iranas

Irano užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad naują lyderį rinks Irano žmonės, o ne Donaldas Trumpas, ir pareikalavo JAV prezidento atsiprašyti už pradėtą karą su Iranu. „Niekam neleidžiame kištis į mūsų vidaus reikalus. Irano žmonės patys turi išsirinkti savo naująjį lyderį“, – kanalo NBC laidai „Meet the Press“ sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, po to, kai D. Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad jis turėtų atlikti vaidmenį renkant kitą Irano aukščiausiąjį lyderį.

Saudo Arabijoje žuvo du žmonės ir dar 12 sužeisti sekmadienį kariniam sviediniui nukritus ant gyvenamosios teritorijos, pranešė Saudo Arabijos civilinės gynybos tarnyba. Žuvusieji – Indijos ir Bangladešo piliečiai, o visi 12 sužeistųjų – iš Bangladešo. Teritorija priklauso priežiūros ir valymo paslaugas teikiančiai bendrovei al-Chardžo provincijoje. Tai pirmos Saudo Arabijos praneštos žūtys nuo konflikto pradžios.

Už Irano naujo vyriausiojo lyderio išrinkimą atsakinga asamblėja sekmadienį priėmė sprendimą, tačiau kas juo taps, dar neatskleidžiama, – pareiškė jos nariai. „Jau nustatytas tinkamiausias kandidatas, kurį patvirtino ekspertų asamblėjos dauguma“, – sakė Chuzestano provincijai atstovaujantis asamblėjos narys Mohsenas Heydari, pranešė Irano naujienų agentūra ISNA.

JAV ir Izraeliui tęsiant Irano bombardavimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina toliau kariauti, praneša „Sky News“. „Nemanau, kad ten (Irane) liks kam pasiduoti“, – pareiškė D. Trumpas. Šeštadienį savo lėktuve „Air Force One“ kalbėdamas su žurnalistais JAV prezidentas sakė, kad jo nedomina derybos su Iranu. JAV prezidentas teigia, kad karas pasibaigs tada, kai Iranas nebeturės veikiančios kariuomenės ar likusių lyderių valdžioje.

Prieš pat vidurnaktį Vilniaus oro uostą pasiekė Vyriausybės užsakytas evakuacinis lėktuvas iš Dubajaus. Dėl sudėtingos situacijos regione daugelis tautiečių ilgai laukė galimybės saugiai grįžti namo, kol galiausiai skrydis buvo suorganizuotas ir į Vilnių pargabenta 117 žmonių. Keliautojai papasakojo savo įspūdžius ir išgyvenimus.

Įtampa Artimuosiuose Rytuose dar labiau auga – Izraelis surengė plataus masto naktinius smūgius Irane, o Teheranas atsakė dronų ir raketų atakomis keliuose regiono taškuose. Smūgiai pasiekė Iraką, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus, o kai kur buvo taikomasi ir į objektus, susijusius su JAV. Tuo metu Irano prezidentas pareiškė atsiprašantis kaimyninių šalių ir pažadėjo nebesmūgiuoti joms, nebent jos pačios pultų. Teherano gyventojai sako, kad tai – jau antra siaubinga naktis iš eilės.

Jungtinės Valstijos pradėjo naudoti britų bazes tam tikroms operacijoms prieš Iraną per karą Artimuosiuose Rytuose, šeštadienį paskelbė Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė.

Testas apie Iraną – šalį, turinčią tūkstantmetę istoriją, unikalią kultūrą ir sudėtingą politinį likimą. Irano režimas meta iššūkį Vakarams ir anot Donaldo Trumpo atstovų, beveik 60 metų „vedžioja už nosies europiečius“. Regione vyraujant kariniams veiksmams siūlome atlikti testą apie Iraną ir šalies istoriją. Tikimės, kad jis padės geriau pažinti tolimą, bet istoriškai itin turtingą Iraną.

Šeštadienio rytą Artimuosiuose Rytuose toliau plieskiasi karinė įtampa: Iranas paleido raketas į Izraelį, Dubajaus oro uoste kilo sprogimas. Rusija tuo metu surengė raketų ir bepiločių atakas Ukrainoje, per kurias žuvo keli žmonės. Iranas šeštadienio rytą paleido raketas į Izraelį, tai paskelbė Izraelio kariuomenė ir pridūrė, kad buvo suaktyvintos oro gynybos sistemos.

Turkija svarsto galimybę siųsti naikintuvus F-16 į Šiaurės Kiprą kaip saugumo priemonę, šeštadienį pranešė Turkijos gynybos ministerijos šaltinis, praėjus kelioms dienoms po to, kai sala buvo atakuota dronu. „F-16 orlaivių dislokavimas saloje yra viena iš svarstomų galimybių“, – sakė šaltinis, kalbėdamas apie „etapinį planavimą“, siekiant užtikrinti Šiaurės Kipro Turkų Respublikos, kurią pripažįsta tik Turkija, saugumą.

Po JAV ir Izraelio smūgių žuvo didelė dalis Irano valdančiojo elito, įskaitant Ali Khamenei. Didelės vadovybės dalies sunaikinimas galėjo paralyžiuoti valstybės aparatą, tačiau tai neįvyko. Irano valdžios sistema pasirodė esanti kur kas atsparesnė, nei manyta. Ji pradėjo sparčiai persitvarkyti pagal naujas sąlygas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, reaguodamas į Irano prezidento atsiprašymą kaimyninėms valstybėms, pareiškė, kad Iranas šiandien sulauks galingo smūgio, rašo „The Guardian“. Įraše socialiniame tinkle „Truth Social“ D. Trumpas sakė, kad Iranas „pasidavė savo Artimųjų Rytų kaimynams bei pažadėjo daugiau į juos nebešaudyti“. „Triuškinamas Iranas atsiprašė ir pasidavė savo Artimųjų Rytų kaimynams bei pažadėjo daugiau į juos nebešaudyti.

Visi Europos Sąjungos (ES) susitikimai, turėję vykti Kipre kovo mėnesį, bus perkelti į internetinę erdvę arba atidėti dėl Artimuosiuose Rytuose siaučiančio konflikto, penktadienį pranešė vienas kipriečių pareigūnas. Kipras, pirmininkaujantis ES, tiesiogiai nukentėjo nuo Teherano atsakomųjų išpuolių į JAV ir Izraelio smūgius, kai šią savaitę Irano gamybos dronas pataikė į saloje esančią Britanijos bazę.

Baltieji rūmai socialiniuose tinkluose penktadienį ištrynė realybės ribas, paskelbdami montažus, kuriuose Holivudo filmų ir vaizdo žaidimų ištraukos sujungtos su realiais karinių smūgių Iranui vaizdais.

Saudo Arabijos gynybos ministras princas Khalidas bin Salmanas šeštadienį paragino Iraną „išvengti klaidingų apskaičiavimų“ po raketų ir dronų paleidimo prieš karalystę. Saudo Arabijos gynybos ministerija virtinėje pareiškimų teigė, kad ji užkirto kelią ne vienam raketų paleidimui į oro bazę, kurioje dislokuotas JAV karinis personalas, ir dronų atakoms prieš didelį naftos telkinį.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį atsiprašė kaimyninių šalių dėl atakų, surengtų per Teherano karą su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis. „Atsiprašau (…) kaimyninių šalių, kurias atakavo Iranas“, – sakydamas kalbą, kurią transliavo valstybinė televizija, pareiškė M. Pezeshkianas. Jis pažymėjo, kad kaimynai nebus atakuojami, nebent karo metu iš jų teritorijos bus vykdomos atakos.

JAV kariuomenė penktadienį pranešė, kad per pirmąją karo su Iranu savaitę Jungtinės Valstijos smogė daugiau nei 3 tūkst. taikinių. Už amerikiečių pajėgas Artimuosiuose Rytuose atsakinga Jungtinių Valstijų Centrinė vadavietė savo faktų suvestinėje nurodė, jog tarp šių objektų yra vadovavimo ir kontrolės centrai, oro erdvės gynybos sistemos, raketų dislokavimo vietos bei Irano karinio jūrų laivyno laivai ir povandeniniai laivai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rodo rimtą susidomėjimą apie galimybę dislokuoti amerikiečių karius Irano teritorijoje, rašo „SkyNews“, remdamasis „NBC News“ informacija. Teigiama, kad D. Trumpas aptarė šią galimybę kartu su savo padėjėjais ir respublikonų pareigūnais. Tiesa, apie tokią galimybę buvo diskutuojama ne Baltųjų rūmų teritorijoje. Esą pokalbio metu taip pat buvo vertinama ir Irano padėtis nutraukus karinius veiksmus.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį daugiau nei 80 naikintuvų įvykdė smūgių bangą Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane bei centrinėje Irano dalyje. „Daugiau nei 80 Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvų (...) užbaigė papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, – teigiama kariuomenės pranešime.

Iranui tęsiant atakas Persijos įlankos regione, šeštadienį virš Dubajaus oro uosto pasigirdo sprogimas, po kurio į orą pakilo dūmų debesis, naujienų agentūrai AFP pranešė liudininkas. Sekimo svetainėje „Flightradar24“ buvo matyti, kad lėktuvai, regis, laukimo režimu sukiojosi virš šio oro uosto.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nėra susirūpinusios“ dėl pranešimų, kad Rusija teikia Iranui žvalgybinę informaciją apie JAV karių pozicijas ir judėjimą. Nors P. Hegsethas atsisakė patvirtinti šiuos pranešimus, duodamas interviu CBS laidai „60 Minutes“ jis pažymėjo: „Mes viską sekame.“ „Mūsų vadai žino viską“, – tvirtino jis ir kartu pridūrė, kad „turime geriausią žvalgybą pasaulyje.

Irano griežtosios linijos teismų sistemos vadovas pareiškė, kad šalis toliau puldinės kaimynes, kurios padeda jos priešams. „Irano ginkluotųjų pajėgų turimi įrodymai rodo, kad kai kurių regiono šalių geografija atvirai ir slaptai yra priešo žinioje“, – sakė Gholamhosseinas Mohseni Ejei, kuris taip pat yra laikinosios vadovybės tarybos narys.

Penktadienį Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, skelbia Kremlius. Pokalbio metu V. Putinas pareiškė užuojautą dėl Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei, kitų vyriausybės pareigūnų ir civilių gyventojų mirčių visoje šalyje, rašo BBC.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas oficialiai patvirtino savo šalies antikarinę poziciją, atsižvelgdamas į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano.

Kovo 5-ąją Teheranas surengė koordinuotą raketų ir dronų ataką prieš Persų įlankos šalis. Taip režimas reaguoja į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pareiškimą, esą Iranas paleidžia bene 90 proc. mažiau raketų, nes daug raketų paleidimo sistemų buvo sunaikintos. Teheranas intensyvina smūgius į Izraelį ir netgi pagrasino suduoti smūgį Tel Avive esančiam branduoliniam Dimonos reaktoriui. Kuveito Ali al Salemo bazėje įsikūrusios Jungtinių Valstijų pajėgos.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio, anot žiniasklaidos pranešimo, mano, kad karas Irane truks dar kelias savaites. Tai jis pareiškė arabų šalių užsienio reikalų ministrams per virtinę pokalbių telefonu, rašo portalas „Axios“, remdamasis su situacija susipažinusiais asmenimis. M. Rubio esą pareiškė, kad dabar atakos sutelktos į Irano raketų paleidimo įrenginius, atsargas bei fabrikus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį sekmadienį sakė manąs, kad karas truks keturias savaites.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį pasmerkė „neteisėtus išpuolius“ Artimuosiuose Rytuose ir įspėjo, kad, karui neapsiribojant viena regiono šalimi, padėtis gali tapti nevaldoma. „Visi neteisėti išpuoliai Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų sukelia didžiulį skausmą ir žalą civiliams visame regione ir kelia didelį pavojų pasaulio ekonomikai, ypač labiausiai pažeidžiamiems žmonėms“, – sakė jis. „Situacija gali tapti nevaldoma.

Nuo karo Irane pradžios „beveik 24 tūkst. JAV piliečių saugiai grįžo į Jungtines Valstijas“, teigia valstybės departamento pareigūnas. „Keletas skrydžių saugiai parvežė šimtus amerikiečių į Jungtines Valstijas, o artimiausiomis dienomis, jei saugumo sąlygos leis, numatyti papildomi skrydžiai“, – CNN cituoja JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoją globaliems viešiesiems reikalams Dylaną Johnsoną. Pareigūnas priduria, kad į 24 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė bet kokią galimybę sudaryti diplomatinį susitarimą su Iranu, kad būtų užbaigtas karinis konfliktas, praneša „SkyNews“. Savo „Truth Social“ paskyroje penktadienį jis rašė: „Susitarimo su Iranu nebus, išskyrus BESĄLYGINĘ KAPITULIACIJĄ.“ JAV ir jos sąjungininkės „nepertraukiamai dirbs, kad Iranas būtų išgelbėtas nuo sunaikinimo“, kai tik bus išrinktas priimtinas naujas lyderis, teigė D. Trumpas.

Po dronų smūgių Kiprui ES šalyje diskutuojama apie prisijungimą prie NATO. „Jei būtų įmanoma, mes jau ryt pateiktume paraišką“, – Graikijos stočiai „Skai“ sakė prezidentas Nikosas Christodoulidisas. Jis pridūrė, kad Kipras rengiasi galimai narystei Aljanse. Kariniu, operaciniu ir administraciniu lygiu dirbama, kad šalis galėtų veikti, „kai tik tai leis politinės sąlygos“. Kliūtis – Turkija Tačiau prezidentas pabrėžė, kad toks žingsnis šiuo metu negali būti įgyvendinamas.

Evakuacinio skrydžio „FlyDubai“ lėktuvas iš Dubajaus į Vilnių jau pakilo, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM). Institucija nurodo, jog juo vyksta 166 keleiviai, tarp jų – 120 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečiai. Šiuo skrydžiu planuojama susigrąžinti pažeidžiamiausius asmenis: nėščias moteris, šeimas su mažamečiais vaikais, kritinėmis ligomis sergančius, judėjimo negalią turinčius bei senyvo amžiaus asmenis.

Jungtinėms Valstijoms pradėjus karinę operaciją Irane, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalis būtų pasirengusi padėti NATO sąjungininkei. Šalies vadovo teigimu, Lietuva galėtų leisti amerikiečiams naudotis šalies teritorija logistiniams tikslams. „(...) kaip ištikimas ir atsakingas sąjungininkas, mes svarstytume tokią galimybę.

Nuo praėjusios savaitės Iraną ir Artimųjų Rytų regioną krečia kariniai veiksmai, siekiant nuversti šiuo metu Teheraną valdantį režimą. Po bendrų JAV ir Izraelio smūgių mirė aukščiausiasis Irano lyderis Ali Khamenei, tuo metu Iranas atsakė puldamas gretimose šalyse esančias JAV ir kitų valstybių karines bazes.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, kad yra pasirengęs kariauti su Iranu amžinai, tačiau jo aplinka jau ragina sustoti. Kuo viskas baigsis ir kaip toliau vystysis ši situacija? Daugiau apie tai, koks yra Trumpo planas ir kada baigsis vienas įtempčiausių konfliktų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina suteiks pagalbą Jungtinėms Valstijoms, reaguodama į jų prašymą padėti susidoroti su Irano dronais Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Teheranas paleido šimtus dronų į JAV taikinius kaimyninėse šalyse po to, kai JAV ir Izraelis pradėjo plataus masto oro smūgių kampaniją prieš Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas „prarado viską“, ir atmetė sausumos invazijos poreikį šiuo metu – tokią operaciją pavadindamas „laiko švaistymu“, rašo „Sky News“. Irano oro gynybos ir raketų pajėgumai visiškai arba iš esmės sunaikinti, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas D.Trumpas. „Jų priešlėktuvinių ginklų nebėra. Taigi jie neturi oro pajėgų. Jie nebeturi oro gynybos. Visų jų lėktuvų nebėra“, – sakė D. Trumpas. JAV prezidentas pridūrė, kad buvo sunaikinta 60 proc.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) anksti penktadienį pranešė, kad pradėjo atakuoti Irano infrastruktūrą. „IDF pradėjo plataus masto smūgių bangą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą Teherane“, – sakoma kariuomenės pranešime „Telegram“ tinkle. Izraelis, nuo šeštadienio bombarduojantis Iraną, ketvirtadienį pareiškė pereinantis į kitą ginkluoto konflikto fazę. „Šioje fazėje toliau naikinsime režimą ir jo karinius pajėgumus“, – sakė Izraelio generalinio štabo viršininkas Eyalas Zamiras.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad penktadienį Irano teritorijoje smogė daugiau nei 400 taikinių, tęsdama bombardavimo kampaniją prieš Islamo Respubliką.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva šiuo metu neplanuoja padėti sąjungininkėms konflikte su Iranu. Vyriausybės vadovė akcentuoja, jog Lietuva dabar yra susitelkusi ties kitu tikslu – stiprinti gynybą.  „Šiai dienai tokių diskusijų nėra. Šiai dienai mes esame susikoncentravę į savo gynybos stiprinimą. Mes aiškiai suprantame, koks yra svarbus darbas tarp mūsų strateginių partnerių.

NATO ketvirtadienį pranešė sustiprinusi aljanso „balistinių raketų gynybos poziciją“, kuri išliks padidinto lygio, kol sumažės Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio atakas grėsmė. „Vakar (...) NATO padidino savo aljanso masto balistinių raketų gynybos poziciją“, – socialiniuose tinkluose pasidalintame pareiškime teigė atstovas Martinas O'Donnellas (Martinas O'Donelas), pridurdamas, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai NATO perėmė raketą, nukreiptą į Turkiją.

Iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ketvirtadienio rytą sugrįžus pirmiesiems lietuviams, premjerė Inga Ruginienė sako nesanti patenkinta Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbu. Ministrės pirmininkės teigimu, piliečių evakuacija galėjo būti sklandesnė, o Lietuvos ambasada JAE esą galėjo būti aktyvesnė informuojant šioje valstybėje įstrigusius asmenis.  „Kritiškai žiūriu į visą procesą.

Iranui trikdant eismą Hormūzo sąsiauriu ir atakuojant energetikos objektus Vidurio Rytuose, situacija naudojasi Vladimiras Putinas. Kylant energetikos kainoms jis ne tik brangiau parduoda savo naftą, bet ir ėmė atvirai šantažuoti Europą – grasina anksčiau laiko pasitraukti iš Europos rinkos. O rusiškų išteklių ištroškusi Vengrija su Slovakija taip pat stiprina spaudimą Ukrainai dėl sustabdyto „Družbos“ vamzdžio.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Evakuaciniu skrydžiu iš Dubajaus į Vilnių planuojama grąžinti apie šimtą Lietuvos piliečių, ketvirtadienį pranešė premjerė Inga Ruginienė. „Planuojama grąžinti apie 100 Lietuvos piliečių, taip pat Latvijos ir Estijos piliečių grupes“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Vyriausybės vadovė. Skrydis suplanuotas penktadienį 13 val.

Ketvirtadienį, sulaukus Nacionalinio saugumo komisijos sprendimo ir įgyvendinant Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) evakuacijos planą, Susisiekimo ministerija pasirašė sutartį su oro vežėju „FlyDubai“ dėl Lietuvos piliečių parskraidinimo iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE), Dubajaus. „Po Nacionalinio saugumo komisijos sprendimo evakuoti pažeidžiamiausius Lietuvos piliečius – užtikriname kuo greitesnę evakuaciją.

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį iš Dubajaus į Vilniaus oro uostą atskris antrasis Lietuvos piliečius skraidinantis užsakomasis oro linijų bendrovės „FlyDubai“ lėktuvas. Dubajaus oro uostų informacija rodo, kad lėktuvas pakilo 18.27 val. vietos laiku. Kaip rodo Vilniaus oro uosto informacija, skrydis vėlavo ir šiuo metu planuojama, kad lėktuvas Vilniaus oro uoste nusileis 2 val. nakties. Pirmasis lėktuvas nusileido ketvirtadienio rytą BNS rašė, kad ketvirtadienį 5.35 val.

Aštuonios Baltijos jūros regiono valstybės, kartu su Norvegija ir Islandija, kuria bendrus planus jei tektų reaguoti į dideles krizes, karines grėsmes ar evakuoti žmones. Tokių žingsnių imamasi atsižvelgiant į Ukrainos patirtį ginantis nuo Rusijos agresijos, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Lietuva, Latvija, Estija, Islandija, Norvegija, Lenkija, Švedija, Vokietija, Suomija ir Danija šią savaitę Stokholme pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Artimuosiuose Rytuose kaista situacija: Iranas skuba skirti naują lyderį, Saudo Arabija numušinėja Irano dronus, o naftos ir dujų kainos šauna aukštyn – tai jau jaučia ir Lietuvos vairuotojai. Tuo metu Lietuvoje verda diskusija dėl imigracijos: prezidentas siūlo naują laikinosios migracijos modelį, kuris leistų į šalį greičiau įsileisti darbuotojus, bet ribotų jų galimybes likti ilgam.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, ketvirtadienį nuotoliu dalyvaudamas neeiliniame Europos Sąjungos (ES) ir Persijos įlankos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, išreiškė solidarumą su Persijos įlankos valstybėmis bei pasmerkė Irano atakas. „Smerkiame Irano atakas prieš Bahreiną, Jordaniją, Kuveitą, Katarą, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną ir kitas valstybes, bei prieš Jungtinės Karalystės karinę bazę Kipre.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu ketvirtadienį svyruoja ties 1,16 JAV dolerio ribos ir siekia žemiausią lygį sausio 16 d., nes investuotojai vertina galimas konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmes, augančią infliacijos riziką ir mano, kad Europos Centrinis Bankas gali griežtinti politiką.