EBPO sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę 0,4 procentinio punkto iki 0,8 proc., o dviejų didžiausių žemyno ekonomikų – Vokietijos ir Prancūzijos – prognozės buvo sumažintos po 0,2 punkto iki 0,8 proc..
Organizacija taip pat padidino euro zonos infliacijos prognozę 0,7 punkto iki 2,6 proc. Ji taip pat nepakeitė pasaulio ekonomikos augimo prognozės ir tebesitiki 2,9 proc. prieaugio.
„Energijos kainų šuolis ir nenuspėjamas besivystančio konflikto Artimuosiuose Rytuose pobūdis padidins sąnaudas ir sumažins paklausą, kompensuodami teigiamą poveikį, kurį daro didelės su technologijomis susijusios investicijos ir gamyba, mažesnės faktinės muitų normos bei iš 2025 m. perkelta dinamika“, – teigiama ataskaitoje.
EBPO pažymėjo, kad pasaulinis augimas iki karo buvo geras ir kad jis galėjo būti 0,3 procentinio punkto didesnis, jei konfliktas nebūtų paaštrėjęs.
Kada tiekimo sutrikimai pradės mažėti
Ataskaitoje daroma prielaida, kad energijos tiekimo sutrikimai pradės mažėti nuo 2026 m. vidurio, nors joje ir įspėjama dėl su karu susijusių neaiškumų.
„Konflikto mastas ir trukmė yra labai neaiškūs, tačiau ilgas laikotarpis, kurį vyraus aukštesnės energijos kainos, žymiai padidins verslo sąnaudas ir vartotojų kainų infliaciją, o tai turės neigiamų pasekmių augimui“, – teigiama ataskaitoje.
Organizacija ypač atkreipia dėmesį į karbamido (vienos iš pagrindinių azoto trąšų) kainą, kuri nuo vasario vidurio pakilo daugiau nei 40 procentų, o tai gali sumažinti derlių 2027 m.
Manoma, kad Jungtinės Valstijos, kur lapkritį vyks svarbūs kadencijos vidurio rinkimai, šiais metais pasirodys geriau nei kiti regionai. Po 2,1 proc. augimo 2025 m. JAV ekonomikos prognozė 2026 m. buvo padidinta 0,3 procentinio punkto iki 2 proc. Manoma, kad 2027 m. augimas sulėtės iki 1,7 proc. (0,2 punkto mažiau nei ankstesnėje prognozėje), nes dideles investicijas į dirbtinį intelektą palaipsniui kompensuos realiųjų pajamų augimo ir vartotojų išlaidų sulėtėjimas.
Manoma, kad Kinijos ekonomikos augimas šiais metais vis dar sieks 4,4 proc., o 2027 m. – 4,3 proc. EBPO augimo sulėtėjimą sieja su viešųjų subsidijų vartojimui nutraukimu, didėjančiomis energijos importo kainomis ir tebevykstančiu nekilnojamojo turto sektoriaus pertvarkymu.
Siekiant sušvelninti tolesnius energetikos sukrėtimus, EBPO paragino įgyvendinti „politiką, kuri didintų vidaus energijos vartojimo efektyvumą ir mažintų priklausomybę nuo importuojamų iškastinių kuro išteklių“.
Taip pat teigiama, kad „susitarimai, skirti prekybos įtampai sumažinti ir prekybos santykiams stiprinti, padidintų politikos tikrumą ir sustiprintų tvarios plėtros perspektyvas“.
