Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Vokietijos įstatymų leidėjams sakė, kad sutinka, jog Iranui neturi būti leidžiama kelti grėsmės kaimynams, tačiau išreiškė abejones dėl JAV ir Izraelio karo motyvų.
„Iki šiol nėra įtikinamo plano, kaip ši operacija galėtų pavykti. Vašingtonas su mumis nesikonsultavo ir nesakė, kad reikalinga Europos pagalba“, – kalbėjo F. Merzas.
Vokietijos kancleriui, save vadinančiam transatlantistu, tokie žodžiai skambėjo neįprastai atviri.
„Būtume patarę nesiekti šio tikslo tokiu būdu, kaip jis buvo siekiamas. Todėl paskelbėme, kad kol karas tęsiasi, nedalyvausime užtikrinant laivybos laisvę, pavyzdžiui, Hormūzo sąsiauryje, karinėmis priemonėmis“, – pridūrė F. Merzas.
Europos lyderiai atmetė tiesioginį dalyvavimą JAV ir Izraelio karinėse operacijose prieš Iraną, bijodami įsitraukti į nenuspėjamą konfliktą, kurio tikslų jie iki galo nesupranta ir kuris yra nepopuliarus tarp jų pačių piliečių.
Europos lyderiai pasveria, kad nauda iš likimo nuošalyje viršija daugybę pavojų transatlantiniams ryšiams, kurie jau yra labai įtempti dėl visko – nuo karo Ukrainoje iki muitų ginčų.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį buvo toks pat tiesmukiškas kaip ir F. Merzas: „Tai ne mūsų karas, mes jo nepradėjome.“
Atsižvelgdamas į Vokietijos poziciją, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad jie „nėra šio konflikto šalis“.
JAV karo tikslai nėra aiškūs
Europos šalys sako, kad nenori įsitraukti į karą, dėl kurio jiems nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir kurio pabaigos jos nemato.
Vienas Europos pareigūnas, su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs „Reuters“, sakė, kad JAV karo tikslai nėra apibrėžti ar aiškūs ir tikriausiai skiriasi nuo Izraelio karo tikslų, ypač dėl režimo pakeitimo.
Kitas įtampos ženklas – F. Merzas ir kiti kritikavo D. Trumpą už naftos sankcijų Rusijai sušvelninimą, siekiant sumažinti sparčiai kylančias pasaulines kainas, teigdami, kad JAV netikėtai užklupo savo sąjungininkus.
Tiesa, Europos valstybės reaguoja į konfliktą Artimuosiuose Rytuose, tačiau tai daro savo sąlygomis.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad JK kartu su sąjungininkais rengia planą atidaryti Hormūzo sąsiaurį, per kurį transportuojama 20 proc. pasaulio naftos.
Savo ruožtu Prancūzija siekia suburti koaliciją, kuri užtikrintų sąsiaurio saugumą, kai tik saugumo situacija stabilizuosis – ir be JAV dalyvavimo.
Paryžius pastarąją savaitę konsultavosi su Europos, Azijos, įskaitant Indiją, ir Persijos įlankos arabų valstybėmis dėl plano, pagal kurį karo laivai galiausiai lydėtų tanklaivius ir komercinius laivus.
„Galiausiai, Europos lyderiai siekė visų pirma parodyti vienybę ir išmoko valdyti tai, ką jie laiko D. Trumpo nepastoviu vadovavimu“, – rašo „Reuters“.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas šią savaitę interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad blokas „dabar yra ramesnis, nes mes... visąlaik tikimės, kad įvyks nenuspėjamų dalykų, ir priimame tai kaip yra, išlaikome šaltą galvą, esame ramūs ir koncentruoti.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Bet Europa atsako, kad yra NATO sutartis ir tarptautinė teisė.
