iranas

JAV pareigūnai pabrėžia, kad prezidento Donaldo Trumpo veiksmai Irane nėra pirmiausia nukreipti į režimo pakeitimą. Pirmadienį interviu „Fox News“ viceprezidentas J.D. Vance‘as sakė, kad „idealiame pasaulyje“ Jungtinės Valstijos sveikintų Teherano lyderį, norintį bendradarbiauti su Vašingtonu. Tačiau pagrindinis D. Trumpo tikslas, pasak jo, yra užtikrinti, kad Iranas niekada neįsigytų branduolinio ginklo, nepriklausomai nuo to, kas jį valdo.

Kariniuose veiksmuose prieš Irano režimą neketinusi dalyvauti Europa į karo chaosą buvo įtraukta jau pirmosiomis karo dienomis. Mažiausiai keturios Europos šalių karinės bazės Artimuosiuose Rytuose ir Kipre patyrė Irano smūgius. Iš pradžių pasyviai stebėjusios Europos valstybės žada aktyviai gintis. Apie pirmąsias amerikiečių karių aukas prakalbęs Donaldas Trumpas sako, kad mirčių bus daugiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padarė virtinę provokuojančių pareiškimų apie JAV ir Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną. Pasak jo, netrukus gali prasidėti Trečiasis pasaulinis karas, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęs savo kursą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida. „Jei Trumpas tęs savo beprotišką nusikalstamą politinių režimų keitimo kursą, Trečiasis pasaulinis karas neabejotinai prasidės.

Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „nebebus saugios“, trečią dieną po bendrų JAV ir Izraelio atakų prieš Islamo Respubliką. „Priešas turėtų žinoti, kad jų laimingos dienos baigėsi ir jie nebebus saugūs niekur pasaulyje, net savo namuose“, – valstybinei televizijai perduotame pareiškime teigė gvardijos pajėgos, kurios prižiūri jos užsienio operacijas.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis teigė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui – ilgamečiam Jungtinių Valstijų priešininkui. „Mūsų tikslai yra aiškūs“, – sakė jis per renginį Baltuosiuose rūmuose po to, kai JAV pareigūnai pateikė įvairių JAV ir Izraelio puolimo priežasčių.

Karas Artimuosiuose rytuose jau pradėjo tuštinti lietuvių kišenes. Po savaitgalio atsidarius rinkoms, brent rūšies naftos kaina kilo apie 10 procentų, įkandin brangsta ir degalai, ir dujos. Kai kuriuose Lietuvos degalinėse dyzelino litras akimirksniu pabrango apie 20-30 centų. Pasak ekonomistų, laivybai sutrikus Hormūzo sąsiauryje naftos kaina dar gali kilti iki rekordinių aukštumų.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) oro uostuose netrukus bus pradedami vykdyti specialūs skrydžiai, skirti dėl situacijos regione įstrigusiems keleiviams išvykti, praneša JAE Civilinės aviacijos generalinės tarnyba. Priduriama, kad planuojami „Etihad“, „Emirates“ ir „flydubai“ skrydžiai. Pažymima, kad skrydžiai bus organizuojami pagal oro bendrovių sudarytus grafikus.

Artimuosiuose rytuose įstrigę apie 2 tūkstančiai Lietuvos piliečių – užsienio reikalų ministras sako, kad evakuacijos bent kol kas Vyriausybė nepradės, lauks Europos Sąjungos sprendimo. Anot Seimo komiteto vadovo, atsakomybę turi prisiimti ir patys keliautojai, kad situacija regione kaista, buvo aišku ne vieną savaitę. O Lietuva palaiko Amerikos ir Izraelio operaciją, ypač turint omenyje tai, kad krenta dar vienas Rusijos sąjungininkas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Iranas, susidūręs su Izraelio ir JAV atakomis, puolė JAV taikinius Persijos įlankoje, tačiau iki šiol nelietė Turkijos – tai „didelės kainos strateginis lošimas“, kuris gali baigtis katastrofiškai, teigia analitikai. Iranas jau seniai perspėjo, kad Vašingtonui užpuolus, jis taikysis į amerikiečių turtą regione, kuris iš principo turėtų apimti ir Turkiją – JAV kariai dislokuoti keliose bazėse šioje NATO narėje.

Dubajaus oro uostai pranešė, kad riboti skrydžiai bus atnaujinti pirmadienio vakarą, praėjus trims dienoms po to, kai jie buvo atšaukti Iranui pradėjus atakuoti taikinius Persijos įlankoje, įskaitant Dubajaus ir Abu Dabio oro uostus. „Dubajaus oro uostai skelbia apie ribotą skrydžių atnaujinimą iš Dubajaus tarptautinio oro uosto ir Dubajaus pasaulio centro – al Maktoumo tarptautinio oro uosto nuo šio vakaro, 2026 metų kovo 2 dienos, pirmadienio“, – teigiama pranešime.

JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“. A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pirmadienį pareiškė, kad karas prieš Iraną nėra demokratijos kūrimo Islamo Respublikoje iniciatyva. „Jokių kvailų elgesio taisyklių, jokio tautos kūrimo liūno, jokio demokratijos kūrimo. Jokių politiškai korektiškų karų. Mes kovojame, kad laimėtume, ir nešvaistome laiko ar gyvybių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Hegsethas. Paklaustas, ar Irane yra JAV karių, P. Hegsethas nurodė: „Ne, bet mes neketiname aptarinėti, ką darysime, o ko nedarysime.

Nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žmona mirė pirmadienį; ji buvo sužeista per savaitgalio JAV ir Izraelio ataką, pranešė Irano žiniasklaida. 79 metų Mansoureh Khojasteh Bagherzadeh buvo komoje nuo šeštadienio, kai per atakas žuvo A. Khamenei, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Izraelio žiniasklaida praneša apie raketų smūgį, nutaikytą į vieno iš laikinųjų Irano vadovų – ajatolos Alirezos Arafi – namus. Kol kas nėra žinoma, ar politikas atakos metu buvo pastate.

Reaguodama į sudėtingą saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose, „Bitė“ imasi papildomų priemonių, kad klientai galėtų be trikdžių palaikyti ryšį su Lietuva ir tarpusavyje, skelbia bendrovė. „Bitės“ tarptautinių paslaugų verslo vystymo vadovas Jonas Milerius teigia, kad bendrovė savo klientams laikinai įjungė nemokamus skambučius ir SMS žinutes su Lietuva ir tų šalių viduje.

Irano remiama Irako grupuotė perspėja apie galimą eskalaciją regione – jos kovotojai raginami ruoštis ilgam konfliktui, jei JAV imtųsi karinių veiksmų prieš Iraną. „Kataeb Hezbollah“ grasina JAV dideliais nuostoliais ir neatmeta tiesioginio įsitraukimo. Taip pat šiandien ryte Pakistanas bombardavo Afganistano sostinę ir kelis kitus regionus. Pakistanas teigia, kad tai yra karas su Talibano valdomu Afganistanu.

Saudo Arabijos kariuomenė padidino parengties lygį po kelių Irano įvykdytų atakų prieš jos teritoriją, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, artimas kariuomenei. Taip pat Saudo Arabijos vyriausybei artimas šaltinis teigė, kad koordinuotas Irano puolimas prieš naftos objektus gali išprovokuoti Saudo Arabijos karinį atsaką. „Saudo Arabijos kariuomenė paskelbė visišką kovinę parengtį“, – AFP sakė artimas kariuomenei šaltinis.

Izraelio ir JAV karas su Iranu plinta regione. Kiek ši eskalacija gali užsitęsti ir kaip tai smogs ekonomikai – degalų kainoms bei mūsų piniginėms? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. Eskalacija regione: kiek ilgai tai gali tęstis? Kokias čia pagrindines ekonomines rizikas tai kelia? M. Dubnikovas: Labai paprastai: pažiūrėkime į pagrindines antraštes.

Izraelio ir JAV karui su Iranu plintant regione, Lietuvos užsienio reikalų ministerija keliaujančiuosius į Kiprą ragina imtis papildomų atsargumo priemonių. „Dėl padidėjusios regioninės įtampos keliautojams rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių. Rekomenduojama atidžiai sekti vietos naujienas ir oficialius pranešimus, reguliariai tikrinti oro linijų informaciją ir laikytis Kipro institucijų nurodymų“, – pirmadienį nurodė ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Jungtinės Karalystės (JK) laikraščiui „Daily Telegraph“ pareiškė esąs labai nusivylęs britų premjero Keiro Starmerio pirminiu atsisakymu leisti Vašingtonui naudotis britų karinėmis bazėmis atakoms prieš Iraną.

Didelio masto konfliktas Artimuosiuose rytuose paralyžiavo naftos tiekimą vienoje svarbiausių pasaulio transporto arterijų – Hormūzo sąsiauryje. Nafta brangsta daugiau nei 7 proc., o investuotojai ieško saugumo tauriuose metaluose ir kitose saugumo užuovėjose. Kol kas rinkose reakcija švelni, tačiau svarbu karo veiksmų trukmė – kelias savaites ar mėnesius trunkantis konfliktas turės platesnių pasekmių.

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose naftos kainoms šoktelėjus į viršų, degalinių atstovai Lietuvoje teigia, kad degalų kainas tai galėtų paveikti po vienos ar dviejų savaičių. Anot jų, dabartinis naftos kainų augimas nėra drastiškas, todėl degalai gali brangti keliais centais. Tačiau jei konfliktas užsitęs, naftos kainos kiltų smarkiau.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog jei situacija Artimuosiuose Rytuose blogės ir ten įstrigę Lietuvos piliečiai neturės galimybių grįžti namo, būtų galima kalbėti apie žmonių evakavimą pervežant į kaimynines šalis.  „Tos intensyvios atakos iš Irano pusės yra. Ir gal net yra tam tikrų požymių, kad resursas yra ir šiek tiek apmažėjęs.

Šį savaitgalį JAV ir Izraelis surengė ataką prieš Iraną, vėliau pranešta apie aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą ir kitų Irano lyderių žūtis. Artimųjų Rytų regione kylant įtampai, Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad evakuoti lietuvių kol kas neplanuoja. Prasidėjus karui Irane, iš Zanzibaro į Dubajų skridę lietuviai buvo nutupdyti Omane. Šiuo metu Salala mieste yra įstrigę keturiolika lietuvių, o URM teigia, kad apie evakuaciją nekalbama.

Latvijos prioritetas karo su Iranu kontekste – užtikrinti, kad nebūtų prarasti tokie tarptautiniai prioritetai kaip parama Ukrainai, Rusijos pajėgumų ribojimas ir NATO pajėgumų gerinimas, pirmadienį interviu televizijos kanalui TV3 pabrėžė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Paklausta, ar JAV ir Izraelio pradėtos atakos prieš Iraną gali peraugti į didesnį karą, B. Bražė atsakė, kad gali nutikti bet kas, bet niekas nėra suinteresuotas konflikto išplitimu.

Rusijos turistams, dėl karinių veiksmų Vidurio Rytuose įstrigusiems regiono poilsio šalyse, kelionė namo virto prabangos preke. Didžiausia krizė fiksuojama Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kur šiuo metu yra apie 50 000 Rusijos piliečių, rašoma „The Moscow Times“. Kaip rašo RBK, už skrydį iš kaimyninio Omano į Rusiją privačiu lėktuvu prašoma 20 000 eurų už vieną vietą.

JAV ir Izraelio smūgiai Iranui gali lemti mažesnę Teherano paramą Rusijai, o tai būtų naudinga Lietuvai, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas. „Lietuva yra toli, tačiau mes labai remiame Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją, todėl nauda yra ta, jog galimai susilpnės Irano teikiama pagalba Rusijai. Iš tikrųjų gal tos pagalbos bus mažiau. Mes matėm, kad pagrindinis rėmėjas dabar Rusijos kare prieš Ukrainą buvo Iranas“, – pirmadienį žurnalistams sakė politikas.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ iki sekmadienio vidurnakčio 11-koje Artimųjų Rytų valstybių įjungė nemokamus skambučius ir SMS žinutes. „Telia“ įjungė nemokamą ryšį Izraelyje, Bahreine, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Katare, Omane, Jordanijoje, Saudo Arabijoje, Irane, Irake bei Libane, pirmadienį pranešė bendrovė.

Prancūzija yra pasirengusi ginti Persijos įlankos šalis ir Jordaniją nuo Irano, jei to prireiks, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot.

 Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose paveikė dalį reguliarių skrydžių iš Lietuvos oro uostų (LTOU). Nuo karinio konflikto pradžios šeštadienį Vilniaus oro uoste iš viso fiksuoti aštuonių skrydžių sutrikimai, palietę maršrutus į Dubajų ir Tel Avivą, pirmadienį pranešė LTOU. Iš viso šiais maršrutais kovo 2–8 dienomis buvo suplanuoti devyni išvykimai: šeši į Dubajų ir trys į Tel Avivą.

Šeštadienį JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis. Iranas sako, kad su JAV nesiderės. Šį savaitgalį įsiplieskė dar vienas karas – JAV ir Izraelis surengė karinius veiksmus Irane. Per atakas žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, taip pat pranešama apie kelias dešimtis Irano lyderių žūčių.

Irano dronai atakavo vieną didžiausių pasaulyje naftos perdirbimo gamyklų Saudo Arabijoje – „Ras Tanura“. Po atakos Persijos įlankos pakrantėje esančiame objekte kilo gaisras, pačios gamyklos veikla buvo sustabdyta pasaulyje ir taip kylant naftos kainoms. Valstybinė Saudo Arabijos naftos milžinė „Aramco“ sustabdė gamyklos veiklą.

Pavasario kelionių planus į šiltuosius Artimųjų Rytų kurortus temdo beprecedentė karo grėsmė. Po pastarųjų dienų karinių išpuolių ir masinių atakų Persijos įlankos regione, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išplatino skubius perspėjimus visiems keliautojams. Portalas „MadeinVilnius.lt“ apžvelgia naujausią saugumo situaciją ir detaliai pristato kryptis, kurių Lietuvos piliečiams šiuo metu privalu vengti.

JAV ir Izraeliui savaitgalį pradėjus karinius veiksmus Irane, gamtinių dujų kainos Europoje pirmadienį šoktelėjo daugiau nei 20 proc. baiminantis, kad dėl įsiplieskusio konflikto sumažės dujų tiekimas iš Persijos įlankos regiono, o ypač eksportas iš Kataro. Olandijos TTF gamtinių dujų ateities sandoriai, laikomi Europos etalonu ir anksčiau pakilę 22 proc, dabar šoktelėjo iki 38,885 eurų.

Statistikams vasarį fiksavus 3,2 proc. išankstinę metinę infliaciją, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad šeštadienį prasidėjęs karinis konfliktas tarp JAV su Izraeliu ir Irano per aukštesnes energetikos produktų kainas, tikėtina, gali dar labiau skatinti infliaciją. „Jei šita karinė eskalacija tęsis ilgai, labai objektyvu, kad tai pakankamai stipriai paveiks naftos rinkos konjuktūrą ir gali naftos kainos pašokti.

Kipro prezidentas Nikas Christodulidis pranešė, kad pirmadienį į šioje Viduržemio jūros saloje esančią britų bazę rėžėsi Irano dronas, Izraelio ir JAV karui su Iranu plintant visame regione. Praėjus kelioms minutėms po vidurnakčio (ir Lietuvos laiku), „bepilotis orlaivis „Shahed“ rėžėsi į britų bazių karinius objektus Akrotyryje, padarydamas nedidelę materialinę žalą“, sakė jis.

ES turėjo greičiau sureaguoti į JAV ir Izraelio pradėtą puolimą prieš Iraną, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys, pabrėždamas, jog Bendrija turėtų bendradarbiauti su Vašingtonu, siekiant ilgalaikių pokyčių Artimuosiuose Rytuose. „Dėl Europos Sąjungos reakcijos greičio vakar turėjau taip pat pastabų kolegoms. Mes esame per lėti ir per ilgai užtrunka mūsų visų pozicijų ir pareiškimų derinimas. Tą reikia pripažinti.

Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui buvo uždarytas svarbus Hormūzo sąsiauris ir užpulti keli laivai, todėl pirmadienį žaliavinės naftos kainos šoktelėjo į viršų. Kaip žinoma, nafta naudojama gaminant dyzeliną, benziną ir kitus degalus. Taigi, ekspertai įspėja, kad užsitęsus naujam konfliktui, jų kainos irgi gali išaugti. Iranas, reaguodamas į smūgius jo teritorijai, paskelbė apie laivybos nutraukimą per Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir iki 30 proc.

Tęsiantis kariniams veiksmams Artimuosiuose Rytuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina, jog galimybės derėtis ir susitarti su Iranu vis dar išlieka.  „Mes matome, kad diplomatinės pastangos, kurios buvo dėtos, (jog būtų galima – ELTA) derybų keliu pasiekti, kad Iranas nutrauktų savo raketų ir branduolinę programą, nepavyko. Galime tik apgailestauti, kad turbūt jokių kitų priemonių tuo metu nebuvo“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Augant įtampai Artimuosiuose Rytuose, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šiuo metu nėra svarstoma apie evakuaciją. „Šiai dienai galiu pasakyti, kad nėra svarstoma aktyvuoti evakuacijos ar repatriacijos, bet visi mechanizmai iš Europos Sąjungos pusės yra tam paruošti“, – ministerijoje pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo diplomatijos vadovas. Pasak jo, regione yra apie 2 tūkst.

Lietuva griežtai smerkia nepagrįstas Irano atakas prieš JAE, Omaną, Bahreiną, Katarą, Saudo Arabiją, Kuveitą ir kitas šalis, teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kalbėdamasis telefonu su Jungtinių Arabų Emiratų  (JAE) ir Omano Sultonato užsienio reikalų ministrais. Pasak jo, tokie veiksmai yra šiurkštus šių valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, kuris kelia grėsmę regiono stabilumui ir tarptautinei taikai.

Po to, kai vasario 28-osios naktį Izraelis užpuolė Iraną, šio sostinėje Teherane buvo girdimi sprogimai. Prie atakos prisijungė ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), tai patvirtino prezidentas Donaldas Trumpas. Šiuo metu vyrauja neramumai visuose Artimuose Rytuose, Iranui nusprendus plėsti savo atsakomuosius veiksmus. Apie šią situaciją daugiau informacijos pateikė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. K. Budrys ragino visus piliečius sekti viešai prieinamą informaciją.

Pirmadienį naftos kainos šoktelėjo į viršų, o akcijų kursai juda žemyn reaguodami į neramumus Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, po kurių buvo uždarytas svarbus Hormūzo sąsiauris ir užpulti keli laivai. Ankstybos prekybos sesijos Azijoje metu „Brent“ rūšies naftos kaina šoktelėjo iki šiek tiek daugiau nei 80 JAV dolerių už barelį, palyginti su 72,87 JAV dolerio kaina penktadienį, o vėliau šiek tiek sumažėjo iki mažiau nei 79 JAV dolerių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Irano valdžia, o konkrečiai – aukščiausiasis lyderis ir vyriausiasis vadas Ali Khamenei, du kartus bandė jį nužudyti. Apie tai Amerikos lyderis papasakojo per pokalbį telefonu su „ABC News“ korespondentu Jonathanu Karlu, apie kurį pastarasis pranešė socialiniame tinkle „X“. „Aš jį pasiekiau anksčiau, nei jis pasiekė mane. Jie bandė du kartus. Ką gi, aš jį pasiekiau pirmas“, – apie A. Khamenei kalbėjo D. Trumpas.

JAV ginkluotųjų pajėgų Centrinė vadovybė pranešė apie rimtą incidentą Kuveite, kur dėl „draugiškos ugnies“ buvo numušti trys amerikiečių naikintuvai „F-15“. Remiantis oficialiu pranešimu, JAV naikintuvus per klaidą numušė Kuveito oro gynybos sistema Irano atakos metu. Pentagono teigimu, visi šeši įgulų nariai sėkmingai katapultavosi. Jie buvo operatyviai evakuoti, o jų sveikatos būklė šiuo metu apibūdinama kaip stabili.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis kare, kurį jis pradėjo siekdamas nuversti dvasininkų valdžią Irane. Iranas nesiderės su Jungtinėmis Valstijomis, pirmadienį pareiškė Ali Larijani, įtakingas Teherano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos vadovas. Iranas atsakė raketomis visuose Artimuosiuose Rytuose, net kai jos elitinės Revoliucinės gvardijos būstinė virto griuvėsiais.

JAV kariuomenė praneša, kad konflikte su Iranu jau žuvo šeši JAV kariškiai – anksčiau šiandien buvo skelbta apie keturis žuvusiuosius, rašo „Sky News“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis kare, kurį jis pradėjo siekdamas nuversti dvasininkų valdžią Irane. Iranas atsakė raketomis visuose Artimuosiuose Rytuose, net kai jos elitinės Revoliucinės gvardijos būstinė virto griuvėsiais. D. Trumpas teigė planuojantis apie keturias savaites truksiantį konfliktą po šeštadienį suduotų masinių JAV ir Izraelio smūgių, per kuriuos žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.

Britų pajėgos reaguoja į įtariamą drono smūgį jų karinei bazei Kipre, bet aukų išvengta, pirmadienį pranešė Gynybos ministerija. Smūgis Karališkųjų oro pajėgų (RAF) Akrotyrio bazei suduotas vidurnaktį, nurodė ministerija. Priduriama, kad jos pajėgos valdo „aktyvią situaciją“. „Mūsų pajėgų apsauga regione yra aukščiausio lygio, o bazė sureagavo, kad apgintų mūsų žmones“, – sakoma Gynybos ministerijos atstovo spaudai pranešime.

JAV ir Izraelio tikslas Irane per šias dvi konflikto dienas nebuvo pasiektas, sako Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas dr. Žilvinas Švedkauskas. Anot jo, režimas toliau veikia, valdymo struktūros nesuiro, kol kas nematyti protestuotojų ar kareivių, kurie sudėtų ginklus ir atsisakytų kovoti prieš JAV, Izraelį.