ekonomika

Lietuvos pramonė kol kas išlieka vienas pagrindinių sektorių, didinančių prie šalies ūkio augimą, ir stebina savo atsparumu, tačiau reikia ruoštis ir kitiems scenarijams, konkurencingumo iššūkiams, sako ekonomistai. „Apdirbamosios pramonės rezultatai yra visai neblogi ir stebina pramonė savo atsparumu, nes atmetus naftos perdirbimo dedamąją, pramonės augimas yra netoli šešių procentų“, – BNS pirmadienį sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė beveik 770 mln. eurų vertės šeimos politikos paketą. Pasak ekonomistės, vien išmokomis demografinių problemų išspręsti nepavyks, o daliai priemonių gali prireikti ir papildomų valstybės pajamų. Ar gali tekti didinti mokesčius, iš kur paimsime pinigų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Valdantieji išsižada savo ankstesnių pažadų stabdyti degalų kainų augimą mažinant mokesčius. Socialdemokratai pirmenybę teikia dešimtims milijonų eurų, kuriuos vairuotojai kas mėnesį papildomai sumoka mokesčiais, pirkdami brangius degalus. Kam degalai per brangūs, premjeras jau ragina iš automobilių persėsti į viešąjį transportą ir svarsto nebent atpiginti traukinių ir autobusų bilietus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po rekordinio pinigų taškymo balandį, lietuviai nustojo leisti antrosios pensijų pakopos pinigus. Valstybės kontrolė dėl to netgi mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Lietuviai toliau kaupia pinigus bankų sąskaitose ir neskuba leisti, dėl to, anot kontrolierių, šalies ekonomika šiemet augs kone puse procento lėčiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šiandien būsto įperkamumas yra ne tik nekilnojamojo turto rinkos, bet ir finansinio planavimo klausimas. Nuo jo dažnai priklauso, kada priimami svarbūs gyvenimo sprendimai – ar tai būtų pirmasis butas, ar didesnis būstas augančiai šeimai. Tačiau nors informacijos apie nekilnojamojo turto rinką netrūksta, ne visada lengva suprasti, kokį butą už savo pajamas iš tiesų galima įpirkti.  Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo palygintos šešių Lietuvos miestų butų kainos ir vidutinės pajamos.

Lietuvoje pristatytas devynių priemonių šeimos politikos paketas, kuriam numatyta beveik 770 mln. eurų. Ekonomistė pabrėžia, kad svarbiausia įvertinti ne tik paketo kainą, bet ir tai, ar siūlomos priemonės iš tiesų būtų veiksmingos bei tvarios ilguoju laikotarpiu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Dyzelino kainoms šovus į viršų, ekspertai sako, kad vienos priežasties ieškoti nereikėtų. Kainas kelia karai, įtampa Artimuosiuose Rytuose, sumažėję Europos naftos perdirbimo pajėgumai ir priklausomybė nuo importo. Ekspertų teigimu, greito sugrįžimo į prieškrizinį kainų lygį tikėtis nereikėtų. Apie tai laidoje diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

Finansinių ataskaitų už 2025 metus dar nėra pateikę apie 1 tūkst. įvairių organizacijų, turinčių paramos gavėjo statusą, skelbia Registrų centras. Jis ragina organizacijas teikti ataskaitas ir taip išsaugoti galimybę gauti gyventojų, verslo, valstybės ar savivaldybių paramą. Registrų centras: ataskaitų už 2025 metus dar nepateikė 1 tūkst.

Valstybės kontrolė mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc. Pavasarį prognozuotas 3,3 proc. augimas. Pasak institucijos, lėtesnis augimas prognozuojamas dėl to, kad dauguma iš antros pensijų pakopos atsiimtų pinigų kol kas nepasiekė vartojimo ir liko gyventojų bankų sąskaitose. „Vertindami įvairius statistinius duomenis, kol kas matome reikšmingą taupymo padidėjimą.

Ekonomistai neatmeta, kad maisto ir degalų kainos gali dar kartą nemaloniai nustebinti gyventojus. Negana to, keliamas klausimas ir dėl Lietuvos ekonomikos tvarumo. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesore, ekonomiste Egle Stonkute ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu, kainų specialistu Petru Čepkausku.

Energijos kainų šokas šąlant orams smogs dar skausmingiau. Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai skausmingiausiai pajus išaugusias naftos ir dujų kainas. Tiesa, ekonomistai guodžia, kad prieš pusmetį skelbtos maisto kainų šuolio prognozės nesipildo dėl pakankamai gero derliaus. Visgi, anot ekonomistų, dėl įšalusių maisto kainų džiūgauti dar anksti – jei ne šiemet, tai kitąmet pranašauja naują maisto brangimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Naujausiais duomenimis, daugiausiai Lietuvoje uždirba Vilniaus gyventojai, tačiau sparčiausiai atlyginimai augo Kelmės rajone. Ekspertai pastebi, kad regionų ekonomika stiprėja, tačiau jiems vis dar trūksta darbuotojų ir investicijų Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Orion Securities“ ekonomistas Marius Dubnikovas ir Plungės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Lietuvos ekonomiką vis labiau palaiko aukštos pridėtinės vertės eksportas ir gynybos investicijos, tačiau transporto sektoriuje rizika didėja labiausiai iš visų analizuotų sričių, rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ tyrimas. „Coface“ mano, kad 2026 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų būti spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje ir viršyti Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių vidurkį, tačiau infliacija išliks aukštesnė.

Europos ir Lietuvos ekonominė ateitis priklausys nuo orų žiemą, nes senojo žemyno saugyklose trūksta dujų. Jei žiema bus šalta, dujų ir elektros kainos bus tokios aukštos, kad 2026-ųjų gale prekių ir paslaugų infliacija gali įsibėgėti iki 6-7 procentų. Gyventojų perkamoji galia augs lėčiau, nes infliacija priartės prie atlyginimų augimo tempų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ieva Kelmės popierinių puodelių fabrike dirba pakuotoja, uždirba 1200 eurų į rankas. Atlyginimu nesiskundžia.

Degalinėse dyzelino kainoms grėsmingai artėjant prie 2,5 euro, o prekybos tinklams įspėjant apie naują maisto ir kitų kasdienių prekių brangimo bangą, gyventojų finansinė našta vėl sunkėja.

Bankas „Luminor“ blogina šių metų ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,2 proc. Kovą bankas prognozavo, jog šalies ūkis šiemet augs 3,6 procento. Banko vertinimu, ekonomiką pirmyn stumia stiprus vartojimas bei kol kas nedidelis prekių kainų augimas, o neigiamą įtaką toliau daro dėl krizės Artimuosiuose Rytuose nulemtų aukštų energijos kainų kylanti infliacija.

Lietuvos gyventojams tenka ruoštis naujai brangimo bangai: Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas, kuras išlieka arti rekordinių aukštumų, o artėjantis šildymo sezonas žada gerokai didesnes sąskaitas. Ekonomistas vertina, kiek dar kils būsto paskolų įmokos, kada sulauksime infliacijos piko ir kaip kintančios energijos bei žaliavų kainos atsilieps mūsų piniginėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Per metus, šių metų rugpjūtį, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 13,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Jos duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 14,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 6,5 proc. Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 12,8 proc.

„OP Corporate Bank“ padidino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams nuo birželį numatytų 2,6 proc. iki 3,2 proc. Infliacija, banko teigimu, sieks 5 proc. ir bus kiek aukštesnė nei prognozuota anksčiau (4,5 proc.). Tuo metu kitų – 2027 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas sumažino nuo 2,5 proc. iki 2 proc. Kitąmet infliacija turėtų sumažėti iki 3 proc., nors birželį prognozuota 2,5 proc.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti ruoštis didesnėms sąskaitoms – prognozuojama, kad šildymas gali brangti. Apie tai laidoje kalbėjo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Brangstant degalams, trąšoms ir kitoms žaliavoms, dalis rinkos dalyvių prognozuoja naują kainų šuolį. Negana to, egzistuoja ir dar viena bloga žinia vairuotojams. Kiek pagrįstos kalbos apie artėjantį maisto kainų šuolį? Kokį poveikį kainoms gali turėti geopolitiniai konfliktai, naftos kainos? Ir ar yra rizika, kad pabrangusios prekės vėliau taip lengvai neatpigs? Gerbiama Egle, jau šiek tiek užsiminėte apie kitą aspektą – geopolitinę situaciją Artimuosiuose Rytuose.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Europa vis labiau atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto lenktynėse. Ekspertai perspėja, kad tai gali tapti rimtu smūgiu regiono konkurencingumui ir ekonomikos augimui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Lietuvos ekonomikos augimo tempas kitąmet turėtų sulėtėti, tačiau kainų augimo pikas dar tik priešakyje. SEB ekonomistai prognozuoja, kad rudenį metinė infliacija Lietuvoje viršys 6 proc., o nuo kitų metų pradžios gyventojams turėtų brangti elektra ir gamtinės dujos. SEB atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko ekonomistai šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiek tiek sumažino ir dabar tikisi, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3 proc.

Netyla kalbos apie galimą akcizo mažinimą degalams, ypač dyzelinui. Kaip vienas iš pavyzdžių dažnai minima kaimyninė Lenkija, tačiau ekonomistai įspėja – toks sprendimas kainas galėtų sumažinti tik nežymiai, o valstybei kainuotų nemažai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Geopolitinė įtampa ir spartūs pokyčiai technologijų sektoriuje verslui kelia vis daugiau iššūkių. Užimtumo tarnybos pranešimai rodo, kad dalis įmonių jau mažina darbuotojų skaičių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Artėjant rudeniui ir tvyrant geopolitiniam neapibrėžtumui, vis dažniau kalbama, kad dėl brangstančių energijos išteklių ir augančių logistikos kaštų gyventojams ruduo bus liūdnas. Kils šildymo, elektros kainos. O kur dar brangstantys degalai. Tačiau gyventojų perkamoji galia šiuo metu irgi yra pati didžiausia per visą Lietuvos istoriją. Apie šalies ekonomikos prognozes, „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr.

Ekspertai įspėja apie augančią ekonominio neapibrėžtumo bangą, galinčią stipriai paveikti gyventojų perkamąją galią ir finansinį saugumą. Nerimaujant dėl galimų rinkų sukrėtimų, finansų analitikai ragina nelaukti krizių pradžios ir jau dabar peržiūrėti savo išlaidas. Kaip tinkamai pasiruošti? Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su „Artea“ banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene ir Vilniaus universiteto docentu Andriumi Jaržemskiu.

Senstanti visuomenė verčia valstybes ieškoti vis naujų sprendimų, kaip užtikrinti pensijų sistemos tvarumą. Vienas jų – pensinio amžiaus ilginimas, apie kurį vis dažniau diskutuojama ne tik kitose Europos šalyse, bet ir Lietuvoje. Apie galimus scenarijus gyventojams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos ekonomika kol kas išlieka stabili, tačiau ekspertai perspėja – artimiausiais metais jos augimas gali sulėtėti. Didesni ekonominiai iššūkiai, anot jų, gali išryškėti 2028-aisiais. Apie šalies ekonominę kasdienybę naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Per ateinančius dvejus metus valdžia sparčiai didins pensijas. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau. Senstanti visuomenė ir mažėjantis gyventojų skaičius tampa vis didesniu iššūkiu Lietuvai.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 2,8 procento. Gegužę prognozavo, kad bendrasis šalies vidaus produktas augs 2,9 procento. Pasak fondo ekspretų, ekonominį aktyvumą palaikys stipri vidaus paklausa, darbo užmokesčio augimas, ES fondų investicijos, fiskalinės politikos skatinimas ir antros pensijų pakopos lėšų išmokėjimas, pranešė Finansų ministerija, remdamasi naujausia TVF ataskaita Lietuvai.

Praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Europa susiduria su nauju geopolitiniu sukrėtimu, ir verslas vėl praneša apie silpnesnį pasitikėjimą.

Lietuvos ekonomika yra labai geroje padėtyje, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Lietuvos ekonomika tikrai yra labai geroje padėtyje. Šiuo metu 3,8 proc. augimas yra bene didžiausias Europos Sąjungoje, sprendžiant iš tų šalių, kurios skelbia duomenis. Tai yra tikrai daugiau negu buvo ankstesniais periodais.

Degalų kainoms priartėjus prie psichologiškai svarbios 2 eurų už litrą ribos, Lietuvoje atsinaujino diskusijos dėl akcizų mažinimo. Vieni ekonomistai sako, kad valstybė neturėtų pildyti biudžeto gyventojų sąskaita ir bent laikinai sumažinti mokesčius degalams, kiti perspėja, kad tokia priemonė neišspręstų pagrindinės problemos – pasaulinių naftos rinkų svyravimų ir struktūrinio dyzelino trūkumo Europoje.

Lietuvos bankas keičia savo prognozes: prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau, nei anksčiau manė bankas, o vidutinė metinė infliacija viršys 3 proc. Blogų naujienų yra ir daugiau. Pasak Lietuvos banko, Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sumažinti beveik pusantro procento BVP. Lietuvos bankas įvertino ir pirminę informaciją apie mokesčių reformą: nors ne visos detalės aiškios, esą valdžia eina gera kryptimi.

Lietuvos ekonomika gali pasigirti sparčiu augimu antrąjį šių metų ketvirtį. Lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas augo beveik 4 procentais. Ekonomistai aiškina, kad toks augimas vienkartinis, nes prie jo smarkiai prisidėjo pinigai pasiimti iš antros pensijų pakopos. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Antra pakopa. Ėmėt pinigėlius, neėmėt? – Susigrąžinau. – Kam panaudojot? – Taupymui, savo asmeninėms reikmėms.

Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys skelbia, kad metinė infliacija Lietuvoje pašoko iki 5,6 proc. Jei Hormūzo sąsiauryje laivų eismas toliau liks užblokuotas, metinė prekių ir paslaugų infliacija rudenį gali perkopti ir 6 proc. ribą. Dyzelino kaina degalinėse laikosi virš 2 eurų už litrą, todėl Finansų ministerija kartu su Energetikos ministerija ruošia gelbėjimo planą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Praėjusią savaitę pasaulio rinkose susidūrė dvi priešingos jėgos. JAV infliacija birželį mažėjo sparčiau nei prognozuota – metinis kainų augimas sulėtėjo iki 3,5 proc., daugiausia dėl atpigusios naftos. Tuo pat metu žlugo trapios JAV ir Irano paliaubos, o laivybos sutrikimai Hormuzo sąsiauryje pakėlė „Brent“ naftos kainą 15,9 proc. iki 88,10 JAV dolerio už barelį. Toks energijos kainų šuolis gali vėl sustiprinti infliacijos spaudimą.

Lietuvos valdžios skola pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 36,3 mlrd. eurų ir sudarė 42,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių ES. Latvijos valdžios skola siekė 20,4 mlrd. eurų, arba 46,9 proc. BVP, Estijos – 10,6 mlrd. eurų, arba 25,2 proc. BVP. Estijos valdžios skola išliko mažiausia visoje ES. Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola siekė 143,5 proc. BVP.

Toliau brangsta degalai. Per savaitę vidutinė dyzelino litro kaina padidėjo 11 euro centų, o brangiausiose šalies degalinėse už dyzelino litrą reikia mokėti daugiau nei 2 eurus. Pasak ekonomisto, optimizmo dėl karo Irane neliko, dėl to artimiausiu metu didesnė tikimybė, kad degalų kainos toliau kils. Negana to, brangsta ir gamtinės dujos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vienoje iš Vilniaus degalinių dyzelino kaina siekia beveik 2,07 euro už litrą.

JAV ir Iranui pradėjus apsikeitinėti smūgiais dėl Hormuzo sąsiaurio, į viršų vėl šoktelėjo naftos kainos, kurios šiandien kainuoja 85 dolerius už barelį. Tuo metu gyventojai pastebėjo, kad dalyje Lietuvos degalinių už litrą dyzelino jau galima atseikėti ir beveik 2 eurus. Ekonomistai ramina, kad tokių aukštų kainų, kokios jos buvo pavasarį, baimintis nereikėtų, o kol kas gana stabilus išlieka ir energetikos sektorius.

JAV planuoja smarkiai išplėsti sankcijas Rusijai, taikydamos jas plačiam Rusijos ekonomikos sektorių spektrui – nuo finansų iki energetikos, praneša „Radio Free Europe/Radio Liberty“. Pasak leidinio Vašingtono korespondento Alexo Raufoglu, įstatymo projekto autoriai planuoja jį pristatyti pirmadienį, liepos 13 dieną. Ankstesnėje įstatymo projekto versijoje buvo numatyta, kad Vašingtono atsakas į Maskvos atsisakymą siekti taikos priklausytų beveik vien nuo prezidento Donaldo Trumpo sprendimų.

Aštuoniems savivaldybių projektams įrengiant elektros tinklus iki investicinių sklypų ar juose paskirstyta 8,36 mln. eurų paramos, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministras Edvinas Grikšas sako, jog taip didinamas Lietuvos regionų konkurencinis pranašumas, trumpinamas investicinių projektų įgyvendinimo laikas. Anot jo, siekiama, kad iki 2030 metų bent 30 proc. naujų investicijų atkeliautų būtent į regionus. Didžiausia suma – iki 5,63 mln.

Viešoje erdvėje abejojant paskirtojo finansų ministro Taurimo Valio kompetencijomis, jis pats sako, kad daugiau neketina aiškintis dėl savo įdirbio ir išsilavinimo šioje srityje, nes, jo teigimu, visa ši informacija yra viešai prieinama.

Lietuva – tarp infliacijos lyderių ir tikėtina, kad kainos augs bene sparčiausiai iš Europos Sąjungos šalių. Kas mūsų laukia artimiausiu metu ir koks bus po truputį artėjantis šildymo sezonas? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu. Vertinant dabartinę situaciją, Lietuva yra lyderė infliacijos srityje. Ar kainos Lietuvoje dar augs? Pajuokaujant galima pasakyti, kad mes esame daug kur lyderiai.

Lietuva nusirito į dugną pasaulio konkurencingumo reitinge. Buvusi gana aukštoje 21-oje vietoje per metus smuko net į 34 vietą. Tai – prasčiausias rezultatas per daugiau nei dešimtmetį. Reitingo duomenimis, tokį kritimą lėmė augančios gynybos išlaidos, būsto įperkamumo problemos, energijos kainų svyravimai ir lėtas produktyvumo augimas. Ekonomistai mini ir sparčiai kylantį minimalų atlyginimą bei politinį neapibrėžtumą.

Artėjant rudeniui, ekonomistai vis dažniau kalba apie galimus iššūkius Europos ir Lietuvos ekonomikai. Nors šiuo metu šalies ekonomika ir toliau auga, situaciją gali paveikti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų svyravimai ir pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominė padėtis. Pastarosiomis savaitėmis tarptautinės institucijos ir ekonomistai vis daugiau dėmesio skiria galimoms konflikto Artimuosiuose Rytuose pasekmėms.