiausias planas būtų vykdyti evakuaciją iš JAE, nes ten yra didžiausias skaičius pažeidžiamiausių žmonių.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį atrėmė JAV prezidento Donaldo Trumpo kritiką dėl Madrido atsisakymo leisti JAV lėktuvams naudotis savo bazėmis atakoms prieš Iraną. „Ispanijos vyriausybės poziciją galima apibendrinti (...) žodžiais: karui – ne“, – sakė jis per televiziją transliuotame kreipimesi, praėjus dienai po to, kai D. Trumpas pagrasino nutraukti visą prekybą su Ispanija.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos banko (LB) vadovas teigia, kad karo poveikis ekonomikai priklausys nuo jo trukmės. Gediminas Šimkus sako, kad Lietuvos prekybiniai santykiai su regionu yra nedideli, todėl poveikis galėtų būti jaučiamas netiesiogiai. „Penkta diena, kai vyksta kariniai veiksmai, daryti toli siekiančias išvadas būtų labai drąsu, gal net avantiūristiška.

Nuo kovo 2 d. ne mažiau kaip 11 verslo lėktuvų, registruotų Rusijoje, išskrido iš Omano ir Jungtinių Arabų Emyratai oro uostų į Maskvą. Aštuoni iš jų specialiai atskrido į regioną, kurį paveikė JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Iraną. Nurodoma, kaip taip vadinamoje VIP evakuacijoje taip pat dalyvauja ir Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ lėktuvas, rašo Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Agentstvo“. Pirmadienį viena vieta tokiame reise buvo parduodama už 20 tūkst.

Pasauliniame kontekste šiuo metu neramu – tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą, Afganistanas paskelbė apie kovas prieš Pakistaną, o prieš kelias dienas nuskambėjo žinia apie dar vieną konfliktą – JAV ir Izraelio atakas prieš Iraną. Nors šie konfliktai atrodo tolimi, tačiau jų atgarsiai pasiekia ir mus. Šiuo metu žinių apie pasaulyje vykstančius konfliktus yra apstu, o naujai prasidėję kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose tapo bene labiausiai aptarinėjama tema.

 Prancūzija siunčia savo pagrindinį lėktuvnešį į Viduržemio jūrą, reaguodama į besiplečiantį konfliktą Artimuosiuose Rytuose, antradienį pranešė prezidentas Emmanuelis Macronas. „Įsakiau lėktuvnešiui „Charles de Gaulle“ (...) ir lydinčioms fregatoms nustatyti kursą Viduržemio jūros link“, – sakė jis per televiziją, praėjus dienai po to, kai įspėjo apie riziką, kad konfliktas gali peržengti Europos sienas.

JAV ir Izraelio karo su Iranu paskatintos naftos kainos trečiadienį tęsia savo kelią į viršų. Tuo metu akcijos kursai ir toliau smunka, investuotojams vis labiau nerimaujant dėl infliacijos šuolio ir jo poveikio pasaulio ekonomikai. JAV ir Izraeliui toliau bombarduojant Iraną, ekspertai įspėja, kad toliau mažėjant naftos tiekimui iš Artimųjų Rytų kainos toliau kils ir tai smogs viltims dėl tolesnio pinigų politikos sušvelninimo.

JAV Valstybės departamentas leido savo ne kritinės svarbos personalui ir jų šeimoms Kipre išvykti, trečiadienį pranešė JAV ambasada. Departamentas „leido ne kritinės svarbos JAV vyriausybės darbuotojams ir JAV vyriausybės darbuotojų šeimos nariams išvykti iš Kipro dėl saugumo rizikos“. Smogė į karinę bazę Kipre Ši žinia buvo paskelbta po to, kai pirmadienio rytą Irano bepilotis orlaivis smogė į Jungtinės Karalystės (JK) karinę bazę Kipre, kuris priklauso Europos Sąjungai (ES), o dar du bepilo...

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nepuolė Irano „dėl Izraelio“, o siekdamos apsaugoti savo saugumo interesus, taip, regis, atsitraukdamas nuo komentarų, kuriuos išsakė ankstesnę dieną.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų ir Izraelio karinės operacijos Irane buvo vykdomos „už tarptautinės teisės ribų“, tačiau pagrindinę atsakomybę priskyrė Islamo Respublikai. „Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis nusprendė pradėti karines operacijas, kurios buvo vykdomos už tarptautinės teisės ribų, o tam mes negalime pritarti“, – sakė E. Macronas.

JAV karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose vadas antradienį pareiškė, kad didžiausios per pastarąjį ketvirtį amžiaus regione dislokuotos amerikiečių pajėgos Irano teritorijoje jau sudavė smūgių beveik 2 tūkst. taikinių. „Mes jau smogėme beveik 2 tūkst. taikinių, panaudodami daugiau nei 2 tūkst. šaudmenų.

Iranas keršydamas už Izraelio ir JAV atakas paleido daugiau nei 500 balistinių raketų ir daugiau nei 2 tūkst. dronų, antradienį pranešė JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM), atsakinga už JAV pajėgas regione. „Leisdamas šias raketas ir dronus, Iranas taikinių nesirenka, jais tampa ir civiliai“, – socialinių tinklų platformoje „X“ paskelbtame operatyviniame pranešime teigė CENTCOM admirolas Bradas Cooperis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kovo 4 dieną kalbėjo apie karą su Iranu ir nurodė, kad jį vertina 15 balų iš 10-ies, rašo „Sky News“....

Kataro gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Irano paleista balistinė raketa pataikė į Al Udeido bazę Katare – didžiausią JAV karinę bazę Artimuosiuose Rytuose. Ministerija nurodė, kad į šalį iš Irano buvo paleistos dvi balistinės raketos. „Vieną iš raketų sėkmingai neutralizavo oro gynybos sistemos, o antroji pataikė į Kataro Al Udeido bazę, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.“ Jokios informacijos apie tikslią raketos smūgio vietą ar galimus nuostolius ministerija nepateikė.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad po to, kai Iranas į Izraelio teritoriją paleido keletą raketų salvių, pradėjo „plačią smūgių bangą“ prieš taikinius islamo respublikoje. Kariuomenės teigimu, naujausių smūgių taikiniais yra Irano „paleidimo aikštelės, oro gynybos sistemos ir papildoma infrastruktūra“. Situacija regione – dar įtemptesnė   Kariuomenė stengiantis atremti Irano raketų atakas, naktį įvairiose Izraelio vietose aidėjo oro pavojaus sirenos.

Ketvirtą karinių veiksmų prieš Iraną dieną – Izraelio smūgis į Teherano širdį: atakavo Irano prezidentūros ir saugumo tarybos pastatus. Izraelis įžengė ir į pasienio ruožą Libano teritorijoje, tačiau neigia, kad pradeda antžeminę operaciją. Tuo metu Vašingtonas ragina savo piliečius kuo skubiau išvykti iš keturiolikos Artimųjų rytų šalių ir saugumo sumetimais uždarė šešias ambasadas. Praėjusią naktį du Irano dronai smogė Jungtinių Valstijų ambasadai Saudo Arabijos sostinėje.

Iranui užblokavus Hormūzo sąsiaurį ir grasinant naikinti praplaukti jį bandančius laivus, paskui naftą kyla ir dujų kaina. Per kelias dienas jau dešimt procentų, iki 84 dolerių už barelį, pakilusi nafta atsiliepia ir Lietuvos vairuotojų kišenei. Kai kurie sako, jog dyzelinas pabrango 10–20 centų už litrą. Negana to, dėl nuolatinių apšaudymų didžiausia pasaulyje suskystintų dujų gamykla Katare bent kuriam laikui užvėrė duris. Dėl tokio sprendimo dujų kaina rinkoje kilo virš 50 procentų.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į  Ekspertų asamblėjos pastatą.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

Nors Lietuva ir palaiko Amerikos operaciją Irane, didesnio pavojaus mums nefiksuojama – nėra indikacijų ir dėl galimų teroristinių išpuolių. Tą pareiškė Gitanas Nausėda. Tiesa, jau prasidėjo svarstymai, ką darytume, jei Amerika paprašytų pagalbos siunčiant karius į patį Iraną. Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas televizijos „Fox News“ eteryje pareiškė, kad Iranas derybose metų pradžioje JAV atstovams prisipažino turintis pakankamai sodrinto urano 11 branduolinių bombų pagaminimui. Pasak jo, Islamo Respublikos atstovai didžiavosi tuo, kad šaliai pavyko apeiti visus kontrolės protokolus ir pasiekti tokį lygį. „Per pirmąjį susitikimą abu Irano derybininkai mums be jokios gėdos tiesiai šviesiai pareiškė, kad jie turi 460 kilogramų 60 proc.

JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui bei Islamo Respublikos dronų ir raketų atakos prieš kaimynines šalis gali atnaujinti diskusijas Europos Sąjungoje (ES) dėl rusiškų gamtinių dujų importo draudimo, antradienį pareiškė Norvegijos energetikos ministras.

JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui bei Islamo Respublikos dronų ir raketų atakos prieš kaimynines šalis gali atnaujinti diskusijas Europos Sąjungoje (ES) dėl rusiškų gamtinių dujų importo draudimo, antradienį pareiškė Norvegijos energetikos ministras.

Lietuva kartu su Lenkija iš anksto žinojo apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio planus smūgiuoti Iranui, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Taip, mes kartu su Lenkija ir kitais sąjungininkais tokia informacija disponavome. Kaip jūs puikiai suprantate, tokios informacijos negalima skelbti“, – paklaustas, ar Lietuva iš anksto žinojo , apie būsimus smūgius Irane, atsakė G. Nausėda.

Antradienį Iranas perspėjo Europos šalis neįsitraukti į konfliktą kartu su Izraeliu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Prieš tai Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija pareiškė, kad gali imtis „gynybinių veiksmų“ siekiant sunaikinti Irano raketų paleidimo pajėgumus.  „Tai būtų karo veiksmas. Bet koks toks veiksmas prieš Iraną būtų laikomas bendrininkavimu su agresoriais.

Iškilus rizikai, jog verslas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali patirti nuostolių, valstybė parengs pagalbos priemones, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.  Anot jo, pagalbos būtų tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytas pramonės konkurencingumas, įmonės turėtų apyvartinių lėšų. „Ministerija tikrai teiktų Vyriausybei siūlymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas.

Prancūzija dislokavo virš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naikintuvus „Rafale“, kad apsaugotų savo karinio jūrų laivyno ir aviacijos bazes nuo Irano atakų, antradienį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot.  Jungtiniuose Arabų Emyratuose Prancūzija turi šimtus karinio jūrų laivyno, oro pajėgų ir kariuomenės karių. Jos lėktuvai „Rafale“ yra dislokuoti Dhafros bazėje netoli Abu Dabio.

Trečiąją karo dieną Izraelio ir JAV oro pajėgos užsitikrino beveik visišką dominavimą Irano oro erdvėje. Visa Irano priešlėktuvinė gynyba, sukurta daugiausia iš Rusijos ir Kinijos pirktų sistemų pagrindu, buvo nuslopinta ir nesugebėjo nieko priešpastatyti sąjungininkų aviacijai. Tuo pat metu ajatolos režimas toliau bando smogti Artimųjų Rytų šalims savo raketomis ir bepiločiais orlaiviais. „Novaja Gazeta“ su ekspertais aptarė Irano ginkluotės galimybes ir jos kovinio pajėgumo perspektyvas.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, o akcijų kursai juda žemyn, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. „West Texas Intermediate“ naftos barelis antradienį pabrango 2 proc. iki 72,65 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 2,5 proc. iki 79,67 JAV dolerio už barelį. Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“ sumažėjo 2,6 proc.

Ketvirtą dieną Artimuosiuose Rytuose tęsiantis konfliktui, prasidėjusiam po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, antradienį regione pranešta apie naujas atakas, įskaitant Izraelio bombardavimą Libane ir dronų ataką prieš Jungtinių Valstijų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade. Konfliktas, prasidėjęs savaitgalį, išprovokavo atsakomąsias Teherano atakas visame regione, o besitęsiantys karo veiksmai nerodo jokių atoslūgio ženklų. Toliau apžvelgiame svarbiausius įvykius.

JAV ir Izraelio smūgių Iranui sukeltas konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus nesibaigiantis karas, tačiau gali užtrukti, pirmadienį transliuotame interviu sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Kalbėdamas televizijai „Fox News“, B. Netanyahu taip pat tvirtino, kad Izraelis ir JAV privalėjo veikti, nes Iranas statė naujus branduolinių ginklų objektus, kurių po kelių mėnesių būtų buvę neįmanoma atakuoti. „Nesibaigiančio karo nebus, – sakė B. Netanyahu.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis, Iranas sako, kad su JAV nesiderės.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Jungtinių Valstijų ambasada Rijade patvirtino, kad buvo atakuota, ir paragino žmones laikytis atokiau, tuo pačiu pranešdama, kad antradienį ji bus uždaryta. „Venkite ambasados teritorijos iki atskiro pranešimo – dėl išpuolio prieš šį objektą“, – teigiama pranešime. Jame JAV piliečiai raginami slėptis ten, kur šiuo metu yra.

Remiantis „Iran International“ gauta informacija, Irano Ekspertų taryba išrinko Mojtabą Khamenei, Ali Khamenei sūnų, kitu Islamo Respublikos lyderiu....