Šaltiniai: Iranas pradėjo dėti minas Hormūzo sąsiauryje
Iranas pradėjo dėti minas Hormūzo sąsiauryje, kuriame driekiasi vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų eksporto maršrutų, antradienį pranešė transliuotojas CNN, remdamasis dviem su JAV žvalgybine informacija susipažinusiais asmenimis.
Minavimo mastas kol kas nėra didelis – pastarosiomis dienomis, anot šaltinių, buvo padėta kelios dešimtys minų. Tačiau vienas šaltinis nurodė, kad Iranas vis dar turi 80–90 proc. savo nedidelių ir minavimo laivų, todėl jo pajėgos šiame vandens kelyje galėtų padėti šimtus minų.
Irano Islamo Revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) anksčiau perspėjo, kad bet kuris šiuo sąsiauriu plaukiantis laivas bus puolamas, o šis kanalas nuo karo pradžios iš esmės yra uždarytas.
Hormūzas yra sąsiauris tarp Irano ir Omano. Jis yra vienintelė Persijos įlankos jungtis su pasaulio jūromis. Prie Persijos įlankos įsikūrusios svarbios naftą išgaunančios šalys. Be Irano tai yra ir Saudo Arabija, Irakas, Kuveitas, Kataras, Bahreinas bei Jungtiniai Arabų Emyratai.
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgių Iranui kampaniją, kurios metu žuvo šios šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir prasidėjo karas, vėliau išplitęs po visus Artimuosius Rytus. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų smūgiais, nukreiptais prieš Izraelį ir JAV objektus visame regione.
Laivybos eismas strateginiu Hormūzo sąsiauriu, per kurį paprastai transportuojama beveik 20 proc. pasaulio žaliavinės naftos, buvo smarkiai sutrikdytas. Nuo karo pradžios Irano pajėgos ne kartą atakavo naftos tanklaivius, plaukiančius šiuo vandens keliu. IRGC atstovas antradienį pareiškė, kad Irano pajėgos neleis eksportuoti naftos iš Artimųjų Rytų regiono į JAV ir Izraelio sąjungininkų šalis tol, kol tęsis karas.
JAV kreipėsi į Izraelį: siunčia reikalavimą
JAV paprašė Izraelio nutraukti smūgius Irano energetikos objektams – praneša žiniasklaida.
Pasak „Axios“ pranešimo, JAV paprašė Izraelio sustabdyti atakas prieš Irano energetikos infrastruktūrą.
JAV specialusis pasiuntinys Witkoffas teigia, kad kitą savaitę tikriausiai vyks į Izraelį
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas antradienį pareiškė, kad kitą savaitę tikriausiai vyks į Izraelį koordinuoti abiejų šalių karo veiksmus prieš Iraną.
„Tikriausiai vyksime į tą kelionę kitą savaitę, tačiau šiuo metu nesame dėl to tikri“, – duodamas interviu kanalui CNBC sakė jis.
S. Witkoffas šią savaitę turėjo vykti į Izraelį kartu su D. Trumpo žentu Jaredu Kushneriu, tačiau ši kelionė buvo atšaukta, patvirtino specialusis pasiuntinys.
JAV žiniasklaida praneša apie tarp Vašingtono ir Izraelio kylančius nesutarimus dėl karo eigos, ypač po savaitgalį įvykdytų Izraelio smūgių, kurie buvo nukreipti į degalų saugyklas Teherane. S. Witkoffas bandė tai sumenkinti.
„Vizitas, kurį ketinome surengti, buvo mažiau susijęs su skirtumų pašalinimu, nes nemanau, kad jų yra daug“, – teigė S. Witkoffas.
„Tai buvo kur kas labiau susiję su koordinavimu, supratimu, kur jie yra, kalbėjimusi apie visus skirtingus dalykus, apie kuriuos svarbu kalbėtis, ar yra susitarimas, ar jo nėra“, – tvirtino jis.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos ir Izraelis sutaria dėl karo tikslų, jis atsakė: „Izraelis yra vienos bombos šalis. Viena bomba juos sunaikina ir būtent todėl tai yra taip svarbu Izraeliui.“
Specialusis pasiuntinys dar kartą pabrėžė, kad Iranas geranoriškai nesiderėjo ir nesiekė branduolinio susitarimo, o tai paskatino D. Trumpą įsakyti surengti smūgius.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis inicijavo didžiulę karinę kampaniją prieš Iraną, kuri antradienį tęsėsi jau vienuoliktą dieną. Vašingtonas teigia, kad šios kampanijos tikslas yra pažaboti Teherano keliamas branduolines ir raketų grėsmes.
Iranas propagandai kare su JAV ir Izraeliu pasitelkė „Lego“ animaciją
Iranas, atsakydamas į JAV ir Izraelio atakas raketomis bei dronais, taip pat kovoja propagandiniame kare, pasitelkdamas „Lego“ stiliaus animacinį vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamos žaislinės Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo), bombų ir karo lėktuvų versijos.
Irano valstybinis institutas „Revayat-e Fath“ paskelbė šį vaizdo įrašą valstybinėje televizijoje po vasario 28-osios JAV ir Izraelio atakų, per kurias žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenei) ir kurios sukėlė karą Artimuosiuose Rytuose.
Nuo to laiko dviejų minučių trukmės vaizdo įrašas buvo platinamas „Meta“ priklausančiose platformose ir socialiniame tinkle „X“, kur surinko dešimtis tūkstančių patiktukų ir pasidalijimų.
Be jokių dialogų sukurtas įrašas, regis, skirtas tarptautinei auditorijai kare, kuris sukrėtė energijos ir akcijų rinkas bei suskaldė pasaulio viešąją nuomonę.
Vaizdo įrašas prasideda „Lego“ stiliaus JAV prezidento D. Trumpo, kuriam iš šonų stovi Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) ir velnias, atvaizdais. Jie žiūri į albumą, pavadintą „Epsteino byla“.
Įsiutęs D. Trumpas paspaudžia raudoną mygtuką, kad pradėtų karą, ir paleidžia raketą pro debesis, kuri pataiko į kažką panašaus į klasę, kurioje figūrėlės vaizduoja mergaites su rožinėmis skarelėmis, klausančias besišypsančios mokytojos.
Mokytojai lentoje užrašius žodžius „Mano tėvynė yra mano gyvenimas“, ekranas aptemsta. Kitoje scenoje rodoma rožinė kuprinė ir pora rožinių batų smūgio vietoje.
Irano karininkas, taip pat „Lego“ stiliaus, paima kuprinę ir verkia, kol jo liūdesys virsta įniršiu.
Iranas apkaltino Jungtines Valstijas ir Izraelį pirmąją karo dieną įvykdžius mirtiną smūgį mokyklai Minabe, šalies pietuose.
Naujienų agentūra AFP negalėjo nei patekti į įvykio vietą, kad patvirtintų įvykus incidentą, nei gauti nepriklausomo patvirtinimo apie aukų skaičių.
Skambant nacionalistinei muzikai, vaizdo įraše vėliau rodoma, kaip Irano revoliucinė gvardija imasi atsakomųjų veiksmų ir atakuoja Izraelio bei JAV interesus visame regione.
Vaizdo įrašas baigiasi žinute, kurioje teigiama, kad jis sukurtas per išpuolį žuvusiems mokiniams atminti, „kurie tapo kankiniais nuo sionistų ir amerikiečių teroristų rankų“.
Libanas: beveik 760 tūkst. gyventojų priversti palikti namus dėl karo su Izraeliu
Libano vyriausybė antradienį pranešė, kad nuo naujo karo tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hezbollah“ pradžios buvo užregistruota beveik 760 tūkst. perkeltųjų asmenų.
Atnaujintais duomenimis, vyriausybės nelaimių valdymo padalinys nurodė, kad bendras asmenų, užregistravusių savo vardus socialinių reikalų ministerijai priklausančioje svetainėje, skaičius pasiekė 759,3 tūkst., įskaitant 122,6 tūkst. asmenų, apsistojusių vyriausybės prieglaudose.
Po pokalbio su Trumpu – Putino skambutis Iranui: pateikė savo poziciją
Po vakarykščio pokalbio su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rusijos vadovas Vladimiras Putinas kalbėjosi su Irano prezidentu, rašo „Sky News“.
Iranas teigia atakavęs du – karinį ir žvalgybinį – objektus Izraelyje
Irano kariuomenė antradienį pranešė atakavusi karinį ir žvalgybos objektą Izraelyje; kariaujančios šalys tęsia atakas jau 11 dieną.
„Kariuomenė atakos dronais smogė kariniam centrui Haifoje ir žvalgybinių palydovų duomenų priėmimo centrui“, – sakoma jos pareiškime.
Karinis centras „atlieka svarbų vaidmenį ginklų gamyboje ir turi didelę strateginę reikšmę stiprinant priešo kovinius pajėgumus“, priduriama pareiškime, kurį perdavė naujienų agentūra „Tasnim“.
Zelenskis siunčia ekspertus į Artimuosius Rytus: parodys, kaip numušti Irano dronus
Ukrainos kariniai ekspertai šią savaitę lankysis Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) ir Saudo Arabijoje, antradienį žurnalistams pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis, kur jie dalinsis patirtimi, kaip numušti Irano dronus.
Iranas žada atsaką „akis už akį“
Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas antradienį perspėjo, kad bet kokia ataka prieš šalies infrastruktūrą sulauks tolygaus atsako.
Prancūzija teigia, kad G7 tebesvarsto naftos rezervų atvėrimą, vykstant karui su Iranu
Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure‘as antradienį pareiškė, kad „svarstomi visi variantai“, Didžiojo septyneto (G7) šalims tariantis dėl dalies savo strateginių naftos rezervų atvėrimo, reaguojant į karą Irane.
Prancūzija nori surengti tolesnes derybas su šalimis partnerėmis, sakė R. Lescure‘as, pridurdamas, kad G7 šalių energetikos ministrai antradienio popietę turėtų surengti nuotolinį konferencinį pokalbį šiuo klausimu.
Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) taip pat dalyvaus susitikime, sakė R. Lescure‘as.
Pirmadienį G7 šalių finansų ministrai susitiko aptarti galimo žingsnio, tačiau sprendimo nerado.
Valstybės retkarčiais išleidžia į rinką savo strategines naftos atsargas kilus krizinėms situacijoms, kad stabilizuotų naftos rinką arba reaguotų į tiekimo trikdžius, tačiau šia priemone naudojamasi nedažnai.
Naftos kainos smarkiai išaugo, vasario 28 d. prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose.
R. Lescure‘as pabrėžė, kad grupė yra pasirengusi imtis visų būtinų priemonių, kad naftos rinka stabilizuotųsi. Ji taip pat norėtų matyti mažėjančias kainas degalinėse po neseniai įvykusio staigaus jų pakilimo, sakė jis.
Ministras teigė, kad nėra jokio pavojaus, kad Prancūzijoje, Europoje ar Jungtinėse Valstijose galėtų pritrūkti naftos.
Veikiau siekiama sušvelninti įtemptą tiekimo situaciją Azijos rinkose, pavyzdžiui, padidinant apyvartoje esančios naftos kiekį, sakė jis.
Iranas sulaikė 30 įtariamų šnipų, įskaitant užsienietį
Irano žvalgybos ministerija antradienį pranešė sulaikiusi 30 asmenų, įskaitant vieną užsienietį, kaltinamų šnipinėjimu.
Sulaikymai įvyko 11-ąją Artimųjų Rytų karo dieną.
Užsienietis, kurio pilietybė nebuvo atskleista, „šnipinėjo dviejų Persijos įlankos šalių vardu, atstovaudamas amerikiečių-sionistų priešui“, ir buvo sulaikytas šiaurės rytų Irane, teigiama ministerijos pareiškime, kurį paskelbė teismų naujienų portalas „Mizan Online“.
Rengiamas „didžiulis sandoris“: štai dėl ko derasi Saudo Arabija su Ukraina
Saudo Arabijos ginklų gamintoja įsigis Ukrainoje pagamintų oro gynybos raketų, be to, pasak šaltinio Ukrainos gynybos pramonėje, Rijadas ir Kyjivas derasi dėl atskiro „didžiulio sandorio“, kuris gali būti užbaigtas dar šią savaitę, praneša „The Kyiv Independent“.
Merzas: nėra bendro plano, kaip greitai užbaigti karą su Iranu
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį išreiškė susirūpinimą, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis, atrodo, neturi bendro plano, kaip „greitai ir įtikinamai užbaigti“ karą su Iranu.
„Jungtinės Valstijos ir Izraelis jau daugiau nei savaitę kariauja su Iranu. Mes dalijamės daugeliu šių tikslų, tačiau su kiekviena karo diena kyla vis daugiau klausimų“, – sakė F. Merzas.
„Mums ypač neramu, kad, matyt, nėra bendro plano, kaip šis karas galėtų būti greitai ir įtikinamai užbaigtas“, – teigė jis.
JAV ruošia galingą smūgių bangą Iranui: „Šiandien bus intensyviausia diena“
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad antradienį atakos prieš Iraną suintensyvės ir bus stipriausios nuo tada, kai Vašingtonas pradėjo karą prieš 10 dienų.
„Šiandien vėl bus intensyviausia mūsų smūgių Irano viduje diena“, – spaudos konferencijoje Pentagone sakė P. Hegsethas.
Netanyahu: Izraelio atakos prieš vadovybę Teherane „dar nebaigtos“
Priešingai nei JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, atrodo, nemano, kad Irano karas greitai baigsis. Izraelis „dar nebaigė“ savo atakų prieš vadovybę Teherane, pareiškė jis pirmadienio vakarą lankydamasis Nacionaliniame sveikatos valdymo centre.
„Mūsų siekis yra išlaisvinti iraniečius iš tironijos jungo“, – sakė B. Netanyahu, turėdamas omenyje vadovybę Teherane. Esą nėra abejonių, „kad ligšioliniais veiksmais laužome jų (vadovybės) kaulus“.
„Ir mes dar nebaigėme“, – pridūrė jis.
JAV ir Izraelis vasario pabaigoje pradėjo oro smūgius prieš Iraną. Per juos žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei bei kiti Irano vadovybės nariai. Teheranas reagavo atakomis prieš Izraelį bei kelias Persijos įlankos šalis ir JAV objektus Persijos įlankos regione.
Antradienį priešpiet Izraelio kariuomenė vėl paskelbė įspėjimą dėl Irano raketų. Agentūros AFP žurnalistai pasakojo, kad Jeruzalėje aidėjo oro pavojaus sirenos. Netrukus po to pasigirdo sprogimas. Izraelio gelbėjimo tarnybos „Magen David Adom“ duomenimis, kol kas apie sužeistuosius nepranešta.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pirmą kartą užsiminį apie galimą karo pabaigą. Karas „praktiškai baigtas“, sakė jis stočiai CBS. Iranas esą kariniu požiūriu susilpnintas.
Netikėtas Azerbaidžano žingsnis: užuot atsakęs į dronų ataką, pasiūlė pagalbą Iranui
Azerbaidžanas antradienį išsiuntė humanitarinę pagalbą Iranui, taip švelnindamas toną praėjus kelioms dienoms po to, kai Irano dronų ataka sukėlė nuogąstavimų, jog Artimųjų Rytų karas gali išsiplėsti į Kaukazą.
Artimas Izraelio partneris Baku apkaltino Teheraną „terorizmu“ po to, kai praėjusią savaitę Irano dronai smogė oro uostui ir sprogo netoli mokyklos, sužeisdami keturis žmones su Iranu besiribojančiame Azerbaidžano Nachičevanės eksklave.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas nurodė ginkluotosioms pajėgoms pasirengti atsakomosioms priemonėms, paskelbdamas aukščiausio lygio mobilizaciją, o šalies diplomatai buvo atšaukti iš Irano.
Irano kariuomenė neigė paleidusi dronus ir apkaltino Azerbaidžano sąjungininką Izraelį surengus provokaciją.
Tačiau, kaip numanomą įtampos mažinimo ženklą, Azerbaidžano nepaprastųjų situacijų ministerija antradienį pranešė, kad išsiuntė tonas maisto ir vaistų į Iraną „po kovo 8 dieną įvykusio Azerbaidžano ir Irano prezidentų pokalbio telefonu“.
I. Aliyevo biuras anksčiau pranešė, kad Irano vadovas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį jam paskambino ir pažadėjo ištirti dronų ataką, kuri, jo teigimu, „neturėjo jokio ryšio su Iranu“.
I. Aliyevas „pabrėžė incidento tyrimo svarbą“, o abu lyderiai „apsikeitė nuomonėmis apie bendrų ekonominių projektų plėtros perspektyvas“, sakoma pranešime, rodančiame, kad abi pusės gali siekti užkirsti kelią tolesniam krizės gilėjimui.
Iranas jau seniai kaltina Izraelį – pagrindinį ginklų tiekėją Baku – naudojant Azerbaidžano teritoriją žvalgybos operacijoms ir galimoms atakoms.
2025 metų birželį Baku patikino Teheraną, kad neleis naudoti savo teritorijos smūgiams prieš Iraną po to, kai Izraelis surengė didelio masto ataką prieš taikinius Irane.
Teheranas taip pat nuo seno nerimauja dėl separatistinių nuotaikų tarp savo etninės azerbaidžaniečių mažumos, kuri sudaro apie 10 mln. iš 83 mln. Irano piliečių.
António Costa apie karą Irane: „Laisvės bombomis nepasieksi“
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa paragino ieškoti diplomatinių būtų išspręsti šiuo metu Artimuosiuose Rytuose vykstantį konfliktą ir įspėjo, kad Rusija kol kas yra vienintelė, kuriai šis karas yra naudingas.
„Europos Sąjunga palaiko daug prisikentėjusius Irano žmones. Mes remiame jų teisę gyventi taikoje ir spręsti dėl savo ateities“, – antradienį Briuselyje vykusiame kasmetiniame ES ambasadorių susitikime sakė A. Costa.
„Laisvės ir žmogaus teisių bombomis nepasieksi. Jas gali užtikrinti tik tarptautinė teisė“, – sakė kalbėjo jis.
Jis sakė, kad būtina užtikrinti civilių gyventojų apsaugą ir branduolinę saugą ir paragino vengti tolesnio konflikto eskalavimo.
Kalbėdamas apie platesnes šio smarkaus konflikto pasekmes, A. Costa sakė, kad „kol kas šiame kare yra tik vienas nugalėtojas – Rusija“.
Dėl karo Irane „nuolat silpninamos Ukrainos pozicijos, nes pažeidžiama tarptautinė teisė“, – sakė jis, omenyje turėdamas nerimą, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui gali būti traktuojami kaip šios teisės pažeidimas.
Maskva „gauna naujų išteklių karui su Ukraina finansuoti, nes kyla energijos kainos“, – sakė A. Costa.
„Jai tai naudinga, nes kariniai pajėgumai, kurie galėtų būti panaudoti Ukrainai paremti, nukreipiami kitur. Be to, jai tai naudinga, nes dėmesio centre atsiduria konfliktas Artimuosiuose Rytuose, o Ukrainos frontui skiriama mažiau dėmesio.“
Artimųjų Rytų karas primena apie Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) antradienį pareiškė, kad Artimųjų Rytų karas, įžengęs į antrąją savaitę, atskleidė Europos pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro.
„Dėl iškastinio kuro esame visiškai priklausomi nuo brangaus ir nepastovaus importo. Tai sukuria mums struktūrinį nepalankumą, palyginti su kitais regionais“, – sakė ji, atidarydama branduolinės energijos viršūnių susitikimą Paryžiuje.
„Dabartinė Artimųjų Rytų krizė ryškiai primena apie tai, kokį pažeidžiamumą ji sukuria“, – sakė U. von der Leyen.
EK vadovė teigė, kad Europa, nusisukdama nuo civilinės branduolinės energijos, padarė strateginę klaidą, ir pridūrė, kad Briuselis skirs 200 mln. eurų „inovatyvioms branduolinėms technologijoms“.
„Europai buvo strateginė klaida nusisukti nuo patikimo, įperkamo ir mažai taršios energijos šaltinio“, – sakė ji.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) savo ruožtu pareiškė, kad civilinė branduolinė energija leidžia pasiekti energetinį suverenitetą.
Irane po atakų nustojo veikusios devynios ligoninės
Po JAV ir Izraelio antskrydžių Irane devynios ligoninės buvo priverstos nutraukti savo veiklą.
Nuo dabartinio karo pradžios taip pat buvo apgadinta 18 skubios pagalbos skyrių ir 25 sveikatos centrų, sunaikinta 14 greitosios pagalbos automobilių, antradienį pranešė Irano naujienų agentūra ILNA, cituodama sveikatos komisijos nario, įstatymų leidėjo Mohammado Jamaliano žodžius.
Jei karas tęsis, Irano strateginių medicininių atsargų pakaks mažiausiai pusei metų, sakė politikas, pridurdamas, kad kai kurių vaistų trūksta jau dabar.
Neskubios procedūros, pavyzdžiui, kosmetinės operacijos, ligoninėse yra sustabdytos iki atskiro pranešimo, sakė jis. Dabar daugiausiai dėmesio skiriama per karą sužeistiems asmenims gydyti ir skubios pagalbos atvejams.
Anot jo, visoje šalyje stacionare gydoma 1,4 tūkst. sužeistųjų.
Jungtinė Karalystė ruošiasi dislokuoti antrąjį laivą Viduržemio jūroje
Reaguodama į karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose, Jungtinė Karalystė (JK) ruošiasi dislokuoti antrąjį laivą Viduržemio jūroje, naujienų portalui „Sky News“ patvirtino Gynybos ministerija.
Anksčiau skelbta, kad tai bus 45-ojo tipo eskadrinis minininkas „HMS Dragon“.
Tačiau dabar Gynybos ministerija pranešė, kad „jūriniams uždaviniams Rytų Viduržemio jūroje“ bus naudojamas laivas „RFA Lyme Bay“
„Atsargaus planavimo tikslais priėmėme sprendimą padidinti „RFA Lyme Bay“ parengtį kaip atsargumo priemonę, jei jis būtų reikalingas jūriniams uždaviniams Rytų Viduržemio jūroje atlikti“, – sakė JK Gynybos ministerijos atstovas spaudai.
Pasak „Sky News“, „RFA Lyme Bay“ yra desantinis laivas su medicinos priežiūrai skirtomis patalpomis, pritaikytas veikti kaip aviacijos platforma. Laivas dažnai naudojamas humanitarinėms misijoms ir teikiant pagalbą nelaimių atvejais.
Kaip ELTA rašė anksčiau, JK paspartino lėktuvnešio „HMS Prince of Wales“ parengtį, nors sprendimas dėl jo dislokavimo karo zonoje dar nepriimtas, remdamasi Gynybos ministerija sekmadienį pranešė JK žiniasklaida.
Šeštadienį Gynybos ministerija patvirtino, kad JAV pajėgos pradėjo naudotis JK bazėmis „konkrečioms gynybinėms operacijoms, kad užkirstų kelią Irano leidžiamoms raketoms regione“. Taip pat paaiškėjo, kad JAV į JK siuntė daugiau ilgojo nuotolio bombonešių.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai kritikavo JK premjerą Keirą Starmerį, nes šis delsė leisti amerikiečiams naudotis britų karinėmis bazėmis. JK ministras pirmininkas teigė pakeitęs savo nuomonę po to, kai Iranas paleido dronus ir raketas į šalis, kurios jo nepuolė.
ELTA primena, kad karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo po to, kai JAV ir Izraelis vasario 28 d. pradėjo antskrydžius Irane ir nužudė Islamo Respublikos aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei. Iranas į tai atsakė bepiločių orlaivių ir raketų atakomis prieš Izraelį ir JAV interesus regione.
Izraelio kariuomenei įspėjus apie raketas iš Irano, Jeruzalėje kaukia sirenos
Jeruzalėje ir centriniame Izraelyje antradienį kaukė sirenos, kariuomenei įspėjus apie atskriejančias raketas iš Irano 11-ąją JAV ir Izraelio karo prieš šiitišką respubliką dieną.
„Gynybinės sistemos veikia, kad perimtų grėsmę“, – sakoma kariuomenės pranešime, paskelbtame prieš pat naujienų agentūros AFP žurnalistams išgirstant bent vieną sprogimą Jeruzalėje.
Izraelio greitosios pagalbos tarnyba „Magen David Adom“ iškart po raketų apšaudymo nepranešė apie nukentėjusiuosius, tačiau nurodė, kad jos komandos teikia pagalbą „nedideliam skaičiui žmonių, kurie nukentėjo pakeliui į slėptuves, taip pat asmenims, kenčiantiems nuo nerimo“.
Gelbėtojai teigia, kad Izraelyje žuvo 11 žmonių ir dešimtys buvo sužeisti nuo tada, kai Iranas pradėjo leisti raketas į šalį, keršydamas už bendrus JAV ir Izraelio smūgius.
Vidurio Izraelyje pirmadienį nuo šrapnelio žuvo vienas vyras ir dar vienas buvo sunkiai sužeistas, pranešė gelbėtojai, kai po kariuomenės pranešimo apie iš Irano paleistas raketas vietovę sudrebino sprogimai.
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį paskelbtame pareiškime įspėjo, kad Izraelio karinis puolimas prieš Iraną „dar nebaigtas“, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas patikino, jog konfliktas greitai baigsis.
Irano vyriausybė paliaubų atveju reikalauja saugumo garantijų
Irano užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad paliaubų su JAV ir Izraeliu atveju Teheranui būtų suteiktos saugumo garantijos.
„Jei bus pasiektos paliaubos ar karas baigsis, turi būti garantija, kad agresyvūs veiksmai prieš Iraną nepasikartos“, – laikraštis „Shargh“ citavo Irano užsienio reikalų viceministrą Kazemą Gharibabadi. Priešingu atveju paliaubos esą bus beprasmės.
„Irano Islamo Respublika nebuvo karo ir agresijos iniciatorius“, – pažymėjo viceministras. Todėl Irano raketų atakos esą vykdomos pagal Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnį kaip „teisėta savigyna“.
Praėjusiomis dienomis virtinė šalių ėmėsi tarpininkavimo pastangų. Tarp jų yra Kinija, Rusija, Prancūzija bei „kelios regiono valstybės“, teigė K. Gharibabadi.
Trumpo pareiškimai atgaivino Europos akcijų rinką
Akcijų kainos Europos biržose antradienį kyla reaguodamos į naujausią JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad JAV ir Izraelio karas su Iranu gali baigtis anksčiau nei tikėtasi.
Frankfurto vertybinių popierių biržos indeksas DAX antradienį prekybos pradžioje šoktelėjo 2,1 proc., Paryžiaus „CAC 40“ – 1,7 proc., o Londono „FTSE 100“ – 1,4 proc.
Akcijų rinka teigiamai reaguoja į apie 8 proc. kritusias naftos kainas. Europoje pinga ir gamtinės dujos po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad karas „netrukus baigsis“.
„Manau, kad karas yra beveik baigtas. Jie neturi laivyno, ryšių, jie neturi oro pajėgų, – telefonu CBS News sakė D. Trumpas. – Jei pažiūrėsite, jie neturi nieko. Karine prasme jiems nieko nebeliko.“
D. Trumpas JAV televizijai sakė, kad Jungtinės Valstijos „labai smarkiai“ pralenkė jo pradžioje numatytą keturių ar penkių savaičių karo trukmę. Vėliau jis spaudos konferencijoje Floridoje sakė, kad „karas netrukus baigsis, o jei jis prasidės iš naujo, jie bus dar labiau nubausti“.
Paklaustas, ar mano, kad karas gali baigtis per kelias dienas ar savaites, jis atsakė: „Manau, kad netrukus. Labai netrukus.“
Po tokių D. Trumpo kalbų naftos kainos smuktelėjo žemyn. „West Texas Intermediate“ naftos kaina sumažėjo 10 proc. iki 85,29 JAV dolerių už barelį, o „Brent“ nafta atpigo 10,1 proc. iki 88,95 JAV dolerių už barelį.
Tai buvo tikra atgaiva investuotojams po itin nestabilaus pirmadienio, kuomet naftos kainos smarkiai svyravo ir vienu metu buvo padidėjusios 30 proc. ir viršijusios 119 JAV dolerių. Tačiau vienu metu jos buvo kritusios iki 84 JAV dolerių.
Naftos rinka ėmė rimti jau anksčiau, kai pasirodė pranešimų, kad Didžiojo septyneto (G7) šalių finansų ministrai aptars naftos atsargų panaudojimo galimybę siekiant sušvelninti tiekimo apribojimus.
D. Trumpas taip pat pareiškė, kad atsisakys kai kurių su karu Ukrainoje susijusių sankcijų dėl Rusijos naftos pardavimo Indijai, o Baltųjų rūmų pareigūnai užtikrino G7 partnerius, kad šis žingsnis bus tik laikinas.
Po Donaldo Trumpo pareiškimų dujų kainos Europoje krito 15 proc.
Europos dujų kainos antradienį nukrito apie 15 proc., po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad JAV ir Izraelio karas su Iranu gali baigtis anksčiau nei tikėtasi.
Pirmadienį smarkiai šokusi į viršų Europos etalonu laikomų Olandijos TTF gamtinių dujų ateities sandorių kaina antradienį sumažėjo iki maždaug 48 eurų už MWh.
„Manau, kad karas yra beveik baigtas“, – pirmadienį sakė D. Trumpas, kas tai taip pat padėjo sumažinti naftos kainas.
Praėjusią savaitę dujų kainos šoktelėjo 67 proc., nes konfliktas smarkiai sutrikdė naftos ir dujų tiekimą į Europą. Hormūzo sąsiauris tebėra uždarytas, o Katare – vienoje iš didžiausių pasaulyje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojų – sustabdyta gamyba.
Analitikai įspėja, kad šie sutrikimai gali sunaikinti didžiąją dalį šiais metais prognozuojamo pasaulinio SGD tiekimo pertekliaus. Bet koks ilgalaikis sutrikimas būtų ypač žalingas Europai, kuri, sumažinusi priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos dujotiekiu, vis labiau yra priklausoma nuo SGD importo, skelbia portalas „Trading Economics“.
Europos dujų atsargos šiuo metu yra mažesnės nei 30 proc., o jei per mėnesį bus pristatyta mažiau SGD, atsargos gali dar labiau sumažėti.
Centrinėje Turkijoje dislokuojama sistema „Patriot“
Turkija antradienį pranešė, kad šalies centre dislokuojama priešraketinės gynybos sistema „Patriot“, praėjus dienai po to, kai NATO Turkijos oro erdvėje perėmė antrą iš Irano paleistą balistinę raketą.
„Imamasi būtinų priemonių mūsų sienų ir oro erdvės saugumui užtikrinti, vyksta konsultacijos su NATO ir mūsų sąjungininkais. Be priemonių, kurių ėmėmės nacionaliniu lygiu, NATO sustiprino savo oro ir priešraketinės gynybos priemones“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
„Mūsų oro erdvės apsaugai užtikrinti skirta sistema „Patriot“ dislokuojama Malatijoje“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Ši vietovė žinoma kaip Kiuredžiko oro pajėgų bazės, kurioje įrengta NATO išankstinio įspėjimo radarų sistema, galinti aptikti Irano raketų paleidimus, vieta.
Nors Ankara kategoriškai neigia, kad radarų duomenys kada nors buvo naudojami padėti Izraeliui, jų buvimas suerzino Teheraną.
Turkijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad iš Irano paleista balistinė raketa buvo perimta Turkijos oro erdvėje NATO gynybos sistemų.
Tai paskatino Vašingtoną uždaryti savo konsulatą pietiniame Adanos mieste ir paraginti visus amerikiečius palikti Pietryčių Turkiją.
Be Kiuredžiko, JAV kariai taip pat dislokuoti Indžirliko oro pajėgų bazėje – kitame svarbiame NATO objekte, esančiame vos už 10 km nuo Adanos.
Kiuredžikas yra maždaug už 350 km toliau į šiaurės rytus.
Nuo JAV ir Izraelio karo prieš Iraną pradžios Teheranas sudavė smūgius visuose Artimuosiuose Rytuose. Neskaitant dviejų raketų numušimų per penkias dienas, panašu, kad Turkijai neteko patirti tikslinių Irano smūgių.
Kovo 4 dieną Turkijos oro erdvėje numušus pirmąją balistinę raketą, NATO pareiškė sustiprinusi viso Aljanso balistinių raketų gynybos poziciją, tačiau dėl operatyvinio saugumo detalių nepateikė.
Indžirliko ir Kiuredžiko bazės yra itin jautri tema Turkijai – praėjus vos kelioms valandoms po Irano smūgių pradžios, policija įkalino tris žurnalistus už „nusikaltimus nacionaliniam saugumui“ dėl netoli Indžirliko nufilmuotos medžiagos.
Įtampa dėl naftos auga: Iranas grasina blokada, Trumpas – „mirtimi, ugnimi ir įniršiu“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Iranui, kad smogs 20 kartų stipriau, jei šis trikdys naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį. Tuo tarpu Irano gvardija tvirtina, kad naftos eksportą blokuos tol, kol tęsis karas.
Irano pajėgos naftos iš Artimųjų Rytų regiono į Jungtinių Valstijų ir Izraelio sąjungininkų šalis eksportuoti neleis tol, kol tęsis karas, antradienį pareiškė Revoliucinės gvardijos atstovas.
„Irano ginkluotosios pajėgos... iki atskiro pranešimo neleis iš šio regiono eksportuoti nė vieno litro naftos priešiškai šaliai ir jos partneriams“, – teigė Irano revoliucinės gvardijos (IRGC) atstovas Ali Mohammadas Nainis, kurio žodžius citavo Irano naujienų agentūra „Tasnim“.
Jis pareiškė, kad, priklausomai nuo konflikto sąlygų, gali įvykti bet kokių pokyčių.
Trumpas: smogsim 20 kartų stipriau
Tuo tarpu D. Trumpas pareiškė, kad jei Iranas toliau blokuos naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį, „mirtis, ugnis ir įniršis užgrius juos“.
„Jei Iranas imsis kokių nors veiksmų, kurie sustabdytų naftos tiekimą per Hormūzo sąsiaurį, Jungtinės Amerikos Valstijos jam suduos dvidešimt kartų stipresnį smūgį nei iki šiol“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ antradienį rašė D. Trumpas.
„Be to, mes sunaikinsime lengvai sunaikinamus taikinius, dėl kurių Iranas praktiškai nebegalės atsigauti kaip valstybė – mirtis, ugnis ir įniršis užgrius juos, bet aš tikiuosi ir meldžiuosi, kad taip neatsitiktų!“, – pridūrė JAV prezidentas.
Šį savo pareiškimą jis įvardijo kaip „Jungtinių Amerikos Valstijų dovaną Kinijai ir visoms toms valstybėms, kurios aktyviai naudojasi Hormūzo sąsiauriu“. Taip pat D. Trumpas „tikisi, kad tai bus labai vertinamas gestas“.
Likviduotas ajatola
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgių Iranui kampaniją, kurios metu žuvo jo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir prasidėjo karas, paskiau išplitęs po visus Artimuosius Rytus.
Iranas į tai atsakė dronų ir raketų smūgiais, nukreiptais prieš Izraelį ir JAV objektus visame regione.
Sutrikdyta laivyba
Laivybos eismas strateginiu Hormūzo sąsiauriu, per kurį paprastai transportuojama beveik 20 procentų pasaulio žaliavinės naftos, buvo smarkiai sutrikdytas.
Nuo karo pradžios Irano pajėgos ne kartą atakavo naftos tanklaivius, plaukiančius šiuo strateginiu vandens keliu.
Nuo to laiko naftos kainos viršijo 100 JAV dolerių už barelį, pakildamos iki aukščiausio lygio nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., bet po to vėl nukrito, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karinės operacijos netrukus bus baigtos.
„Jų pastangos sumažinti ir kontroliuoti naftos ir dujų kainas bus laikinos ir bevaisės“, – sakė A. Nainis.
Pirmadienį vėlai vakare Revoliucinė gvardija pareiškė, kad šalys, norinčios naudotis Hormūzo sąsiauriu, turėtų išsiųsti JAV ir Izraelio ambasadorius.
„Bet kuri arabų ar Europos šalis, kuri iš savo teritorijos išsiųs Izraelio ir JAV ambasadorius, nuo rytojaus turės visišką laisvę ir teisę plaukti per Hormūzo sąsiaurį“, – teigė gvardija, kurios pareiškimą citavo Irano valstybinė televizija.
Kremlius netyčia paskelbė neredaguotą Putino sveikinimą Moters dienos proga
Irano pajėgos naftos iš Artimųjų Rytų regiono į Jungtinių Valstijų ir Izraelio sąjungininkų šalis eksportuoti neleis tol, kol tęsis karas, antradienį pareiškė Revoliucinės gvardijos atstovas.
„Irano ginkluotosios pajėgos... iki atskiro pranešimo neleis iš šio regiono eksportuoti nė vieno litro naftos priešiškai šaliai ir jos partneriams“, – teigė Irano revoliucinės gvardijos (IRGC) atstovas Ali Mohammadas Nainis, kurio žodžius citavo Irano naujienų agentūra „Tasnim“.
Jis pareiškė, kad, priklausomai nuo konflikto sąlygų, gali įvykti bet kokių pokyčių.
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgių Iranui kampaniją, kurios metu žuvo jo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir prasidėjo karas, paskiau išplitęs po visus Artimuosius Rytus.
Iranas į tai atsakė dronų ir raketų smūgiais, nukreiptais prieš Izraelį ir JAV objektus visame regione.
Laivybos eismas strateginiu Hormūzo sąsiauriu, per kurį paprastai transportuojama beveik 20 procentų pasaulio žaliavinės naftos, buvo smarkiai sutrikdytas.
Nuo karo pradžios Irano pajėgos ne kartą atakavo naftos tanklaivius, plaukiančius šiuo strateginiu vandens keliu.
Nuo to laiko naftos kainos viršijo 100 JAV dolerių už barelį, pakildamos iki aukščiausio lygio nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., bet po to vėl nukrito, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karinės operacijos netrukus bus baigtos.
„Jų pastangos sumažinti ir kontroliuoti naftos ir dujų kainas bus laikinos ir bevaisės“, – sakė A. Nainis.
Pirmadienį vėlai vakare Revoliucinė gvardija pareiškė, kad šalys, norinčios naudotis Hormūzo sąsiauriu, turėtų išsiųsti JAV ir Izraelio ambasadorius.
„Bet kuri arabų ar Europos šalis, kuri iš savo teritorijos išsiųs Izraelio ir JAV ambasadorius, nuo rytojaus turės visišką laisvę ir teisę plaukti per Hormūzo sąsiaurį“, – teigė gvardija, kurios pareiškimą citavo Irano valstybinė televizija.
Laivybos milžinė MSC dėl karo stabdo eksportą iš Persijos įlankos
Pasaulinė laivybos milžinė MSC pirmadienį paskelbė, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose oficialiai sustabdo tam tikrus eksporto krovinius iš Persijos įlankos ir kad „visi paveikti kroviniai bus iškrauti“.
„Atsižvelgiant į esamą išskirtinę saugumo padėtį Artimuosiuose Rytuose,... būtina paskelbti „kelionės pabaigą“ tam tikroms eksporto siuntoms“ iš Persijos įlankos uostų, „nesvarbu, ar jos yra krante, ar jau laive“, – teigiama MSC pranešime klientams.
Tokį pranešimą didžiausia pasaulyje konteinerinės laivybos bendrovė išplatino pirmadienį po to, kai Irano karas smarkiai pakėlė naftos kainas, o Teheranas, vadovaujamas naujojo aukščiausiojo lyderio, paleido naują raketų salvę į Persijos įlankos kaimynes ir pranešė, kad strateginis Hormūzo sąsiauris greičiausiai liks uždarytas.
Šis sąsiauris yra vienintelis jūrų kelias iš Persijos įlankos į Indijos vandenyną, per kurį transportuojamas beveik penktadalis pasaulio jūra gabenamos naftos ir taip pat didelė dalis krovinių.
MSC teigė, kad jos sprendimas „atspindi išskirtinį dabartinių aplinkybių pobūdį“ ir „nėra sutarties pažeidimas“.
„Visi paveikti kroviniai bus iškrauti ir perduoti krovinių savininkams nurodytame uoste. Nuo to momento krovinių saugojimas, rizika ir atsakomybė bus perduota krovinių savininkams“, – teigiama pranešime.
Iškrovus krovinius iš laivo, kai atsakomybė už juos perduodama atgal klientui ar gavėjui, klientai, norintys tęsti savo krovinių gabenimą su MSC alternatyviais maršrutais ar sprendimais, gali tai padaryti pagal naują vežimo sutartį, teigia laivybos kompanija.
MSC teigė, kad stengsis padėti klientams nustatyti ir organizuoti tinkamiausią tolesnį maršrutą, už kurį bus taikomas privalomas 800 JAV dolerių priedas už konteinerį, siekiant padengti susijusias papildomas veiklos ir logistikos išlaidas.
„Klientai yra maloniai prašomi susisiekti su savo vietos MSC biuru, kad gautų informacijos apie paskirtą uostą ir patvirtintų krovinio atgavimą ar tolesnio transportavimo instrukcijas, – teigiama pranešime. – MSC nuoširdžiai apgailestauja dėl šio sprendimo būtinybės, kuris kilo dėl išimtinių aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios.“
Kovo 1 d. MSC pranešė nurodžiusi savo laivams Persijos įlankoje plaukti į saugų uostą ir sustabdė visus užsakymus dėl krovinių gabenimo iš viso pasaulio į Artimuosius Rytus. Kovo 3 d. bendrovė pranešė, kad visi kroviniai, skirti Persijos įlankos uostams, nukreipiami į artimiausią saugų uostą iškrovimui.
JAV senatorius pasiuntė žinią sąjungininkams: prie kokios kovos tada prisijungsite?
AV senatorius Lindsey Grahamas interviu „Fox News“ televizijai pareiškė nepasitikėjimą sąjungininkais bei kad visi, kurie netiki, kad Iranas panaudotų branduolinį ginklą, yra „kvailiai“.
„Lufthansa“ pratęsia skrydžių į Artimuosius Rytus sustabdymą
Vokietijos aviacijos milžinė „Lufthansa“ pirmadienį pratęsė skrydžių į pagrindinius Artimųjų Rytų miestus sustabdymą, jau antrą savaitę tęsiantis JAV ir Izraelio karui su Iranu.
Skrydžiai į Dubajų ir Abu Dabį, taip pat į Damamą Saudo Arabijoje atšaukti iki kovo 15 d., teigiama bendrovės pranešime.
Skrydžių į Tel Avivą Izraelyje sustabdymas pratęstas bent iki balandžio 2 d., pranešė grupė, kuriai taip pat priklauso „Eurowings“, „Austrian“, „Swiss“ ir „Brussels Airlines“ aviakompanijos.
Praėjusią savaitę „Lufthansa“ jau buvo nusprendusi pratęsti skrydžių į Amaną Jordanijoje ir Erbilį Irake sustabdymą iki kovo 15 d., į Beirutą – iki kovo 28 d., o į Teheraną – iki balandžio 30 d.
Australija siųs į Persijos įlanką ilgojo nuotolio žvalgybinį lėktuvą
Australija siųs į Persijos įlanką ilgojo nuotolio karinį žvalgybos lėktuvą civiliams apsaugoti, antradienį pranešė ministras pirmininkas Anthony‘is Albanese‘as.
Lėktuvas „E-7A Wedgetail“ ir jį aptarnaujantis gynybos pajėgų personalas pradžiai bus dislokuoti keturių savaičių laikotarpiui, kad padėtų „apsaugoti oro erdvę virš Persijos įlankos ir užtikrinti jos saugumą“, kalbėdamas spaudos konferencijoje sakė A. Albanese‘as.
Australija, „atsakydama į prašymą“, taip pat planuoja suteikti pažangių vidutinio nuotolio raketų oras-oras Jungtiniams Arabų Emyratams, pasakė ministras pirmininkas.
JAE, kuriuose gyvena apie 24 tūkst. australų, numušė daugiau nei 1,5 tūkst. raketų ir dronų, kuriuos Iranas paleido keršydamas už JAV ir Izraelio smūgius, paaiškino jis.
A. Albanese‘as teigė, kad sprendimą į Persijos įlanką nusiųsti pažangų radarų stebėjimo lėktuvą priėmė pasitaręs su JAE prezidentu Mohammedu bin Zayedu Al Nahyanu.
„Pagrindinis mano vyriausybės prioritetas yra ir visada bus užtikrinti australų saugumą“, – sakė ministras pirmininkas.
„Padėti australams reiškia taip pat padėti JAE ir kitoms Persijos įlankos šalims apsiginti nuo neišprovokuotų išpuolių“, – pridūrė jis.
„Mano vyriausybė aiškiai pareiškė, kad nesiimsime puolamųjų veiksmų prieš Iraną, ir mes aiškiai pareiškėme, kad nesiųsime į Iraną Australijos karių.“
Vyriausybės teigimu, kad Artimuosiuose Rytuose yra apie 115 tūkst. Australijos piliečių, iš kurių apie 2,6 tūkst. jau grįžo namo.
„Mūsų vis dar laukia dideli iššūkiai, todėl toliau dirbame, siekdami padėti tiems, kurie vis dar nori išvykti“, – sakė A. Albanese‘as.
Praėjusią savaitę Australija pranešė, kad, siekdama išgabenti savo piliečius iš Artimųjų Rytų, į šį regioną nusiuntė transporto lėktuvą ir degalų transportavimo lėktuvą.
Kanbera siekė aiškiai išdėstyti savo poziciją, kad jos pajėgos puolamuosiuose operacijose prieš Irane nedalyvaus.
Penktadienį A. Albanese‘as atskleidė, kad amerikiečių povandeniniame laive, kuris prie Šri Lankos krantų nuskandino Irano karinio jūrų laivyno laivą, buvo ir Australijos kariškių.
Jis paaiškino, kad kariai povandeniniame laive dislokuoti buvo pagal AUKUS – ilgametį gynybos susitarimą su Didžiąja Britanija ir Jungtinėmis Valstijomis, ir pabrėžė, kad atakoje jie nedalyvavo.
Iranas tęsia spaudimą regionui naujomis atakomis prieš Persijos įlankos arabų šalis
Iranas antradienį surengė naujas atakas prieš Persijos įlankos arabų šalis, tęsdamas spaudimą regionui, o per antskrydį Šiaurės Irake žuvo penki proiranietiški kovotojai.
Anksti ryte Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste Dubajuje ir Bahreine kaukė oro pavojaus sirenos, o Saudo Arabija pranešė, kad virš savo nafta turtingo rytinio regiono sunaikino du dronus. Kuveito nacionalinė gvardija nurodė numušusi šešis dronus.
JAE pranešė, kad reaguoja į Irano dronų ir raketų ataką, o Bahreino vidaus reikalų ministerija antradienį anksti ryte teigė, kad per Irano ataką prieš gyvenamąjį rajoną sostinėje Menamoje žuvo vienas žmogus, kiti buvo sužeisti.
„Preliminarūs pranešimai rodo, kad vienas žmogus žuvo, o kiti buvo sužeisti per beatodairišką Irano išpuolį, nukreiptą prieš gyvenamąjį pastatą sostinėje“, – teigė ministerija.
Be raketų ir dronų atakų prieš Izraelį ir JAV bazes regione, Iranas taip pat taikosi į energetikos infrastruktūrą. Tai, kartu su Hormūzo sąsiaurio blokada, lėmė naftos kainų šuolį.
Tarptautinis standartas „Brent“ nafta pirmadienį pabrango iki beveik 120 JAV dolerių (103,85 euro), o vėliau atpigo, tačiau antradienį vis dar kainavo apie 90 dolerių (77,89 euro) už barelį – beveik 24 proc. daugiau nei prasidėjus karui vasario 28 dieną.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), anksčiau teigęs, kad karas gali trukti mėnesį ar ilgiau, antradienį bandė sumenkinti augantį nerimą dėl ilgalaikio regioninio konflikto, sakydamas, kad tai „bus trumpalaikė ekskursija“.
Irano užsienio reikalų ministras savo ruožtu antradienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi tęsti atakas tiek, kiek reikės, ir atmetė derybų galimybę po to, kai D. Trumpas pažadėjo greitą karo pabaigą.
Trumpas: ataka prieš mergaičių mokyklą Irane bus ištirta
Izraelio ir JAV karo pradžioje įvykdyta ataka prieš mergaičių mokyklą Irane, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, bus ištirta.
„Kas bebūtų nurodyta ataskaitoje, esu pasirengęs su tuo susitaikyti“, – sakė D. Trumpas pirmadienį žurnalistams. Prieš tai amerikiečių opozicijos politikai pareikalavo nepriklausomo atakos Pietų Irane tyrimo – per šią ataką, Irano duomenimis, žuvo dešimtys mokinukių.
Iranas apkaltino JAV ir Izraelį pirmąją karo dieną – vasario 28-ąją – raketomis apšaudžius mokyklą Minabe. Teherano duomenimis, žuvo 150 žmonių, tarp jų – daug moksleivių. Naujienų agentūrai AFP nepavyko šios informacijos patikrinti vietoje. Tarptautinė žiniasklaida, norinti pranešti apie įvykius už Teherano ribų, turi gauti Irano institucijų leidimą.
Penktadienį „The New York Times“ pranešė, kad tikriausiai JAV tenka atsakomybė už ataką. Tai esą parodė iš palydovų darytų nuotraukų, vaizdo įrašų ir socialinėje žiniasklaidoje paskelbtos medžiagos analizė.
Leidinys ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės, remdamosi Irano naujienų agentūros „Mehr News“ vaizdo įrašais, be to, savaitgalį, pranešė, kad į mokyklą pataikyta tuo metu, kai viena JAV „Tomahawk“ raketa esą smigo į netoliese esančią Irano revoliucinės gvardijos karinio laivyno bazę. Anot „The New York Times“, JAV yra vienintelė kare dalyvaujanti šalis, kuris naudoja „Tomahawk“ raketas.
D. Trumpas tuo tarpu pirmadienį pareiškė, kad „Tomahawk“ parduoda ir naudoja ne tik JAV. Iranas taip pat turi „keletą“ JAV gamybos raketų, klaidingai pridūrė jis. Prielaida, kad galėjo būti panaudota „Tomahawk“ raketa, esą yra pernelyg bendro pobūdžio, kad būtų laikoma įrodymu.
„Tačiau dabar tai tiriama“, – sakė D. Trumpas.
Prieš tai JAV senatorė Jeanne Shaheen ir kiti Demokratų partijos atstovai pirmadienį paragino Pentagono vadovą Pete‘ą Hegsethą „visiškai ir bešališkai“ ištirti incidentą.
„Nepriklausomos analizės patikimai rodo, kad ataką galėjo surengti JAV pajėgos“, – teigiama pranešime. Jei tai būtų tiesa, tai būtų vienas iš „sunkiausių atvejų, kai žuvo civiliai“ per dešimtmečių JAV karines operacijas Artimuosiuose Rytuose.
D. Trumpas šeštadienį atsakomybę dėl atakos suvertė Iranui.
„Remiantis tuo, ką mačiau, tai padarė Iranas“, – teigė jis.
Irano gvardija pareiškė, kad ji „nuspręs, kada karas baigsis“
Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose „netrukus“ baigsis, Irano revoliucinė gvardija antradienį pareiškė, kad tai ji „nuspręs, kada karas baigsis“.
„Būtent mes nuspręsime, kada karas baigsis“, – teigiama Gvardijos pareiškime.
„Šio regiono ateitis ir dabartinė padėtis yra mūsų ginkluotųjų pajėgų rankose; amerikiečių pajėgos karo nebaigs“, – nurodoma pareiškime.
Per Irano ištpuolį Bahreine žuvo moteris
Per Irano ataką Bahreine žuvo 29-erių moteris, antradienį anksti ryte pranešė šios Persijos įlankos valstybės valdžios institucijos.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per smūgį gyvenamajam namui sostinėje Manamoje taip pat buvo sužeisti dar aštuoni žmonės.
Šis išpuolis įvykdytas po to, kai Bahreino sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad per Irano dronų antskrydį Sitros saloje į pietus nuo Manamos buvo sužeisti 32 žmonės, tarp jų keletas vaikų. Irano karinės pajėgos taip pat smogė vandens gėlinimo įrenginiui, teigė valdžios institucijos.
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį pareiškė, kad Teheranas neleis raketų ir nepuls kaimyninių šalių, jei iš jų teritorijos nebus vykdomi išpuoliai prieš Iraną.
Tačiau keletas Persijos įlankos valstybių ir toliau praneša apie Irano raketų ir dronų atakas.
Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas kalbėjosi telefonu
AV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė, kad surengė pozityvų pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo.
Kremlius savo ruožtu šį skambutį pavadino „atviru ir konstruktyviu“ ir teigė, kad buvo aptartas ir Iranas.
„Mes kalbėjomės apie Ukrainą, kur vyksta tiesiog nesibaigianti kova“, – žurnalistams sakė D. Trumpas.
„Tačiau manau, kad tai buvo pozityvus pokalbis šia tema“, – teigė jis.
Jų valandos trukmės pokalbis – pirmasis nuo gruodžio, o jo siekė Vašingtonas, cituodamos V. Putino patarėją diplomatijos klausimais Jurijų Ušakovą pranešė Rusijos naujienų agentūros.
„Akcentuota situacija, susijusi su konfliktu su Iranu, ir vykstančios dvišalės derybos su Jungtinių Valstijų atstovais dėl Ukrainos klausimo sprendimo“, – sakė J. Ušakovas.
J. Ušakovas teigė, kad V. Putinas paragino „greitai politiškai ir diplomatiškai išspręsti“ JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, kuris yra pagrindinis Rusijos sąjungininkas.
Rusijos vadovas taip pat pateikė D. Trumpui „dabartinės situacijos kontaktinėje linijoje, kur Rusijos kariai labai sėkmingai žengia į priekį, aprašymą“, pridūrė jis, turėdamas omenyje karą Ukrainoje.
V. Putinas „teigiamai įvertino Trumpo tarpininkavimo pastangas“ dėl Ukrainos, sakė patarėjas. Tarp Rusijos ir JAV pareigūnų bei tarp Rusijos, JAV ir Ukrainos pareigūnų įvyko virtinė derybų, tačiau pastangos pasiekti paliaubas nedavė jokių rezultatų.
J. Ušakovas sakė, kad Vašingtonas norėjo „aptarti virtinę itin svarbių klausimų, susijusių su dabartine tarptautine situacija“.
„Pokalbis buvo rimtas ir konstruktyvus“, – pridūrė jis.
D. Trumpas ir V. Putinas praėjusių metų rugpjūtį surengė viršūnių susitikimą Aliaskoje.
Trumpas ramina rinkas: karas Irane „netrukus baigsis“
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad JAV karinės operacijos Irane netrukus bus baigtos, nuramindamas rinkas, kuriose karas ir jo atgarsių visuose Artimuosiuose Rytuose sukėlė tikrą chaosą.
Po to, kai Teheranas, vadovaujamas naujojo lyderio Mojtabos Khamenei, į savo kaimynes Persijos įlankoje paleido naują salvę raketų ir pareiškė, kad strategiškai svarbus Hormūzo sąsiauris greičiausiai liks uždarytas, pirmadienį rinkose vėl krito akcijų kainos ir smarkiai pašoko naftos vertė.
Tačiau, D. Trumpui dar kartą leidus suprasti, kad konfliktas ilgai nesitęs, Volstrytas vėl pasiekė teigiamą teritoriją, nors daugiau informacijos apie galimą karo trukmę šiuo metu nėra ir egzistuoja grėsmė, kad Jungtinės Valstijos gali imti intensyviau vykdyti savo karo kampaniją, kurios metu, pasak JAV kariuomenės, iki šiol buvo smogta daugiau nei 5 tūkst. taikinių.
„Jis netrukus baigsis, o jei vėl prasidės, jiems bus smogta dar smarkiau“, – kalbėdamas spaudos konferencijoje Floridoje sakė D. Trumpas, pirma įstatymų leidėjams pasakęs, kad kampanija bus „trumpalaikis ekskursas“.
Šie D. Trumpo komentarai pasigirdo pirmąją nužudyto lyderio Ali Khamenei sūnaus valdymo dieną, kai Irano pajėgos pradėjo naują raketų ir dronų atakų bangą prieš Saudo Arabiją, Bahreiną, Katarą, Jungtinius Arabų Emyratus ir Izraelį.
Dar viena raketa buvo paleista į NATO narę Turkiją – tai antrasis toks incidentas per penkias dienas, – tačiau aljanso oro gynybos pajėgos ją sulaikė, jai taip ir nepasiekus tikslo.
Kadangi naftos tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauriu šiuo metu beveik visiškai blokuojamas, pirmadienį lyginamųjų naftos kontraktų kaina viršijo 100 JAV dolerių už barelį, pakildama iki aukščiausio lygio nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m., bet po to vėl nukrito.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad jo šalis ir jos sąjungininkai rengia „grynai gynybinę“ misiją, siekdami atidaryti sąsiaurį, per kurį paprastai transportuojama beveik 20 procentų pasaulio žaliavinės naftos.
Misijos tikslas būtų lydėti laivus „po karščiausios konflikto fazės pabaigos“, tačiau ekspertai teigia, kad tai reikštų, jog karo laivai gali būti apšaudomi nuo netoliese esančios Irano pakrantės.
Irano aukščiausiojo lyderio užsienio politikos patarėjas Kamalas Kharazis transliuotojui CNN sakė, kad Teheranas tikisi, jog ekonominis spaudimas galiausiai paskatins kitas šalis įsikišti ir užbaigti karą.
Nuo vasario 28 d., kai JAV ir Izraelis pradėjo puolimą prieš Iraną, lyginamosios naftos kainos pakilo 40–50 proc., o pasaulio akcijų rinkos smuko ir tai turėjo neigiamos įtakos pensijų fondams ir santaupoms.
Tačiau šios tendencijos pradėjo silpnėti, o antradienį prasidedant prekybai biržoje naftos kainos nukrito beveik 8 proc., nors, Vašingtonui siunčiant prieštaringas žinutes, Volstryto akcijų ateities sandorių kainos toliau svyravo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Teherane nugriaudėjo sprogimai: drebėjo net namų langai
Naujienų agentūros AFP žurnalistai antradienio vakarą Irano sostinėje Teherane išgirdo tris sprogimus, kurie nugriaudėjo jau daugiau kaip savaitę vykstant karui Artimuosiuose Rytuose, prasidėjusiam JAV ir Izraelio smūgiais prieš Islamo Respubliką.
Sprogimai sudrebino AFP žurnalisto buto langus Teherano šiaurėje. Informacijos apie numatytus taikinius kol kas nebuvo.
JAV ir Izraelis vasario pabaigoje pradėjo oro smūgius prieš Iraną. Per juos žuvo aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir kiti Irano vadovybės nariai. Teheranas reagavo atakomis prieš Izraelį ir kelias Persijos įlankos šalis bei JAV objektus Persijos įlankos regione.