ekonomika

Ekspertai įspėja apie augančią ekonominio neapibrėžtumo bangą, galinčią stipriai paveikti gyventojų perkamąją galią ir finansinį saugumą. Nerimaujant dėl galimų rinkų sukrėtimų, finansų analitikai ragina nelaukti krizių pradžios ir jau dabar peržiūrėti savo išlaidas. Kaip tinkamai pasiruošti? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Vilniaus universiteto docentu Andriumi Jaržemskiu.

Senstanti visuomenė verčia valstybes ieškoti vis naujų sprendimų, kaip užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas, apie kurį vis dažniau diskutuojama ne tik kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Apie galimus scenarijus gyventojams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos ekonomika kol kas išlieka stabili, tačiau ekspertai perspėja – artimiausiais metais jos augimas gali sulėtėti. Didesni ekonominiai iššūkiai, anot jų, gali išryškėti 2028-aisiais. Apie šalies ekonominę kasdienybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Per ateinančius dvejus metus valdžia sparčiai didins pensijas. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau. Senstanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvai.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,8 procento. Gegužę prognozavo, kad bendrasis šalies vidaus produktas augs 2,9 procento. Pasak fondo ekspretų, ekonominį aktyvumą palaikys stipri vidaus paklausa, darbo užmokesčio augimas, ES fondų investicijos, fiskalinės politikos skatinimas ir antros pensijų pakopos lėšų išmokėjimas, pranešė Finansų ministerija, remdamasi naujausia TVF ataskaita Lietuvai.

Praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Europa susiduria su nauju geopolitiniu sukrėtimu, ir verslas vėl praneša apie silpnesnį pasitikėjimą.

Lietuvos ekonomika yra labai geroje padėtyje, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Lietuvos ekonomika tikrai yra labai geroje padėtyje. Šiuo metu 3,8 proc. augimas yra bene didžiausias Europos Sąjungoje, sprendžiant iš tų šalių, kurios skelbia duomenis. Tai yra tikrai daugiau negu buvo ankstesniais periodais.

Degalų kainoms priartėjus prie psichologiškai svarbios 2 eurų už litrą ribos, Lietuvoje atsinaujino diskusijos dėl akcizų mažinimo. Vieni ekonomistai sako, kad valstybė neturėtų pildyti biudžeto gyventojų sąskaita ir bent laikinai sumažinti mokesčius degalams, kiti perspėja, kad tokia priemonė neišspręstų pagrindinės problemos – pasaulinių naftos rinkų svyravimų ir struktūrinio dyzelino trūkumo Europoje.

Lietuvos bankas keičia savo prognozes: prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau, nei anksčiau manė bankas, o vidutinė metinė infliacija viršys 3 proc. Blogų naujienų yra ir daugiau. Pasak Lietuvos banko, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sumažinti beveik pusantro procento BVP. Lietuvos bankas įvertino ir pirminę informaciją apie mokesčių reformą: nors ne visos detalės aiškios, esą valdžia eina gera kryptimi.

Lietuvos ekonomika gali pasigirti sparčiu augimu antrąjį šių metų ketvirtį. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas augo beveik 4 procentais. Ekonomistai aiškina, kad toks augimas vienkartinis, nes prie jo smarkiai prisidėjo pinigai pasiimti iš antros pensijų pakopos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Antra pakopa. Ėmėt pinigėlius, neėmėt? – Susigrąžinau. – Kam panaudojot? – Taupymui, savo asmeninėms reikmėms.

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys skelbia, kad metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 5,6 proc. Jei Hormūzo sąsiauryje laivų eismas toliau liks užblokuotas, metinė prekių ir paslaugų infliacija rudenį gali perkopti ir 6 proc. ribą. Dyzelino kaina degalinėse laikosi virš 2 eurų už litrą, todėl Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ruošia gelbėjimo planą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Praėjusią savaitę pasaulio rinkose susidūrė dvi priešingos jėgos. JAV infliacija birželį mažėjo sparčiau nei prognozuota – metinis kainų augimas sulėtėjo iki 3,5 proc., daugiausia dėl atpigusios naftos. Tuo pat metu žlugo trapios JAV ir Irano paliaubos, o laivybos sutrikimai Hormuzo sąsiauryje pakėlė „Brent“ naftos kainą 15,9 proc. iki 88,10 JAV dolerio už barelį. Toks energijos kainų šuolis gali vėl sustiprinti infliacijos spaudimą.

Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 36,3 mlrd. eurų ir sudarė 42,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių ES. Latvijos valdžios skola siekė 20,4 mlrd. eurų, arba 46,9 proc. BVP, Estijos – 10,6 mlrd. eurų, arba 25,2 proc. BVP. Estijos valdžios skola išliko mažiausia visoje ES. Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola siekė 143,5 proc. BVP.

Toliau brangsta degalai. Per savaitę vidutinė dyzelino litro kaina padidėjo 11 euro centų, o brangiausiose šalies degalinėse už dyzelino litrą reikia mokėti daugiau nei 2 eurus. Pasak ekonomisto, optimizmo dėl karo Irane neliko, dėl to artimiausiu metu didesnė tikimybė, kad degalų kainos toliau kils. Negana to, brangsta ir gamtinės dujos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje iš Vilniaus degalinių dyzelino kaina siekia beveik 2,07 euro už litrą.

JAV ir Iranui pradėjus apsikeitinėti smūgiais dėl Hormuzo sąsiaurio, į viršų vėl šoktelėjo naftos kainos, kurios šiandien kainuoja 85 dolerius už barelį. Tuo metu gyventojai pastebėjo, kad dalyje Lietuvos degalinių už litrą dyzelino jau galima atseikėti ir beveik 2 eurus. Ekonomistai ramina, kad tokių aukštų kainų, kokios jos buvo pavasarį, baimintis nereikėtų, o kol kas gana stabilus išlieka ir energetikos sektorius.

JAV planuoja smarkiai išplėsti sankcijas Rusijai, taikydamos jas plačiam Rusijos ekonomikos sektorių spektrui – nuo finansų iki energetikos, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Pasak leidinio Vašingtono korespondento Alexo Raufoglu, įstatymo projekto autoriai planuoja jį pristatyti pirmadienį, liepos 13 dieną. Ankstesnėje įstatymo projekto versijoje buvo numatyta, kad Vašingtono atsakas į Maskvos atsisakymą siekti taikos priklausytų beveik vien nuo prezidento Donaldo Trumpo sprendimų.

Aštuoniems savivaldybių projektams įrengiant elektros tinklus iki investicinių sklypų ar juose paskirstyta 8,36 mln. eurų paramos, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministras Edvinas Grikšas sako, jog taip didinamas Lietuvos regionų konkurencinis pranašumas, trumpinamas investicinių projektų įgyvendinimo laikas. Anot jo, siekiama, kad iki 2030 metų bent 30 proc. naujų investicijų atkeliautų būtent į regionus. Didžiausia suma – iki 5,63 mln.

Viešoje erdvėje abejojant paskirtojo finansų ministro Taurimo Valio kompetencijomis, jis pats sako, kad daugiau neketina aiškintis dėl savo įdirbio ir išsilavinimo šioje srityje, nes, jo teigimu, visa ši informacija yra viešai prieinama.

Lietuva – tarp infliacijos lyderių ir tikėtina, kad kainos augs bene sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir koks bus po truputį artėjantis šildymo sezonas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuva yra lyderė infliacijos srityje. Ar kainos Lietuvoje dar augs? Pajuokaujant galima pasakyti, kad mes esame daug kur lyderiai.

Lietuva nusirito į dugną pasaulio konkurencingumo reitinge. Buvusi gana aukštoje 21-oje vietoje per metus smuko net į 34 vietą. Tai – prasčiausias rezultatas per daugiau nei dešimtmetį. Reitingo duomenimis, tokį kritimą lėmė augančios gynybos išlaidos, būsto įperkamumo problemos, energijos kainų svyravimai ir lėtas produktyvumo augimas. Ekonomistai mini ir sparčiai kylantį minimalų atlyginimą bei politinį neapibrėžtumą.

Artėjant rudeniui, ekonomistai vis dažniau kalba apie galimus iššūkius Europos ir Lietuvos ekonomikai. Nors šiuo metu šalies ekonomika ir toliau auga, situaciją gali paveikti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų svyravimai ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės institucijos ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria galimoms konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmėms.

Valdžios įstaigose algos toliau kyla, tačiau naujausia Valstybės kontrolės apžvalga rodo ir kitą medalio pusę – atotrūkiai tarp vadovų ir specialistų, didmiesčių bei regionų niekur nedingo. Kol Vilniaus ar Neringos savivaldybių administracijose vidutinis atlygis jau perkopė 3,5 tūkst. eurų, kai kuriuose rajonuose jis nesiekia nė 2 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas (LB) blogina šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad ekonomika šiemet didės 2,7 proc. Balandį jis prognozavo 3,1 proc. augimą. Lietuvos bankas blogina šių metų BVP augimo prognozę iki 2,7 proc., infliacijos – nekeičia Tuo metu vidutinės metinės infliacijos šių metų prognozė nekeičiama – 5,1 procento.

Europos Komisija (EK) pritarė ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) pakeitimams, kuriais numatoma perskirstyti Lietuvai skirtą 73,96 mln. eurų paramą. Pagal patvirtintą planą 57,7 mln. eurų iš kitų rizikingų priemonių bus skirta nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinio kapitalo didinimui, 14,8 mln. eurų – paramai saulės elektrinėms, antradienį pranešė Finansų ministerija.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad iš verslininkų sulaukdavo skundų dėl Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT), dabar figūruojančios plataus masto korupcijos byloje. Kartu ji teigė negalėjusi įsivaizduoti, kad Lietuvoje dar galima tokia korupcija.  Nors nemažai kas apie tokią instituciją, kaip VAT, išgirdo tik paviešinus apie ikiteisminį tyrimą, A. Armonaitė sakė apie ją gerai žinojusi.

Pastaruoju metu Lietuvos ekonomika susiduria su įvairiais išoriniais iššūkiais, kurie gali paveikti tiek verslą, tiek gyventojus. Nors dalis rizikų pasaulinėse rinkose auga, šalies finansų sistema kol kas išlieka stabili ir atspari. Nekilnojamojo turto rinka išlaiko aktyvumą, tačiau kartu stiprėja diskusijos dėl galimo kainų tvarumo. Gyventojams aktualiausiu klausimu išlieka paskolų palūkanų pokyčiai ir jų įtaka kasdieniams finansams.

Metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas pirmąjį ketvirtį buvo aštuntas sparčiausias ES (įskaičiavus sezono įtaką), rodo Eurostato duomenys. Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, augo 2,6 proc. Sparčiau ekonomika kilo Danijoje (5,9 proc.), Maltoje (4,3 proc.), Lenkijoje (3,5 proc.), Bulgarijoje, Slovėnijoje (po 3,1 proc.), Kipre (3 proc.) ir Ispanijoje (2,7 proc.

Lietuvos ekonomikos laukia nelengvi metai – didesnės išlaidos, augančios kainos ir geopolitinė įtampa gali paveikti gyventojų perkamąją galią. Vis dėlto ekspertai sako, kad dviženklės infliacijos kol kas galima išvengti, jei situacija pasaulyje dar labiau nesieskaluos. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas ir Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.

Europos Komisija (EK) pareiškė, kad norėdama finansuoti saugumo poreikį ir kartu – sveikatos, socialinę apsaugą ir kitas viešąsias paslaugas nekeliant pavojaus fiskaliniam tvarumui, Lietuva galėtų padidinti pajamas keisdama nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius ir panaikindama mokesčių lengvatas. Be to, Vyriausybė turėtų geriau kovoti su šešėline ekonomika ir pamažu naikinti subsidijas iškastiniam kurui.

Tarptautinis valiutos fondas ragina Lietuvą skubiai griežtinti fiskalinę politiką, nebekeisti antrosios pensijų kaupimo pakopos sistemos, daugiau investuoti į produktyvumo didinimą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad šios rekomendacijos bus įgyvendinamos, tačiau pabrėžia, kad Lietuva turi išlaikyti dabartinį socialinį ir ekonominį balansą, kad nereikėtų skubėti dėl mokesčių.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku prieš metus, augo 2,6 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, pirmas įvertis – 2,5 proc.) ir siekė 20 mlrd. eurų (to meto kainomis), antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos metinis augimas siekė 2,3 procento (2,1 proc.

Po incidento, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir vėliau iš radarų dingo galimai karinis dronas, visuomenėje kilo klausimų. Kol tarnybos ieškojo bepiločio, buvo pakelti NATO naikintuvai, laikinai stabdytas darbas Vilniaus oro uoste. Ekspertai sako, kad tokie incidentai gali tapti nauja realybe, kuri pareikalaus didesnių investicijų į oro gynybą, stebėjimo sistemas ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

Lietuvoje ir Europos Sąjungoje auganti infliacija ir vangus ekonomikos augimas kelia susirūpinimą, sako finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Pasak jo, konflikto Artimuosiuose Rytuose sukeltą ekonominę įtampą reikėtų malšinti laikinomis ir tikslinėmis priemonėmis. „Esu susirūpinęs – Lietuvoje balandį infliacija siekė apie 5 proc., didesnė nei tikėjomės iki konflikto. Konfliktas tiek skatina infliaciją, tiek slopina ekonomikos augimą.

Konfliktui Irane tęsiantis jau trečią mėnesį, pasaulio rinkose išlieka padidinta įtampa. Energetikos kainos laikosi aukštame lygyje, o tarp verslo atstovų ir investuotojų vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą naują ekonomikos sulėtėjimo bangą Europoje. Vis dėlto, nepaisant augančio neapibrėžtumo, šiandien dar nematome ženklų, rodančių artėjantį sunkmetį euro zonoje ar Baltijos regione.

 Šią savaitę Lietuvoje lankysis Tarptautinio valiutos fondo (TVF)  ekspertai, vadovaujami Kazuko Shirono.  TVF ekspertai vertins Lietuvos fiskalinės politikos, mokesčių, valstybės biudžeto planavimo ir įgyvendinimo sritis, taip pat aptars konkurencingumo, produktyvumo, žaliosios transformacijos ir energetinės nepriklausomybės, skaitmenizacijos, sveikatos, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo bei kitus klausimus.

Neretai tenka išgirsti, kad dabartinė ekonominė situacija Lietuvoje primena 2007 metų krizę. Ekonomistai perspėja, jog nors šie metai Lietuvai turėtų būti ekonomiškai stiprūs, po trejų ar ketverių metų galime susidurti su gerokai didesne infliacija nei kaimyninės ar Vakarų Europos valstybės. Apie tai, kas iš tiesų mūsų laukia, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas ir „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pagal naujausias ekonomistų prognozes, prekių ir paslaugų kainos šiemet sparčiai augs – vidutinė metinė infliacija sieks 5–6 proc. ribą. Tačiau jei iki vasaros neatsinaujins laivų eismas Hormuzo sąsiauryje, kainos gali kilti dar sparčiau. Ekonomistai taip pat paskaičiavo, kiek pinigų jau spėjo išleisti II pensijų pakopą ištuštinę gyventojai. Žmonės, pasitraukę iš II pensijų pakopos, dalį savo santaupų jau išleido.

Bankas „Swedbank“ blogina šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad šalies ekonomika augs 3 procentais. Sausį bankas prognozavo, kad BVP augimas sieks 3,5 procento. Prognozuojama, kad 2027 metais šalies ekonomika augs 2,3 proc. – 0,2 punkto mažiau nei manyta sausį. „Swedbank“ teigimu, Lietuvos BVP toliau augs sparčiau nei Latvijos ir Estijos.

Perspėjimai apie galimą krizę – Vidmantas Janulevičius teigia, kad sutrikus energetikos ir logistikos grandinėms pasaulis gali susidurti su rimtais iššūkiais. Ekspertai atskleidė, ar iš tiesų artėjame prie didelio ekonominio sukrėtimo ir ar jau laikas sunerimti. Apie tai laidoje diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, buvęs energetikos ministras ir įmonių energetikos vadovas Rokas Masiulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Lietuvos ekonomikai pirmąjį šių metų ketvirtį augus 2,5 proc. – kiek kukliau nei prognozavo ekonomistai, jie sako per daug to nesureikšminantys – tikėtina, kad skelbiant antrąjį BVP įvertį rodikliai bus pagerinti gavus daugiau duomenų. Banko „Artea“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad įtakos mažesniam nei prognozuota augimui galėjo turėti itin šalta žiema ir brangesnės statybos.

„Didi ir nuostabi diena pasauliui“ penktadienį pranešė JAV prezidentas, pasidžiaugęs laisvai laivybai atsidariusiu Hormuzo sąsiauriu. Deja, nuostabus buvo tik pusdienis, o šeštadienį po Irano apšaudymų dauguma laivų šio sąsiaurio taip ir nepasiekę apsisuko ir grįžo laukti geresnių laikų. Penktadienį geras naujienas rinkos pasitiko su euforija – naftos kaina sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, o JAV akcijų indeksai pakilo į rekordines aukštumas.

Tiems, kurie dar nepasitraukė iš II-osios pensijų pakopos, svarbu apsvarstyti, ar laukti verta. Ekspertai pataria pasirinkti pagal savo finansines galimybes – nuo mažos rizikos indėlių iki svyruojančių fondų. Ką daryti dar nepasitraukusiems iš II-osios pensijų pakopos? Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka.

Degalų kainos Lietuvoje ragina ieškoti būdų, ką daryti, kad valstybės sprendimai pasiektų pačius vartotojus. Valdžia kitą savaitę žada sumažinti dyzelino akcizo mokestį 6 centais už litrą, o Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti degalų kainų lubas. Apie tai laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius, saugumo ekspertas Ignas Stankovičius.

Donaldas Trumpas paskelbė apie susitarimą su Iranu: bombardavimai stabdomi dviem savaitėms, o Iranas tam tikromis sąlygomis sutinka atverti Hormūzo sąsiaurį. Po šios žinios naftos kainos smuko 16 proc., o Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti degalų kainų lubas. Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius.

Pirmieji iš II-os pensijų pakopos pasitraukę gyventojai iki balandžio 15 d. turėtų atgauti fonduose sukauptus pinigus. Visgi žmonės pastebi, kad nuo prašymo pateikimo iki realaus pinigų atgavimo datos, fonduose sukauptos lėšos sumažėjo šimtais ar net tūkstančiais eurų. Tarp praradusių pinigus yra ir politikų. O viešoje erdvėje pradėjo plisti siūlymai, ką daryti, kad sukauptos lėšos nesumažėtų.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus mokesčių reformai bei nuo pelno mokesčio dvejus metus atleidus naujas mažąsias bendrijas, Lietuvos banko (LB) atstovė siūlo giliau vertinti jų gausėjimo priežastis ir pasekmes mokesčių surinkimui.    LB Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė sako, kad mažųjų bendrijų populiarumas auga dėl palankesnių mokesčių.

Finansų ministerija pablogino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, numatydama, kad infliacija šiemet augs sparčiau nei tikėtasi, o bendrasis vidaus produktas išaugs tik 3,1 proc. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose, padidinus degalų ir kitų prekių kainas, jau daro didelę įtaką ekonomikai.

Šoktelėjusios naftos ir jos produktų kainos verčia valstybes ieškoti greitų ir tvarių sprendimų, kad būtų suvaldytas poveikis gyventojams, verslui ir visai ekonomikai. Kokių veiksmų imasi Europos Sąjungos valstybės ir kokie sprendimai numatomi artimiausiu metu? Apie tai laidoje diskutavo prezidento vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.