iranas

Už blokuojamą Hormūzo sąsiaurį jau šiąnakt grasinęs sunaikinti visas Irano elektrines Donaldas Trumpas atsitraukė – pareiškė, kad savo 48 valandų ultimatumą pratęsia dar penkioms dienoms. Tai esą lėmė sėkmingos derybos su Iranu. Tačiau Iranas atkerta, kad jokių derybų nebuvo. Po šių pareiškimų naftos kaina vėl smuktelėjo.

Ukrainos žvalgyba gavo informacijos, patvirtinančios Rusijos pagalbą Iranui teikiant žvalgybinius duomenis, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis platformoje „Telegram“. Pasak Ukrainos vadovo, jis išklausė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitą. Ukraina turi „nepaneigiamų įrodymų“ „Turime nepaneigiamų įrodymų, kad rusai ir toliau teikia žvalgybinę informaciją Irano režimui“, – sakė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad derybos su Iranu buvo labai sėkmingos, o Teheranas nori susitarti, rašo „Sky News“. Jis tvirtina, kad Teheranas „nori susitarti“ ir kad yra „labai didelė tikimybė pasiekti susitarimą“ su Iranu. „Mes pašalinome viską, ką buvo galima pašalinti Irane, įskaitant lyderius“, – sako jis ir priduria, kad Iranas turi „dar vieną galimybę nutraukti savo grasinimus“ JAV ir jos sąjungininkams.

Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas pirmadienį pareiškė, kad „jokios derybos“ su Jungtinėmis Valstijomis nevyksta, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie vykstančius pokalbius. „Jokios derybos su JAV nevyksta, o melagingos naujienos naudojamos manipuliuoti finansų ir naftos rinkomis bei siekiant ištrūkti iš liūno, kuriame įstrigo JAV ir Izraelis“, – socialiniame tinkle „X“ rašė M. B. Ghalibafas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad derybos tarp JAV ir Irano buvo „labai stiprios“, o Iranas „labai nori sudaryti susitarimą“, rašo „Sky News“. Kalbėdamas iš Floridos prieš kelias akimirkas, D. Trumpas sakė, kad diskusijose, kuriose dalyvavo JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, pasiekta „esminių susitarimo punktų“, ir jos, pasak jo, vyko „tobulai“. Jis teigė, kad derybos vyko vakar ir tęsėsi iki pat vakaro.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Jungtinės Valstijos ir Iranas surengė „produktyvias derybas“, todėl jis penkioms dienoms atideda karinius smūgius Irano energetikos objektams.

Nuo karų Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje iki JAV švelninamų sankcijų Baltarusijai – geopolitinė įtampa tik auga. Kodėl Donaldui Trumpui reikalingas karas su Iranu, kas laukia Europos ir JAV santykių bei kokias žinutes siunčia JAV pasiuntinio susitikimai su Lietuvos politikais? Apie tai laidoje kalbėjo buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Irano žiniasklaida, cituodama šaltinius, teigia, kad JAV Donaldas Trumpas „atsitraukė“ nuo planų pulti šalies elektrines po „griežto įspėjimo“ iš Teherano, o jokių derybų tarp JAV ir Irano nebuvo, skirtingai nei skelbia pats D. Trumpas, rašo „Sky News“. Tokius komentarus pateikė ir Irano ambasada Kabule, kuri socialiniuose tinkluose paskelbė, kad D. Trumpas atsitraukė po Irano grasinimų „nukreipti smūgį į viso regiono energetikos infrastruktūrą“. Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi šalti...

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega Sergei Lavrovu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atskleidė, jog Vašingtonas ir Teheranas vedė „labai geras ir produktyvias derybas dėl visiško ir galutinio priešiškumo nutraukimo“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime apie Teherano iniciatyva įvykusį pokalbį teigiama, kad S. Lavrovas paragino „nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir pasiekti politinį susitarimą...

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose į rinką išleidus dalį kuro rezervo, o energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui teigiant, kad ši priemonė dyzelino kainas gali sumažinti bent dešimtimi centų už litrą, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad tokie pareiškimai yra neatsakingi, o Vyriausybės veikimas gyventojams sukelia neišpildomų lūkesčių. Praėjusią savaitę didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“ į rinką patiekė 80 tūkst.

„Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas yra pagrindinis migracijos į Europą „variklis“ dėl savo vaidmens kurstant konfliktus per pastarąjį dešimtmetį“, – teigė Europos Sąjungos (ES) migracijos komisaras, kol ruošiamasi galimai padidėsiančiam pabėgėlių iš Artimųjų Rytų srautui, rašo „Financial Times“. „Būtent Putinas visada yra susijęs su šiais dideliais migracijos srautais. Tai visada Vladimiras Putinas“, – leidiniui sakė ES migracijos komisaras Magnusas Brunneris.

Rusija pirmadienį paragino siekti „politinio ir diplomatinio“ karo Artimuosiuose Rytuose sprendimo, JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus ultimatumą Iranui atidaryti Hormūzo sąsiaurį. „Manome, kad situacija turėjo pereiti prie politinio ir diplomatinio sprendimo“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „sunaikinti“ Irano elektrines, Kinija pirmadienį įspėjo, kad tolesni išpuoliai Artimuosiuose Rytuose gali lemti „nekontroliuojamą padėtį“ šiame karo nuniokotame regione.

Duodamas interviu kanalui CBS, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė paramą JAV kariniams veiksmams Irane ir patikino, kad Aljanso šalys visada demonstruoja vienybę, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“. „Žinau, kad visada susivienijame“, – sakė M. Rutte, kalbėdamas apie JAV sąjungininkų požiūrį į karą Irane. Anot jo, Europos šalims reikėjo šiek tiek laiko nustatyti savo poziciją, iš dalies dėl to, nes jos nebuvo įtrauktos į pradinį planavimą.

JAV valdžios institucijos nustatė balandžio 9 d. kaip datą karui su Iranu užbaigti. Tikimasi, kad netrukus įvyks derybos tarp Vašingtono ir Teherano, praneša Izraelio naujienų portalas „Ynet“....

Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ilgiau nei šešis mėnesius, pasaulio ekonomika pajus „realias pasekmes“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos naftos milžinės „TotalEnergies“ vadovas. „Jei karas truks ilgiau nei šešis mėnesius, pajusime realias pasekmes. Jis pakenks visoms pasaulio ekonomikoms“, – interviu Kinijos valstybinei televizijai CGTN sakė „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne'as.

Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas sekmadienį pagrasino negrįžtamai sunaikinti gyvybiškai svarbią regiono infrastruktūrą, jei Jungtinės Valstijos ir Izraelis užpultų jo šalies infrastruktūrą.

Prasidėjus ketvirtai karo Artimuosiuose Rytuose savaitei, apžvelgiame naujausius su juo susijusius įvykius. Užpultas JAV centras Bagdade Mažiausiai šešios naktinės atakos buvo nukreiptos į JAV diplomatinį ir logistikos centrą Bagdado tarptautiniame oro uoste, sekmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė du Irako saugumo pareigūnai.

JAV gali tekti eskaluoti atakas prieš Iraną, kad būtų galima po truputį užbaigti karą, po JAV prezidento Donaldo Trumpo vienas kitam prieštaraujančių teiginių apie amerikiečių karinės kampanijos planus sekmadienį pareiškė Iždo sekretorius Scottas Bessentas.

Girtų vairuotojų antplūdis Vilniuje: vien per reidus policijos pareigūnai sučiupo 8 girtus vairuotojus, kai kurie jų įkliuvo ne pirmą kartą. Vienas teisės vairuoti neturintis vyriškis per reidą sukėlė avariją – norėdamas išvengti patikrinimo bandė judrioje gatvėje apsisukti ir susidūrė su autobusiuku. Teherano režimas pirmą kartą vidutinio nuotolio balistines raketas paleido į Indijos vandenyne esančią amerikiečių ir britų karinę bazę.

Iranas anksčiau grasino užpulti ar padegti bet kokius laivus, bandančius kirsti Hormūzo sąsiaurį, todėl jūrų transportas beveik sustojo, o naftos bei dujų kainos šoktelėjo. Prezidentas Donaldas Trumpas kreipiasi pagalbos į kitas valstybes, nors tvirtina, kad Amerika galėtų apsieiti ir be jų. Ar JAV iš tiesų pasiruošusi galimam karui su Iranu?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Ažubaliu.

Irano remiama islamistų grupuotė „Hezbollah“ teigia, kad šeštadienį jos kovotojai susirėmė su Izraelio pajėgomis dviejuose miestuose Libano pietuose. Libanas į Artimųjų Rytų konfliktą buvo įtrauktas kai kovo 2 d. „Hezbollah“ pradėjo leisti raketas į Izraelį taip kerštaudama už Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį per JAV ir Izraelio smūgius Iranui vasario 28 d....

JAV jau yra labai arti savo tikslų Irane pasiekimo, sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Naujausiame savo įraše jis taip pat pakomentavo Hormūzo sąsiaurio likimą. „Mes esame labai arti savo tikslų įgyvendinimo, nes svarstome galimybę baigti didžiules karines operacijas Artimuosiuose Rytuose, susijusias su Irano teroristiniu režimu: Visiškai sunaikinti Irano raketų pajėgumus, paleidimo įrenginius ir viską, kas su jais susiję. Sunaikinti Irano gynybos pramonės bazę.

Didžiosios Britanijos ministrai sutiko leisti JAV kariuomenei naudotis Jungtinės Karalystės bazėmis vykdant operacijas, kurių tikslas – neleisti Iranui pulti laivų Hormūzo sąsiauryje.

Iranas penktadienį pagrasino surengti išpuolius prieš poilsio ir turizmo objektus visame pasaulyje, skelbia „The Independent“. Irano atstovas generolas Abolfazl Shekarchi perspėjo, kad „parkai, poilsio zonos ir turistinės vietos“ visame pasaulyje nebus saugios Teherano priešams. Šis pareiškimas atnaujino nuogąstavimus, kad Iranas gali vėl imtis karinių išpuolių už Artimųjų Rytų ribų kaip spaudimo taktikos.

Dalyvauti kare su Iranu atsisakiusiais sąjungininkais nepatenkintas Donaldas Trumpas teigia galįs pakeisti Amerikos santykius su NATO. Tokie pareiškimai kelia klausimų dėl Aljanso vienybės ir transatlantinių ryšių ateities, ypač augant įtampai Artimuosiuose Rytuose. Ar tai tik politinė retorika, ar ženklas, kad JAV iš tiesų gali peržiūrėti savo įsipareigojimus sąjungininkams? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu Lietuvos atstovu NATO Vytautu Leškevičiumi.

Tęsiantis konfliktui tarp Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų su Iranu, benzino kainos degalinėse gali išlikti aukštos arba dar šiek tiek pakilti. Aukštesnės kainos gali pakenkti amerikiečių vairuotojams, o naftos pramonei ir eksportuotojams atvirkščiai, tai gali būti labiau pelninga.

Naujasis Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Mojtaba Khamenei penktadienį savo naujausiame kreipimesi į visuomenę paragino atimti saugumą iš šalies priešų. M. Khamenei šias pastabas išsakė jo vardu paskelbtame ir prezidentui Masoudui Pezeshkianui nusiųstame pareiškime po to, kai Izraelis nukovė iraniečių žvalgybos ministrą Esmailą Khatibą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV jau laimėjo Irane....

Iranui toliau atsakant į Izraelio ir JAV smūgius, Persijos įlankos šalys penktadienį pranešė apie naujas Teherano atakas. Kuveito kariuomenė penktadienio rytą socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „oro gynybos sistemos perėmė priešiškus taikinius“, kalbėdama apie bepiločių orlaivių ir raketų atakas.

Karinis konfliktas Vidurio Rytuose virsta pasauline energetikos krize. Po Izraelio atakos į didžiausią Irano dujų telkinį, Teheranas keršija – atakavo energetikos kompleksą, kuris pagamina penktadalį viso pasaulio suskystintų dujų ir jomis aprūpina Aziją ir Europą. Po smūgių, dujų kaina šovė į viršų – Europoje pasiekė didžiausią lygį per trejus metus – maždaug 70 eurų už megavatvalandę.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Iranas paprašė Berlyno paaiškinti Ramšteino oro pajėgų bazės vaidmenį JAV ir Izraelio kare prieš Iraną, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pareiškė Teherano ambasadorius Vokietijoje Majidas Nili. „Paprašėme jų išaiškinti ar paaiškinti Ramšteino vaidmenį“, – sakė M. Nili, teigdamas, kad „Ramšteino vaidmuo mums nėra oficialiai aiškus“. „Iki šiol neturime jokio atsakymo“, – pažymėjo jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad galėtų išspręsti problemą su Iranu „per 2 sekundes“. Tokį pareiškimą Amerikos lyderis padarė susitikimo su Japonijos ministre pirmininke Sanae Takaichi metu. D. Trumpas gyrėsi, kad JAV turi ginklų, kurių galia yra „neįsivaizduojama“, rašo „RBC-Ukraina“. „O, jei tik norėtumėte, galėtumėte tai užbaigti per dvi sekundes. Tačiau mes elgiamės labai apdairiai“, – pridūrė jis.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad jos naikintuvai išvakarėse smogė keliems Irano karinio jūrų laivyno laivams Kaspijos jūroje. Tarp taikinių buvo raketų sistemomis aprūpinti laivai, aprūpinimo laivai ir patruliniai kateriai, nurodė kariuomenė ir pridūrė, kad per operaciją taip pat buvo smogta uosto vadavietei.

FTB pradėjo tyrimą dėl aukšto rango JAV kovos su terorizmu pareigūno, kuris protestuodamas prieš karą su Iranu pasitraukė iš pareigų, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Skelbiama, kad šis pareigūnas, Josephas Kentas, įtariamas įslaptintos informacijos nutekinimu. J. Kentas Nacionalinio kovos su terorizmu centro (NCTC) direktoriaus pareigas ėjo iki antradienio, kai atsistatydino.

JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra jokio termino užbaigti prieš tris savaites kartu su Izraeliu pradėtą karą prieš Iraną bei kad „JAV kariuomenė kontroliuoja Irano likimą“. „Nenorėtume nustatyti tikslaus termino“, – žurnalistams sakė P. Hegsethas, pridurdamas, kad „mes labai gerai laikomės plano“ ir kad prezidentas Donaldas Trumpas nuspręs, kada sustoti.

Pietų Korėjos vyriausybė ir įmonės svarsto galimybę importuoti rusišką naftą, pranešė Seulo pramonės ministerija. Šis svarstymas atsirado dėl to, kad valdžios institucijos stengiasi užtikrinti energijos tiekimą esant eskaluojančiam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, rašo „Reuters“. Šis klausimas susijęs su ekonominių sankcijų Rusijai sušvelninimu, ministerija nurodė tekstinėje žinutėje.

Iškastinio kuro kainos toliau sparčiai kyla, o naftos kaina šįryt, prasidėjus karui su Iranu, pasiekė kaina, kurios nebuvo nuo 2022 metų, rašo „Sky News“. Šiek tiek po 11.30 val. „Brent“ naftos barelio kaina trumpam pakilo iki 118,74 JAV dolerių – tokio lygio ji nebuvo pasiekusi nuo 2022 m. birželio, t. y. beveik prieš ketverius metus. Dujų kainos Europoje pašoko 35 proc.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui paprašius Europos šalių prisijungti prie pastangų prieš Iraną ir dislokuoti laivus, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, sulaukė neigiamo atsako net iš kai kurių artimiausių Amerikos sąjungininkų.

Dėl naujų išpuolių prieš svarbią energetikos infrastruktūrą Artimuosiuose Rytuose padidėjus nuogąstavimams dėl pasaulinių naftos ir dujų tiekimo sutrikimų, naftos kainos ketvirtadienį kopia aukštyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ketvirtadienio ryte pašoko daugiau nei 5 proc., priartėjusi prie 113 JAV dolerių už barelį ribos, o WTI rūšies naftos kaina paaugo 1,06 proc. iki 97,34 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Iranas ketvirtadienį įvykdė mirties bausmę trims asmenims, nuteistiems už policijos pareigūnų nužudymą ir JAV bei Izraelio naudai vykdytas operacijas per anksčiau šiais metais vykusius neramumus, pranešė teisėtvarkos sistema.

JAV naikintuvas F-35 atliko avarinį nusileidimą JAV karinėje bazėje Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip manoma, buvo pataikytas Irano ugnies, teigia du su situacija susipažinę šaltiniai, rašo CNN.

JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard savo kalboje Senate nepaminėjo dalies parengto pareiškimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kad po 2025 m. JAV smūgių Iranas nebandė atkurti savo branduolinės programos, praneša „Bloomberg“. Pagal iš anksto parengtą jos kalbos tekstą, Iranas metus nebandė atkurti savo urano sodrinimo pajėgumų po operacijos „Midnight Hammer“. Visų pirma buvo pažymėta, kad įėjimai į požemines patalpas buvo užsandarinti.

Irano režimas kovo 18-osios naktį surengė balistinių raketų ataką Izraelyje. Teigiama, kad taip keršijama už tai, jog žydai ir amerikiečiai nukovė jų saugumo vadą ir represijas vykdančių Basidžų vadovą. Tačiau naktį Izraelis paskelbė sunaikinęs ir režimo žvalgybos vadovą. Savo ruožtu Vašingtonas praneša apie 2 tonas sveriančių bombų smūgius Irano raketų bazėms prie Hormūzo sąsiaurio. Naktiniame danguje virš Izraelio – visas spiečius nuo balistinių raketų atsiskyrusių smogiamųjų užtaisų.

Iranui tęsiant savo kampaniją prieš Persijos įlankos šalis, naujienų agentūros AFP žurnalistai Rijade pranešė trečiadienį girdėję kelis galingus sprogimus virš Saudo Arabijos sostinės, o Saudo Arabija pranešė, kad jos oro gynybos pajėgos atremia balistinių raketų ataką. „Oro gynybos pajėgos atremia balistinę grėsmę Rijade“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime nurodė Saudo Arabijos gynybos ministerijos atstovas.

JAV žvalgyba trečiadienį padarė išvadą, kad Iranas neatkūrinėjo branduolinio sodrinimo pajėgumų, kurie buvo sunaikinti per 2025 metų birželio mėnesio JAV ir Izraelio ataką, ir tai prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo pateiktiems tebesitęsiančio karo pateisinimams. Nacionalinės žvalgybos direktorė ir D. Trumpo sąjungininkė Tulsi Gabbard šia išvada pasidalijo rašytiniuose parodymuose, pateiktuose atliekant kasmetinį grėsmių vertinimą, tačiau kalbėdama su senatoriais šio fakto nepakartojo.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Valstijos būtų konsultavusios su Berlynu dėl JAV ir Izraelio karo prieš Iraną, „mes būtume patarę nesirinkti tokio veiksmų plano“. „Mūsų, Izraelio ir Jungtinių Valstijų tikslas sutampa – Iranas ateityje nebeturi kelti grėsmės“, – parlamente kalbėjo F. Merzas. „Daugybę metų ir dešimtmečių Irano režimas laužė vieną taisyklę po kitos, sėjo terorą visame pasaulyje ir destabilizavo kaimynystę.

Palikęs smūgius prieš Irano karinius objektus JAV pajėgoms, Izraelis sutelkė dėmesį į vadovų medžioklę – nuo šalies lyderių ir saugumo tarnybų vadovų iki žemesnio rango vadų, atsakingų už gyventojų kontrolę bei visuomenės nepasitenkinimo malšinimą.

JAV ir Izraelio pajėgoms smogus Persijos įlankos pakrantėje esančiam Irano objektui, aptarnaujančiam milžinišką gamtinių dujų telkinį, kurį Iranas dalijasi su Kataru, naftos kainos trečiadienį smarkiai pakilo. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina šoktelėjo daugiau nei 5 proc. iki 108,6 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 1,9 proc. iki 98,01 JAV dolerio už barelį.