ekonomika

Lietuvos bankas (LB) blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet didės 2,7 proc. Balandį jis prognozavo 3,1 proc. augimą. Lietuvos bankas blogina šių metų BVP augimo prognozę iki 2,7 proc., infliacijos – nekeičia Tuo metu vidutinės metinės infliacijos šių metų prognozė nekeičiama – 5,1 procento.

Europos Komisija (EK) pritarė ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) pakeitimams, kuriais numatoma perskirstyti Lietuvai skirtą 73,96 mln. eurų paramą. Pagal patvirtintą planą 57,7 mln. eurų iš kitų rizikingų priemonių bus skirta nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinio kapitalo didinimui, 14,8 mln. eurų – paramai saulės elektrinėms, antradienį pranešė Finansų ministerija.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad iš verslininkų sulaukdavo skundų dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT), dabar figūruojančios plataus masto korupcijos byloje. Kartu ji teigė negalėjusi įsivaizduoti, kad Lietuvoje dar galima tokia korupcija.  Nors nemažai kas apie tokią instituciją, kaip VAT, išgirdo tik paviešinus apie ikiteisminį tyrimą, A. Armonaitė sakė apie ją gerai žinojusi.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika susiduria su įvairiais išoriniais iššūkiais, kurie gali paveikti tiek verslą, tiek gyventojus. Nors dalis rizikų pasaulinėse rinkose auga, šalies finansų sistema kol kas išlieka stabili ir atspari. Nekilnojamojo turto rinka išlaiko aktyvumą, tačiau kartu stiprėja diskusijos dėl galimo kainų tvarumo. Gyventojams aktualiausiu klausimu išlieka paskolų palūkanų pokyčiai ir jų įtaka kasdieniams finansams.

Metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį ketvirtį buvo aštuntas sparčiausias ES (įskaičiavus sezono įtaką), rodo Eurostato duomenys. Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 2,6 proc. Sparčiau ekonomika kilo Danijoje (5,9 proc.), Maltoje (4,3 proc.), Lenkijoje (3,5 proc.), Bulgarijoje, Slovėnijoje (po 3,1 proc.), Kipre (3 proc.) ir Ispanijoje (2,7 proc.

Lietuvos ekonomikos laukia nelengvi metai – didesnės išlaidos, augančios kainos ir geopolitinė įtampa gali paveikti gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto ekspertai sako, kad dviženklės infliacijos kol kas galima išvengti, jei situacija pasaulyje dar labiau nesieskaluos. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Europos Komisija (EK) pareiškė, kad norėdama finansuoti saugumo poreikį ir kartu – sveikatos, socialinę apsaugą ir kitas viešąsias paslaugas nekeliant pavojaus fiskaliniam tvarumui, Lietuva galėtų padidinti pajamas keisdama nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius ir panaikindama mokesčių lengvatas. Be to, Vyriausybė turėtų geriau kovoti su šešėline ekonomika ir pamažu naikinti subsidijas iškastiniam kurui.

Tarptautinis valiutos fondas ragina Lietuvą skubiai griežtinti fiskalinę politiką, nebekeisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos, daugiau investuoti į produktyvumo didinimą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad šios rekomendacijos bus įgyvendinamos, tačiau pabrėžia, kad Lietuva turi išlaikyti dabartinį socialinį ir ekonominį balansą, kad nereikėtų skubėti dėl mokesčių.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 2,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pirmas įvertis – 2,5 proc.) ir siekė 20 mlrd. eurų (to meto kainomis), antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos metinis augimas siekė 2,3 procento (2,1 proc.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų. Kol tarnybos ieškojo bepiločio, buvo pakelti NATO naikintuvai, laikinai stabdytas darbas Vilniaus oro uoste. Ekspertai sako, kad tokie incidentai gali tapti nauja realybe, kuri pareikalaus didesnių investicijų į oro gynybą, stebėjimo sistemas ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje auganti infliacija ir vangus ekonomikos augimas kelia susirūpinimą, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak jo, konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą ekonominę įtampą reikėtų malšinti laikinomis ir tikslinėmis priemonėmis. „Esu susirūpinęs – Lietuvoje balandį infliacija siekė apie 5 proc., didesnė nei tikėjomės iki konflikto. Konfliktas tiek skatina infliaciją, tiek slopina ekonomikos augimą.

Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.

 Šią savaitę Lietuvoje lankysis Tarptautinio valiutos fondo (TVF)  ekspertai, vadovaujami Kazuko Shirono.  TVF ekspertai vertins Lietuvos fiskalinės politikos, mokesčių, valstybės biudžeto planavimo ir įgyvendinimo sritis, taip pat aptars konkurencingumo, produktyvumo, žaliosios transformacijos ir energetinės nepriklausomybės, skaitmenizacijos, sveikatos, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo bei kitus klausimus.

Neretai tenka išgirsti, kad dabartinė ekonominė situacija Lietuvoje primena 2007 metų krizę. Ekonomistai perspėja, jog nors šie metai Lietuvai turėtų būti ekonomiškai stiprūs, po trejų ar ketverių metų galime susidurti su gerokai didesne infliacija nei kaimyninės ar Vakarų Europos valstybės. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pagal naujausias ekonomistų prognozes, prekių ir paslaugų kainos šiemet sparčiai augs – vidutinė metinė infliacija sieks 5–6 proc. ribą. Tačiau jei iki vasaros neatsinaujins laivų eismas Hormuzo sąsiauryje, kainos gali kilti dar sparčiau. Ekonomistai taip pat paskaičiavo, kiek pinigų jau spėjo išleisti II pensijų pakopą ištuštinę gyventojai. Žmonės, pasitraukę iš II pensijų pakopos, dalį savo santaupų jau išleido.

Bankas „Swedbank“ blogina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3 procentais. Sausį bankas prognozavo, kad BVP augimas sieks 3,5 procento. Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei manyta sausį. „Swedbank“ teigimu, Lietuvos BVP toliau augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos.

Perspėjimai apie galimą krizę – Vidmantas Janulevičius teigia, kad sutrikus energetikos ir logistikos grandinėms pasaulis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekspertai atskleidė, ar iš tiesų artėjame prie didelio ekonominio sukrėtimo ir ar jau laikas sunerimti. Apie tai laidoje diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, buvęs energetikos ministras ir įmonių energetikos vadovas Rokas Masiulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos ekonomikai pirmąjį šių metų ketvirtį augus 2,5 proc. – kiek kukliau nei prognozavo ekonomistai, jie sako per daug to nesureikšminantys – tikėtina, kad skelbiant antrąjį BVP įvertį rodikliai bus pagerinti gavus daugiau duomenų. Banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad įtakos mažesniam nei prognozuota augimui galėjo turėti itin šalta žiema ir brangesnės statybos.

„Didi ir nuostabi diena pasauliui“ penktadienį pranešė JAV prezidentas, pasidžiaugęs laisvai laivybai atsidariusiu Hormuzo sąsiauriu. Deja, nuostabus buvo tik pusdienis, o šeštadienį po Irano apšaudymų dauguma laivų šio sąsiaurio taip ir nepasiekę apsisuko ir grįžo laukti geresnių laikų. Penktadienį geras naujienas rinkos pasitiko su euforija – naftos kaina sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, o JAV akcijų indeksai pakilo į rekordines aukštumas.

Tiems, kurie dar nepasitraukė iš II-osios pensijų pakopos, svarbu apsvarstyti, ar laukti verta. Ekspertai pataria pasirinkti pagal savo finansines galimybes – nuo mažos rizikos indėlių iki svyruojančių fondų. Ką daryti dar nepasitraukusiems iš II-osios pensijų pakopos? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka.

Degalų kainos Lietuvoje ragina ieškoti būdų, ką daryti, kad valstybės sprendimai pasiektų pačius vartotojus. Valdžia kitą savaitę žada sumažinti dyzelino akcizo mokestį 6 centais už litrą, o Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti degalų kainų lubas. Apie tai laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius.

Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą su Iranu: bombardavimai stabdomi dviem savaitėms, o Iranas tam tikromis sąlygomis sutinka atverti Hormūzo sąsiaurį. Po šios žinios naftos kainos smuko 16 proc., o Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti degalų kainų lubas. Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius.

Pirmieji iš II-os pensijų pakopos pasitraukę gyventojai iki balandžio 15 d. turėtų atgauti fonduose sukauptus pinigus. Visgi žmonės pastebi, kad nuo prašymo pateikimo iki realaus pinigų atgavimo datos, fonduose sukauptos lėšos sumažėjo šimtais ar net tūkstančiais eurų. Tarp praradusių pinigus yra ir politikų. O viešoje erdvėje pradėjo plisti siūlymai, ką daryti, kad sukauptos lėšos nesumažėtų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus mokesčių reformai bei nuo pelno mokesčio dvejus metus atleidus naujas mažąsias bendrijas, Lietuvos banko (LB) atstovė siūlo giliau vertinti jų gausėjimo priežastis ir pasekmes mokesčių surinkimui.    LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė sako, kad mažųjų bendrijų populiarumas auga dėl palankesnių mokesčių.

Finansų ministerija pablogino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, numatydama, kad infliacija šiemet augs sparčiau nei tikėtasi, o bendrasis vidaus produktas išaugs tik 3,1 proc. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose, padidinus degalų ir kitų prekių kainas, jau daro didelę įtaką ekonomikai.

Šoktelėjusios naftos ir jos produktų kainos verčia valstybes ieškoti greitų ir tvarių sprendimų, kad būtų suvaldytas poveikis gyventojams, verslui ir visai ekonomikai. Kokių veiksmų imasi Europos Sąjungos valstybės ir kokie sprendimai numatomi artimiausiu metu? Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Rusai vis dažniau kreipiasi į lombardus dėl lėšų trūkumo kasdienėms išlaidoms ir paskolų aptarnavimui. 2026 metais ši tendencija ir toliau auga 7-10 proc. kiekvieną mėnesį, teigia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Remiantis žvalgybos duomenimis, pagrindinės masinio Rusijos piliečių perėjimo prie lombardų paslaugų priežastys yra ženklus pajamų sumažėjimas, aukštos bankų palūkanų normos ir prasta kredito istorija. 2025 metais klientų srautas šiame sektoriuje išaugo 15 proc.

Rusijos ekonomika išgyvena „nelengvus laikus“, todėl verslui reikia galvoti apie išlaidų mažinimą. Tai pareiškė Rusijos finansų ministerijos vadovas Antonas Siluanovas, praneša leidinys „The Moscow Times“. Pareigūnas teigė, kad taupyti bando ir vyriausybė, kuri metų pradžioje susidūrė su staigiu žaliavų pajamų kritimu. Pasak „Bloomberg“, Rusijos ministrų kabinetas svarstė 10 proc. biudžeto išlaidų mažinimą nekarinėms ir neapsaugotoms sritims.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad siekiant sumažinti kuro kainų augimą, Vyriausybė planuoja laikinai sumažinti akcizą, tam panaudojant dėl išaugusių kainų surenkamas papildomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas. „Planuojame (...) turbūt dalį to, ką surinksim per papildomą PVM, nukreipt atgal, kad šiek tiek amortizuoti kainų padidėjimą kuro.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad naujausiose ekonomikos prognozėse numatomas šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo suprastėjimas. Anot jo, karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energetikos išteklių kainų šuolis nebus atspindėtas naujausiame ekonominės raidos scenarijuje, prognozuoti tikslų šių įvykių poveikį dar per anksti.

Per ateinančius 5 metus pasaulyje bus stebimas metalo, itin svarbaus akumuliatorių gamybai, deficitas, praneša „Bloomberg“. Visuotinį trūkumą sukėlė apribojimai Afrikos valstybėje, kuriai tenka daugiau nei 70 % pasaulinio tiekimo. Prekybos namų „Darton Commodities“ duomenimis, kobalto deficitas pasaulyje tęsis iki šio dešimtmečio pabaigos dėl pagrindinės gamintojos – Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) – taikomų eksporto ribojimų.

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina? Vidurio Rytuose besitęsiant karui vis mažėja tikimybė, kad tai bus tik kelių savaičių kainų šokas, apsiribojantis nemaloniais skaičiais degalinių švieslentėse.

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje (JK) tebesilaiko aukščiausiame per penkerius metus lygyje, parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) duomenimis, nedarbo lygis lapkričio–sausio mėnesiais sudarė 5,2 proc., o darbo užmokesčio augimas sulėtėjo. Britų verslo atstovai įspėja, kad ekonominės pasekmės, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose ir dirbtinio intelekto diegimu, gali dar labiau susilpninti įdarbinimą.

Naftos ir dujų kainų kilimui dar padidinus nuogąstavimus, kad karas Artimuosiuose Rytuose pakurstys infliaciją ir slopins ekonomikos augimą, Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smunka. Frankfurto indeksas DAX nuo sesijos pradžios smuko 3 proc., Londono FTSE 100 – 2,9 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 2,3 procento. Auksas ir sidabras atpigo atitinkamai daugiau nei 6 proc. ir 13 proc.

Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) ketvirtadienį nepakeitė savo pagrindinės palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro 1,75 proc., tačiau pažymėjo, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose jo prognozės tampa „labai neaiškios“. Centrinis bankas „nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri sudaro 1,75 proc., ir ši norma dar kurį laiką turėtų išlikti šiame lygyje“, teigiama banko pranešime. „Tačiau šios prognozės dėl karo Artimuosiuose Rytuose tampa labai neaiškios“, – pridūrė bankas.

Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse jau šiandien tyliai perbraižo ekonomikos ateitį. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vėliau priimami svarbiausi gyvenimo sprendimai keičia ne tik visuomenės struktūrą, bet ir darbo rinką, vartojimą bei finansų sistemą. Lietuvoje visuomenė sensta beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o iki 2050 m. ji gali tapti viena vyriausių Europoje.

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti.

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ įsigys iki 500 tūkst. savo akcijų už 900 tūkst. eurų. „Akola group“ valdyba, įgyvendindama pernai spalį priimtą akcininkų sprendimą, kovo 10 dieną priėmė sprendimą supirkti savas paprastąsias vardines akcijas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė įmonė.

Naftos kainos pasaulyje šiuo metu sparčiai kyla dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose: 90 proc. sumažėjo tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauryje, kuriuo keliauja penktadalis pasaulio naftos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šoko į viršų ir degalų kainos Lietuvoje bei visoje Europoje. Ekonomistai įspėja: jei dabartinė tendencija nesikeis, brangs ne tik kasdienės prekės, bet ir kelionės į užsienį.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių ES šalyse, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 3,1 proc., sparčiau jis augo tik Lenkijoje (3,6 proc.), Kroatijoje (3,3 proc.), Kipre (4,5 proc.), Maltoje (6,4 proc.) Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc.

2026-uosius Lietuva pasitiko tebesitęsiant geopolitiniam neapibrėžtumui regione. Valstybėms tenka derinti saugumo, socialinius ir ekonomikos stiprinimo prioritetus, todėl ypač svarbus tampa ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir pačių gyventojų finansinis pasirengimas.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. Karas Irane sutrikdė energijos išteklių tiekimą, nes svarbus Hormūzo sąsiauris yra faktiškai uždarytas, nukentėjo energetikos infrastruktūra. Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos barelio kaina šoktelėjo daugiau nei 8 proc. iki pasiekė 85,12 JAV dolerio – didžiausio lygio nuo 2024 m. liepos.

Praėjusių metų Lietuvos ekonominiai rodikliai – geri, aiškina verslininkas Robertas Dargis. Tačiau besitęsiantis karas ir geopolitinis neapibrėžtumas kelia klausimų dėl pasaulio ekonominės ateities. Kokį poveikį mažėjantis gimstamumas turės Lietuvos ekonomikai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo verslininkas Robertas Dargis.

Bitkoino vertė per 4,5 mėnesio krito beveik 50 proc. Pasak ekonomistų, tokį nuosmukį sukėlė geopolitiniai neramumai ir agresyvi Jungtinių Valstijų politika – esą investuotojai šiuo metu mieliau renkasi auksą nei skaitmenines valiutas. Prie svarbiausių kriptovaliutų nuosmukio priežasčių prisidėjo ir incidentas Pietų Korėjoje, kai vietos birža per klaidą klientams išdalijo bitkoinų už 40 mlrd. dolerių. Pietų Korėją supurtė kriptovaliutų skandalas.

Lenkijos pramonės gamyba praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,5 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi negalutiniais duomenimis. Toks rezultatas užfiksuotas po šuolio 7,3 proc. gruodį ir prasilenkė su nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų prognozėmis, kurių vidurkis buvo augimas 2 procentais.

Pavasario sesijoje prezidentas Seimui siūlys būdus didinti Lietuvos ekonomikos augimą – teiks projektus, kurie leis į ekonomiką įlieti daugiau gyventojų sąskaitose laikomų lėšų, taip pat pramonės bendrovėms sudarys sąlygos elektros energiją rinkoje įsigyti pigiau. „Prezidentas teiks įstatymus, kurie reikšmingai paspartintų ekonomikos augimą“, – Prezidentūroje trečiadienį sakė V. Augustinavičius.

Lenkija per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 4,0 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rezultatas, pranokęs nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų ekonomistų prognozių vidurkį (3,9 proc.

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m., rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui.