iranas

Iranui užblokavus Hormūzo sąsiaurį ir grasinant naikinti praplaukti jį bandančius laivus, paskui naftą kyla ir dujų kaina. Per kelias dienas jau dešimt procentų, iki 84 dolerių už barelį, pakilusi nafta atsiliepia ir Lietuvos vairuotojų kišenei. Kai kurie sako, jog dyzelinas pabrango 10–20 centų už litrą. Negana to, dėl nuolatinių apšaudymų didžiausia pasaulyje suskystintų dujų gamykla Katare bent kuriam laikui užvėrė duris. Dėl tokio sprendimo dujų kaina rinkoje kilo virš 50 procentų.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į  Ekspertų asamblėjos pastatą.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

Nors Lietuva ir palaiko Amerikos operaciją Irane, didesnio pavojaus mums nefiksuojama – nėra indikacijų ir dėl galimų teroristinių išpuolių. Tą pareiškė Gitanas Nausėda. Tiesa, jau prasidėjo svarstymai, ką darytume, jei Amerika paprašytų pagalbos siunčiant karius į patį Iraną. Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas televizijos „Fox News“ eteryje pareiškė, kad Iranas derybose metų pradžioje JAV atstovams prisipažino turintis pakankamai sodrinto urano 11 branduolinių bombų pagaminimui. Pasak jo, Islamo Respublikos atstovai didžiavosi tuo, kad šaliai pavyko apeiti visus kontrolės protokolus ir pasiekti tokį lygį. „Per pirmąjį susitikimą abu Irano derybininkai mums be jokios gėdos tiesiai šviesiai pareiškė, kad jie turi 460 kilogramų 60 proc.

JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui bei Islamo Respublikos dronų ir raketų atakos prieš kaimynines šalis gali atnaujinti diskusijas Europos Sąjungoje (ES) dėl rusiškų gamtinių dujų importo draudimo, antradienį pareiškė Norvegijos energetikos ministras.

JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui bei Islamo Respublikos dronų ir raketų atakos prieš kaimynines šalis gali atnaujinti diskusijas Europos Sąjungoje (ES) dėl rusiškų gamtinių dujų importo draudimo, antradienį pareiškė Norvegijos energetikos ministras.

Lietuva kartu su Lenkija iš anksto žinojo apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Izraelio planus smūgiuoti Iranui, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Taip, mes kartu su Lenkija ir kitais sąjungininkais tokia informacija disponavome. Kaip jūs puikiai suprantate, tokios informacijos negalima skelbti“, – paklaustas, ar Lietuva iš anksto žinojo , apie būsimus smūgius Irane, atsakė G. Nausėda.

Antradienį Iranas perspėjo Europos šalis neįsitraukti į konfliktą kartu su Izraeliu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Prieš tai Vokietija, Didžioji Britanija ir Prancūzija pareiškė, kad gali imtis „gynybinių veiksmų“ siekiant sunaikinti Irano raketų paleidimo pajėgumus.  „Tai būtų karo veiksmas. Bet koks toks veiksmas prieš Iraną būtų laikomas bendrininkavimu su agresoriais.

Iškilus rizikai, jog verslas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose gali patirti nuostolių, valstybė parengs pagalbos priemones, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.  Anot jo, pagalbos būtų tiek, kiek reikia, kad būtų išlaikytas pramonės konkurencingumas, įmonės turėtų apyvartinių lėšų. „Ministerija tikrai teiktų Vyriausybei siūlymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas.

Prancūzija dislokavo virš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) naikintuvus „Rafale“, kad apsaugotų savo karinio jūrų laivyno ir aviacijos bazes nuo Irano atakų, antradienį pranešė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot.  Jungtiniuose Arabų Emyratuose Prancūzija turi šimtus karinio jūrų laivyno, oro pajėgų ir kariuomenės karių. Jos lėktuvai „Rafale“ yra dislokuoti Dhafros bazėje netoli Abu Dabio.

Trečiąją karo dieną Izraelio ir JAV oro pajėgos užsitikrino beveik visišką dominavimą Irano oro erdvėje. Visa Irano priešlėktuvinė gynyba, sukurta daugiausia iš Rusijos ir Kinijos pirktų sistemų pagrindu, buvo nuslopinta ir nesugebėjo nieko priešpastatyti sąjungininkų aviacijai. Tuo pat metu ajatolos režimas toliau bando smogti Artimųjų Rytų šalims savo raketomis ir bepiločiais orlaiviais. „Novaja Gazeta“ su ekspertais aptarė Irano ginkluotės galimybes ir jos kovinio pajėgumo perspektyvas.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, o akcijų kursai juda žemyn, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. „West Texas Intermediate“ naftos barelis antradienį pabrango 2 proc. iki 72,65 JAV dolerio už barelį. „Brent“ rūšies naftos kaina padidėjo 2,5 proc. iki 79,67 JAV dolerio už barelį. Tokijo akcijų biržos indeksas „Nikkei 225“ sumažėjo 2,6 proc.

Ketvirtą dieną Artimuosiuose Rytuose tęsiantis konfliktui, prasidėjusiam po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, antradienį regione pranešta apie naujas atakas, įskaitant Izraelio bombardavimą Libane ir dronų ataką prieš Jungtinių Valstijų ambasadą Saudo Arabijos sostinėje Rijade. Konfliktas, prasidėjęs savaitgalį, išprovokavo atsakomąsias Teherano atakas visame regione, o besitęsiantys karo veiksmai nerodo jokių atoslūgio ženklų. Toliau apžvelgiame svarbiausius įvykius.

JAV ir Izraelio smūgių Iranui sukeltas konfliktas Artimuosiuose Rytuose nebus nesibaigiantis karas, tačiau gali užtrukti, pirmadienį transliuotame interviu sakė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu. Kalbėdamas televizijai „Fox News“, B. Netanyahu taip pat tvirtino, kad Izraelis ir JAV privalėjo veikti, nes Iranas statė naujus branduolinių ginklų objektus, kurių po kelių mėnesių būtų buvę neįmanoma atakuoti. „Nesibaigiančio karo nebus, – sakė B. Netanyahu.

Vasario 28-ąją JAV ir Izraelis surengė atakas prieš Iraną, vėliau pranešta apie Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas žada atkeršyti už pirmąsias JAV karių žūtis, Iranas sako, kad su JAV nesiderės.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Jungtinių Valstijų ambasada Rijade patvirtino, kad buvo atakuota, ir paragino žmones laikytis atokiau, tuo pačiu pranešdama, kad antradienį ji bus uždaryta. „Venkite ambasados teritorijos iki atskiro pranešimo – dėl išpuolio prieš šį objektą“, – teigiama pranešime. Jame JAV piliečiai raginami slėptis ten, kur šiuo metu yra.

Remiantis „Iran International“ gauta informacija, Irano Ekspertų taryba išrinko Mojtabą Khamenei, Ali Khamenei sūnų, kitu Islamo Respublikos lyderiu....

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad svarbu prieš Iraną „veikti dabar“, nes Teherano vadovybė stato požeminius įrenginius, kad apsaugotų savo raketų ir branduolines programas nuo atakų. B. Netanyahu interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“ sakė, kad „turime veikti dabar“. „Jie pradėjo statyti naujas bazes... požeminius bunkerius, kurie per kelis mėnesius padarys jų balistinių raketų programą ir atominės bombos programą nepažeidžiamas“, – sakė B. Netanyahu.

JAV pareigūnai pabrėžia, kad prezidento Donaldo Trumpo veiksmai Irane nėra pirmiausia nukreipti į režimo pakeitimą. Pirmadienį interviu „Fox News“ viceprezidentas J.D. Vance‘as sakė, kad „idealiame pasaulyje“ Jungtinės Valstijos sveikintų Teherano lyderį, norintį bendradarbiauti su Vašingtonu. Tačiau pagrindinis D. Trumpo tikslas, pasak jo, yra užtikrinti, kad Iranas niekada neįsigytų branduolinio ginklo, nepriklausomai nuo to, kas jį valdo.

Kariniuose veiksmuose prieš Irano režimą neketinusi dalyvauti Europa į karo chaosą buvo įtraukta jau pirmosiomis karo dienomis. Mažiausiai keturios Europos šalių karinės bazės Artimuosiuose Rytuose ir Kipre patyrė Irano smūgius. Iš pradžių pasyviai stebėjusios Europos valstybės žada aktyviai gintis. Apie pirmąsias amerikiečių karių aukas prakalbęs Donaldas Trumpas sako, kad mirčių bus daugiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padarė virtinę provokuojančių pareiškimų apie JAV ir Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną. Pasak jo, netrukus gali prasidėti Trečiasis pasaulinis karas, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęs savo kursą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida. „Jei Trumpas tęs savo beprotišką nusikalstamą politinių režimų keitimo kursą, Trečiasis pasaulinis karas neabejotinai prasidės.

Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „nebebus saugios“, trečią dieną po bendrų JAV ir Izraelio atakų prieš Islamo Respubliką. „Priešas turėtų žinoti, kad jų laimingos dienos baigėsi ir jie nebebus saugūs niekur pasaulyje, net savo namuose“, – valstybinei televizijai perduotame pareiškime teigė gvardijos pajėgos, kurios prižiūri jos užsienio operacijas.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis teigė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui – ilgamečiam Jungtinių Valstijų priešininkui. „Mūsų tikslai yra aiškūs“, – sakė jis per renginį Baltuosiuose rūmuose po to, kai JAV pareigūnai pateikė įvairių JAV ir Izraelio puolimo priežasčių.

Karas Artimuosiuose rytuose jau pradėjo tuštinti lietuvių kišenes. Po savaitgalio atsidarius rinkoms, brent rūšies naftos kaina kilo apie 10 procentų, įkandin brangsta ir degalai, ir dujos. Kai kuriuose Lietuvos degalinėse dyzelino litras akimirksniu pabrango apie 20-30 centų. Pasak ekonomistų, laivybai sutrikus Hormūzo sąsiauryje naftos kaina dar gali kilti iki rekordinių aukštumų.

Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) oro uostuose netrukus bus pradedami vykdyti specialūs skrydžiai, skirti dėl situacijos regione įstrigusiems keleiviams išvykti, praneša JAE Civilinės aviacijos generalinės tarnyba. Priduriama, kad planuojami „Etihad“, „Emirates“ ir „flydubai“ skrydžiai. Pažymima, kad skrydžiai bus organizuojami pagal oro bendrovių sudarytus grafikus.

Artimuosiuose rytuose įstrigę apie 2 tūkstančiai Lietuvos piliečių – užsienio reikalų ministras sako, kad evakuacijos bent kol kas Vyriausybė nepradės, lauks Europos Sąjungos sprendimo. Anot Seimo komiteto vadovo, atsakomybę turi prisiimti ir patys keliautojai, kad situacija regione kaista, buvo aišku ne vieną savaitę. O Lietuva palaiko Amerikos ir Izraelio operaciją, ypač turint omenyje tai, kad krenta dar vienas Rusijos sąjungininkas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Iranas, susidūręs su Izraelio ir JAV atakomis, puolė JAV taikinius Persijos įlankoje, tačiau iki šiol nelietė Turkijos – tai „didelės kainos strateginis lošimas“, kuris gali baigtis katastrofiškai, teigia analitikai. Iranas jau seniai perspėjo, kad Vašingtonui užpuolus, jis taikysis į amerikiečių turtą regione, kuris iš principo turėtų apimti ir Turkiją – JAV kariai dislokuoti keliose bazėse šioje NATO narėje.

Dubajaus oro uostai pranešė, kad riboti skrydžiai bus atnaujinti pirmadienio vakarą, praėjus trims dienoms po to, kai jie buvo atšaukti Iranui pradėjus atakuoti taikinius Persijos įlankoje, įskaitant Dubajaus ir Abu Dabio oro uostus. „Dubajaus oro uostai skelbia apie ribotą skrydžių atnaujinimą iš Dubajaus tarptautinio oro uosto ir Dubajaus pasaulio centro – al Maktoumo tarptautinio oro uosto nuo šio vakaro, 2026 metų kovo 2 dienos, pirmadienio“, – teigiama pranešime.

JAV šeštadienį pradėjo bombarduoti Iraną be paaiškinimo, be Kongreso pritarimo, netgi be bandymo užsitikrinti visuomenės paramą. Smūgiai Irane prasidėjo be nuoseklios strategijos Irano žmonėms ir be plano, pagal kurį jie galėtų nuspręsti, kaip sukurti legitimią Irano valstybę, istorikė ir žurnalistė Anne Applebaum rašo leidinyje „The Atlantic“. A. Applebaum teigimu, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos politika Irano atžvilgiu yra nenuosekli ir stokoja aiškios strategijos.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas pirmadienį pareiškė, kad karas prieš Iraną nėra demokratijos kūrimo Islamo Respublikoje iniciatyva. „Jokių kvailų elgesio taisyklių, jokio tautos kūrimo liūno, jokio demokratijos kūrimo. Jokių politiškai korektiškų karų. Mes kovojame, kad laimėtume, ir nešvaistome laiko ar gyvybių“, – spaudos konferencijoje sakė P. Hegsethas. Paklaustas, ar Irane yra JAV karių, P. Hegsethas nurodė: „Ne, bet mes neketiname aptarinėti, ką darysime, o ko nedarysime.

Nužudyto Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žmona mirė pirmadienį; ji buvo sužeista per savaitgalio JAV ir Izraelio ataką, pranešė Irano žiniasklaida. 79 metų Mansoureh Khojasteh Bagherzadeh buvo komoje nuo šeštadienio, kai per atakas žuvo A. Khamenei, pranešė naujienų agentūra „Tasnim“. Izraelio žiniasklaida praneša apie raketų smūgį, nutaikytą į vieno iš laikinųjų Irano vadovų – ajatolos Alirezos Arafi – namus. Kol kas nėra žinoma, ar politikas atakos metu buvo pastate.

Reaguodama į sudėtingą saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose, „Bitė“ imasi papildomų priemonių, kad klientai galėtų be trikdžių palaikyti ryšį su Lietuva ir tarpusavyje, skelbia bendrovė. „Bitės“ tarptautinių paslaugų verslo vystymo vadovas Jonas Milerius teigia, kad bendrovė savo klientams laikinai įjungė nemokamus skambučius ir SMS žinutes su Lietuva ir tų šalių viduje.

Irano remiama Irako grupuotė perspėja apie galimą eskalaciją regione – jos kovotojai raginami ruoštis ilgam konfliktui, jei JAV imtųsi karinių veiksmų prieš Iraną. „Kataeb Hezbollah“ grasina JAV dideliais nuostoliais ir neatmeta tiesioginio įsitraukimo. Taip pat šiandien ryte Pakistanas bombardavo Afganistano sostinę ir kelis kitus regionus. Pakistanas teigia, kad tai yra karas su Talibano valdomu Afganistanu.

Saudo Arabijos kariuomenė padidino parengties lygį po kelių Irano įvykdytų atakų prieš jos teritoriją, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, artimas kariuomenei. Taip pat Saudo Arabijos vyriausybei artimas šaltinis teigė, kad koordinuotas Irano puolimas prieš naftos objektus gali išprovokuoti Saudo Arabijos karinį atsaką. „Saudo Arabijos kariuomenė paskelbė visišką kovinę parengtį“, – AFP sakė artimas kariuomenei šaltinis.

Izraelio ir JAV karas su Iranu plinta regione. Kiek ši eskalacija gali užsitęsti ir kaip tai smogs ekonomikai – degalų kainoms bei mūsų piniginėms? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. Eskalacija regione: kiek ilgai tai gali tęstis? Kokias čia pagrindines ekonomines rizikas tai kelia? M. Dubnikovas: Labai paprastai: pažiūrėkime į pagrindines antraštes.

Izraelio ir JAV karui su Iranu plintant regione, Lietuvos užsienio reikalų ministerija keliaujančiuosius į Kiprą ragina imtis papildomų atsargumo priemonių. „Dėl padidėjusios regioninės įtampos keliautojams rekomenduojama imtis papildomų atsargumo priemonių. Rekomenduojama atidžiai sekti vietos naujienas ir oficialius pranešimus, reguliariai tikrinti oro linijų informaciją ir laikytis Kipro institucijų nurodymų“, – pirmadienį nurodė ministerija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Jungtinės Karalystės (JK) laikraščiui „Daily Telegraph“ pareiškė esąs labai nusivylęs britų premjero Keiro Starmerio pirminiu atsisakymu leisti Vašingtonui naudotis britų karinėmis bazėmis atakoms prieš Iraną.

Didelio masto konfliktas Artimuosiuose rytuose paralyžiavo naftos tiekimą vienoje svarbiausių pasaulio transporto arterijų – Hormūzo sąsiauryje. Nafta brangsta daugiau nei 7 proc., o investuotojai ieško saugumo tauriuose metaluose ir kitose saugumo užuovėjose. Kol kas rinkose reakcija švelni, tačiau svarbu karo veiksmų trukmė – kelias savaites ar mėnesius trunkantis konfliktas turės platesnių pasekmių.

Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose naftos kainoms šoktelėjus į viršų, degalinių atstovai Lietuvoje teigia, kad degalų kainas tai galėtų paveikti po vienos ar dviejų savaičių. Anot jų, dabartinis naftos kainų augimas nėra drastiškas, todėl degalai gali brangti keliais centais. Tačiau jei konfliktas užsitęs, naftos kainos kiltų smarkiau.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog jei situacija Artimuosiuose Rytuose blogės ir ten įstrigę Lietuvos piliečiai neturės galimybių grįžti namo, būtų galima kalbėti apie žmonių evakavimą pervežant į kaimynines šalis.  „Tos intensyvios atakos iš Irano pusės yra. Ir gal net yra tam tikrų požymių, kad resursas yra ir šiek tiek apmažėjęs.

Šį savaitgalį JAV ir Izraelis surengė ataką prieš Iraną, vėliau pranešta apie aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei nužudymą ir kitų Irano lyderių žūtis. Artimųjų Rytų regione kylant įtampai, Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad evakuoti lietuvių kol kas neplanuoja. Prasidėjus karui Irane, iš Zanzibaro į Dubajų skridę lietuviai buvo nutupdyti Omane. Šiuo metu Salala mieste yra įstrigę keturiolika lietuvių, o URM teigia, kad apie evakuaciją nekalbama.

Latvijos prioritetas karo su Iranu kontekste – užtikrinti, kad nebūtų prarasti tokie tarptautiniai prioritetai kaip parama Ukrainai, Rusijos pajėgumų ribojimas ir NATO pajėgumų gerinimas, pirmadienį interviu televizijos kanalui TV3 pabrėžė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Paklausta, ar JAV ir Izraelio pradėtos atakos prieš Iraną gali peraugti į didesnį karą, B. Bražė atsakė, kad gali nutikti bet kas, bet niekas nėra suinteresuotas konflikto išplitimu.

Rusijos turistams, dėl karinių veiksmų Vidurio Rytuose įstrigusiems regiono poilsio šalyse, kelionė namo virto prabangos preke. Didžiausia krizė fiksuojama Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kur šiuo metu yra apie 50 000 Rusijos piliečių, rašoma „The Moscow Times“. Kaip rašo RBK, už skrydį iš kaimyninio Omano į Rusiją privačiu lėktuvu prašoma 20 000 eurų už vieną vietą.

JAV ir Izraelio smūgiai Iranui gali lemti mažesnę Teherano paramą Rusijai, o tai būtų naudinga Lietuvai, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas. „Lietuva yra toli, tačiau mes labai remiame Ukrainą jos kovoje prieš Rusijos agresiją, todėl nauda yra ta, jog galimai susilpnės Irano teikiama pagalba Rusijai. Iš tikrųjų gal tos pagalbos bus mažiau. Mes matėm, kad pagrindinis rėmėjas dabar Rusijos kare prieš Ukrainą buvo Iranas“, – pirmadienį žurnalistams sakė politikas.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ iki sekmadienio vidurnakčio 11-koje Artimųjų Rytų valstybių įjungė nemokamus skambučius ir SMS žinutes. „Telia“ įjungė nemokamą ryšį Izraelyje, Bahreine, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), Katare, Omane, Jordanijoje, Saudo Arabijoje, Irane, Irake bei Libane, pirmadienį pranešė bendrovė.

Prancūzija yra pasirengusi ginti Persijos įlankos šalis ir Jordaniją nuo Irano, jei to prireiks, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot.

 Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose paveikė dalį reguliarių skrydžių iš Lietuvos oro uostų (LTOU). Nuo karinio konflikto pradžios šeštadienį Vilniaus oro uoste iš viso fiksuoti aštuonių skrydžių sutrikimai, palietę maršrutus į Dubajų ir Tel Avivą, pirmadienį pranešė LTOU. Iš viso šiais maršrutais kovo 2–8 dienomis buvo suplanuoti devyni išvykimai: šeši į Dubajų ir trys į Tel Avivą.