Izraelis: to istorijoje dar nėra buvę
Iranas „silpnesnis nei bet kada anksčiau“, sako Izraelio prezidentas Benjaminas Netanyahu, girdamas „precedento neturintį“ bendradarbiavimą su JAV, rašo „Sky News“.
Tarptautinė jūrų organizacija: rengiami planai Hormūze įstrigusiems laivams ir jūrininkams evakuoti
Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) rengia evakuacijos planus dėl Irano karo Hormūzo sąsiauryje įstrigusiems laivams ir jūrininkams. Pirmiausiai kreipiamasi į regiono šalis, jog būtų pradėti pokalbiai apie tai, kaip gali būti nustatytas evakuacijos maršrutas, po skubaus posėdžio sakė IMO generalinis sekretorius Arsenio Dominguezas.
„Nekalbama, kad visus laivus reikia išvesti per vieną dieną, – teigė jis. – Hormūzo sąsiauris yra maždaug 30 km pločio“. Saugumas esą yra didžiausias prioritetas, „nes imdamiesi bet kokių priemonių jokiu būdu nenorime padidinti rizikos jūreiviams“. Šiuo klausimu kalbamasi ir su Iranu, kuris priklauso IMO.
JT organizacijos duomenimis, regione įstrigę 20 tūkst. jūrininkų. A. Dominguezo duomenimis, laivų yra beveik 2 tūkst.
Laivyba Hormūzo sąsiauryje, kuris yra svarbus tarptautinio naftos ir suskystintų dujų transporto maršrutas, dėl Irano karo ir gresiančių Irano atakų praktiškai sustojo.
Iranas dėl kaltinimų šnipinėjimu sulaikė 178 asmenis
Irano žvalgyba, jos pačios duomenimis, nuo karo pradžios sulaikė 178 spėjamus šnipus. Jie kaltinami „tėvynės išdavimu“ ir ryšiais su JAV ir Izraelio agentais, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Mehr“. Sulaikytieji esą priešo žvalgyboms perdavė „jautrių objektų ir kontrolės punktų vaizdinę medžiagą“, kad jie būtų tikslingai puolami.
Taip pat sulaikyta virtinė užsienio piliečių. Pas juos rasta ginklų, vietos nustatymo prietaisų, specialių ryšio priemonių bei užsienio valiutos. Revoliucinės gvardijos žvalgyba paragino gyventojus nedelsiant pranešti apie įtartinus momentus.
Nepriklausomai šie duomenys nepatvirtinti. Stebėtojai atkreipia dėmesį į tai, kad Teheranas karo ir krizės metu reguliariai skelbia apie spėjamų šnipų sulaikymus.
Drąsus Trumpo pareiškimas: mano, kad konfliktą su Iranu galėtų užbaigti „per 2 sekundes“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad galėtų išspręsti problemą su Iranu „per 2 sekundes“. Tokį pareiškimą Amerikos lyderis padarė susitikimo su Japonijos ministre pirmininke Sanae Takaichi metu. D. Trumpas gyrėsi, kad JAV turi ginklų, kurių galia yra „neįsivaizduojama“, rašo „RBC-Ukraina“.
Libanas teigia, kad Izraelio smūgiai jau pražudė per tūkstantį žmonių
Izraelio atakos prieš Libaną, tenykščiais duomenimis, jau pražudė daugiau kaip tūkstantį žmonių. Pasak Libano sveikatos ministerijos, per atakas žuvo 1 001 žmogus ir 2 584 buvo sužeisti. Duomenys apima laikotarpį nuo Irano karo pradžios ir su tuo susijusia nauja eskalacija Libane.
Masinėmis atakomis Libane Izraelis nori smarkiai susilpninti Irano sąjungininkę „Hezbollah“ grupuotę. Iranas ir „Hezbollah“ vis leidžia raketas į Izraelio miestus ir kaimus.
Pietų Libane tuo tarpu tęsiasi sausumos mūšiai. Smarkūs sprogimai girdisi regione aplink Chiamą, agentūrai „dpa“ teigė Libano saugumo šaltiniai. Izraelio daliniai esą lėtai juda į priekį ir sistemingai naikina namus netoli sienos su Izraeliu.
Izraelio kariniais duomenimis, operacija skirta apsaugoti gyventojus Izraelio šiaurėje. Tenykštes upių perėjas „Hezbollah“ naudoja atakoms prieš Izraelį.
Milžiniškas gaisras Izraelyje: po Irano smūgių – juodi dūmai virš naftos gamyklos
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano paleistas raketas, ketvirtadienį buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Haifos uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje.
Trumpas teigia pasakęs Benjaminui Netanyahu nepulti Irano dujų telkinių
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad savo sąjungininkui, Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu pasakė daugiau nesmogti dujų telkiniams Irane, kuris į tokią žydų valstybės ataką atsakė smogdamas Kataro energetikos objektams.
„Aš jam pasakiau, nedaryk to, ir jis to nedarys“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, susitikęs su Japonijos ministre pirmininke.
„Mes puikiai sutariame. Viskas yra koordinuojama, bet kartais jis padaro kažką“, kam Jungtinės Valstijos prieštarauja, pridūrė D. Trumpas.
Iranui suintensyvinus išpuolius prieš Persijos įlankos energetikos infrastruktūrą, ketvirtadienį dronai smogė Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklai prie Raudonosios jūros ir sukėlė gaisrus dviejose kitose gamyklose Kuveite.
Šie išpuoliai įvyko po to, kai trečiadienį buvo padaryta didelė žala didžiausiam pasaulyje dujų centrui – Kataro Ras Lafanui, Iranui atsakant į Izraelio smūgius jo Pietų Parso dujų telkiniui.
Trumpas sako nesiunčiantis sausumos pajėgų į Iraną
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį, praėjus kelioms savaitėms po to, kai kartu su Izraeliu pradėjo didelio masto raketų ir bombardavimo atakas prieš Iraną, pareiškė, kad nesiunčia sausumos pajėgų į Islamo Respubliką.
„Jei siųsčiau, tikrai jums nesakyčiau. Bet aš karių nesiunčiu“, – pareiškė žurnalistams D. Trumpas, susitikęs su Japonijos premjere Sanae Takaichi.
JAV patvirtino daugiau nei 16 mlrd. JAV dolerių vertės ginklų pardavimą JAE ir Kuveitui
Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė patvirtinusios 16,46 mlrd. JAV dolerių (14,3 mlrd. eurų) vertės ginklų pardavimą Jungtiniams Arabų Emyratams (JAE) ir Kuveitui – dviem Persijos įlankos valstybėms, kurios smarkiai nukentėjo nuo karo su Iranu pasekmių.
Iranas į praėjusio mėnesio pabaigoje JAV ir Izraelio pradėtą didelio masto oro kampaniją atsakė raketų ir dronų salvėmis, kurios nužudė žmonių ir padarė žalos įvairiose Persijos įlankos šalyse, kurios buvo priverstos panaudoti didelius karinius išteklius atakoms atremti.
Omano užsienio reikalų ministras: JAV „nebesuvaldo“ savo užsienio politikos
Omano užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad Artimuosiuose Rytuose vykstantis karas, kuris tęsiasi jau beveik ketvirtą savaitę, nei Vašingtonui, nei Teheranui „nieko gero neatneš“.
Britų žurnale „The Economist“ paskelbtame straipsnyje Badras al-Busaidis tai pavadino „nemalonia tiesa“ ir teigė, kad tai rodo, jog Jungtinės Valstijos „nebesuvaldo savo užsienio politikos“.
Jis taip pat pavadino Izraelio ir Jungtinių Valstijų karinius veiksmus „neteisėtais“.
B. al-Busaidis iki vasario pabaigos, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną, tarpininkavo Irano ir Jungtinių Valstijų branduolinėse derybose.
Nepaisant Omano pastangų tarpininkaujant, nuo karo pradžios šalis ne kartą tapo Irano atakų taikiniu.
Izraelio žiniasklaida: smogta Haifos naftos perdirbimo gamyklai
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad po to, kai kariuomenė įspėjo apie iš Irano paleistas raketas, ketvirtadienį buvo smogta naftos perdirbimo gamyklai Haifos uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje.
Izraelio visuomeninis transliuotojas „Kan 11“ per televiziją parodė vaizdus, kuriuose matyti, kaip iš naftos perdirbimo gamyklos teritorijos kyla tirštas tamsių dūmų stulpas. Savo įraše platformoje „X“ šis transliuotojas pranešė, kad pagrindo nerimauti dėl galimo pavojingų medžiagų išsiliejimo nėra.
Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas spaudai pranešė, kad, „gavus pranešimą apie Haifos regione nukritusius priešraketinės gynybos sistemos nuolaužų fragmentus ir įtariamą incidentą, susijusį su pavojingomis medžiagomis“, į įvykio vietą jau vyksta ministerijos generalinis direktorius ir Haifos rajono avarinės tarnybos.
Teheranas grasina griežtesne reakcija, jei Izraelis vėl puls šalies infrastruktūrą
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi įspėjo dėl griežtesnės reakcijos, jei Izraelis vėl puls Irano infrastruktūrą.
Tinkle „X“ jis pareiškė, kad Iranas, reaguodamas į Izraelio ataką, išsėmė tik mažytę dalį smogiamosios galios.
„VIENINTELĖ tokio susilaikymo priežastis buvo pagarba dėl reikalaujamos deeskalacijos“, – pabrėžė ministras.
Izraelis trečiadienį atakavo Irano dujų pramonės objektus Persijos įlankoje. Revoliucinė gvardija prieš tai pagrasino, kad, jei bus toliau puolama šalies energetikos infrastruktūra, bus padegti ir sunaikinti naftos ir dujų telkiniai regione.
Reaguodamas į Izraelio smūgį, Iranas atakavo pasaulio rinkai svarbius suskystinų dujų įrenginius Kataro Ras Lafano pramoninėje zonoje.
Stebėjimo agentūros: prie Hormūzo sąsiaurio netoli JAE krantų užpultas tanklaivis
Prie rytinės Jungtinių Arabų Emyratų pakrantės į tanklaivį pataikė svaidmuo, dėl to laive kilo gaisras, be žinios dingo jo kapitonas, ketvirtadienį pranešė oficialūs asmenys ir jūrų stebėjimo tarnybos.
Jūrų stebėjimo agentūra „UK Maritime Trade Operations“ (UKMTO) pranešė, kad trečiadienį 23.00 val. Grinvičo laiku gavo pranešimą, jog prie Jungtinių Arabų Emyratų Chor Fakano uosto Omano įlankoje „į laivą pataikė nenustatytas svaidmuo, dėl to laive kilo gaisras“.
Ketvirtadienį vėliau Londone vykusio Tarptautinės jūrų organizacijos susitikimo metu Palau atstovas nurodė, kad tai yra po šios šalies vėliava plaukiojantis cheminių medžiagų tanklaivis „Parimal“.
Jis sakė, kad 15 įgulos narių išgelbėjo po Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis.
„Tačiau kapitonas dingo be žinios“, – pridūrė jis.
Jūrų žvalgybos leidinys „Lloyd‘'s List“ pranešė, kad laivas „Parimal“ priklauso vadinamajam šešėliniam laivynui ir yra vienas iš nereguliuojamų laivų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos.
Artimuosiuose Rytuose vykstant karui, Irano pajėgos užblokavo netoliese esantį Hormūzo sąsiaurį – svarbų naftos ir dujų transportavimo maršrutą.
Tvyro įtampa: kilo nesutarimai tarp JAV ir Izraelio
JAV žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard pareiškė, kad Vašingtonas ir Tel Avivas siekia skirtingų tikslų kare prieš Iraną, taip parodydama sąjungininkų požiūrių skirtumus, praneša „Reuters“.
PPO vadovė: karas Artimuosiuose Rytuose kelia grėsmę pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui
Karas Artimuosiuose Rytuose kelia didžiulę grėsmę pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui, ketvirtadienį įspėjo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) vadovė, ragindama užtikrinti, kad pasaulinės tiekimo grandinės liktų atviros.
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose „kelia grėsmę pasauliniam apsirūpinimo maistu saugumui, nes gabenimo sutrikimai ir didesnės energijos kainos mažina tiekimą ir didina trąšų kainą“, žurnalistams Ženevoje sakė Ngozi Okonjo-Iweala.
„Užsitęsęs tiekimo sutrikimas gali turėti domino efektą maisto sistemose, versdamas ūkininkus mažinti trąšų naudojimą ir auginti mažiau sąnaudų reikalaujančias kultūras“, – sakė ji ir pabrėžė, kad „pasaulinius maisto prekybos kanalus būtina išlaikyti atvirus ir nuspėjamus, kad tiekiamą maistą būtų galima gabenti ten, kur jo labiausiai reikia“.
Izraelis sako smogęs Irano kariniams laivams Kaspijos jūroje
Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad jos naikintuvai išvakarėse smogė keliems Irano karinio jūrų laivyno laivams Kaspijos jūroje.
Tarp taikinių buvo raketų sistemomis aprūpinti laivai, aprūpinimo laivai ir patruliniai kateriai, nurodė kariuomenė ir pridūrė, kad per operaciją taip pat buvo smogta uosto vadavietei.
Pentagonas: karo su Iranu pabaigos terminas nenustatytas
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną.
„Nenorėtume nustatyti tikslaus termino“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, pridurdamas, kad „mes labai gerai laikomės plano“ ir kad prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs, kada sustoti.
„Galiausiai prezidentas pasirinks, kada pasakysime: „Štai, mes pasiekėme tai, ko mums reikėjo“, – teigė jis.
P. Hegsethas taip pat pakomentavo pranešimą, kad Pentagonas paprašė Kongreso papildomai skirti daugiau nei 200 mlrd. JAV dolerių (173,9 mlrd. eurų) konfliktui finansuoti.
„Kalbant apie 200 mlrd. dolerių, manau, kad šis skaičius gali keistis. Akivaizdu, kad blogiukų naikinimas kainuoja“, – sakė P. Hegsethas.
„Mes vėl kreipiamės į Kongresą ir ten dirbančius žmones, siekdami užtikrinti tinkamą finansavimą tam, kas jau padaryta, ir tam, ką mums gali tekti daryti ateityje“, – teigė jis.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Danas Caine'as, kalbėjęs kartu su P. Hegsethu, pateikė detalių apie ginkluotę, naudojamą prieš Iraną ir jo sąjungininkų pajėgas regione.
D. Caine'as nurodė, kad lėktuvai „A-10 Warthog“, skirti tiesioginei paramai iš oro, „medžioja ir naikina greitos atakos laivus“ strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, kurį Iranas prasidėjus karui faktiškai uždarė laivybai.
Jis taip pat pridūrė, kad sraigtasparniai „AH-64 Apache“ naudojami Irake atakuojant su Iranu susijusias kovotojų grupuotes ir kad kai kurie JAV sąjungininkai šiuos atakos sraigtasparnius pasitelkė kovai su Teherano pajėgų paleidžiamais dronais kamikadzėmis.
„Dubajus nebuvo statytas karui“: kaip Irano smūgiai kėsinasi sugriauti prabangos įvaizdį
Jau keletą savaičių Iranas reguliariai leidžia bepiločius orlaivius ir raketas į kaimynines šalis, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) ir jų didžiausią verslo centrą Dubajų. Miesto valdžia dešimtmečius kūrė saugaus tarptautinio verslo ir turizmo užuovėjos įvaizdį, tačiau dabar socialiniuose tinkluose plinta vaizdai su degančiais simboliniais pastatais ir virš paplūdimių skraidančiais dronais.
Nors nuo konflikto pradžios praėjo daugiau nei dvi savaitės, Dubajus – ypač jo oro uostas ir uosto rajonai – vis dar nuolat susiduria su atakomis. Tai tapo tikru košmaru emyratui, kurio gerovė tiesiogiai priklauso nuo stabilumo reputacijos. Reaguodama į situaciją, valdžia ne tik pasitelkė nuomonės formuotojus įvaizdžiui gelbėti, bet ir įspėjo, kad už publikacijas, kenkiančias „nacionalinei vienybei ar valstybės reputacijai“, gresia baudos ar net įkalinimas.
Daugiau nei 90 proc. Dubajaus gyventojų yra užsieniečiai. Šalyje gyvena apie 50 tūkst. nuomonės formuotojų, tarp kurių ir žinomi veidai, tokie kaip „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas.
Minimalūs mokesčiai ir prabanga viliojo investuotojus, tačiau dabar „Dubajaus stebuklas“ atsidūrė pavojuje, pažymima BBC tyrime. Jau pirmosiomis dienomis dronai smogė Dubajaus oro uostui, prabangiems viešbučiams ir dirbtinei Palmių salai.
Ekonominiai nuostoliai ir investuotojų baimės
Dubajaus ekonomika tik 2 proc. priklauso nuo naftos – didžioji dalis pajamų generuojama iš turizmo ir aviacijos, kurie per metus atneša apie 60–70 mlrd. dolerių (apie 55–64 mlrd. eurų). Prasidėjus apšaudymams, sektorius patyrė stiprų smūgį: vien per pirmąją savaitę atšaukta 80 tūkstančių rezervacijų.
Nukentėjo ir kitos sritys:
- Finansai: Azijos investuotojai jau svarsto perkelti turtą į Singapūrą ar Honkongą. Pranešama apie atvejus, kai dėl sutrikusių bankinių sistemų nepavyko pervesti lėšų.
- Nekilnojamasis turtas: Dubajaus nekilnojamojo turto vystytojų akcijų indeksas per pirmąsias 10 karo dienų nukrito 20 proc.
- Logistika: Irano dronai kėsinasi ir į Džabal Ali uostą – didžiausią Vidurio Rytuose.
„Dubajus buvo pastatytas ne karui“, – situaciją apibendrina „The New York Times“. Analitikai pastebi, kad Iranas smūgius nutaikė į skaudžiausią vietą – emyrato suvokimą pasaulio akyse. Degančio prabangaus viešbučio nuotrauka pritraukia daugiau dėmesio nei smūgis karinei bazei.
Kodėl Iranas puola Persijos įlankos šalis?
Atakas patyrė ne tik JAE, bet ir Saudo Arabija, Bahreinas, Kuveitas bei Omanas. Beveik visose šiose šalyse yra JAV karinės bazės, o jų ryšiai su Vašingtonu ypač sustiprėjo. Iranas siekia parodyti, kad kaina už šią sąjungą bus regiono klestėjimo pabaiga.
Analitikas Andrew Thomasas teigia, kad Iranas tikisi priversti kaimynus rinktis: arba dar labiau stiprinti aljansą su JAV, arba dirbti siekiant deeskaluoti konfliktą, kurį Teheranas laiko JAV ir Izraelio pasirinktu karu.
Vietos verslo elitas jau pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Įtakingas milijardierius Khalafas Al Habtooras socialiniame tinkle „X“ kritikavo JAV sprendimus, klausdamas: „Kas davė jums teisę įtraukti mūsų regioną į karą su Iranu?“
Nors Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas atsiprašė kaimyninių šalių ir žadėjo daugiau jų nepulti, jei iš jų teritorijų nebus vykdomos JAV atakos, Persijos įlankos valstybės toliau praneša apie perimamas raketas ir dronus. Nuo vasario 28 dienos regione per atakas žuvo mažiausiai 12 žmonių, daugiau nei šimtas buvo sužeista.
Babišas „nesuvokiamu“ vadina Izraelio smūgį Irano naftos telkiniui
Čekijos vyriausybės vadovas Andrejus Babišas „nesuvokiamu“ pavadino Izraelio smūgį Irano naftos tekiniui „South Pars“.
„Šis reikalas visiškai sujaukė rinkas, dujų kaina sprogsta“, – kritikavo jis prieš ES viršūnių susitikimą Briuselyje. A. Babišas teigė prieš tai dar vylęsis, kad degalų ir energijos kainos jo šalyje jau pasiekė piką. Situacija esą dabar visiškai pasikeitė.
Stebėtojai šią A. Babišo kritiką vadina neįprasta, nes Čekija iki šiol buvo laikoma viena artimiausių Izraelio sąjungininkių Europos Sąjungoje.
Milijardierius A. Babišas nuo gruodžio vadovauja valdančiajai koalicijai, kurią sudaro jo dešiniųjų populistų partija ANO bei dvi kraštutinės dešinės partijos. Per rinkimų kampaniją jis pirmtakę vyriausybę kritikavo dėl, be kita ko, maisto produktų ir medikamentų kainų didėjimo.
Izraelis trečiadienį smogė pagrindiniam Irano gamtinių dujų telkiniui. Į tai atsakydamas, Teheranas stiprina atakas prieš savo kaimyninių Persijos įlankos šalių energetikos infrastruktūrą.
Dėl šių atakų padarytos galimos ilgalaikės žalos naftos ir dujų gavybai sustiprėjo nuogąstavimai, kad energetikos krizė, kurią sukėlė Hormūzo sąsiaurio uždarymas tanklaivių eismui, gali būti ilgesnė ir didesnė nei baimintasi iš pradžių.
Hegsethas: „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną bei kad „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“.
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose 1 šalis svarsto atnaujinti rusiškos naftos importą
Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“.
Išpuoliai prieš energetikos objektus Artimuosiuose Rytuose kelia naftos kainas
Dėl smūgių Artimųjų Rytų energetikos infrastruktūrai kilus dar didesniam susirūpinimui dėl tiekimo, naftos kainos ketvirtadienį toliau kilo.
„Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina pašoko daugiau nei 10 proc. iki 119,13 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 2,6 proc. iki 98,81 JAV dolerio už barelį.
Vėliau abiejų rūšių sandorių kainos kiek smuko, tačiau „Brent“ kainos dienos prieaugis, portalo „Trading Economics“ duomenimis, viršija 6 proc., o WTI kainos – 1 procentą.
Irano raketos smogė didžiausiam pasaulyje suskystintų gamtinių dujų centrui Katare, o dronai smogė naftos perdirbimo gamykloms Saudo Arabijoje ir Kuveite.
„Ilgesnio, labiau užsitęsusio konflikto perspektyva yra labai aktuali, abiem pusėms stiprinant atakas prieš energetikos infrastruktūrą“, – sakė „Wealth Club“ vyriausioji investicijų strategė Susannah Streeter.
„Investuotojams vertinant pasekmes pasaulio ekonomikai, greitai plinta pesimistinės nuotaikos“, – pridūrė ji.
Iranas grasina naujais smūgiais ir Hormūzo sąsiaurio apmokestinimu: „Padarėte didelę klaidą“
Irano kariuomenė ketvirtadienį pakartojo grasinimus sunaikinti regiono energetikos infrastruktūrą, jei iraniečių objektai vėl būtų užpulti per JAV ir Izraelio karą prieš Islamo Respubliką.
„Įspėjame priešą, kad padarėte didelę klaidą užpuldami Irano Islamo Respublikos energetikos infrastruktūrą; atsakas jau vykdomas ir dar nebaigtas“, – sakoma karinės operacinės vadovybės „Khatam al Anbiya“ pareiškime, kurį išplatino naujienų agentūra „Fars“.
„Jei tai pasikartos, vėlesni išpuoliai prieš jūsų ir jūsų sąjungininkų energetikos infrastruktūrą nesiliaus iki visiško jų sunaikinimo; mūsų atsakas bus kur kas griežtesnis nei (praėjusios nakties atakos)“, – teigiama pareiškime.
Siūlo įvesti rinkliavą Hormūzo sąsiauriu plaukiantiems laivams
Irano įstatymų leidėjai pasiūlė planą, pagal kurį per strateginį Hormūzo sąsiaurį plaukiantys laivai turėtų susimokėti rinkliavą ir kitus mokesčius, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida.
„Mes, Parlamento nariai, siekiame įgyvendinti planą, pagal kurį šalys mokės rinkliavą ir mokesčius Islamo Respublikai, jei Hormūzo sąsiauris bus naudojamas kaip saugus maršrutas tranzitui ir energetiniam bei maisto saugumui užtikrinti“, – Teherano įstatymų leidėjos Somayeh Rafiei žodžius citavo naujienų agentūra ISNA.
Kaip skelbta, JAV ir Izraelio vasario 28 d. pradėtas karas su Iranu išplito po visus Artimuosius Rytus, o Iranas ėmė pulti kaimyninių naftą gaminančių šalių energetikos objektus.
Teheranas taip pat ėmė puldinėti tanklaivius, plaukiančius per Hormūzo sąsiaurį, taip praktiškai uždarydamas šį gyvybiškai svarbų vandens kelią, kuriuo keliauja penktadalis pasaulio žaliavinės naftos ir dujų.
Dronas rėžėsi į Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklą Janbu uoste
Dronas rėžėsi į Saudo Arabijos naftos perdirbimo gamyklą „Samref“ Raudonosios jūros Janbu uosto pramoninėje zonoje, pranešė Gynybos ministerija, pridurdama, kad žala vis dar vertinama.
Anksčiau ketvirtadienį ministerija socialiniame tinkle „X“ pranešė, kad perėmė į uostą nukreiptą balistinę raketą.
„Samref“ naftos perdirbimo gamykla priklauso Saudo Arabijos valstybinei energetikos milžinei „Aramco“ ir JAV bendrovės „ExxonMobil“ padaliniui „Mobil Yanbu Refining Company“.
Iranas teigia „boikotuosiantis Jungtines Valstijas“, bet ne pasaulio futbolo čempionatą
Iranas „boikotuos Jungtines Valstijas, bet ne pasaulio čempionatą“, pareiškė Irano futbolo federacijos prezidentas Mehdi Tajas.
Pagal dabartinį tvarkaraštį Iranas savo grupės rungtynes šių metų turnyre turėtų žaisti JAV.
„Mes ruošimės pasaulio čempionatui. Boikotuosime Jungtines Valstijas, bet ne patį čempionatą“, – trečiadienį Irano naujienų agentūros „Fars“ paskelbtame vaizdo įraše sakė M. Tajas.
Kinija Irano saugumo vadovo Ali Larijani nužudymą pasmerkė kaip nepriimtiną
Kinija ketvirtadienį pasmerkė Irano nacionalinio saugumo vadovo Ali Larijani nužudymą per Izraelio oro smūgį ir pavadino tai nepriimtinu dalyku.
„Mes visada nepritarėme jėgos naudojimui tarptautiniuose santykiuose. Irano valstybės vadovų nužudymas ir išpuoliai prieš civilinius taikinius yra dar labiau nepriimtini“, – spaudos konferencijoje paklaustas apie A. Larijani žūtį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Kinija ragina suinteresuotas šalis nedelsiant nutraukti karines operacijas ir neleisti regiono situacijai tapti nevaldomai“, – sakė jis.
Pekinas yra artimas Irano partneris, tačiau taip pat kritiškai vertino Teherano smūgius Persijos įlankos regiono valstybėms, kuriose įsikūrusios JAV karinės bazės.
A. Larijani yra aukščiausio rango iraniečių pareigūnas, nužudytas po to, kai vasario 28 dieną prasidėjus karui per JAV ir Izraelio smūgių bangą žuvo aukščiausiasis Islamo Respublikos lyderis Ali Khamenei ir kiti aukšto rango pareigūnai.
Kinija siekia tarpininkauti kare, o jos specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Zhai Junas šį mėnesį susitiko su regiono aukščiausio rango pareigūnais.
Zhai Junas savo vizitų metu pabrėžė, kad „neturėtų būti puolami nekariniai taikiniai, o laivybos kelių saugumas neturėtų būti trikdomas“, – teigė Lin Jianas.
Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad Pekinas teiks humanitarinę pagalbą Iranui, Libanui, Jordanijai ir Irakui.
Macronas ragina stabdyti atakas prieš energetikos objektus Artimuosiuose Rytuose
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Kataro emyru Tamimu bin Hamadu Al Thani dėl karo su Iranu paragino nutraukti atakas prieš naftos ir dujų objektus Artimuosiuose Rytuose.
„Mūsų bendras interesas – nedelsiant įgyvendinti moratoriumą smūgiams, nukreiptiems prieš civilinę infrastruktūrą, visų pirma prieš energetikos ir vandens tiekimo įrenginius“, – sakė E. Macronas platformoje „X“ paskelbtame pranešime.
„Civiliai gyventojai ir jų būtiniausi poreikiai, taip pat energijos tiekimo saugumas turi būti apsaugoti nuo karinės eskalacijos“, – pridūrė jis.
E. Macronas sakė, kad kalbėjosi su Al Thani ir D. Trumpu „po trečiadienio smūgių, per kuriuos nukentėjo dujų gavybos įrenginiai Irane ir Katare“.
Kataras yra vienas didžiausių pasaulyje dujų gamintojų, taip pat svarbus suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjas.
Šiuo metu beveik jokie laivai neplaukia Hormūzo sąsiauriu, nes baiminamasi Irano atakų. Atsakydamas į vasario 28 d. prasidėjusį JAV ir Izraelio puolimą, Teheranas rengia raketų ir dronų atakas visame regione, o strategiškai svarbiame sąsiauryje ėmė dėlioti minas.
Pastaruoju metu taip pat baiminamasi, kad kariaujančios šalys gali vis dažniau taikytis į Irano bei Persijos įlankos valstybių gyventojams gyvybiškai svarbią vandens tiekimo infrastruktūrą, įskaitant vandens gėlinimo įrenginius.
Bahreine prieš kelias dienas per Irano ataką nukentėjo svarbi geriamojo vandens valymo gamykla. Taip pat gauta pranešimų apie ataką prieš vandens gėlinimo gamyklą Irane.
Trumpas stojo ginti Kataro: grasina sunaikinti didžiausią Irano dujų telkinį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino susprogdinti milžinišką Irano dujų telkinį, jei Teheranas nenutrauks atakų prieš Kataro energetikos objektus, kurie ketvirtadienį patyrė didelę žalą.
Naftos kainos ženkliai šoktelėjo, naujausiems smūgiams pakursčius baimę, kad beveik tris savaites trunkantis Artimųjų Rytų karas gali padaryti ilgalaikę žalą pasauliniam energijos tiekimui.
Teheranas surengė virtinę atakų prieš Persijos įlankos energetikos objektus, įskaitant didžiulę Kataro „Ras Laffan“ SGD gamyklą, keršydamas už Izraelio smūgį Irano Pietų Parso dujų telkiniui – daliai didžiausio pasaulyje gamtinių dujų rezervuaro.
D. Trumpas socialiniuose tinkluose paragino nutraukti smūgius tiek Irano, tiek Kataro energetikos objektams.
Vašingtonas nieko nežinojo apie ankstesnę Izraelio ataką prieš Irano Pietų Parso telkinį, sakė jis ir pažadėjo, kad „IZRAELIS DAUGIAU NEBEPULS“ šios vietos, jei Teheranas nustos pulti Katarą.
Tačiau jei Iranas nepaklus, JAV „susprogdins visą Pietų Parso dujų telkinį“, perspėjo D. Trumpas.
„Didelė žala“
Žaliavų kainos jau dabar kyla, nes tanklaivių eismas per Hormūzo sąsiaurį, kuriuo paprastai gabenama penktadalis pasaulio naftos, beveik sustojo dėl Irano atakų grėsmės.
Nuo karo prieš Iraną pradžios vasario 28 dieną, JAV ir Izraelio pajėgos per virtinę smūgių susilpnino Islamo Respublikos vadovybę; per vėliausiąjį iš jų žuvo žvalgybos vadovas Esmailas Khatibas.
Pranešama apie tūkstančius žuvusiųjų Irane per JAV ir Izraelio smūgius, tačiau Teheranas vis dar rengia raketų ir dronų atakas visuose Artimuosiuose Rytuose bei riboja naftos tiekimą.
Kataro valstybinė energetikos bendrovė pranešė, kad ugniagesiams pavyko suvaldyti kelis gaisrus, kilusius po Irano raketų atakų prieš „Ras Laffan“ suskystintųjų gamtinių dujų gamyklą.
Saudo Arabija pareiškė pasiliekanti „teisę imtis karinių veiksmų“ po to, kai perėmė dronus, nutaikytus į energetikos infrastruktūrą rytuose, o balistinės raketos nuolaužos nukrito netoli naftos perdirbimo gamyklos į pietus nuo Rijado.
Drono ataka Kuveito naftos perdirbimo gamykloje sukėlė gaisrą
Drono ataka prieš Kuveito valstybinei naftos bendrovei priklausančią gamyklą ketvirtadienį sukėlė gaisrą viename iš padalinių, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Kuwait Petroleum Corporation“ paskelbė, kad vienas iš Mina Ahmadi gamyklos operacinių padalinių (...) tapo drono atakos, sukėlusios nedidelį gaisrą, taikiniu“, – sakoma Kuveito naujienų agentūros pranešime.
Priduriama, kad žmonės nenukentėjo.
Saudo Arabijos URM vadovas teigia, kad Iranas turi nutraukti atakas prieš Persijos įlankos šalis
Saudo Arabija paragino Iraną nutraukti atakas prieš kaimynines Persijos įlankos šalis, pranešė transliuotojas „Al Jazeera“.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras Faisalas bin Farhanas po Rijade surengtų derybų su arabų ir islamo valstybių užsienio reikalų ministrais pareiškė, kad Irano atakos prieš kaimynus turės padarinių, skelbė „Al Jazeera“. Iranas savo veiksmais tik dar labiau izoliuojasi, teigė Saudo Arabijos diplomatijos vadovas.
„Tikiuosi, kad jie supras šios dienos susitikimo žinią, greitai persigalvos ir liausis pulti savo kaimynus“, – kalbėjo jis.
Nuo Irano karo, kurį vasario 28 d. įplieskė Jungtinės Valstijos ir Izraelis, pradžios Iranas ne kartą raketomis ir bepiločiais orlaiviais atakavo Saudo Arabiją ir Persijos įlankos šalis. Irano pasiteisinimas, kad atakos buvo susijusios su JAV karinių bazių buvimu, yra „neįtikinamas“, sakė F. bin Farhanas.
„Irano atakos prieš kaimynines šalis buvo iš anksto apgalvotos, o tai, ką dabar matome, tai patvirtina“, – pridūrė jis.
„Panaudosime visus turimus svertus – politinius, ekonominius, diplomatinius (…) kad sustabdytume šias atakas“, – nurodė ministras.
Po susitikimo Saudo Arabija vėl tapo bepiločių orlaivių taikiniu. Šalies rytuose buvo perimti ir sunaikinti trys bepiločiai, socialiniame tinkle „X“ pareiškė gynybos ministerija.
Per spėjamą Irano raketų ataką žuvo palestinietės moterys
Okupuotame Vakarų Krante per, anot Izraelio kariuomenės, Irano raketų ataką žuvo trys moterys, trečiadienį teigiama palestiniečių pranešimuose.
Dar septynios palestinietės moterys buvo sužeistos, viena iš jų yra kritinės būklės, pranešė palestiniečių Raudonasis Pusmėnulis. Pasak naujienų agentūros WAFA, smogta į grožio saloną Beit Avos mieste, esančiame į pietvakarius nuo Hebrono.
Izraelio kariuomenė, kuri yra atsakinga už saugumą Vakarų Krante, patvirtino, kad rajone būta raketos smūgio. Kariuomenės duomenimis, tai buvo Irano raketa, o ne perėmimo raketa ar jos dalys.
Remiantis žiniasklaidos pranešimais, į saloną galėjo pataikyti kasetiniai šaudmenys, kuriuos neseniai naudojo Iranas ir kurie yra plačiai draudžiami tarptautiniu mastu.
Į Izraelį skrendančios raketos ar jų dalys dažnai pataiko į palestiniečių teritorijas. 2024 m. per Irano ataką prieš Izraelį raketų nuolaužos Vakarų Krante pražudė palestinietį.
Nors Izraelyje yra daug bunkerių ir slėptuvių nuo bombų, padėtis yra kitokia Vakarų Krante, kur nėra ir perspėjimo apie artėjančias raketų atakas sistemų
Irane pakarti trys asmenys, nuteisti už policininkų nužudymą
Iranas ketvirtadienį įvykdė mirties bausmę trims asmenims, nuteistiems už policijos pareigūnų nužudymą ir veikimą JAV bei Izraelio naudai per šių metų pradžioje vykusius neramumus, pranešė teismų sistema.
Tai pirmosios oficialiai paskelbtos mirties bausmės, susijusios su protestais, kurie Irane prasidėjo gruodžio pabaigoje dėl kylančių pragyvenimo išlaidų, o vėliau virto antivyriausybinėmis demonstracijomis visoje šalyje, pasiekusiomis piką sausio 8–9 dienomis.
„Trys asmenys, nuteisti dėl sausio mėnesio neramumų, kaltinami nužudymu ir operatyviniais veiksmais sionistinio režimo (Izraelio) bei Jungtinių Valstijų naudai, buvo pakarti šį rytą“, – rašoma teismų sistemos tinklalapyje „Mizan Online“.
„Mizan“ teigimu, šie asmenys prisidėjo prie dviejų teisėsaugos pareigūnų nužudymo. Mirties bausmė jiems įvykdyta pripažinus kaltę dėl „moharebeh“ – „karo prieš Dievą“.
Irano valdžia teigė, kad protestai prasidėjo gruodžio pabaigoje kaip taikios demonstracijos, tačiau vėliau virto „užsienio kurstomomis riaušėmis“, per kurias vykdytos žudynės ir vandalizmo aktai.
Teheranas pripažino, kad per neramumus žuvo daugiau nei 3 tūkst. žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius ir nekaltus praeivius, o smurtą priskyrė „teroro aktams“.
Tačiau JAV įsikūrusi žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūra HRANA užfiksavo daugiau nei 7 tūkst. žūčių, kurių didžioji dalis – protestuotojai, ir perspėjo, kad aukų skaičius gali būti gerokai didesnis.
Saudo Arabija dėl Irano atakų neatmeta karinių veiksmų galimybės
Saudo Arabija neatmeta karinių veiksmų galimybės reaguodama į nuolatines Irano raketų ir dronų atakas, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras princas Faisalas bin Farhanas.
Kalbėdamas su žurnalistais po Rijade vykusio regiono užsienio reikalų ministrų susitikimo, ministras sakė, kad Iranas išpuoliais „bando daryti spaudimą savo kaimynams“.
„Karalystė nepasiduos spaudimui, priešingai, šis spaudimas atsisuks prieš juos pačius (...) ir, žinoma, kaip jau aiškiai sakėme, pasiliekame teisę prireikus imtis karinių veiksmų“, – teigė jis.
Trečiadienį Saudo Arabija pranešė apie naujas Irano atakas, kai užsienio reikalų ministras priėmė kolegas iš maždaug tuzino arabų ir islamo šalių deryboms dėl Artimųjų Rytų karo padarinių.
Trečiadienį Saudo Arabijos sostinėje pasigirdo keli stiprūs sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, o Gynybos ministerija nurodė perėmusi balistines raketas.
„Rijado puolimas tuo metu, kai susitinka daugybė diplomatų (...) Manau, tai aiškiausias signalas, kaip Iranas vertina diplomatiją“, – sakė F. bin Farhanas.
„Jis netiki derybomis su kaimynais“, – tvirtino ministras.
Saudo Arabijos užsienio reikalų ministras pasmerkė nuolatinius civilinių objektų puolimus Persijos įlankos regione, pavadindamas Irano pasiteisinimą, esą jis taikosi į JAV interesus regione, silpnu.
„Nei Saudo Arabija, nei Persijos įlankos valstybės netoleruos (...) šantažo, o į eskalaciją bus atsakoma eskalacija“, – pabrėžė jis.
Bendrame Rijade vykusio užsienio reikalų ministrų susitikimo pareiškime pasmerktas „sąmoningas balistinių raketų ir dronų naudojimas prieš gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant naftos objektus, gėlinimo gamyklas, oro uostus, gyvenamuosius pastatus ir diplomatines atstovybes“.
Ministrai „patvirtino, kad tokie išpuoliai negali būti pateisinami jokiomis aplinkybėmis, ir pakartojo valstybių teisę gintis“, priduriama pareiškime, raginant Iraną „nedelsiant nutraukti atakas“ ir mažinti įtampą.
Trumpas svarsto Irane dislokuoti tūkstančius JAV karių: „Reuters“ skelbia detales
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę dislokuoti tūkstančius JAV karių, siekdama sustiprinti savo operacijas Artimuosiuose Rytuose, tuo tarpu JAV kariuomenė ruošiasi galimiems tolesniems žingsniams kare prieš Iraną, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi JAV pareigūnais ir trimis kitais su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis.
Pažymima, kad karių dislokavimas suteiktų D. Trumpui papildomų galimybių. JAV prezidentas svarsto operacijų praplėtimą, kadangi karas Irane jau užsitęsė ilgiau nei planuota.
Anot leidinio, tai apima saugaus naftos tanklaivių praplaukimo užtikrinimą per Hormuzo sąsiaurį – misiją, kuri būtų vykdoma pirmiausia pasitelkiant oro ir jūrų pajėgas, teigia šaltiniai.
Tačiau sąsiaurio saugumo užtikrinimas taip pat galėtų reikšti JAV karių dislokavimą prie Irano pakrantės, „Reuters“ teigia keturi šaltiniai, tarp kurių – du JAV pareigūnai.
Sausumos pajėgos į naftos eksporto centrą
Trumpo administracija taip pat aptarė galimybes nusiųsti sausumos pajėgas į Irano Chargo salą, kuri yra 90 proc. Irano naftos eksporto centras, teigia trys su šiuo klausimu susipažinę asmenys ir trys JAV pareigūnai.
Vienas iš pareigūnų teigia, kad tokia operacija būtų labai rizikinga. Iranas turi galimybę pasiekti salą raketomis ir dronais.
Kovo 13 d. JAV smūgiavo kariniams taikiniams salos teritorijoje, o D. Trumpas pagrasino smogti ir svarbiausiems naftos infrastruktūros objektams.
Tačiau, kaip teigia kariniai ekspertai, atsižvelgiant į salos gyvybiškai svarbų vaidmenį Irano ekonomikoje, jos kontrolės perėmimas greičiausiai būtų laikomas geresniu sprendimu nei jos sunaikinimas.
Anot „Reuters“, Bet koks JAV sausumos pajėgų panaudojimas – net ir ribotai misijai – galėtų kelti didelę politinę riziką D. Trumpui, atsižvelgiant į ir taip nedidelį palaikymą, kurį Irano kampanijai teikia JAV visuomenė, ir paties D. Trumpo rinkimų kampanijos pažadus išvengti JAV įsitraukimo į naujus konfliktus Artimuosiuose Rytuose.
Vienas iš su šiuo klausimu susipažinusių asmenų naujienų agentūrai papasakojo, kad D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat aptarė galimybę dislokuoti JAV pajėgas, siekiant užtikrinti Irano labai prisodrinto urano atsargų saugumą.
Šaltiniai nemanė, kad sausumos pajėgų dislokavimas Irane yra neišvengiamas, tačiau atsisakė aptarti JAV operatyvinių planų detales.
Anot ekspertų, Irano urano atsargų saugumo užtikrinimo užduotis būtų labai sudėtinga ir rizikinga net ir JAV specialiųjų operacijų pajėgoms.
Sprendimas dar nėra priimtas
Vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu, agentūrai sakė, kad sprendimas siųsti sausumos pajėgas kol kas nėra priimtas.
„Šiuo metu sprendimas siųsti sausumos pajėgas nepriimtas, tačiau prezidentas D. Trumpas protingai palieka sau visas galimybes.
Prezidentas sutelkia dėmesį į visų operacijos „Epic Fury“ nustatytų tikslų įgyvendinimą: sunaikinti Irano balistinių raketų pajėgumus, sunaikinti jų karinį jūrų laivyną, užtikrinti, kad jų teroristų statytiniai negalėtų destabilizuoti regiono, ir garantuoti, kad Iranas niekada neturės branduolinio ginklo.“
JAV nuo karo pradžios vasario 28 d. surengė daugiau nei 7 800 smūgių ir iki šiol sugadino arba sunaikino daugiau nei 120 Irano laivų, rodo trečiadienį paskelbta informacija, kurią pateikė JAV Centrinė vadavietė, prižiūrinti apie 50 tūkst. JAV karių Artimuosiuose Rytuose.
Trumpas grasina sunaikinti didžiausią Irano dujų telkinį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „susprogdinti visą“ Pietų Parsą – didžiausią dujų telkinį pasaulyje, kuriuo Iranas dalijasi su Kataru.
Pietų Parsas yra prie Asalujeho, esančio Irano Bušehro provincijoje, krantų. Šis regionas yra itin svarbus Irano energetikos sektoriui ir padengia apie 70 proc. šalies dujų poreikio.
D. Trumpas įraše, kuris buvo paskelbtas jo platformoje „Truth Social“, pareiškė, kad Izraelis, nežinant Jungtinėms Valstijoms ar Katarui, smogė į „santykinai nedidelę viso“ dujų telkinio dalį.
„Deja, Iranas nežinojo nei to, nei jokių atitinkamų faktų, susijusių su Pietų Parso ataka, ir nepagrįstai ir nesąžiningai atakavo dalį Kataro SGD dujų (suskystintų gamtinių dujų) objekto“, – teigė jis.
D. Trumpas nurodė, kad Izraelis daugiau nepuls Pietų Parso, „nebent Iranas neprotingai nuspręstų atakuoti visiškai nekaltą šalį, šiuo atveju – Katarą“, ir pridūrė, jog tokiu atveju JAV „susprogdins visą Pietų Parso dujų telkinį, pasitelkdamos tokią jėgą ir galią, kokios Iranas nėra matęs“.
„Nenoriu sankcionuoti tokio smurto ir naikinimo lygio dėl ilgalaikių padarinių Irano ateičiai“, – tęsė D. Trumpas ir kartu pažymėjo, kad „jei Kataro SGD vėl bus užpultos, nedvejodamas tai padarysiu“.
Likus kelioms minutėms iki to, kai D. Trumpas paskelbė šią žinutę, Kataro valdžios institucijos pranešė apie naują Irano ataką prieš Ras Lafano pramonės miestą, kur įsikūrę svarbūs SGD gamybos ir gabenimo objektai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
AP: "Kent nodded to conspiracy theories that pro-Israel forces were behind the assassination of conservative activist Charlie Kirk".
Jis atsistatydino prieš tai pareiškęs, kad Iranas nekėlė neišvengiamos grėsmės (būtina išankstinė sąlyga Amerikai pradėti karą neturint kongreso sutikimo) ir kad amerika įsitraukė į karą dėl žydų spaudimo.
Prezidentas Kennedy irgi buvo nužudytas po to, kai viešai nepritarė, kad izraeliui būtų leista plėtoti branduolinį ginklą.
Įtempta akimirka: JAV naikintuvas virš Irano pateko į apšaudymą
JAV naikintuvas F-35 atliko avarinį nusileidimą JAV karinėje bazėje Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip manoma, buvo pataikytas Irano ugnies, teigia du su situacija susipažinę šaltiniai, rašo CNN.
JAV Centrinės vadovybės atstovas kapitonas Timas Hawkinsas sakė, kad penktos kartos slaptasis naikintuvas „vykdė kovinę misiją virš Irano“, kai buvo priverstas atlikti avarinį nusileidimą.
T. Hawkinsas pridūrė, kad orlaivis saugiai nusileido, o incidentas yra tiriamas.
„Orlaivis saugiai nusileido, o pilotas yra stabilios būklės“, – pridūrė T. Hawkinsas.
Šis incidentas būtų pirmas kartas, kai Iranas šiame konflikte, prasidėjusiame vasario pabaigoje, pataikė į JAV orlaivį.
Tiek JAV, tiek Izraelis šiame konflikte naudoja F-35 naikintuvus; vieno tokio orlaivio kaina viršija 100 mln. JAV dolerių.
Avarinis nusileidimas įvyko tuo metu, kai aukšti JAV pareigūnai toliau tvirtina, jog jų kampanija prieš Iraną yra sėkminga. Gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ketvirtadienio rytą pareiškė, kad JAV „aiškiai laimi“, o Irano oro gynybos sistemos esą buvo „sunaikintos“.