Iranas: Hormūzo sąsiauris negrįš į ikikarinę padėtį
Irano parlamento pirmininkas antradienį perspėjo, kad laivyba Hormūzo sąsiauriu negrįš į ankstesnes sąlygas net ir pasibaigus dabartiniam konfliktui.
„Hormūzo sąsiaurio situacija negrįš į ikikarinę padėtį“, – anglų kalba socialiniame tinkle parašė Mohammadas Bagheras Ghalibafas.
Jemeno husiai palieka sau atviras galimybes dėl įsitraukimo į Artimųjų Rytų karą, sako analitikai
Dešimtys tūkstančių ginkluotų husių rėmėjų Jemeno sostinėje Sanoje reguliariai demonstruoja paramą Iranui, tačiau grupuotės vadovybė kol kas nepatvirtino tiesioginio įsitraukimo į platesnio masto karą, tad klausimas, ar ši Teherano remiama grupuotė nuspręs pradėti atvirą konfrontaciją su Jungtinėmis Valstijomis bei Izraeliu, išlieka esminiu regiono saugumo veiksniu, sako ekspertai.
Husių lyderis tvirtina, kad grupuotė yra pasirengusi stoti į kovą, tačiau kol kas susilaiko nuo tiesioginių įsakymų pradėti karinius veiksmus.
„Mūsų pirštai – ant nuleistuko, esame pasirengę bet kurią akimirką reaguoti, jei to prireiktų dėl įvykių eigos“, – savo pajėgoms sakė Abdul Malikas al Houthi.
Po islamistų grupuotės „Hamas“ atakų prieš Izraelį 2023 metų spalį, husiai iki minimumo sumažino laivybą Raudonojoje jūroje ir Sueco kanale. Retkarčiais rengiamos raketų ir dronų atakos palaiko aukštas draudimo kainas ir verčia krovinių gabenimo bendroves rinktis alternatyvius maršrutus.
Ši strategija pasirodė esanti įžvalgi – husių rėmėjai Irane pasitelkė tą patį modelį siekdami paralyžiuoti Hormūzo sąsiaurį, itin svarbų pasauliniam žalios naftos ir suskystintų gamtinių dujų tranzitui.
„Husiai laikosi pozicijų, demonstruoja pasirengimą ir palieka sau atviras galimybes, kartu vengdami tiesioginio JAV ar Izraelio atsakomojo smūgio“, – apie dabartinę grupuotės laikyseną naujienų agentūrai AFP sakė Mohammedas al Basha iš JAV įsikūrusios rizikos vertinimo bendrovės „Basha Report“.
Remiantis energetikos analizės bendrovės „Kpler“ žemėlapiu, tanklaivių armada, nusidriekusi nuo Malakos sąsiaurio netoli Singapūro iki Raudonosios jūros vartų, skuba į Saudo Arabijos eksporto terminalus užpildyti savo talpų.
Ten Arabijos pusiasalį kertantis vamzdynų tinklas jungia saugyklas, perdirbimo gamyklas ir naftos telkinius rytinėje įlankos pakrantėje su Raudonąja jūra vakaruose – taip rinkai patiekiama iki 7 mln. barelių naftos per dieną.
Tačiau šis planas veikia tik tuo atveju, jei husiai lieka nuošalyje.
„Kuriame etape husiai, Irano prašymu, pradės pulti naftos infrastruktūrą palei Raudonąją jūrą?“ – klausė Australijos strateginės politikos instituto vyresnysis analitikas Malcolmas Davisas.
„Išsekę“
Paprastiems Jemeno gyventojams, kurie jau nualinti daugiau nei dešimtmetį trunkančio karo, smurto protrūkis atneštų tik dar daugiau sunkumų.
„Žmonės yra išsekę ir palūžę“, – AFP sakė 32 metų teisininkas Sanoje, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Jie neišgali nusipirkti drabužių, susimokėti už medicininę priežiūrą ar net maistą ir gėrimus. Jie tikrai nepakeltų dar vieno karo“, – teigė jis.
Tačiau husių skaičiavimai išlieka sudėtingi.
Jie į pasaulinę areną įžengė prieš daugiau nei dešimtmetį Jemenui grimztant į pilietinį karą, kai nereguliarios kovotojų pajėgos užėmė Saną ir išstūmė vyriausybę iš daugumos apgyvendintų vietovių.
Nuo to laiko grupuotė, remiama Irano, sukaupė modernių raketų ir įvairių dronų arsenalą, galintį pasiekti taikinius už šimtų kilometrų nuo Jemeno sienų.
Priklausydami kitai šiizmo atšakai, husiai yra mažiau ideologiškai susieti su Iranu ir ilgą laiką džiaugėsi didesne nepriklausomybe nuo Teherano nei kiti sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose.
Grupuotė taip pat nukentėjo nuo JAV ir Izraelio oro antskrydžių po to, kai 2023 metų spalį pradėjo savo kampaniją Raudonojoje jūroje.
Visgi nuo 2022 metų, kai buvo susitarta dėl paliaubų, husiai laikosi trapios taikos su Saudo Arabijos remiama karine koalicija Jemene – tai lėmė drastišką kovų sumažėjimą visoje šalyje.
Atakos Raudonojoje jūroje reikštų bet kokių būsimų santykių su Saudo Arabija nutraukimą, prarandant milijardus, kurie galėtų būti skirti Jemeno atstatymui, bei galimą susitarimą su Rijado remiama vyriausybe Adene.
Toks žingsnis taip pat neišvengiamai išprovokuotų įnirtingą JAV, Izraelio, Saudo Arabijos ir jos sąjungininkų Persijos įlankoje atsaką.
„Už tokį įsitraukimą kainą moka žmonės“, – AFP sakė 40 metų namų šeimininkė iš Hodeidos.
„Griaunami gyvenimai, baimė ir be priežasties prarastos nekaltos gyvybės“, – teigė ji.
Trumpui Irano perspėjimai nė motais: „Aš nieko nebijau“
Nepaisydamas Teherano perspėjimų dėl antrojo Vietnamo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta sausumos dalinių nusiuntimo į Iraną.
„Ne, nebijau to. Aš visiškai nieko nebijau“, – pareiškė jis susitikime su Airijos premjeru Michealu Martinu Baltuosiuose rūmuose. Vienas reporteris paklausė prezidento apie Irano grasinimus, kad JAV turėtų pasiskaityti, kas atsitiko Vietname, jei nuspręstų nusiųsti dalinius.
Dėl kolaboravimo su Izraeliu ir JAV Irane sulaikyta dešimtys žmonių
Dėl kaltinimų kolaboravimu su Izraeliu ir JAV Irane sulaikyta dešimtys žmonių. Tarp jų yra dešimt užsieniečių, antradienį pranešė šalies žiniasklaida, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
Pasak pusiau valstybinės naujienų agentūros „Tasnim“, užsieniečiai sulaikyti Rezavio Chorasano provincijoje šalies šiaurės rytuose. Dar 55 asmenys suimti Hormozgano provincijoje Irano pietuose. Užsieniečiai, kurių tautybė nenurodyta, esą rinko informaciją apie jautrius objektus ir rengė operacijas. Sulaikytieji šalies pietuose buvo vadinami JAV ir Izraelio „samdiniais“.
Nuo JAV ir Izraelio atakų Irane pradžios vasario 28 d. Islamo Respublikoje, policijos duomenimis, buvo sulaikyta iš viso 500 žmonių, esą perdavusių priešui informaciją.
Institucijos paragino žmones per Čaršanbe Suri šventę likti namuose. Priešas gali pasinaudoti švente „nesaugumui šalyje sukurti“, sakė policijos vadas Ahmadreza Radanas, kurį cituoja valstybinė žiniasklaida. Šventė vyksta paskutinio trečiadienio prieš Naujuosius metus pagal Irano kalendorių išvakarėse. Per ją žmonės tradiciškai leidžia fejerverkus ir šokinėja per laužus.
Žvalgybos ministerija taip pat pranešė, kad visoje šalyje konfiskuota šimtai „Starlink“ sistemų. Kai kurie iraniečiais jas naudoja, kad apeitų vyriausybės vykdomą interneto blokadą. Už tokių technologijų turėjimą gali grėsti aukščiausia bausmė, teigiama pranešime.
Sausį vyriausybė jėga numalšino masinius protestus šalyje, žuvo tūkstančiai žmonių.
Bagdade – galingi sprogimai: taikinyje atsidūrė JAV ambasada
Irako sostinėje Bagdade antradienio vakarą pasigirdo keli stiprūs sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai, o saugumo pareigūnas informavo apie drono ir raketų ataką prieš JAV ambasadą.
Viename miesto restorane, kur lankytojai nereagavo į pirmuosius sprogimų garsus, liudininkas AFP pasakojo danguje matęs sprogimus, kuriuos sukėlė ambasados oro gynyba, perimdama sviedinius.
Kita liudininkė iš savo balkono matė gaisrą ambasados teritorijoje. Apie gaisrą taip pat pranešė saugumo pareigūnas, teigdamas, kad jį sukėlė dronas.
Trumpas skelbia svarbią žinią dėl karo su Iranu
Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar jis turi „dienos po“ planą Iranui, rašo „Sky News“.
Teherano gyventojai saugumo ieško Irano šiaurėje esančioje „Rivjeroje“
Jokių sprogimų, vos vienas-kitas policijos patikrinimas ir nuo prekių lūžtančios parduotuvių lentynos: ramiuose Kaspijos jūros kurortuose, į kuriuos miniomis bėga Teherano gyventojai, atrodo, kad šalyje vykstantis karas iš tiesų yra kažkur toli.
„Atrodo, kad nedaug kas apskritai suvokia, jog vyksta karas“, – sakė viena ketvirtąją dešimtį perkopusi iranietė, kuri iš sostinės persikėlė gyventi į šį regioną.
„Arba jie į tai nekreipia didelio dėmesio“, – pridūrė moteris, kuri interviu naujienų agentūrai AFP sutiko duoti su sąlyga, kad bus užtikrintas jos anonimiškumas.
Su korespondentu ji kalbėjo būdama Babolsare – viename iš miestelių ant Kaspijos jūros kranto, dėl savo paplūdimių ir ramesnės nei didmiesčiuose atmosferos vadinamo Irano „Rivjera“.
„Šiame regione nebuvo jokių raketų atakų, išskyrus vieną atvejį Behšare“, – paaiškino moteris, omenyje turėdama nedidelį miestelį Mazandarano provincijoje.
Kaspijos jūros pakrantė, esanti kitoje Alborzo kalnų pusėje už maždaug 200 kilometrų į šiaurę nuo sostinės, yra populiari Teherano gyventojų poilsio vieta, į kurią įprastomis aplinkybėmis jie plūsta savaitgaliais ir atostogų metu.
Čia vasaros karščių metu būna vėsiau nei Teherane, be to, regione ne taip griežtai taikomos religinės taisyklės dėl alkoholio ir nesantuokinių lytinių santykių, o tai prisideda prie jo patrauklumo ir hedonistinės reputacijos.
Turtingų Teherano gyventojų, atostogaujančių prie Kaspijos jūros kranto, gyvenimas buvo pagrindinė „Oskaro“ laureato Irano režisieriaus Asgharo Farhadi 2009 m. sukurto ir kritikų palankiai įvertinto kino filmo „Apie Elę“ tema.
Kainos
Kai prasidėjo karas, nuniokotos sostinės gyventojai ėmė visomis kryptimis gelbėtis nuo kasdienių oro antskrydžių, dažnai tikėdamiesi, kad juos priglaus artimieji ar draugai.
Pašnekovei iš Babolsaro didžiausia problema yra galimybė gauti kuro.
„Negali nusipirkti daugiau nei 10 litrų, o degalinėse – nesibaigiančios eilės“, – paaiškino ji.
Vienas Tonekabono – kito pakrantės miestelio – gyventojas naujienų agentūrai AFP pasakojo pastebėjęs „ženklų“ kainų kilimą.
Vis dėlto „visko yra daug, o prekybos centrai dirba kaip ir anksčiau“, – pridūrė vyriškis.
Jis sakė, kad dieną atmosfera buvo beveik įprasta, bet „vakare ji pasikeičia“.
Kitose šalies vietovėse esantys naujienų agentūros AFP korespondentai pranešė, kad „islamo respublikos (vyriausybės) šalininkai išeina į gatves su vėliavomis rankose ir šaukia „Allahu Akbar“ (Dievas yra didis)“, – paaiškino jis.
Atrodo, kad vienos iš pagrindinių naujosios karo ekonomikos naudos gavėjų yra parduotuvės, prekiaujančios VPN ir interneto paketais, kurie suteikia žmonėms galimybę apeiti šalyje taikomus griežtus ryšių apribojimus, kurie nuo karo pradžios tapo dar griežtesni.
„Dauguma Babolsaro greitojo maisto užkandinių perėjo prie šios veiklos, – naujienų agentūrai AFP pasakojo šiame mieste gyvenanti pašnekovė. – Iš pirmo žvilgsnio jos pardavinėja sumuštinius, bet šiais laikais jų pagrindinė veikla – prekyba VPN ir prieiga prie interneto astronominėmis kainomis.“
„Tai jų šansas“: Netanyahu po atakos ragina iraniečius imtis veiksmų
Po pranešimų apie nukautą Irano nacionalinio saugumo vadovą Ali Larijani, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad jo nužudymas iraniečiams atveria galimybę nuversti šalies valdžią.
Dėl karo su Iranu atsistatydino aukštas JAV pareigūnas: „Iranas nekėlė jokios grėsmės“
JAV Nacionalinio kovos su terorizmu centro direktorius atsistatydino dėl karo Irane, rašo „Reuters“.
Jungtinių Valstijų Nacionalinio kovos su terorizmu centro vadovas Josephas Kentas atsistatydino dėl JAV ir Izraelio karo Irane, laiške prezidentui Donaldui Trumpui, paskelbtame platformoje „X“, teigdamas, kad „Iranas nekėlė jokios neišvengiamos grėsmės mūsų šaliai“.
„Negaliu ramia sąžine palaikyti vykstančio karo Irane“, – savo atsistatydinimo laiške prezidentui Donaldui Trumpui teigė Nacionalinio kovos su terorizmu centro direktorius Josephas Kentas.
„Gudrus veikėjas“ Irane: kas žinoma apie Ali Larijani?
Karo Artimuosiuose Rytuose pradžioje per Izraelio ir JAV smūgius žuvus ajatolai Ali Khamenei, Irano saugumo vadovas Ali Larijani tapo dar įtakingesnis nei per pastaruosius dešimtmečius.
ES migracijos komisaras: kol kas nestebima didesnio pabėgėlių judėjimo iš Irano Europos kryptimi
Nepaisant įtemptos padėties Irane, ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris teigia šiuo metu nematantis didesnio pabėgėlių judėjimo Europos kryptimi.
„Šiuo metu nematome pabėgėlių judėjimo iš Irano, tačiau pačiame Irane, žinoma – taip“, – sakė jis antradienį Vokietijos televizijos ZDF laidai „Morgenmagazin“. Bet Europa esą vis tiek turi būti „visada pasirengusi“ ir „atidžiai stebėt situaciją“.
ES, anot komisaro, šiuo klausimu palaiko „labai glaudų kontaktą“ su partneriais regione, pavyzdžiui, Turkija, taip pat Pakistanu. Apskritai ES esą šiandien „geriau pasirengusi nei dar prieš 10 metų“ – per 2015 m. pabėgėlių krizę.
To priežastis, be kita ko, yra prieglobsčio sistemos reforma. Planuojant įgyvendinti naująją bendrą Europos prieglobsčio sistemą, esama „gerame kelyje“, sakė M. Brunneris. Pirmąją įgyvendinimo dieną sistema esą „neveiks tobulai“, tačiau tai vis tiek yra „svarbus žingsnis“.
Įgyvendindamos reformą, ES šalys nori suvienodinti savo prieglobsčio sistemas. Iki šiol didžiausia Europos prieglobsčio teisės reforma turėtų įsigalioti birželio 12 d.
Izraelis surengė oro smūgį prie Beiruto oro uosto
Izraelio kariuomenė antradienį surengė antskrydį netoli Beiruto oro uosto, pietiniame šio miesto priemiestyje, pranešė valstybinė žiniasklaida, o anksčiau tą pačią dieną šioje vietovėje buvo įvykdyta keletas reidų.
„Izraelio karo lėktuvai surengė reidą, trečiąjį šiandien pietiniuose priemiesčiuose, taikydamiesi į senąjį oro uosto kelią“, – pranešė valstybinė žiniasklaida, nurodydama, kad tai yra netoli Beiruto tarptautinio oro uosto.
Libano civilinės aviacijos tarnyba valstybinei žiniasklaidai skirtame pareiškime, teigė, kad oro uostas ir toliau veikia įprastai, o kelias į jį liko pravažiuojamas.
Izraeliui paskelbus apie Irano saugumo vadovo žūtį, jo interneto paskyrose pasirodė įrašas
Oficialiose Irano saugumo vadovo Ali Larijani socialinių tinklų paskyrose antradienį buvo paskelbtas ranka rašytas raštelis, praėjus nedaug laiko po to, kai Izraelis pranešė jį nukovęs.
Teheranas nepatvirtino A. Larijani mirties, o įraše šis teiginys nebuvo komentuojamas.
Socialiniuose tinkluose paskelbtas įrašas buvo skirtas pagerbti 84 Irano jūreivius, žuvusius anksčiau šį mėnesį, kai JAV povandeninis laivas Indijos vandenyne nuskandino jų fregatą.
Raštelis, kuriame nenurodyta jo parašymo data, buvo paskelbtas A. Larijani paskyrose tinkluose „X“ ir „Telegram“.
„Islamo Respublikos kariuomenės karinio jūrų laivyno drąsuolių kankinystė laive „Dena“ yra dalis narsios tautos aukų, išryškėjusių šiuo kovos su tarptautiniais engėjais etapu“, – rašoma juodu rašalu parašytame A. Larijani raštelyje.
Jūreiviai žuvo kovo 4 dieną, kai laivas „IRIS Dena“ buvo torpeduotas netoli Šri Lankos krantų per incidentą, išplėtusį Artimųjų Rytų karą į Indijos vandenyną.
„Jų atminimas visada išliks Irano tautos širdyje, o ši kankinystė ilgus metus stiprins Islamo Respublikos kariuomenės pamatus ginkluotųjų pajėgų struktūroje“, – priduriama jame.
Iranas kariauja su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis nuo vasario 28 dienos, kai šios sudavė smūgius, per kuriuos žuvo Islamo Respublikos aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei (Ali Chamenei), ir taip sukėlė konfliktą, išplitusį visuose Artimuosiuose Rytuose.
A. Khamenei žūtį Iranas patvirtino praėjus kelioms valandoms po to, kai apie tai paskelbė Izraelis ir Jungtinės Valstijos.
AFP: po įspėjimo Šiaurės Izraelyje apie Irano raketas Jeruzalėje girdimi sprogimai
Iš Jeruzalės antradienį buvo girdėti virtinė tolimų sprogimų, Šiaurės Izraelyje suveikus sirenoms dėl įspėjimo apie Irano paleistas raketas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
„IDF (Izraelio kariuomenė) užfiksavo iš Irano į Izraelio valstybės teritoriją paleistas raketas. Gynybinės sistemos veikia, kad perimtų grėsmę“, – nurodė Izraelio kariuomenė.
Libano kariuomenė praneša, kad per Izraelio smūgį sužeisti penki kariai
Per Izraelio smūgį Pietų Libane buvo sužeisti penki Libano kariai, antradienį pranešė Libano kariuomenė ir pridūrė, kad du iš jų buvo sužaloti sunkiai.
Kariškiai automobiliu ir motociklu važiavo netoli Nabatijos miesto, kai jiems buvo smogta, pareiškime teigė kariuomenė. Paprašyta pakomentuoti, Izraelio kariuomenė nurodė, kad tiria šį incidentą.
Libano kariuomenė nėra aktyvi Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ ir Izraelio konflikto šalis ir iš esmės laikosi neutralios pozicijos.
Vietos žiniasklaida skelbė, kad kariai važiavo civiliniu aut
Iš Irano lyderio – naujausia žinutė: atmetė siūlymus dėl paliaubų ir perspėjo JAV bei Izraelį
Irano aukščiausiasis lyderis Ajatola Mojtaba Khamenei atmetė pasiūlymus sumažinti įtampą ar paskelbti paliaubas su JAV, teigia aukštas Irano pareigūnas, skelbia „Reuters“.
Anot pranešimo, jis savo poziciją dėl JAV ir Izraelio išdėstė „labai griežtai ir rimtai“ per savo pirmąjį užsienio politikos posėdį, sakė pareigūnas.
Pasak anonimiškai komentavusio pareigūno, aukščiausiasis lyderis susitikime sakė, kad „taika nebus įmanoma, kol JAV ir Izraelis nebus priversti pasiduoti, pripažinti pralaimėjimą ir sumokėti kompensaciją“.
Pareigūnas nepatikslino, ar M. Khamenei susitikime dalyvavo fiziškai.
Izraelis likvidavo Irano nacionalinio saugumo vadovą
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad praėjusią naktį buvo „likviduotas“ įtakingas Irano nacionalinio saugumo vadovas Ali Larijani kartu su Teherano sukarintų pajėgų „Basij“ vadu.
Izraelis nukovė Irano savanoriškų sukarintų pajėgų vadą
Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per tikslų smūgį Teherane nukovė Irano savanoriškų sukarintų pajėgų „Basij“ vadą.
Persijos įlankos šalys kreipėsi į Trumpą: turi prašymą
Persijos įlankos arabų valstybės neprašė JAV pradėti karo su Iranu, tačiau dabar daugelis jų ragina nesustoti pusiaukelėje, skelbia „Reuters“.
Šalys prašo nepalikti Islamo Respublikai galimybės toliau kelti grėsmę Persijos įlankos naftos tiekimui ir nuo jo priklausančioms ekonomikoms. Apie tai „Reuters“ pranešė trys Persijos įlankos šaltiniai.
Minėti šaltiniai ir penki Vakarų bei arabų diplomatai pareiškė, kad Vašingtonas spaudžia Persijos įlankos valstybes prisijungti prie JAV ir Izraelio karo. Pasak trijų iš jų, prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad būtų matoma regioninė parama jo karui.
„Persijos įlankos regione vyrauja nuomonė, kad Iranas peržengė visas raudonas linijas su kiekviena Persijos įlankos šalimi“, – sako Saudo Arabijoje įsikūrusio Persijos įlankos tyrimų centro pirmininkas Abdulaziz Sageris.
„Iš pradžių mes juos gynėme ir priešinomės karui“, – sako jis.
„Tačiau kai jie pradėjo smogti mums, jie tapo priešais. Nėra kito būdo juos klasifikuoti“, – priduria jis.
Teheranas jau pademonstravo savo galią, raketomis ir dronais puolė Persijos įlankos valstybių oro uostus, uostus, naftos įrenginius ir prekybos centrus, tuo pačiu sutrikdė laivybą per Hormuzo sąsiaurį. Per šią arteriją gabenama apie penktadalis pasaulio naftos, tai yra Persijos įlankos šalių ekonomikų pagrindas.
Išpuoliai sustiprino Persijos įlankos valstybių baimes, kad palikus Iranui kokį nors reikšmingą puolamąjį ginklą ar ginklų gamybos pajėgumus, tai galėtų paskatinti jį imti įkaitais sąsiaurį vos tik kilus įtampai.
Karui įžengus į trečią savaitę, kai JAV ir Izraelio oro smūgiai suintensyvėjo, o Iranas šaudo į JAV bazes ir civilius taikinius visame Persijos įlankos regione. Vienas Persijos įlankos šaltinis sako, kad vyraujanti lyderių nuotaika yra aiški: D. Trumpas turėtų visapusiškai susilpninti Irano karinius pajėgumus. Kitu atveju, pasak šaltinio, teks gyventi nuolatinėje grėsmėje. Šaltinio manymu, jei Iranas nebus smarkiai susilpnintas, jis ir toliau laikys regioną įkaitu.
Kinija žada humanitarinę pagalbą Iranui ir kitoms Artimųjų Rytų šalims
Kinija antradienį pranešė teiksianti humanitarinę pagalbą Artimųjų Rytų šalims, įskaitant Iraną ir Libaną, nukentėjusioms nuo JAV ir Izraelio smūgių jau trečią savaitę vykstančiame konflikte.
„Kinija nusprendė suteikti skubią humanitarinę pagalbą Iranui, Jordanijai, Libanui ir Irakui. Tikimasi, kad tai padės palengvinti vietos gyventojų patiriamą humanitarinę krizę“, – spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).
Nutekintas garso įrašas: naujasis Irano lyderis vos per plauką išvengė mirties
Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei vos per plauką išvengė mirties, skelbia „The Telegraph“. Anot leidinio, jis išgyveno JAV ir Izraelio oro smūgius, tik dėl to, kad likus kelioms minutėms iki raketų smūgio į jo namus jis išėjo pasivaikščioti į sodą.
Smūgis Trumpui: susidūrė su „nenorinčiųjų koalicija“
Prezidentas Donaldas Trumpas pirmuosius savo valdymo metus praleido menkindamas JAV sąjungininkus. Dabar jis nori jų pagalbos Amerikai kare su Iranu – bet niekas nerodo tam entuziazmo.
Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas retai kada praleisdavo progą kritikuoti Amerikos partnerius – pasitelkdamas muitus, įžeidinėjimus ir grasinimus įsiveržti į Grenlandiją.
Tačiau dabar 79 metų respublikonas pareiškė, kad tikisi, jog tie patys sąjungininkai padės vėl atverti Hormūzo sąsiaurį naftos transportui, ir piktai sureagavo, kai jie atsisakė.
Irano Revoliucinė gvardija teigia sulaikiusi 10 užsienio šnipų
Irano Revoliucinė gvardija antradienį pranešė, kad jos pajėgos sulaikė 10 užsienio šnipų, tęsiantis konfliktui su Izraeliu ir Jungtinėmis Valstijomis.
„Buvo nustatyta ir sulaikyta dešimt samdomų, išdavikiškų elementų“, – pranešė Gvardijos žvalgybos organizacija šiaurės rytinėje Razavi Chorasano provincijoje. Pranešimą citavo naujienų agentūra ISNA.
Sulaikytųjų pilietybės nenurodomos.
Gvardijos teigimu, keturi iš šių asmenų rinko informaciją apie „jautrius objektus ir ekonominę infrastruktūrą“, o kiti buvo susiję su viena „monarchistine teroristine grupuote“.
Izraelis pradėjo naują „plataus masto smūgių bangą“ Teherane
Izraelio kariuomenė antradienio rytą pranešė, kad pradėjo smūgiuoti į Irano režimo taikinius Teherane.
Izraelio gynybos pajėgos (IDF) tinkle „Telegram“ paskelbtame įraše pareiškė, kad „pradėjo plataus masto smūgių bangą prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą visame Teherane“.
Kariuomenė tame pačiame įraše taip pat nurodė, kad „pradėjo papildomą smūgių bangą prieš „Hezbollah“ teroristinę infrastruktūrą Beirute“.
Keliomis minutėmis anksčiau IDF informavo, kad pastebėjo „link Izraelio valstybės teritorijos iš Irano paleistas raketas“.
JAV ir Izraelis vasario 28 d. surengė didelio masto atakas Teherane ir įplieskė dabartinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Pranešama apie naują smūgį JAE al Fudžeiros naftos kompleksui
Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) pareigūnai antradienį pranešė apie naują drono smūgį al Fudžeiros naftos kompleksui rytinėje šalies pakrantėje.
Kilo gaisras, bet žmonės nenukentėjo, nurodė vietos valdžios institucijos.
„Emyrato civilinės saugos komandos nedelsdamos atvyko į įvykio vietą ir tęsia darbą, siekdamos suvaldyti situaciją“, – teigiama pranešime socialiniame tinkle „X“.
Prie Omano įlankos esantis objektas leidžia JAE eksportuoti dalį naftos aplenkiant Hormūzo sąsiaurį. Pirmadienį terminalas taip pat patyrė ataką, po kurios, naujienų agentūros AFP šaltinio teigimu, buvo sustabdytas naftos krovimas į saugyklas.
Pirmieji kontaktai: skelbiama, kad Trumpo pasiuntinys pirmą kartą nuo karo pradžios tiesiogiai bendravo su Iranu
„Axios“ skelbia, kad pastarosiomis dienomis Iranas ir JAV palaikė tiesioginius ryšius. Apie tai leidiniui nurodė JAV pareigūnas ir kitas informuotas šaltinis.
Izraelio prezidentas kreipėsi į Europą: turi prašymą
Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas pirmadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Europa turėtų remti jo šalies kovą prieš Irano remiamą libaniečių grupuotę „Hezbollah“, izraeliečių pajėgoms vykdant sausumos operacijas Libane.
„Europa turėtų remti bet kokias pastangas, bet kokias pastangas dabar sunaikinti „Hezbollah“, – sakė I. Herzogas išskirtiniame interviu savo rezidencijoje Jeruzalėje.
„Jie turėtų suprasti, kad jei nori ką nors pasiekti, kartais reikia laimėti karą“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat teigė, kad Izraelio ir Jungtinių Valstijų pradėtas karas prieš Iraną žymi esminį lūžio tašką visam regionui.
„Esame istoriniame lūžio taške. Atėjo momentas, kai po daugiau nei kartos (gyvenimo laiką) trukusių nesibaigiančių karų, kraujo liejimo ir teroro, pagrindinė to priežastis, kylanti iš Teherano, bus užblokuota ir sustabdyta, o viso regiono kryptis pasikeis“, – sakė Izraelio prezidentas.
Raketos nuolaužos Abu Dabyje pražudė žmogų
Krintančios perimtos raketos skeveldros Abu Dabyje pražudė Pakistano pilietį, antradienį pranešė vyriausybės žiniasklaidos biuras.
Incidentas įvyko Bani Jaso rajone, „po to, kai oro gynyba perėmė balistinę raketą“, teigė Abu Dabio žiniasklaidos biuras.
Vasario 28 d. JAV ir Izraelis pradėjo smūgių Iranui kampaniją, kurios metu žuvo šios šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ir prasidėjo karas, vėliau išplitęs po visus Artimuosius Rytus. Teheranas į tai atsakė raketų ir bepiločių orlaivių bangomis, paleistomis į regiono šalis, kuriose dislokuoti JAV kariai.
Zelenskis prabilo apie susitikimą su Netanyahu: „Jis turi tai, ko man reikia, o aš turiu tai, ko jam reikia“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo galimą susitikimą su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu. Apie tai skelbia „The Jerusalem Post“, kuriems V. Zelenskis pirmadienį davė interviu.
Zelenskis atkirto į Irano grasinimus: „Nieko naujo“
Ukraina nebijo Irano grasinimų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo interviu „i24news“, skelbia UNIAN.
V. Zelenskis pareiškė, kad per pastaruosius ketverius metus, nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis girdėjo daug tokių pareiškimų.
Donaldas Trumpas atsakė, ar Izraelis ryžtųsi panaudoti branduolinį ginklą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad netiki, jog Izraelis panaudotų branduolinį ginklą savo problemoms spręsti – nors žydų valstybė niekada neprisipažino turinti šį mirtiną ginklą.
Paklaustas žurnalisto apie D. Trumpo patarėjo Davido Sackso komentarą vienoje tinklalaidėje, kurioje jis spėliojo, kad Izraelis gali eskaluoti karą ir svarstyti galimybę panaudoti branduolinį ginklą, D. Trumpas atsakė: „Izraelis to nedarytų. Izraelis niekada to nepadarytų“.
Izraelis daugelį metų vykdė sąmoningo neapibrėžtumo politiką, kad išvengtų konfrontacijos dėl savo branduolinės programos. Aukšto rango Izraelio politikai ne kartą pabrėžė, kad Izraelis nebūtų pirmoji Artimųjų Rytų šalis, turinti branduolinį ginklą.
Taikos tyrimų instituto SIPRI skaičiavimais, Izraelis turi 90 branduolinių galvučių.
Kataras teigia perėmęs raketų ataką, Dubajuje pasigirdo sprogimai
Iranui tęsiant atsakomąją kampaniją dėl JAV ir Izraelio smūgių, per kuriuos žuvo Islamo Respublikos aukščiausiasis lyderis, Kataras antradienį pranešė, kad perėmė raketų ataką.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas Dohoje išgirdo kelis sprogimus, kurie nugriaudėjo praėjus dienai po to, kai sprogimai aidėjo visoje Kataro sostinėje. Kataras, kaip ir keletas Persijos įlankos valstybių, pastaruoju metu tampa bepiločių orlaivių ir raketų taikiniu.
„Kataro gynybos ministerija praneša, kad ginkluotosios pajėgos perėmė raketų ataką, nukreiptą prieš Katarą“, – tinkle „X“ paskelbė gynybos ministerija.
Netoliese įsikūrusiame Dubajuje AFP žurnalistas išgirdo tris sprogimus, kurie nuaidėjo po to, kai į mobiliuosius telefonus išsiųstame įspėjime žmonės, gyvenantys šiame daugiausiai gyventojų turinčiame Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste, buvo perspėti „nedelsiant ieškoti saugios vietos“ dėl „galimos raketų grėsmės“.
Trumpas prašo Pekino dėl Irano karo atidėti jo vizitą, numatytą kovo pabaigai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pranešė paprašęs dėl karo Irane atidėti planuotą vizitą į Pekiną.
D. Trumpas kovo pabaigoje turėjo susitikti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
Tačiau dabar JAV paprašė atidėti šią kelionę, D. Trumpas sakė žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.
„Dėl karo aš noriu būti čia. Jaučiu, kad turiu būti čia. Todėl paprašėme atidėti maždaug mėnesiui, ir aš nekantriai laukiu, kada galėsiu būti su jais“, – sakė jis.
Sekmadienį D. Trumpas užsiminė, kad JAV gali atidėti kelionę į Kiniją, jei Pekinas nepadės atblokuoti Hormūzo sąsiaurio.
„Manau, kad Kinija taip pat turėtų padėti, nes Kinija 90 proc. naftos gauna iš sąsiaurių [sic], – laikraštis „Financial Times“ citavo D. Trumpą. – Mes norėtume žinoti prieš tai. Tai [dvi savaitės yra] ilgas laiko tarpas.“
Tačiau JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas vėliau CNBC sakė, kad kelionė gali būti atidėta dėl logistikos.
D. Trumpas ir Xi pastarąjį kartą buvo susitikę spalio mėnesį Pietų Korėjoje, kai vyko Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) aukščiausiojo lygio susitikimas, tada jie, be kita ko, susitarė dėl laikinos pertraukos vykstančiame prekybos kare.
Vis dėlto įtampa tebetvyro dėl tokių klausimų, kaip Kinijos retųjų mineralų eksportas ir JAV pažangiųjų kompiuterinių lustų eksportas.
Per pastarąsias dvi dienas Kinijos ir JAV prekybos atstovai Paryžiuje surengė naują derybų raundą. Paryžiaus derybos yra šeštasis dvišalių derybų raundas nuo D. Trumpo antrosios kadencijos pradžios praėjusių metų sausio mėnesį.
Smūgis netoli Dubajaus oro uosto
Dubajaus tarptautinis oro uostas pirmadienį naktį pranešė, kad sustabdė skrydžius, skelbia „Sky news“. Dronas pataikė į netoliese esantį degalų baką.
Daugelis jau ore buvusių „Emirates“ skrydžių buvo nukreipti į kitus oro uostus, o kiti, laukę pakilimo, buvo atšaukti.
Bagdade smogta JAV ambasadai
Bagdade, Irake, dronai smogė JAV ambasadai, skelbia „Sky news“.
Ambasadai smogė bent du dronai, iš viso buvo paleisti bent penki.
Apie sužeistuosius nepranešama.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė matęs virš JAV ambasados komplekso kylančius juodus dūmus po nugriaudėjusio sprogimo, taip pat stebėjęs, kaip oro gynyba numušė dar vieną droną.
Smūgiai surengti praėjus vos kelioms valandoms po to, kai oro gynybos sistemos atrėmė ankstesnę raketų ataką prieš ambasadą, o dronas sukėlė gaisrą itin saugomoje Bagdado Žaliojoje zonoje esančiame prabangiame viešbutyje, kuriame dažnai lankosi užsienio diplomatai.
Be to, saugumo šaltinis AFP nurodė, kad anksti antradienį per smūgį vienam namui Bagdade žuvo keturi žmonės. Pirminiais duomenimis, du iš žuvusiųjų buvo Teherano remiamų grupuočių patarėjai iš Irano.
Atakos įvykdytos netrukus po to, kai įtakinga Irano remiama grupuotė „Kataeb Hezbollah“ paskelbė apie savo vieno iš saugumo vadų Abu Ali al Askari (Abu Ali Askario) žūtį, jos aplinkybių nedetalizuodama.
Irako vidaus reikalų ministerija iš pradžių teigė, kad ant prabangaus viešbučio „al Rasheed“ stogo Žaliojoje zonoje nukrito sviedinys, o vėliau patikslino, kad tai buvo dronas. Ar šis pastatas ir buvo taikinys, nenurodyta.
„Incidentas aukų ar materialinės žalos nesukėlė“, – pridūrė ministerija.
Viešbučio link vedanti gatvė, kurioje įsikūrusios diplomatinės atstovybės, įskaitant JAV ambasadą, buvo užblokuota gausių saugumo pajėgų. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai ir greitosios pagalbos medikai, pranešė AFP korespondentas.
Liudininkai matė ant viešbučio stogo kilusį gaisrą.
Netrukus po incidento viešbutyje Bagdade nugriaudėjo garsus sprogimas, AFP žurnalistas matė, kaip oro gynyba virš JAV ambasados perėmė ataką.
Vienas saugumo pareigūnas sakė, kad „oro gynyba sužlugdė keturių raketų ataką“ prieš ambasadą.
Ginkluotosioms pajėgoms vadovaujantis premjeras Mohammedas Shia al Sudani (Mohamedas Šija Sudanis) pasmerkė išpuolius, įskaitant smūgį Irako pietuose esančiam naftos telkiniui, pavadindamas juos grėsme šalies saugumui ir stabilumui.
Pasak jo atstovo Sabaho al Numano (Sabaho Numano), premjeras pažadėjo, kad saugumo tarnybos sučiups šių smūgių vykdytojus ir nedelsiant patrauks juos atsakomybėn.
„Šie nusikalstami veiksmai turi rimtų pasekmių mūsų šaliai ir kenkia vyriausybės pastangoms dėl atstatymo bei klestėjimo“, – pridūrė S. al Numanas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
Iranas: žuvo aukšto rango saugumo pareigūnas
Irano valstybinė žiniasklaida praneša apie saugumo vadovo mirtį. Pranešama, kad šalies saugumo vadovas Ali Larijani buvo nužudytas, rašo „Sky News“.
Anksčiau šiandien Izraelis paskelbė, kad jis žuvo per naktinį smūgį.
Iš pradžių Iranas, regis, paneigė šią informaciją – savo socialinio tinklo paskyroje po kelių minučių paskelbė ranka rašytą raštelį, kuris, kaip teigta, buvo parašytas A. Larijani.
Raštelyje buvo pagerbti Irano jūreiviai, žuvę per JAV povandeninio laivo ataką prieš karo laivą „Dena“ kovo 4 dieną.
Tai yra pirmasis Irano patvirtinimas apie A. Larijani mirtį, ir jis pasirodė po to, kai taip pat buvo patvirtinta Gholamreza Soleimani žūtis.