Smūgis Teherano širdžiai: Izraelis surengė plataus masto ataką
Izraelio gynybos pajėgos pranešė, kad užbaigė „atakų bangą“ Irano sostinės Teherano centre, rašo „Sky News“.
Iranas kaltina Ukrainą įsitraukus į karą: pasipylė griežti žodžiai
Irano nuolatinis atstovas prie JT, Amiras Saeidas Iravani, apkaltino Ukrainą aktyviai dalyvaujant karinėje veikloje prieš Islamo Respubliką, praneša NBC.
Savo laiške A. Iravani pabrėžė, kad Ukrainos specialistų siuntimas į regioną „reiškia aktyvų dalyvavimą karinėje agresijoje prieš Iraną“.
„Pasiskaičiuokite patys“: Baltieji rūmai prakalbo apie karo trukmę Irane
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt vykstančioje spaudos konferencijoje žurnalistui atsakė „pasiskaičiuokite patys“, kai jos buvo paklausta, kiek dar truks karas su Iranu, rašo „Sky News“.
Iranas: šiuo metu derybos su JAV vyriausybe nevyksta
Iranas, pasak Užsienio reikalų ministerijos, šiuo metu nesideri su JAV vyriausybe.
Ministerijos atstovas Ismailas Baghai, anot naujienų agentūros „Isna“ pareiškė, kad Iranas per tarpininkus, pavyzdžiui, Pakistaną, gavo žinučių. JAV pusė esą kelia „perdėtus, nerealius ir neprotingus reikalavimus“.
Kartu I. Baghai suabejojo JAV vyriausybės patikimumu. Jei Vašingtonas kalba apie derybas ir diplomatiją, esą būtina patikrinti, kiek rimtai ir patikimai apskritai galima vertinti tokius pareiškimus.
Iranas siunčia žinią: „Pratinkitės prie naujos tvarkos“
Irano Revoliucinės gvardijos užsienio operacijų padalinio vadas pirmadienį paskelbė retą pareiškimą, kuriame gyrė Irano parankinių grupuotes už pagalbą kuriant „naują tvarką regione“.
Pietų Libane žuvo du UNIFIL kariai
Per sprogimą Pietų Libane žuvo du UNIFIL kariai. JT taikos palaikymo misija Libane (UNIFIL) pranešė, kad „nežinomos kilmės“ sprogimas sunaikino jų automobilį. Trečias taikdarys buvo sunkiai sužeistas, o dar vienas taip pat patyrė sužalojimus. Incidentas įvyko netoli Bani Haijano.
Jau sekmadienį sprogus sviediniui Pietų Libane žuvo vienas UNIFIL karys. kai sviedinys pataikė į jų pozicijas. Ttoje vietoje Izraelio pajėgos kovoja su Irano remiama grupuote „Hezbollah“, stengdamosi sukurti buferinę zoną.
Karas Artimuosiuose Rytuose į Libaną persimetė kovo pradžioje, kai Irano remiama „Hezbollah“ apšaudė Izraelį raketomis. Jų ataka buvo surengta po Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei nužudymo pirmąją JAV ir Izraelio puolimo dieną.
Izraelis atsakė plataus masto oro antskrydžiais Libane, o Izraelio pajėgos šiuo metu veržiasi į daugelį Pietų Libano miestų.
Izraelio pareigūnai teigia ketinantys sukurti 30 km nuo Izraelio sienos besitęsiančią saugumo zoną, kad apsaugotų šiaurės Izraelio gyventojus.
Egipto prezidentas prašo Donaldo Trumpo „padėti mums sustabdyti karą“
Egipto prezidentas Abdelis Fattahas al Sisi pirmadienį paragino JAV lyderį Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) padėti užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, kuris tęsiasi jau antrą mėnesį.
„Sakau prezidentui Trumpui: niekas negalės sustabdyti karo mūsų regione, Persijos įlankoje (...) Prašau, padėkite mums sustabdyti karą, jūs gebate tai padaryti“, – sakė jis per Kaire surengtą bendrą spaudos konferenciją su Kipro prezidentu Niku Christodulidžiu.
„Kreipiuosi į jus žmonijos vardu ir visų, kas myli taiką, vardu – o jūs, pone prezidente, esate tarp tų, kas myli taiką“, – sakė A. F. al Sisi.
Egiptas buvo viena iš kelių daugiausia musulmonų gyvenamų šalių, kurių užsienio reikalų ministrai sekmadienį Pakistane dalyvavo derybose, kurios buvo surengtos siekiant rasti kelią į taiką.
Netrukus po to, kai nuskambėjo šie Egipto prezidento komentarai, D. Trumpas pagrasino sunaikinti Irano elektrines ir Chargo salą, iš kurios eksportuojama didžioji dalis Teherano naftos.
Egipto prezidentas ir anksčiau kreipėsi į JAV lyderį taikos klausimais. Pavyzdžiui, spalio mėnesį jis D. Trumpui pareiškė, kad jis yra „vienintelis“, galintis užbaigti karą tarp Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ Gazos Ruože.
Per Izraelio ataką žuvo Libano karys
Per Izraelio ataką Pietų Libane, kariuomenės duomenimis, žuvo Libano ginkluotųjų pajėgų karys. Taip pat yra sužeistųjų, pranešė kariuomenė. Izraelio pajėgos, paprašytos komentaro, pareiškė, kad tiria kaltinimus. Susirėmimuose tarp Izraelio ir proiranietiškos „Hezbollah“ grupuotės Libano kariuomenė nėra konflikto šalis. Nepaisant to, per pastarąją eskalaciją jau žuvo keli Libano kareiviai.
Izraelio pajėgų duomenimis, Pietų Libane žuvo ir vienas jų karys. 19-metis žuvo sekmadienį. Pasak Izraelio žiniasklaidos, karys žuvo per „Hezbollah“ raketų ataką.
Šiaurės Izraelyje pirmadienį popiet po „Hezbollah“ paleistų raketų vėl gaudė sirenos. Pranešimų apie aukas kol kas nėra. „Hezbollah“ vėl prisiėmė atsakomybę dėl kelių smūgių Izraeliui ir Izraelio pajėgų pozicijoms Pietų Libane.
Pasak Libano saugumo šaltinių, Izraelio pajėgos juda toliau Litani upės kryptimi. Dalis Litani eina tik už kelių kilometrų nuo sienos su Izraeliu. Kitose vietose upė teka maždaug 30 km šalies gilumoje. Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas neseniai sakė, kad Izraelis iki atskiro sprendimo nori kontroliuoti teritoriją iki Litani upės Pietų Libane.
Izraelio kariuomenė teigia smogusi Irano revoliucinės gvardijos valdomam Teherano universitetui
Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė smogusi vienam Teherano universitetui, kurį valdo Irano revoliucinė gvardija, teigdama, kad ši įstaiga naudojama pažangių ginklų tyrimams.
„Pastarosiomis dienomis buvo smogta vienam iš pagrindinių IRGC (Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpuso) karinės infrastruktūros objektų, esančiam Imamo Hosseino (Imamo Hoseino) universiteto – pagrindinės IRGC karinės akademinės įstaigos, kuri taip pat tarnauja kaip rezervinis režimo karinių struktūrų išteklius – komplekse“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Žiniasklaida savaitgalį skelbė apie naktį iš penktadienio į šeštadienį suduotus smūgius Teheranui, įskaitant sostinės šiaurės rytuose esantį mokslo ir technologijų universitetą. Per atakas buvo apgadinti pastatai, tačiau aukų išvengta.
Šalies valdžia savo ruožtu pranešė, kad per JAV ir Izraelio smūgius buvo sugriauti du Irano universitetai, o Irano revoliucinė gvardija pagrasino smogti JAV universitetams Artimuosiuose Rytuose.
Iranas išsiunčia 1,2 tūkst. JAE piliečių
Irano vyriausybė išsiunčia 1,2 tūkst. Jungtinių Arabų Emyratų piliečių. Jų leidimas būti šalyje panaikintas, pranešė portalas „Nurnews“, remdamasis teisėsauga.
Minėtiems asmenims nurodyta per savaitę išvykti iš Irano. Prieš tai Jungtiniai Arabų Emyratai savo ruožtu privertė išvykti iraniečius.
Ir taip sudėtingi Irano ir Jungtinių Arabų Emyratų santykiai prasidėjus karui paaštrėjo. Nuo tada Irano pajėgos, atsakydamos į JAV ir Izraelio atakas, kone kasdien atakuoja taikinius šioje Persijos įlankos šalyje.
Trumpas pasiuntė grėsmingą žinią Iranui: grasina savo „mielą viešnagę“ užbaigti galingais smūgiais
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasiuntė naują žinutę Iranui ir pagrasino „užbaigti savo mielą viešnagę“ susprogdinant ir visiškai sunaikinant visas Irano elektros jėgaines, naftos gręžinius ir Chargo salą, kurių dar nelietė.
„Jungtinės Amerikos Valstijos veda rimtas derybas su NAUJU, DAUGIAU PRIIMTINU REŽIMU, siekdamos užbaigti mūsų karines operacijas Irane. Pasiekta didelė pažanga, tačiau jei dėl kokių nors priežasčių susitarimas nebus pasiektas artimiausiu metu (nors tikėtina, kad taip ir bus) ir jei Hormūzo sąsiauris nedelsiant nebus „atviras verslui“, mes užbaigsime savo mielą „viešnagę“ Irane susprogdindami ir visiškai sunaikindami visas jų elektros jėgaines, naftos gręžinius ir Chargo salą (ir galbūt visas vandens gėlinimo gamyklas!), kurių mes sąmoningai dar „nelietėme“.
Tai bus kerštas už mūsų daugelį karių ir kitų žmonių, kuriuos Iranas išžudė per senojo režimo 47 metų teroro valdymą. Dėkoju už jūsų dėmesį šiam klausimui“, – pirmadienį parašė jis.
Zelenskis paaiškino, kodėl kelionės po Artimuosius Rytus metu neaplankė Izraelio
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per savo kelionę po Artimuosius Rytus Izraelio neaplankė, nes prieš tai nebuvo susisiekęs su Izraelio pareigūnais, kad pasirengtų vizitui.
Prezidentas šį pareiškimą padarė per spaudos konferenciją, atsakydamas į klausimą, kodėl Izraelis nebuvo įtrauktas į jo kelionės maršrutą.
„Aš neturėjau jokių ryšių su Izraeliu – nei telefonu, nei ekspertų lygmeniu“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad iki kelionių į Artimuosius Rytus vyko derybos su šių šalių vadovais.
„Savo lygmeniu susitarėme, kaip elgtis toliau, po to ten nuvyko mūsų ekspertų grupė. O kai buvo parengta ekspertų išvada, į šią kelionę išvykau ir aš. Susitikau su vadovais, o susitarimai jau buvo parengti ir sudarė pagrindą mums bendrauti“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Ukrainos prezidentas apsilankė Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Katare ir Jordanijoje.
Be kita ko, Ukraina su Kataro valstybės emyru šeichu Tamimu bin Hamadu Al Thani ir ministru pirmininku šeichu Mohammedu bin Abdulrahmanu Al-Thani susitarė dėl abipusiai naudingos partnerystės gynybos sektoriuje, kuri truks ne mažiau nei 10 metų. Panašus susitarimas buvo sudarytas ir su Saudo Arabija.
Ispanijos smūgis: uždaro oro erdvę šiems orlaiviams
Ispanijos vyriausybė uždarė šalies oro erdvę visiems orlaiviams, susijusiems su JAV ir Izraelio karu prieš Iraną, pirmadienį paskelbtame interviu teigė vicepremjeras ir ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo.
„(Ši priemonė – ELTA) yra dalis Ispanijos vyriausybės sprendimo nedalyvauti ir neremti šio karo, kuris buvo pradėtas vienašališkai ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – radijo stočiai „Cadena Ser“ sakė ministras.
Draudimas apima ne tik pakilimą iš Ispanijos teritorijos, bet ir karinių orlaivių, veikiančių iš bazių Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje, skrydžius per šalies teritoriją, anksčiau pranešė laikraštis „El País“ ir naujienų agentūra „Europa Press“, cituodami kairiųjų premjero Pedro Sanchezo vyriausybės pranešimus.
Madridas yra vienas iš griežčiausių JAV ir Izraelio karinės operacijos kritikų Europoje.
Netrukus po karo pradžios socialistų politikas uždraudė JAV operacijoms prieš Iraną naudoti Rotos ir Morono karines bazes.
Šias bazes šalies pietiniame Andalūzijos regione Ispanija ir JAV bendrai eksploatuoja ištisus dešimtmečius.
Izraelio naftos perdirbimo gamykloje po Irano raketų atakos kilo gaisras
Izraelio šiaurėje, Haifos mieste esančioje naftos perdirbimo gamykloje pirmadienį, antrą kartą per mėnesį trunkantį karą su Iranu, kilo gaisras, rodo vaizdo įrašai iš įvykio vietos.
Vaizdo medžiagoje matomos liepsnos ant didelės gamyklos talpyklos ir tiršti juodi dūmai. Izraelio priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos gaisrą greitai užgesino.
Kol kas neaišku, ar gaisrą sukėlė tiesioginis raketos smūgis, ar nukritusios nuolaužos.
Izraelyje veikia tik dvi naftos perdirbimo gamyklos. Ši ataka įvykdyta Izraeliui pradėjus smūgius prieš Irano Pietų Parso gamtinių dujų telkinį ir kitus naftos objektus.
Zelenskis pasiūlė Trumpui pagalbą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pasirengusi suteikti tam tikrą paramą siekiant atblokuoti Hormūzo sąsiaurį, skelbia „European Pravda“.
Pirmadienį bendraudamas su žiniasklaida V. Zelenskis nurodė, kad savo vizito Artimųjų Rytų šalyse metu aptarė galimą Ukrainos paramą Hormūzo sąsiaurio atblokavimui.
„Mes iškėlėme šį klausimą, nes jis yra skaudus ir aktualus visam pasauliui, nes yra energetikos krizė. Jie žino, kad gali pasikliauti mūsų patirtimi šioje srityje. Mes išsamiai apie tai kalbėjome, dalijomės Juodosios jūros koridoriaus veikimo patirtimi“, – sako V. Zelenskis.
Anot jo, jo pašnekovai suprato, jog Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko veiksmingai atblokuoti prekybos kelią Juodojoje jūroje.
V. Zelenskis pabrėžia, kad Hormūzo sąsiaurio klausimu pirmiausia rūpinasi JAV, o Ukraina, jei reikės, yra pasirengusi paremti šias pastangas.
„Dėl Hormūzo. Mano nuomone, tuo rūpinasi Jungtinės Amerikos Valstijos. Mes, be abejo, visada pasirengę padėti partneriams“, – sako V. Zelenskis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę vėl išplūdo NATO sąjungininkus, pareiškė, kad NATO nepadeda užtikrinti Hormūzo sąsiaurio saugumo.
Hormūzo sąsiauris tapo vienu pagrindinių dabartinio JAV ir Izraelio karo su Iranu židinių. Teheranas ne kartą atakavo laivus šiame vandens kelyje, faktiškai sutrikdydamas vieną svarbiausių pasaulinių naftos ir dujų tiekimo maršrutų.
Šis siauras ruožas tarp Irano ir Omano yra vienintelė jungtis tarp Persijos įlankos ir pasaulio vandenynų. Jis laikomas vienu svarbiausių pasaulio laivybos kelių – paprastai per jį transportuojama apie 20 proc. pasaulio naftos.
Izraelis patvirtino 2026 m. biudžetą, kuriame numatytos didesnės išlaidos gynybai
Izraelio parlamentas pirmadienį ryte patvirtino 2026 m. biudžetą, kuriame numatyta gerokai padidinti karines išlaidas, nes šalis tebekariauja keliais frontais.
Įstatymų leidėjai priėmė biudžetą 62 balsais už ir 55 balsais prieš. Šis balsavimas padėjo išvengti automatinio vyriausybės paleidimo ir pirmalaikių rinkimų, kuriuo pagal Izraelio įstatymus būtų reikėję rengti, jei biudžetas nebūtų priimtas iki kovo pabaigos.
Siūlomas bendras 2026 m. išlaidų biudžetas sudaro apie 850 mlrd. Izraelio šekelių (NIS) arba 270 mlrd. JAV dolerių.
„Atnaujinant biudžetą ir atsižvelgiant į operaciją „Riaumojantis liūtas“, gynybos ministerijos biudžetas papildytas daugiau kaip 30 mlrd. šekelių (apie 10 mlrd. JAV dolerių), taigi jis tampa didesnis nei 142 mlrd. šekelių (45 mlrd. JAV dolerių)“, – sakoma parlamento pareiškime, kuriame vartojamas Izraelio karo su Iranu pavadinimas.
Izraelio išlaidos gynybai nuolat didėjo nuo tada, kai prasidėjo karas Gazos Ruože po islamistų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d.
Be to, kad nuo vasario 28 d. kartu su JAV pradėjo naują karą su Iranu, Izraelis taip pat kovoja su Irano remiamu islamistų judėjimu „Hezbollah“ pietų Libane.
Prieš balsavimą įstatymų leidėjai vėlų sekmadienio vakarą aptarė biudžeto siūlymus. Kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas pavadino šį biudžetą „istoriniu lūžiu“ Izraeliui.
„Esame pajėgūs pertvarkyti Artimuosius Rytus. Šis biudžetas leidžia valstybei laimėti‘, – sakė B. Smotrichas.
„Priimame šį biudžetą valdant dešiniųjų vyriausybei, kuri yra pasiryžusi dirbti iki kadencijos pabaigos ir įgyvendinti savo tikslus saugumo, ekonomikos bei teismų reformos srityse. Ši kadencija bus prisimenama kaip istorinis Izraelio valstybės lūžis, iš naujo apibrėžiantis mūsų požiūrį tiek į saugumą, tiek į ekonomiką“, – pridūrė B. Smotrichas.
Jis taip pat gyrė Izraelio makroekonominius rodiklius, kurie, nepaisant karo, yra „stulbinantys“.
„Didžiausia vagystė“
Pagrindinis opozicijos lyderis Yairas Lapidas pavadino biudžetą „didžiausia vagyste valstybės istorijoje“.
„Šeši milijardai šekelių yra koalicinės lėšos, kurias ši vyriausybė skiria sau – korupcijai ir [ultraortodoksų] karinės tarnybos vengimui, – sakė Y. Lapidas. – Izraelio visuomenė nėra kvaila. Ji supranta, kad šis biudžetas yra netikėta nauda korumpuotiems ir vengiantiems atsakomybės – puotaujantiems mūsų sąskaita.“
Anksčiau šią savaitę Y. Lapidas užsipuolė vyriausybę dėl jos elgesio kare su Iranu, ypač kritikavo vėlavimą priimti teisės aktus, kurie leistų šaukti ultraortodoksus žydus, kurie dažniausiai atleidžiami nuo karinės tarnybos.
Įstatymas atspindi didelės daugumos izraeliečių, vis labiau nepritariančių ultraortodoksų atleidimui nuo karinės prievolės, reikalavimus.
Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kuris, norėdamas išlaikyti valdžią, remiasi savo ultraortodoksinių partijų sąjungininkais, atidėlioja įstatymo priėmimą.
Dėl smarkiai padidėjusių gynybos išlaidų biudžete visoms kitoms ministerijoms biudžetai bus apkarpyti trimis procentais, o tai taip pat griežtai kritikavo Y. Lapidas.
Tačiau B. Netanyahu vyriausybė, kurios išlikimas priklauso nuo ultraortodoksų ir naujakurių sąjungininkų paramos, patvirtino ženklų lėšų padidinimą, skirtą išimtinai jiems.
Ultraortodoksų partijos gaus daugiau kaip 750 mln. dolerių papildomų lėšų jų kontroliuojamoms privačioms mokykloms.
Nepaisant to, kad visi civiliniai biudžetai buvo gerokai apkarpyti, finansavimas nausėdijoms liko nepakitęs, teigiama prieš jas nusistačiusios Izraelio nevyriausybinės organizacijos „Peace Now“ ataskaitoje.
Joje ši priemonė pasmerkta kaip „valstybės lėšų grobstymas vidury baltos dienos“ nedidelės vyriausybei palankių rinkėjų grupės naudai.
Gruodžio 4 d. vyriausybė pritarė, kad per penkerius metus būtų išleista daugiau kaip 875 mln. dolerių nausėdijų, kurios pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos, plėtrai okupuotame Vakarų Krante.
Izraelio kariuomenė pranešė atakavusi raketų gamybos vietas Teherane
Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė smogusi dešimtims ginklų gamybos vietų, įskaitant tolimojo nuotolio „žemė–oras“ tipo raketų gamybos liniją, Irano sostinėje Teherane.
„Per pastarąsias dvi dienas Teherane oro antskrydžių bangomis buvo smogta maždaug 40 ginklų gamybos ir tyrimų objektų“, – nurodė kariuomenė.
Tarp taikinių, pasak jos, buvo „objektas, naudojamas tolimojo nuotolio raketoms „žemė–oras“ surinkti“, vieta, kurioje surenkami komponentai „prieštankinėms raketoms ir mažoms priešlėktuvinėms raketoms“, bei įmonė, kurioje gaminami ir tiriami „balistinių raketų varikliai“.
Izraelio kariuomenė taip pat pranešė pirmadienį sudavusi smūgių Libano sostinėje Beirute.
Jų taikiniu tapo Irano remiama grupuotė „Hezbollah“. „IDF (Izraelio kariuomenė) pradėjo smūgius prieš „Hezbollah“ teroristinę infrastruktūrą Beirute“, – trumpame pareiškime nurodė kariuomenė.
G7 ministrai aptars karo Artimuosiuose Rytuose finansines pasekmes
Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad pirmadienį Didžiojo septyneto (G7) šalių ministrai surengs derybas, kad aptartų karo Artimuosiuose Rytuose ekonomines pasekmes sparčiai kylant naftos ir dujų kainoms.
JAV ir Izraelis vasario pabaigoje smogė Iranui, o Teheranas atsakė smogdamas regiono naftą eksportuojančioms šalims ir sustabdydamas jos gabenimą per Persijos įlanką. Pasiūlos sumažėjimas paskatino naftos ir gamtinių dujų kainų kilimą, o tai turėjo drastiškų pasekmių daugybės pramonės šakų tiekimo grandinėms.
Prancūzijos finansų ministras Roland'as Lescure'as (Rolanas Leskiuras) sakė, kad nuotoliu vyksiančiame G7 susitikime dalyvaus energetikos ir finansų ministrai, taip pat centrinių bankų vadovai ir kitų tarptautinių agentūrų vadovai.
„Mūsų atsakomieji veiksmai jau skiriasi ir daugiausia yra susiję su skirtingu pažeidžiamumu krizės atžvilgiu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos ministras ir pabrėžė, kad vykstantys neramumai ypač veikia Aziją. – Tai viena iš priežasčių, kodėl norėjome sušaukti G7 finansų, energetikos ir centrinių bankų susitikimą.“
Jis pridūrė, kad tikslas yra apsikeisti nuomonėmis apie poveikį finansų rinkoms ir ekonomikai, ir vėliau vietos žiniasklaidai sakė, kad tai pirmas kartas per pusę amžiaus, kai G7 naudoja šį formatą.
Po praėjusią savaitę įvykusio susitikimo G7 šalių užsienio reikalų ministrai pareiškė, kad Iranui „būtina“ atkurti laisvą laivybą per Hormūzo sąsiaurį, ir paragino nutraukti atakas prieš civilinę infrastruktūrą.
Dėl didėjančio spaudimo daugelis vyriausybių ėmėsi priemonių siekdamos sumažinti tiekimo sunkumų ir sparčiai kylančių energijos kainų poveikį. Tačiau dėl neaiškumo, susijusio su JAV karo tikslais ir tuo, kiek konfliktas truks, vyriausybės skubiai ieško nuoseklių atsakymų.
Po Trumpo žinios apie greitą susitarimą su Iranu – naujų smūgių banga
Izraelio pajėgos pirmadienį pranešė atakuojančios karinius taikinius visame Teherane, JAV prezidentui Donaldui Trumpui diena anksčiau pareiškus, kad jau netrukus gali būti pasiektas susitarimas su Iranu.
Iranas taip pat surengė naujus smūgius Izraeliui, Kuveitui ir Saudo Arabijai. Tai buvo atsakas į savaitgalį įvykdytas atakas prieš Irano elektros infrastruktūrą, dėl kurių dalis Teherano ir aplinkinių rajonų liko be elektros.
Karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė sumaištį pasaulio ekonomikoje: didžiojoje Azijos dalyje trūksta degalų, akcijų rinkos svyruoja, o naftos kainos šoktelėjo į viršų.
Izraeliui tęsiant puolimą prieš Irano remiamą „Hezbollah“ grupuotę Pietų Libane, Indonezija pirmadienį patvirtino, kad ten žuvo vienas jos taikdarys. Jungtinių Tautų (JT) pajėgos pranešė, kad sviedinys pataikė į vieną iš jų pozicijų.
JT laikinosios pajėgos Libane (UNIFIL) nurodė nežinančios sviedinio kilmės, tačiau pradėjo tyrimą.
Po Izraelio įspėjimo gyventojams evakuotis iš pietinių Beiruto priemiesčių, pirmadienį buvo smogta šiam „Hezbollah“ bastionui, pranešė AFPTV. Tai pirmi smūgiai Pietų Beirutui nuo penktadienio.
D. Trumpas, remdamasis per mėnesį trunkantį JAV ir Izraelio karą prieš Iraną nukautų Irano lyderių skaičiumi, pareiškė, kad „režimo kaita“ šioje šalyje jau įvyko. Pasak jo, naujoji vadovybė yra „daug protingesnė“.
„Režimo kaita jau įvyko, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė jis. – Turime reikalų su kitokiais žmonėmis nei bet kas anksčiau. Tai visiškai kita žmonių grupė. Todėl laikyčiau tai režimo kaita.“
Sekmadienį paklaustas, ar susitarimas su Iranu gali būti pasiektas ateinančią savaitę, D. Trumpas atsakė: „Matau susitarimą Irane. Tai gali įvykti netrukus.“
Sekmadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Financial Times“ D. Trumpas teigė norintis „pasiimti Irano naftą“ ir užsiminė apie galimybę užimti Chargo salą, per kurią eksportuojama Irano nafta.
JAV prezidentas šį galimą žingsnį palygino su Venesuela, kur JAV ketina „neribotą laiką“ kontroliuoti naftos pramonę po to, kai sausį JAV pajėgos sučiupo lyderį Nicolas Maduro (Nikolą Madurą).
„Būsiu su jumis atviras, mano mėgstamiausias dalykas yra paimti naftą Irane, bet kai kurie kvaili žmonės JAV klausia: „Kodėl tu tai darai?“. Tačiau jie yra kvaili žmonės“, – sakė jis.
Donaldas Trumpas: Irane įvyko „režimo kaita“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad per JAV ir Izraelio karą prieš Iraną buvo pasiekta Islamo Respublikos režimo kaita, nors patikino, kad „sudarys susitarimą“ su iraniečiais.
„Manau, kad mes su jais susitarsime, esu tuo beveik tikras (...), bet režimo kaita jau įvyko“, – žurnalistams prezidentiniame lėktuve sakė D. Trumpas, nurodydamas per mėnesį trunkantį karą nukautų Irano lyderių skaičių.
„Turime reikalų su kitokiais žmonėmis nei bet kas anksčiau. Tai visiškai kita žmonių grupė. Todėl laikyčiau tai režimo kaita“, – teigė D. Trumpas.
Mojtaba Khamenei (Modžtaba Chamenei), vasario 28 dieną per karą pradėjusius oro smūgius žuvusio Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei (Ali Chamenei) sūnus, dabar yra naujasis Irano aukščiausiasis lyderis – trečias nuo 1979-ųjų Islamo revoliucijos.
Kilus karui Teheranas faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį, per kurį būdavo gabenama apie 20 proc. pasaulio naftos ir dujų.
Dėl šio uždarymo pasaulinės naftos kainos šovė į viršų, tačiau D. Trumpas pareiškė, kad padėtis palengvės dėl Irano nuolaidų, pradedant artimiausiu metu per šį svarbų vandens kelią praplauksiančiais tanklaiviais.
„Manau, kad iš pagarbos jie dėl mūsų praleis 20 naftos laivų, didelių, labai didelių naftos laivų per Hormūzo sąsiaurį“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad naftos kroviniai bus pradėti gabenti „rytoj (pirmadienį) ryte, per artimiausias porą dienų“.
Izraelio kariuomenė po CNN žurnalistų užpuolimo suspendavo viso bataliono veiklą
Izraelio kariuomenė suspendavo visą atsargos batalioną po to, kai okupuotame Vakarų Krante kariai užpuolė JAV transliuotojo CNN žurnalistus.
Bataliono atžvilgiu bus pradėtas „procesas, kuriuo siekiama sustiprinti jo profesinius ir etinius pagrindus“, pirmadienį „Telegram“ tinkle pranešė kariuomenė.
CNN komanda fiksavo izraeliečių naujakurių išpuolio pasekmes ir nelegalios gyvenvietės kūrimą, kai, pasak žurnalistų, juos užpuolė ir sulaikė kariai. CNN šį incidentą nufilmavo. Korespondentas Jeremy Diamondas platformoje „X“ rašė, kad kariai užpuolė fotožurnalistą ir sulaikė komandą.
Užsienio spaudos asociacija (FPA) teigė, kad žurnalistai aiškiai prisistatė, tačiau kariai ne kartą bandė sutrukdyti filmuoti. Teigiama, kad vienas karys griebė CNN korespondentui už kaklo, parbloškė jį ant žemės ir sudaužė kamerą. FPA pavadino tai tiesioginiu išpuoliu prieš žiniasklaidos laisvę.
Izraelio kariuomenė pradėjo incidento tyrimą. Beprecedentis viso bataliono laikinas suspendavimas skirtas atgrasyti kitus karius, pranešė Izraelio naujienų svetainė „ynet“.
Pranešama, kad bataliono kariai piktinosi dėl, jų teigimu, kolektyvinės bausmės. Tokį batalioną paprastai sudaro keli šimtai karių.
Izraelis 1967 m. užėmė Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Dabar šalia 3 mln. palestiniečių ten gyvena apie 700 tūkst. Izraelio kolonistų. Palestiniečiai reikalauja, kad šiose teritorijose būtų įkurta jų valstybė, kurios sostinė būtų Rytų Jeruzalė.
Daugiau nei prieš dvejus metus prasidėjus karui Gazos Ruože, smarkiai padaugėjo ekstremistiškai nusiteikusių naujakurių smurto prieš palestiniečius atvejų. Izraelio saugumo pajėgos ne kartą sulaukė kaltinimų, kad nesiima ryžtingų veiksmų užkirsti kelią tokiems incidentams arba net stoja į agresyvių naujakurių pusę.
Iranas smogė Kuveito elektrinei: žuvo darbuotojas iš Indijos
Per Irano smūgį Kuveito elektrinei žuvo darbuotojas iš Indijos ir buvo apgadintas objekto teritorijoje esantis pastatas, pirmadienį pranešė šios Persijos įlankos valstybės Elektros ministerija.
„Iranui vykdant agresiją prieš Kuveito valstybę buvo užpultas elektrinės ir vandens gėlinimo gamyklos pagalbinis pastatas. Per išpuolį žuvo darbuotojas iš Indijos, o pastatui padaryta didelė materialinė žala“, – sakė ministerijos atstovė spaudai Fatima Abbas Jawhar Hayat (Fatima Abas Džauhar Hajat).
Tuo metu Saudo Arabijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos aptiko ir perėmė penkias balistines raketas, nutaikytas į karalystės Rytų provinciją.
Trumpame pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“, nebuvo nurodyta, iš kur raketos buvo paleistos.
Nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas Artimuosiuose Rytuose, Saudo Arabija, Kuveitas ir kitos Persijos įlankos regiono šalys nuolat tampa Irano raketų ir dronų smūgių taikiniais. Šiais veiksmais keršijama už antrą mėnesį vykdomą JAV ir Izraelio kampaniją.
Po Izraelio smūgio Irano reaktoriui – TATENA žinia
Irano Chondabo tyrimų reaktorius buvo smarkiai apgadintas per smūgius ir nebeveikia, sekmadienį vakare pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
„Remdamasi nepriklausoma palydovinių vaizdų analize ir žiniomis apie įrenginį, TATENA patvirtino, kad Chondabo sunkiojo vandens gamykla, kuri, kaip pranešė Iranas, buvo atakuota kovo 27 d., smarkiai apgadinta ir nebeveikia“, – agentūra pranešė socialinės žiniasklaidos platformoje „X“.
„Įrenginyje nėra deklaruotų branduolinių medžiagų“, – pridūrė ji.
Izraelio kariuomenė teigia reaguojanti į raketas, paleistas iš Irano
Izraelio kariuomenė pranešė, kad pirmadienį jos oro gynyba reagavo į „raketas, paleistas iš Irano“.
„Visai neseniai IDF pastebėjo raketas, paleistas iš Irano link Izraelio valstybės teritorijos“, – sakoma kariuomenės pareiškime.
„Siekiant sustabdyti grėsmę, veikia gynybos sistemos“, – pridūrė kariuomenė ir paragino žmones slėptis iki tolesnio pranešimo.
ELTA primena, kad vasario 28 d. Izraelis ir Jungtinės Valstijos pradėjo bombarduoti Iraną. Teheranas į šią karinę operaciją atsakė raketų ir bepiločių orlaivių atakomis prieš Izraelį ir JAV sąjungininkes Persijos įlankos regione.
Iš Trumpo – atviri reikalavimai Irane: grasina „lengvai“ užimti salą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad nori Irano naftos ir kad gali užimti Irano Chargo salą. Apie tai jis kalbėjo interviu „Financial Times“, pirmadienio rytą skelbia „Sky news“.
„Sąžiningai sakau, labiausiai norėčiau užimti Irano naftą“, – interviu metu pareiškė jis.
„Bet kai kurie kvailiai JAV klausia: „Kodėl tai darai?“ Bet jie yra kvailiai“, – kalbėdamas pridūrė D. Trumpas.
Anot portalo, toks žingsnis beveik neabejotinai reikštų Chargo salos, iš kurios eksportuojama didžioji dalis Irano naftos, užėmimą. D. Trumpas atvirai neatmetė tokios galimybės, pridurdamas, kad galėtų ją užimti „lengvai“.
„Galbūt užimsime Chargo salą, galbūt ne. Turime daug galimybių. Tai taip pat reikštų, kad turėtume ten pabūti kurį laiką. Nemanau, kad jie turi kokią nors gynybą. Mes galėtume ją užimti labai lengvai“, – sako D. Trumpas.
Trumpas pareiškė, kad susitarimas su Iranu gali būti pasiektas netrukus
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad JAV ir Izraelio karo prieš Iraną metu buvo pasiektas režimo pakeitimas, o susitarimas su Teheranu gali būti pasiektas „netrukus“.
Iranas surengė smūgius Kuveite ir Saudo Arabijoje, o po to, kai buvo atakuoti Irano elektros įrenginiai, kai kurios Teherano dalys ir aplinkinės teritorijos liko be elektros energijos.
Izraeliui tęsiant puolimą prieš Irano remiamą grupuotę „Hezbollah“ Libano pietuose, Jungtinių Tautų (JT) pajėgos Libane pranešė, kad sviedinys, kuris pataikė į UNIFIL poziciją, sekmadienį pražudė taikdarį, o dar vieną sunkiai sužeidė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kodėl Nausėda, Ruginiene, Kaunas nepalaiko Izraelio žmonių kovos prieš Izraelio fašistini režimą ??? Bet palaiko fašistine Izraelio valdžia.
Iranas skelbia apie „brutalius išpuolius“ netoli branduolinio objekto
Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie smūgius Isfahane, netoli vieno iš šalies branduolinių objektų.
Valstybinė naujienų agentūra IRNA teigė, kad JAV ir Izraelio lėktuvai taikėsi į „Royaha Dreams“ pramogų parką.
Ji nurodė, kad buvo aktyvuota oro gynyba, tačiau nepranešė apie padarytos žalos mastą.