iranas

Bendrovė „Emirates Global Aluminium“ (EGA) pranešė, kad vienas iš jos objektų Abu Dabyje patyrė didelę žalą po Irano atakos, per kurią, anot pareigūnų, buvo sužeisti šeši žmonės. Savo pranešime EGA – viena didžiausių aliuminio gamintojų pasaulyje – nurodė, kad jos „al Taweelah“ kompleksas patyrė didelę žalą per Irano raketų ir dronų atakas Chalifos ekonominėje zonoje Abu Dabyje“. „Keli EGA darbuotojai buvo sužeisti. Nė vienas iš sužeidimų pavojaus gyvybei nekelia“, – priduriama jame.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas šeštadienį pagrasino griežtu atsaku regiono valstybėms, jeigu bus puolama Irano infrastruktūra ar ekonomikos centrai. Persijos įlankos regiono valstybėms skirtą žinutę jis paskelbė socialinėje platformoje „X“. "Jei norite vystymosi ir saugumo, neleiskite mūsų priešams vykdyti karo iš jūsų žemių“, – teigė Irano prezidentas.

Anot Vokietijos ekspertų, dėl karo Irane mineralinių trąšų kainos nuo metų pradžios išaugo 30–40 proc., o tai kelia grėsmę pasaulinėms maisto kainoms. „Azoto trąšų kainos pasaulinėje rinkoje vis labiau artėja prie aukščiausio lygio, kurį matėme Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje 2022 m. vasarį“, – sako Philippas Spinne, Vokietijos kooperatyvų sąjungos (DRV) vykdomasis direktorius.

Irano kariuomenė šeštadienį paskelbė atakavusi JAV logistikos laivą prie Omano Salalos uosto. „Irano Islamo Respublikos ginkluotosios pajėgos gana toli nuo Omano Salalos uosto atakavo logistikos laivą, kuris teikia paramą agresyviai JAV kariuomenei“, – valstybinei televizijai sakė Irano centrinės karinės vadavietės atstovas spaudai Ebrahimas Zolfaghari. ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną.

Šeštadienio naktį Izraelis tęsė atakas prieš Iraną, o Izraelio sostinėje Tel Avive per raketų ataką iš Irano ir Libano žuvo vyras. Izraelio kariuomenė paskelbė anksti šeštadienį surengusi smūgius prieš Irano režimo taikinius, o naujienų agentūros AFP žurnalistas Irano sostinėje Teherane girdėjo apie 10 galingų sprogimų ir matė juodų dūmų kamuolius.

Į Irano branduolinius objektus nusitaikiusi Izraelio kariuomenė patvirtino, kad penktadienį smogė sunkiavandeniam atominiam reaktoriui ir urano perdirbimo gamyklai centrinėje Islamo Respublikos dalyje. „Prieš kurį laiką Izraelio karinės oro pajėgos.

Su Iranu susijusi programišių grupė įsilaužė į FTB direktoriaus Kasho Patelio el. pašto paskyrą ir internete paskelbė asmeninių nuotraukų bei kitos medžiagos, penktadienį pranešė JAV žiniasklaida. CNN ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės, remdamosi su įsilaužimu susipažinusiais šaltiniais, teigė, kad į K. Patelio el. paštą įsilaužė pro-iraniška programišių grupė „Handala Hack Team“. Pavogti FTB direktoriaus laiškai Pasak CNN, pavogti el.

Ugandos kariuomenės vadas generolas Muhoozi Kainerugaba pasisiūlė kovoti Izraelio pusėje kare prieš Iraną, skelbia „The Teleghraph“. Jis neseniai paskelbė keletą žinučių socialiniuose tinkluose šia tema. Juose jis paragino greičiau užbaigti karą, bet pareiškė, jog jo šalis galėtų įsitraukti į konfliktą jam paaštrėjus. „Jei Izraeliui reikia pagalbos, jiems tereikia paprašyti. Jų ugandiečių broliai yra pasirengę padėti“, – cituojamas jis.

Nuo karo Irane pradžios vasario 28 d. buvo sužeista daugiau kaip 300 JAV karių, penktadienį pranešė JAV Centrinė vadavietė. „Nuo operacijos „Epic Fury“ pradžios buvo sužeisti apie 303 JAV kariškiai. Didžioji dauguma šių sužalojimų buvo lengvi, o 273 kariai grįžo į tarnybą“, – sakė JAV karinio jūrų laivyno kapitonas Timas Hawkinsas. Vienas JAV pareigūnas, kuris prašė jo neįvardyti, naujienų agentūrai AFP teigė, kad 10 JAV karių tebėra sunkiai sužeisti.

Penktadienį per JAV ir Izraelio antskrydžius Irane buvo apgadintos dvi didelės plieno gamyklos, pranešė Irano žiniasklaida. „Prieš kelias minutes priešai amerikiečiai ir sionistai per du atskirus išpuolius nusitaikė į „Khuzestan Steel“ (Irano pietvakariuose) ir „Mobarakeh Steel“ gamyklas Isfahane (centrinėje Irano dalyje)“, – skelbė naujienų agentūra „Fars“, o apie smūgius taip pat informavo valstybinis transliuotojas IRIB.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas tikisi, kad karas Artimuosiuose Rytuose nukreips dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras. „V. Putinas ciniškai tikisi, kad eskalacija Artimuosiuose Rytuose nukreips mūsų dėmesį nuo jo nusikaltimų Ukrainoje“, – Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikime Prancūzijoje sakė Johannas Wadephulis.

Hormūzo sąsiauryje dega Tailando konteinerinis laivas, bandęs praplaukti be leidimo, rašo „Telegram“ kanalas UNIAN. Islamo revoliucinės gvardijos korpusas (IRGC) pareiškė, kad bet kokie bandymai praplaukti sąsiauriu bus sustabdyti „griežtu atsaku“. 3 laivai buvo priversti apsisukti Pasak jų, jau šiandien trys konteineriniai laivai buvo priversti apsisukti karinio jūrų laivyno pajėgų.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad Vašingtono karo Irane tikslai turėtų būti pasiekti per artimiausias dvi savaites, neatsižvelgiant į tai, ar JAV nusiųs sausumos pajėgas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį iki balandžio 6 dienos atidėjo galutinį terminą smūgiams prieš Irano energetikos objektus. Pasak jo, toks sprendimas priimtas Teheranui pateikus prašymą, o derybos dėl karo nutraukimo vyksta „labai gerai“. Anksčiau D. Trumpas neigė, kad žūtbūt siekia susitarimo užbaigti karą, nors Islamo Respublika į JAV taikos planą reagavo šaltai.

Penktadienį Irano revoliucinė gvardija pranešė, kad praėjusią dieną surengė raketų ir dronų antskrydžius, kurių taikiniu buvo objektai Izraelyje ir Persijos įlankoje esanti karinė infrastruktūra, kurią naudoja JAV pajėgos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė pertrauką dėl savo grasinimo bombarduoti Irano energetikos infrastruktūrą, rašo „Sky News“. JAV prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad – „Irano vyriausybės prašymu“ – jis atidės smūgius 10 dienų.

Iranas leido 10 naftos tanklaivių praplaukti per strateginį Hormūzo sąsiaurį, „įteikdamas dovaną“, kuria siekia parodyti, kad rimtai žiūri į derybas dėl karo užbaigimo, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Užsimindamas apie anksčiau šią savaitę išsakytus mįslingus komentarus apie Teherano „dovaną“, D. Trumpas sakė, kad Iranas anksčiau šią savaitę leido vandens keliu praplaukti aštuoniems „dideliems naftos laivams“, o vėliau – dar dviem.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtono karinės operacijos prieš Iraną „gerokai“ lenkia grafiką, primindamas savo pradinį keturių–šešių savaičių terminą karui, kuris prasidėjo beveik prieš mėnesį. „Skaičiavome, kad mūsų misijai įgyvendinti prireiks maždaug keturių–šešių savaičių. Praėjus dvidešimt šešioms dienoms, mes gerokai, tikrai, labai lenkiame grafiką“, – per pirmąjį kabineto posėdį nuo konflikto pradžios sakė D. Trumpas.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė ketvirtadienį apkaltino Rusiją teikiant žvalgybinę paramą Iranui kare Artimuosiuose Rytuose, siekiant „žudyti amerikiečius“, ir paragino Jungtines Valstijas padidinti spaudimą Maskvai.

Susitikdamas su sąjungininkais Europos gynybos viršūnių susitikime, Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris įspėjo, kad Vakarų šalys susiduria su „karu dviem frontais“. Invazija į Ukrainą bei JAV ir Izraelio konfliktas su Iranu yra dvi pagrindinės karo arenos, paveikiančios Europos šalis, Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) lyderių aukščiausiojo lygio susitikime Suomijoje sakė K. Starmeris.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ketvirtadienį pranešė sumažinusi euro zonos ekonomikos augimo prognozę šiems metams. Organizacija taip pat šiemet prognozuoja didesnę infliaciją dėl šoktelėjusių energijos kainų. EBPO sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 0,4 procentinio punkto iki 0,8 proc., o dviejų didžiausių žemyno ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – prognozės buvo sumažintos po 0,2 punkto iki 0,8 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms „nieko nereikia iš NATO“. „NATO valstybės nepadarė absoliučiai nieko, kad padėtų susitvarkyti su šia išprotėjusia, dabar jau karine prasme sunaikinta Irano valstybe“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė jis. „JAV nieko nereikia iš NATO“, – pareiškė jis.

Karas Artimuosiuose Rytuose gali sukelti „didžiausią pramonės krizę per visą žmonijos istoriją“, trečiadienį įspėjo Tarptautinių prekybos rūmų (TPR) vadovas. Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo JAV ir Izraelio karas su Iranu, sparčiai kylančios naftos kainos sukėlė baimę dėl pasaulinės recesijos, nes Teheranas faktiškai stabdo naftos gabenimą per strateginį Hormūzo sąsiaurį.

Naftos kaina gali šoktelėti iki 200 JAV dolerių už barelį – tokiam scenarijui ruošiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, rašo „Bloomberg“. Leidinio duomenimis, kalbama apie ekonominių pasekmių modeliavimą. Tuo tarpu ekspertai įspėja, kad net 170 JAV dolerių už barelį bus rimtas smūgis, o 200 JAV dolerių gali turėti didžiulių pasekmių pasaulio rinkoms. Taip pat „Bloomberg“ šaltiniai pabrėžia, kad tai tik vienas iš galimų scenarijų.

Ketvirtadienį naftos kainos šiek tiek pakilo, o akcijų rinkos svyruoja, investuotojams stebint įvykius Artimuosiuose Rytuose po to, kai, kaip teigiama, Irano pareigūnai atsakė į JAV reikalavimus užbaigti konfliktą, dėl kurio iškilo beprecedentės energetikos krizės grėsmė. Rinkos atsigavo nuo pirmadienio vakaro, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsisakė grasinimo sunaikinti Irano energetikos infrastruktūrą ir pasakė, kad abi pusės veda taikos derybas.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, derasi su Persijos įlankos regiono šalimis dėl partnerystės ginkluotės srityje. Jos dėl Irano karo labai domisi Ukrainos patirtimi kovojant su dronais, sakė V. Zelenskis savo vakariniame vaizdo kreipimesi. „Ukraina siūlo abiem pusėms naudingą partnerystę. Mes galime sustiprinti tuos, kurie gali sustiprinti mus“, – kalbėjo prezidentas. Mainais Kyjivas esą suinteresuotas oro gynybos ginkluote ir lėšomis savo gynybiniam karui su Rusija.

Kitą dieną po to, kai Teheranas atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo 15 punktų paliaubų planą, Amerikos vadovas pareiškė, kad Iranas „maldauja sudaryti susitarimą“ ir kad ne jis spaudžia derėtis. Anksčiau ketvirtadienį D. Trumpas sakė Teheranui, kad šis „greičiau rimtai imtųsi“ derėtis dėl susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija bandė šantažuoti Jungtines Valstijas, siūlydama nustoti dalintis žvalgybine informacija su Iranu mainais į tai, kad JAV nutrauktų žvalgybos duomenų perdavimą Ukrainai, praneša „Reuters“. Pasak prezidento, Ukrainos žvalgyba turi duomenų, rodančių, kad Maskvos ir Teherano bendradarbiavimas tęsiasi.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas praneša apie sėkmingas derybas su Irano atstovais, tiesa, kokiais – neatskleidžia. D. Trumpas tikina, kad režimas sutinka atšaukti savo branduolinę programą ir giriasi esą iraniečiai derybininkai įteikė jam labai brangią dovaną. Tuo metu Teheranas skelbia, kad D. Trumpas derasi nebent pats su savimi ir neigia jo žodžius apie bet kokius susitarimus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kalbėdama apie derybas dėl karo užbaigimo Irane, Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt yra labai kategoriška ir teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „pasirengęs sukelti pragarą“, rašo „Sky News“. Ji nurodė, kad D. Trumpas „nori taikos“, tačiau jei Iranas nepriims fakto, jog yra pralaimėjęs, JAV prezidentas „užtikrins, kad jiems bus smogta stipriau nei bet kada anksčiau“. „Pasirengęs sukelti pragarą“ K. Leavitt aiškino: „Prezidentas Trumpas neblefuoja ir yra pasirengęs s...

JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pareiškė, kad grasinimas siųsti JAV karius į Iraną skirtas užtikrinti, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas „turėtų visas galimybes“ šiame konflikte, praneša „Newsmax“. Jis pabrėžė, kad „grėsmė arba galimybė“ dislokuoti karius Irane reiškia siekį užtikrinti, jog prezidentas D. Trumpas „turėtų visas būtinas priemones šiam konfliktui vykdyti“. M. Whitakeris pažymėjo, kad nors galutinis sprendimas dėl sausumos pajėgų dislokavimo dar nepriimtas, JAV prezide...

Kuveito valdžia trečiadienį perspėjo gyventojus apie galimą radiacijos poveikį, augant susirūpinimui dėl rizikos, susijusios su besitęsiančiomis atakomis prieš Irano Bušehro atominę elektrinę. Nacionalinės gvardijos išplatintame vaizdo pranešime pareigūnai nurodė pagrindines atsargumo priemones ekstremaliosios situacijos atveju. Jie pridūrė, kad artimiausias branduolinis reaktorius yra už daugiau nei 240 kilometrų, o tai labai apribotų bet kokio galimo nuotėkio poveikį.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pagyrė Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį už jo išsakytą Irano karo kritiką. Ministras socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad F. W. Steinmeieris nusipelno pripažinimo už tai, jog „pasmerkė pažeidimus prieš iraniečius“. Jis pridūrė, kad tie, kurie vertina teisinę valstybę, taip pat turėtų netylėti.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ne juokais supykdė Europos partnerius savo nedviprasmišku pritarimu JAV prezidento Donaldo Trumpo karui su Iranu, kol žemynas kovoja su konflikto sukelta energetikos krize, o tai dar labiau apsunkina transatlantinius santykius, rašo „Financial Times“ (FT). M. Ruttės pasiūlymas, kad Europos sąjungininkai galiausiai „susivienytų“ ir atsižvelgtų į JAV prezidento raginimą dislokuoti karinio jūrų laivyno pajėgas Hormūzo sąsiauryje, papiktino pareigūnus kel...

Jungtinės Valstijos perdavė Iranui 15 punktų paliaubų planą, pranešė pareigūnas, Vašingtonui tuo pat metu siunčiant desantininkus į Artimuosius Rytus padėti trečiadienį ten atvykstantiems jūrų pėstininkams. Irano kariuomenė išjuokė diplomatines pastangas ir tęsė atakas prieš Izraelį bei Persijos įlankos regioną, įskaitant smūgį, sukėlusį gaisrą Kuveito tarptautiniame oro uoste.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį įspėjo, kad karas Artimuosiuose Rytuose prilygsta „daug baisesniam“ scenarijui nei invazija į Iraką 2003 metais. „Tai nėra tas pats scenarijus kaip neteisėtas karas Irake. Susiduriame su kažkuo daug baisesniu. Daug baisesniu. Su galimu poveikiu, kuris yra daug platesnis ir gilesnis“, – parlamentui sakė jis.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis trečiadienį pareiškė, kad yra „pasirengęs imtis veiksmų“ dėl papildomo naftos atsargų išleidimo, „jei ir kai tai bus būtina“. Tai jis sakė Tokijuje po to, kai Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi paprašė agentūros „pasirengti įgyvendinti papildomą išleidimą, jei situacija užsitęs“ dėl karo Artimuosiuose Rytuose. TEA anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad valstybės narės iš savo atsargų išleis 400 mln.

Trečiadienį naftos kainos smarkiai sumažėjo, o akcijų kursai pakilo, nes atsirado vilties, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose atslūgs, kadangi pasirodė pranešimų, jog Vašingtonas nusiuntė Iranui taikos planą, o Teheranas paskelbė, kad leis „nepriešiškiems“ naftos tanklaiviams praplaukti pro svarbų Hormūzo sąsiaurį.

Irano kariuomenės atstovas trečiadienį išjuokė JAV pastangas pasiekti susitarimą dėl ugnies nutraukimo, iškeldamas klausimų dėl to, ar Vašingtono pasiūlytas 15 punktų planas turi galimybių sėkmei. Irano kariuomenės centrinės būstinės „Khatam al Anbiya“, vadovaujančios reguliariajai kariuomenei ir sukarintai Revoliucinei gvardijai, atstovo pulkininko leitenanto Ebrahimo Zolfaghari komentarai nuskambėjo po to, kai tarpininkai perdavė minimą planą Iranui.

Iranas, Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) duomenimis, atvėrė Hormūzo sąsiaurį „nepriešiškiems laivams“.  Laivai, „kurie nedalyvauja agresijos veiksmuose prieš Iraną ir jų neremia“ ir laikosi tam tikrų saugumo reikalavimų, „suderinę su kompetentingomis institucijomis“, vėl gali plaukti svarbiu sąsiauriu, teigiama antradienį IMO paskelbtame Teherano pareiškime. JT organizacijos duomenimis, šį pareiškimą sekmadienį paskelbė Irano užsienio reikalų ministerija.

Iranas yra pasirengęs blokuoti dar vieną svarbų sąsiaurį ir net sunaikinti savo infrastruktūrą, kad sustabdytų galimą JAV išsilaipinimą, skelbia „The Guardian“ ir CNN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Iranas įteikė jam „labai didelę dovaną“, susijusią su Hormūzo sąsiauriu, kuri sustiprino jo pasitikėjimą, jog jis kalbasi su tinkamais žmonėmis Teherane. Šis paslaptingas pareiškimas nuskambėjo praėjus dienai po to, kai D. Trumpas netikėtai atidėjo atakas prieš Irano elektrines, kuriomis grasino, ir nurodė, kad Vašingtonas veda derybas su neįvardytais asmenimis Irane.

Izraelio leidinys „Ynet“ skelbia, kad naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei sutiko pradėti derybas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Leidinio šaltinių teigimu, Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi perdavė JAV prezidento specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui, kad naujasis aukščiausiasis lyderis pritarė derybų procesui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad karas Ukrainoje išeikvojo JAV ginklų atsargas, ir paragino Kongresą skirti mažiausiai 200 milijardų JAV dolerių papildomo finansavimo karui Irane, rašo „CBS News“. Jis pažymėjo, kad pagalba Ukrainai greitai išeikvojo JAV ginklų atsargas, sukeldama „nerimą keliančią situaciją gynybos pramonei“. Leidinys pažymi, kad nepaisant JAV išteklių išeikvojimo, Kyjivas mato naujas galimybes sustiprinti savo vaidmenį pasaulio politikos scenoje.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris „pažeidžiančiu tarptautinę teisę“ pavadino JAV ir Izraelio karą prieš Iraną. „Mūsų užsienio politika netaps labiau įtikinamesnė, jei tarptautinės teisės pažeidimo nevadinsime tarptautinės teisės pažeidimu, – pareiškė jis antradienį savo kalboje, skirtoje Užsienio reikalų ministerijos atkūrimo 75-osioms metinėms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad Rusija perduoda žvalgybos informaciją Iranui, siekdama pratęsti karą Artimuosiuose Rytuose.  Remdamasis Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba HUR, V. Zelenskis vakariniame vaizdo kreipimesi teigė, kad yra daugiau įrodymų, jog Rusija toliau remia Irano vadovybę žvalgybos informacija. Išsamesnės informacijos jis nepateikė. V. Zelenskis taip pat sakė, kad jį informavo žvalgybos tarnyba SBU.

Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas yra arti sprendimo prisijungti prie JAV smūgių Iranui, pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ) remdamasis informuotais šaltiniais. Pasak vieno iš jų, karalystės įsitraukimas į karą – tik laiko klausimas. Tuo tarpu iki JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Teheraną pradžios Saudo Arabijos valdžia atsisakė leisti JAV kariuomenei naudotis savo bazėmis ir oro erdve Irano bombardavimams.

Antradienį akcijų kursai Azijos šalių biržose kyla po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atidėjo smūgius Irano energetikos objektams ir teigė, kad derybos su Teheranu vyko „labai gerai“, tačiau naftos kainos vėl šiek tiek pakilo, nes optimizmas dėl galimo Artimųjų Rytų konflikto deeskalavimo tebėra trapus.

Pranešama, kad JAV Pentagono vadovybė nurodys dislokuoti dar 3 tūkst. karių į Artimuosius Rytus, skelbia „The Wall Street Journal“....