iranas

Nuo karo su Iranu pradžios Hormūzo sąsiaurį kirto apie 90 laivų, įskaitant naftos tanklaivius, ir šalis vis dar eksportuoja milijonus barelių naftos tuo metu, kai vandens kelias praktiškai uždarytas, rodo laivybos ir prekybos duomenų platformos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai ruošiasi branduolinei katastrofai, jei JAV ir Izraelio karas su Iranu toliau aštrės, teigė PSO regioninė direktorė Rytų Viduržemio jūros regione Hanan Balkhy interviu „Politico“. Anot jos, organizacija svarsto scenarijų, susijusį su branduolinio ginklo panaudojimu arba ataka prieš branduolinį objektą. „Blogiausias scenarijus – tai branduolinis incidentas, ir tai mus neramina labiausiai.

Donaldas Trumpas mėgsta sandorius, o Suomijos prezidentas mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą, kuris padėtų vienu ypu išspręsti tiek Persijos įlankos naftos krizę, tiek karą Ukrainoje, rašo „Politico“ Suomijos prezidentas Aleksanderis Stubbas teigia matantis realią galimybę pasiūlyti D. Trumpui tai, ko jis nori: Europos karinę paramą Hormūzo sąsiaurio, svarbiausio naftos transportavimo maršruto, kurį Iranas faktiškai blokavo reaguodamas į JAV ir Izraelio bombardavimus, apsaugai užtikrinti.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi trečiadienį interviu „Aljazeera“ pareiškė, kad Iranas „netiki paliaubomis“, rašo „Clash Report“. „Mes netikime paliaubomis – mes tikime karo pabaiga. O karo pabaiga reiškia būtent tai: karo pabaigą visose fronto linijose“, – sakė Irano diplomatijos vadovas. Jis pridėjo, kad tai reikštų, jog karo problema būtų „išspręsta kartą ir visiems laikams“, ir kad visame regione įsivyrautų taika: Libane, Jemene, Irake, Irane ir kitose šalyse.

Ankstyvą trečiadienio rytą Bagdade pasigirdo sprogimas, pranešė AFP žurnalistas, o Irako pareigūnai teigė, kad JAV ambasada patyrė dronų ir raketų ataką. Naujausias sprogimas Irako sostinėje įvyko praėjus kelioms valandoms po serijos kitų sprogimų – vienas liudininkas sakė AFP matęs detonacijas, kurias greičiausiai sukėlė oro gynyba, perėmusi sviedinius virš ambasados. Viename iš miesto restoranų vakarieniavę žmonės atrodė nesutrikę dėl pirmųjų sprogimų garsų.

Nesugebėjęs aiškiai apibrėžti tikslo ar pasitraukimo strategijos ir įtikinti Amerikos visuomenės pilnai paremti naujo karo Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjus vos kelioms savaitėms nuo konflikto pradžios atsidūrė aklavietėje, sako analitikai.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano įkaitu tapusiame Hormūzo sąsiauryje. Ir grasina, jei neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalį šalių Europoje tokie Trumpo reikalavimai supykdė. Spaudžiamas britų premjeras sako, kad sąsiaurio apsauga – nėra kolektyvinis NATO reikalas, o Vokietijos gynybos ministras rėžė dar aštriau, kad tai – ne Europos karas. O kokios pozicijos laikosi Lietuva?  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Pranešama, kad Rusija nuo karo pradžios prieš beveik 3 savaites plečia žvalgybos dalijimąsi ir karinį bendradarbiavimą su Iranu. Su šiuo klausimu susipažinę asmenys leidiniui „Wall Street Journal“ teigė, kad Maskva teikia palydovines nuotraukas ir patobulintas dronų technologijas, siekdama padėti Teheranui tiksliau nusitaikyti į JAV pajėgas regione.

Nepaisydamas Teherano perspėjimų dėl antrojo Vietnamo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta sausumos dalinių nusiuntimo į Iraną. „Ne, nebijau to. Aš visiškai nieko nebijau“, – pareiškė jis susitikime su Airijos premjeru Michealu Martinu Baltuosiuose rūmuose. Vienas reporteris paklausė prezidento apie Irano grasinimus, kad JAV turėtų pasiskaityti, kas atsitiko Vietname, jei nuspręstų nusiųsti dalinius. D. Trumpas praėjusiomis savaitėmis neatmetė tokio puolimo prieš Iraną galimybės.

Indijoje sulaikyti šeši ukrainiečiai ir vienas JAV pilietis, kurie esą kaimyniniame Mianmare dalyvavo apmokant ginkluotas grupuotes. Radijo stotis AIR antradienį pranešė ir Užsienio reikalų ministerija Kyjive patvirtino, kad septyni vyrai pirmadienį buvo atvesdinti pas teisėją, kuris leido juos suimti 11 dienų. Nuo tada, kai  kariuomenė 2021 m. perėmė valdžią, Mianmaras skendi pilietiniame kare.

Teherano režimo saugumo vadas Ali Leridžianis – antras žmogus po Ajatolos – nukautas, praneša Izraelis. Tačiau Iranas naktį raketomis ir dronais, jau trečią kartą, atakavo Jungtinių Valstijų ambasadą Bagdade. Tuo metu Europos lyderiai atmeta Trumpo reikalavimą užtikrinti saugumą Hormūzo sąsiauryje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Bagdado gyventojas filmavo atskriejantį droną ir oro gynybos šūvius. Iranas paleido mažiausiai penkis dronus ir raketą.

Pranešama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo paklaustas, ar jis turi „dienos po“ planą Iranui, rašo „Sky News“. JAV prezidentas pradėjo atsakymą teigdamas, kad jei jo pajėgos pasitrauktų dabar, „jiems prireiktų 10 metų atsistatyti“. „Mes dar nesame pasirengę pasitraukti, bet pasitrauksime artimiausiu metu, pasitrauksime iš esmės labai netrukus“, – sakė jis.

Iranas atsisakė deeskalacijos pasiūlymų ir pareikalavo, kad Izraelis bei Jungtinės Valstijos pirmiausia būtų „parklupdytos ant kelių“, rašo „Reuters“. Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis atmetė deeskalacijos pasiūlymus, perduotus Teheranui per tarpininkus, reikalaudamas pirmiausia „parklupdyti Izraelį ir Jungtines Valstijas ant kelių“, antradienį pareiškė aukšto rango Irano pareigūnas.

Karo Artimuosiuose Rytuose pradžioje per Izraelio ir JAV smūgius žuvus ajatolai Ali Khamenei, Irano saugumo vadovas Ali Larijani tapo dar įtakingesnis nei per pastaruosius dešimtmečius. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad A. Larijani buvo nukautas, nors Irano pareigūnai jo žūties nepatvirtino.

Po to, kai prieš kiek daugiau nei dvi savaites Izraelis sudavė smūgius Iranui, o Iranas pradėjo atsakomąsias atakas prieš JAV karines bazes regione, tarp jų – ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, buvo uždaryti oro uostai. Ten atostogaujantys žmonės pradėjo panikuoti. Skrydžiai buvo atšaukti, todėl lietuviams kurį laiką teko likti Artimuosiuose Rytuose. Dabar dauguma jų jau grįžę į Lietuvą.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kai Iranas perdavė Rusijai pirmąją „Shahed“ partiją, Ukraina prašė Irano neteikti ginklų agresoriui, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, tuomet Iranas užtikrino, kad daugiau tokių tiekimų nebus. „Tuo tarpu Irano režimas Rusijai pristatė pirmąją „Shahed“ partiją – tūkstantį dronų. Mes susisiekėme su iraniečiais žvalgybos tarnybų lygmeniu. Paprašėme jų neteikti Rusijai ginklų.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas antradienį pareiškė, kad praėjusią naktį buvo „likviduotas“ įtakingas Irano nacionalinio saugumo vadovas Ali Larijani kartu su Teherano sukarintų pajėgų „Basij“ vadu. „Kariuomenės vadas mane ką tik informavo, kad Larijani, Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, ir „Basij“ – Irano centrinio represijų aparato – vadovas (Soleimani) praėjusią naktį buvo likviduoti“, – sakė I. Katzas ministerijos išplatintame pranešime.

Izraelio kariuomenė antradienį pranešė, kad per tikslų smūgį Teherane nukovė Irano savanoriškų sukarintų pajėgų „Basij“ vadą. „Vakar (pirmadienį) Izraelio oro pajėgos, remdamosi IDF (Izraelio kariuomenės) žvalgybos duomenimis, nusitaikė ir eliminavo Gholamrezą Soleimani, kuris pastaruosius šešerius metus ėjo „Basij“ (...) vado pareigas“, – sakoma Izraelio kariuomenės pranešime.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei vos per plauką išvengė mirties, skelbia „The Telegraph“. Anot leidinio, jis išgyveno JAV ir Izraelio oro smūgius, tik dėl to, kad likus kelioms minutėms iki raketų smūgio į jo namus jis išėjo pasivaikščioti į sodą. „The Telegraph“ gavo nutekintą garso įrašą, patvirtinantį, kad M. Khamenei taip pat buvo JAV ir Izraelio atakų taikinyje.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmuosius savo valdymo metus praleido menkindamas JAV sąjungininkus. Dabar jis nori jų pagalbos Amerikai kare su Iranu – bet niekas nerodo tam entuziazmo. Pastaraisiais mėnesiais D. Trumpas retai kada praleisdavo progą kritikuoti Amerikos partnerius – pasitelkdamas muitus, įžeidinėjimus ir grasinimus įsiveržti į Grenlandiją.

„Axios“ skelbia, kad pastarosiomis dienomis Iranas ir JAV palaikė tiesioginius ryšius. Apie tai leidiniui nurodė JAV pareigūnas ir kitas informuotas šaltinis. „Pastarosiomis dienomis buvo atnaujintas tiesioginis ryšių kanalas tarp JAV pasiuntinio Steve'o Witkoffo ir Irano užsienio reikalų ministro Abbaso Araghchi“, – teigiama publikacijoje, paskelbtoje pirmadienio vakarą.

Ukraina nebijo Irano grasinimų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo interviu „i24news“, skelbia UNIAN. Zelenskis sureagavo į Irano grasinimus V. Zelenskis pareiškė, kad per pastaruosius ketverius metus, nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis girdėjo daug tokių pareiškimų. „Klausykite, nieko naujo. Per šiuos ketverius metus girdėjau daug įvairių pranešimų. Mes nebijome jokių tokių pranešimų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad netiki, jog Izraelis panaudotų branduolinį ginklą savo problemoms spręsti – nors žydų valstybė niekada neprisipažino turinti šį mirtiną ginklą. Paklaustas žurnalisto apie D. Trumpo patarėjo Davido Sackso komentarą vienoje tinklalaidėje, kurioje jis spėliojo, kad Izraelis gali eskaluoti karą ir svarstyti galimybę panaudoti branduolinį ginklą, D. Trumpas atsakė: „Izraelis to nedarytų.

Irano valstybinė žiniasklaida praneša apie saugumo vadovo mirtį. Pranešama, kad šalies saugumo vadovas Ali Larijani buvo nužudytas, rašo „Sky News“....

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sukritikavo sąjungininkes dėl jų vangios reakcijos į jo raginimą padėti apsaugoti laivybą Hormūzo sąsiauryje per JAV karą su Iranu. „40 metų mes jus saugome, o jūs nenorite įsitraukti“, – žurnalistams sakė D. Trumpas. „Mes primygtinai raginame kitas tautas prisijungti prie mūsų ir įsitraukti greitai bei su dideliu entuziazmu“, – pridūrė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose, teigdamas, kad JAV karinė kampanija „per pastarąsias kelias dienas tęsėsi visu pajėgumu“, rašo „Sky News“. „Jie buvo tiesiogine prasme sulyginti su žeme – jų oro pajėgos sunaikintos, laivynas sunaikintas, daug laivų nuskandinta“, – sakė jis. Ir pridūrė: „Jų radarai sunaikinti, jų lyderiai žuvę, bet, be to, jiems sekasi visai neblogai.

Donaldas Trumpas reikalauja, kad NATO šalys padėtų Amerikai užtikrinti saugią laivybą Irano blokuojamame Hormūzo sąsiauryje. Jis grasina, kad jei sąjungininkės neprisidės – NATO laukia liūdnos dienos. Dalis Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, sako, kad D. Trumpo raginimus teks svarstyti, o kitos – kategoriškai tvirtina, jog šio karo nepradėjo ir prisidėti nenori. Su kiekviena karo diena Hormūzo sąsiaurio svarba pasaulio ekonomikos stabilumui darosi vis didesnė.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai svarsto, kaip blokas galėtų prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atidarymo, pirmadienį pranešė vyriausioji ES diplomatė Kaja Kallas. K. Kallas pranešė savaitgalį susitikusi su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu ir aptarusi galimą iniciatyvą, kuria būtų siekiama užtikrinti saugų naftos ir trąšų tranzitą per Hormūzo sąsiaurį.

Praėjusią savaitę JAV žvalgyba informavo prezidentą Donaldą Trumpą, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei gali būti gėjus ir kad jo tėvas, velionis ajatola Ali Khamenei, dėl šios priežasties abejojo jo tinkamumu valdyti Islamo respubliką, rašo „New York Post“. Leidinys, remdamasis žvalgybos pareigūnais ir Baltiesiems rūmams artimu šaltiniu, rašo, kad D. Trumpas negalėjo susitvardyti ir ėmė garsiai juoktis, kai jam buvo pristatyta ši žvalgybos informacija.

Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad Britanija kartu su sąjungininkais rengia perspektyvų planą, kaip atidaryti svarbų Hormūzo sąsiaurį, tačiau atmetė NATO misijos galimybę. Per spaudos konferenciją Dauningo gatvėje K. Starmeris žurnalistams sakė, kad situaciją gyvybiškai svarbiame naftos transportavimo kelyje, kurį per Artimųjų Rytų karą faktiškai uždarė Iranas, jis aptarė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Artimuosiuose Rytuose po JAV ir Izraelio smūgių Iranui prasidėjęs karas „neturi nieko bendro su NATO“ ir „nėra NATO karas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atstovas spaudai. „NATO yra teritorijos gynybos aljansas“, o dabartinėje situacijoje „trūksta mandato dislokuoti NATO pajėgas“, per reguliarią spaudos konferenciją sakė Stefanas Kornelius.

Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei slaptu reisu buvo išskraidintas į Maskvą gydytis, pranešė jam artimas aukšto rango šaltinis Kuveito laikraščiui „Al Jarida“. Anot šaltinio, naujasis Irano aukščiausiasis lyderis, kuris nė karto nepasirodė viešumoje nuo JAV ir Izraelio karinės operacijos pradžios, buvo sužeistas pirmąją karo veiksmų dieną – vasario 28 d. Dėl to jam prireikė hospitalizacijos ir nuolatinės medicininės priežiūros.

JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas sekmadienį pareiškė, kad amerikiečiai turės ištverti „trumpalaikį skausmą“ dėl padidėjusių degalų kainų, kol JAV kariauja su Iranu. JAV ir Izraelio pradėtas karas su Iranu bei Teherano atsakas raketų ir dronų atakomis prieš kelias kaimynines valstybes smarkiai padidino pasaulines energijos kainas. Be to, išaugo susirūpinimas, kad ilgalaikė Irano vykdoma itin svarbaus Hormūzo sąsiaurio blokada gali smarkiai pakelti naftos kainas.

Per bepiločio orlaivio smūgį netoli Dubajaus tarptautinio oro uosto užsidegė degalų saugykla, pirmadienio rytą pranešė miesto žiniasklaidos biuras. „Dubajaus civilinės gynybos komandos sėkmingai suvaldė gaisrą, kilusį dėl smūgio į vieną degalų saugyklą netoli Dubajaus tarptautinio oro uosto.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė miglotą karo su Iranu trukmės terminą, sakydamas, kad jis „netrukus bus užbaigtas“....

 Vokietija nedalyvaus tarptautinėje karinėje operacijoje, skirtoje prekybos laivams Hormūzo sąsiauryje apsaugoti, sekmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. „Ar mes netrukus tapsime aktyvia šio konflikto šalimi? Ne“, – sakė J. Wadephulas visuomeniniam transliuotojui ARD, kalbėdamas apie karą Irane ir šiuo metu vykstančios ES misijos galimą išplėtimą į Hormūzo sąsiaurį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad NATO ateitis gali būti „labai bloga“, jei sąjungininkai nepadės užtikrinti saugaus komercinės laivybos kelio per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra gyvybiškai svarbus pasauliniam naftos transportui, sekmadienį vakare pranešė laikraštis „Financial Times“ (FT). „Tiesiog derėtų žmonėms, gaunantiems naudos iš sąsiaurio, padėti užtikrinti, kad jame neatsitiktų nieko blogo“, – FT citavo D. Trumpo žodžius, pasakytus per aštuonių minučių trukmės pokalbį telefonu.

Italijos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad Ali al Salemo oro pajėgų bazei Kuveite, kurioje dislokuoti Italijos ir JAV kariai, smogė dronas, tačiau pabrėžė, kad visi jos kariai yra saugūs. Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani stengėsi nesureikšminti šio išpuolio – antrojo šią savaitę prieš Italijos bazę Artimuosiuose Rytuose, sakydamas, jog nemano, kad taikomasi į jo šalį.

Per pasaulį nuvilnijo konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmės: energetikos kainos ne tik išaugo, kuro ir dujų Azijos šalyse jau trūksta. Kai kurios valstybės, tarp jų ir Indija, planuoja degalų kvotas. Du Indijos tanklaivius vakar praleidęs Teheranas ciniškai skelbia, kad draugiškoms valstybėms Hormūzo sąsiauris yra atviras. O Donaldas Trumpas vis griežčiau spaudžia Vakarų valstybes ir Kiniją užtikrinti saugią laivybą, pasaulio energetikai svarbiu keliu.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas ir toliau ginsis nuo JAV ir Izraelio atakų tol, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas supras, kad nėra kelio į pergalę.

Iranas nėra suinteresuotas derybomis su Jungtinėmis Valstijomis, pareiškė Islamo Respublikos užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, paneigęs JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Teheranas nori susitarimo, kuris užbaigtų karą. „Esame pakankamai stabilūs ir stiprūs. Mes tik giname savo žmones“, – sekmadienį transliuotame interviu CBS laidai „Face The Nation“ sakė A. Araghchi.

Irano šiaurės vakaruose sulaikyta 20 asmenų, įtariamų bendradarbiavimu su Izraeliu. Tai pranešė naujienų agentūra „Tasnim“, remdamasi Vakarų Azerbaidžano provincijos prokuratūra.  Ir naujienų agentūra „Fars“ paskelbė, kad sulaikyta ir įkalinta 20 asmenų, kai jie „sionistiniam priešui nusiuntė informacijos apie kariuomenės, policijos ir saugumo pajėgų objektus“. Konkrečiai sulaikytieji esą perdavė Izraeliui duomenis apie Irano karinių ir saugumui svarbių objektų vietas.

 Iš Irano ir Libano vėl raketomis apšaudyta Izraelio šiaurė.  Izraelio kariuomenė sekmadienio rytą pranešė, kad Iranas į Izraelį paleido raketas. Anot žiniasklaidos, pasienio su Libanu teritorijoje bei okupuotose Golano aukštumose kaukė perspėjimo sirenos. Po to Izraelio žinių portalas „ynet“ pranešė, kad ir iš Libano į šiaurės Izraelį paleista dešimt raketų. Dalis jų esą buvo perimta priešraketinės gynybos, o likusios nukrito atvirose teritorijose.

Persijos įlankos šalys sekmadienį pranešė apie naujas raketų ir dronų atakas, Teheranui pagrasinus išplėsti savo kampaniją ir paraginus evakuoti tris svarbius Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) uostus. Irano smūgiai, esantys platesnio karo su JAV ir Izraeliu dalimi, ten tęsiasi trečią savaitę, o šeštadienį Iranas paragindamas evakuoti uostus pirmą kartą pagrasino kaimyninės šalies turtui, nepriklausančiam JAV.

Ukraina nenori prarasti JAV paramos kovoje su Rusija dėl Vašingtono karo su Iranu, žurnalistams pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nenorime prarasti amerikiečių“, kol jie „be abejonės, šiuo metu fokusuojasi į Artimuosius Rytus“, šeštadienį žurnalistams teigė Ukrainos lyderis. Jo komentarai nebuvo paskelbti iki sekmadienio.

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, tiekia Iranui „Shahed“ dronus, skirtus smūgiams prieš JAV ir Izraelį, praneša agentūra „Reuters“. „100 proc. faktas“, kad Iranas rusų pagamintus „Shahed“ bepiločius naudojo atakoms prieš JAV bazes, sakė V. Zelenskis stočiai CNN šeštadienį transliuotoje interviu ištraukoje. Iš pradžių Iranas tiekė Rusijai kovinius dronus karui prieš Ukrainą. Tačiau dabar Rusija, Ukrainos duomenimis, juos gamina pati.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad šalys, kurios kliaujasi per Hormūzo sąsiaurį gabenama nafta, turėtų prisiimti atsakomybę už šio kelio atvirumo išlaikymą su amerikiečių pagalba. Pasaulinės naftos kainos išaugo 40 proc., Iranui užblokavus gyvybiškai svarbų jūrų kelią ir užpuolus Persijos įlankos energetikos objektus po to, kai JAV ir Izraelio smūgiai sukėlė karą prieš Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė šiuo metus nesąs pasirengęs susitarimui su Iranu dėl karo pabaigos. „Iranas nori sudaryti susitarimą, o aš nenoriu, nes sąlygos dar nėra pakankamai geros“, – citavo jį sotis „NBC News“. Paklaustas, kokios turėtų būti sutarties dėl karo užbaigimo sąlygos,  D. Trumpas telefonu atsakė: „Nenorėčiau jums to pasakyti“. Tačiau jis patvirtino, kad Irano įsipareigojimas atsisakyti bet kokių branduolinių ambicijų yra tarp sąlygų.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad sekmadienį pradėjo plataus masto smūgių bangą Vakarų Irane, praėjus daugiau nei dviem savaitėms nuo JAV ir Izraelio karo prieš šią islamo respubliką pradžios.