Konfliktui artėjant prie trečiosios savaitės ir nesimatant jo pabaigos požymių, investuotojai vis labiau nerimauja dėl ilgalaikės krizės, kuri gali paskatinti infliaciją ir smogti pasaulio ekonomikai.
Teheranas šią savaitę taikėsi į energetikos objektus visame Persijos įlankos regione: laivai buvo apšaudyti netoli Irako, degalų rezervuarai – Bahreine, o dronai nusitaikė į naftos telkinius Saudo Arabijoje.
Ketvirtadienį jis įspėjo, kad „padegs regiono naftą ir dujas“, jei bus užpulti jo energetikos infrastruktūros objektai ir uostai.
Mojtaba Khamenei: Hormūzo sąsiauris turi likti uždarytas
Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po to, kai prieš keturias dienas perėmė tėvo pareigas, ajatola Mojtaba Khamenei pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris, per kurį transportuojama penktadalis pasaulio naftos ir dujų, turi likti uždarytas.
„Hormūzo sąsiaurio blokavimo svertas turi būti tikrai panaudotas“, – M. Khamenei sakė pranešime, kurį perskaitė valstybinės televizijos vedėjas.
Jis taip pat sakė, kad „buvo atlikti tyrimai dėl kitų frontų atidarymo, kuriuose priešas turi mažai patirties ir būtų labai pažeidžiamas, ir jie bus aktyvuoti, jei karo būklė tęsis“.
Ketvirtadienį naftos kaina šoktelėjo daugiau nei 9 proc., o „Brent“ naftos kaina pirmą kartą nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, prekybos sesiją baigė virš 100 JAV dolerių ribos. Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, „Brent“ naftos kaina pakilo apie 40 proc.
Penktadienio prekybos sesijos pradžioje kaina išliko panaši. „West Texas Intermediate“ naftos kaina sumažėjo 0,1 proc. iki 95,65 JAV dolerio už barelį, o „Brent“ naftos kaina nepakito ir siekė 100,46 JAV dolerio.
Analitikai sako, kad rekordiškai didelis 400 mln. barelių kiekis, išleistas iš Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) atsargų, turėjo mažai įtakos. TEA ketvirtadienį pareiškė, kad karas „sukelia didžiausią tiekimo sutrikimą pasaulinės naftos rinkos istorijoje“.
Trumpas susiduria su politiniu spaudimu
Tuo tarpu JAV prezidentas Donaldas Trumpas susiduria su dideliu politiniu spaudimu, nes krizės padariniai pasaulio ekonomikai didėja, o rinkos ignoruoja jo teiginius, kad karas bus trumpalaikis.
JAV prezidentas ketvirtadienį socialiniuose tinkluose paskelbė ryžtingą žinutę, kurioje rašė, kad Jungtinės Valstijos „yra didžiausias naftos gamintojas pasaulyje, todėl, kai naftos kainos kyla, mes uždirbame daug pinigų“.
„TAČIAU man, kaip prezidentui, kur kas didesnį susidomėjimą ir svarbą kelia siekis sustabdyti piktą imperiją, Iraną, kad ji neįgytų branduolinių ginklų ir nesunaikintų Artimųjų Rytų ir, tiesą sakant, viso pasaulio“, – pareiškė D. Trumpas.
Tačiau „Pepperstone“ atstovas Chrisas Westonas sakė: „Naftos kainoms artėjant prie aukščiausio lygio, rinkos vis labiau į kainas įtraukia ilgesnę konflikto trukmę ir galimo Hormūzo sąsiaurio uždarymo poveikį.“
„Donaldas Trumpas gali toliau svarstyti galimybę padėti laivams praplaukti sąsiaurį, ir jei tai įvyktų, rinka galėtų sulaukti stipraus atsigavimo. Tačiau kol kas dominuoja aukštesnės energijos kainos ir itin padidėjęs rinkų nestabilumas“, – sakė jis.
Didėjant susirūpinimui dėl konflikto poveikio, investuotojai traukiasi iš akcijų rinkų, o didžiausią riziką patiria Azijos ekonomikos, nes jos yra itin priklausomos nuo energijos importo. Penktadienį akcijų indeksai mažėjo Tokijo, Honkongo, Šanchajaus, Singapūro, Seulo, Velingtono, Manilos ir Džakartos biržose.
