ekonomika

Keturiolika kredito unijų vienijanti „Kreda“ grupė per devynis šių metų mėnesius uždirbo 5,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, o jos pajamos siekė 31,1 mln. eurų, penktadienį pranešė grupė. Grupės grynosios palūkanų pajamos sausį–rugsėjį sudarė 19,2 mln. eurų, o nuosavo kapitalo grąža siekė 12,4 proc. Štai kiek eurų sudaro paskolų portfelis Trečiojo ketvirčio pabaigoje „Kreda“ grupės paskolų portfelis sudarė 580,4 mln. eurų ir per ketvirtį padidėjo 4,3 proc.

Pastaruoju metu aktyviai Europoje besiplečianti mados ir gyvenimo būdo prekių mažmenininkė „Breuninger“ savo internetinės prekybos veiklą išplėtė iki 24-ių Europos rinkų, tarp jų atsiduria ir Lietuva, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Šios prekybininkės asortimente yra įvairių premium prekių ženklų, tarp jų – „Brunello Cucinelli“, „Burberry“, „Loewe“, „Moncler“, BOSS, „Polo Ralph Lauren“ ir kiti – ši elektroninė parduotuvė Lietuvoje konkuruos su „Aprangos“ grupės atstovaujamais premium segmento...

Ateinantį šaltąjį sezoną gyventojams teks ruoštis dar vienam kainų smūgiui. Nors metinis maisto produktų rodiklis kol kas atrodo stabilus, aukštos energetikos, trąšų bei degalų kainos jau pamažu kerta per visą gamybos grandinę. Ekspertas įspėja: maisto brangimo galime sulaukti jau žiemą, pikas bus pasiektas artėjant pavasariui, o infliacija vasarį turi galimybę pasiekti net dviženklį rodiklį. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Žygimantu Mauricu.

Ekonomisto Algirdo Bartkaus teigimu, nauji mokesčiai nebūtinai gali išspręsti valstybės biudžeto problemas, todėl jų pagrindinis tikslas turėtų būti ne papildomų pajamų surinkimas, o žmonių elgesio keitimas. Jis pabrėžia, kad loterijų ir lošimų apmokestinimas turėtų paskatinti žmones mažiau lošti ir neišleisti pinigų azartiniams žaidimams, o cukraus mokestis – rinktis sveikesnius produktus.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, turėtų augti 2,8–4,1 proc., mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų teigimu, trečiasis ketvirtis buvo stiprus tiek eksportuojančiai pramonei, tiek mažmeninei prekybai. Svarbus išliko ir vartojimas, tačiau jo įtaka ekonomikos augimui buvo kiek silpnesnė nei antrąjį ketvirtį.

Naujas telefonas, automobilis ar nuosavas būstas – tautiečiai masiškai skolinasi įvairiems pirkiniams. Naujausi „Swedbank“ duomenys atskleidžia, kad per metus gyventojams suteiktų paskolų kiekis išaugo 15 procentų, o suma jau viršija 7 milijardus eurų. Ekonomistai aiškina, kad augančias skolinimosi apimtis lemia ir kylančios kainos, ypač brangstantis nekilnojamasis turtas.

Nors Lietuvoje skiriamos įvairios socialinės išmokos ir parama šeimoms, daliai gyventojų pinigų neužtenka net būtiniausiems poreikiams. Net ir dirbantys žmonės ne visada gali sau leisti netikėtas išlaidas, o kai kuriems tenka rinktis tarp kasdienių poreikių ir taupymo senatvei. Apie skurdo tendencijas šalyje, dirbančiųjų padėtį ir pajamų perskirstymo politikos iššūkius diskutuoja Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir ekonomistas Romas Lazutka.

Lietuva pagal skurdo rodiklius išlieka tarp prasčiausiai atrodančių Europos Sąjungos valstybių. Sunkiausiai verčiasi senjorai, žmonės su negalia ir bedarbiai. Ekspertai pabrėžia, kad skurdui mažinti vis dar trūksta politinio dėmesio ir konkrečių sprendimų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė ir ekonomistas Romas Lazutka.

Intensyvėjant Rusijos dronų ir raketų atakoms, Ukrainos ekonomikos perspektyvos blogėja, rodo trečiadienį paskelbta nauja Vienos tarptautinių ekonominių tyrimų instituto prognozė. Ukrainos ekonomika yra „priremta prie sienos“, naujausioje analizėje nurodė Vidurio ir Rytų Europos regiono temomis besispecializuojantis institutas. Institutas sumažino šių metų Ukrainos ekonomikos augimo prognozę 0,4 procentinio punkto, palyginti su ankstesne liepos mėnesio prognoze, iki 0,6 proc.

Atlyginimai Lietuvoje vis dar kyla sparčiai. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas abejoja, ar tokį tempą pavyks išlaikyti ir ateityje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas šalies ūkyje be individualiųjų įmonių siekė 2628,2 euro prieš mokesčius ir 1594,9 euro „į rankas“. Per metus šios sumos padidėjo atitinkamai 10,1 ir 9,1 proc.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė perspėja, kad per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje blogėja pažeidžiamiausių visuomenės grupių situacija ir daugėja skurstančiųjų, vis labiau atsiskleidžia pajamų nelygybės problema.

Artėjanti žiema lietuviams gali atnešti dar vieną kainų šuolį. Prognozuojama, kad brangs ne tik šildymas, bet ir kasdienės prekės bei paslaugos. Vis dėlto, nepaisant augančių kainų, Lietuvos ekonomikos perspektyvos išlieka gana palankios. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Lietuvoje dyzelino kaina trumpam gali šoktelėti net iki 3 eurų už litrą, tačiau dar didesnę grėsmę gyventojų piniginėms kelia brangstančios dujos. Prognozuojama, kad šaltą žiemą jų kaina gali pasiekti 100 eurų už megavatvalandę, o kartu brangtų ir elektra bei šildymas. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Vyriausybei penktadienį pritarus kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, ekonomistai pabrėžia didėjantį biudžeto deficitą, kuris dar labiau didins būsimą įtampą. Be to, anot jų, abejojama, ar Vyriausybei pavyks pasiekti biudžete numatytą pajamų planą, nerimo kelia ir didėjanti valstybės skola.

Kitų metų valstybės biudžeto pajamų planas kelia abejonių dėl ambicingų mokesčių surinkimo prognozių, o numatomas didėjantis biudžeto deficitas lems tolesnį valstybės skolos augimą, sako ekonomistai Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė ir Tadas Povilauskas. Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė teigia, kad dalies biudžeto pajamų surinkimas priklausys nuo veiksnių, kurių rezultatus prognozuoti sudėtinga.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) blogina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę – anot jo ekspertų, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 procento. Gegužę Lietuvoje viešėjusi TVF misija prognozavo 2,9 proc. augimą, o rugpjūtį atnaujintose prognozėse buvo numatytas 2,8 proc. augimas. Kitiems metams fondas prognozuoja 2,1 proc. BVP augimą (rugpjūtį – 2 proc.), skelbiama naujausioje TVF pasaulio ekonomikos apžvalgoje.

 Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ akcininkas ir vadovas Gintaras Bertašius sako, kad grupė artimiausiais metai tikisi sugrįžti į Kinijos rinką, tačiau per Latviją, kur neseniai pradėjo veikti nauja grupės sūrių gamykla. „Kadangi Latvija nėra susipykusi (su Kinija – BNS), mes tam tikrus produktus ten (Latvijoje – BNS), ką gaminsim, (į Kiniją – BNS) galime eksportuoti. Mes minčių turime.

Lietuvos ekonomikos variklis šiuo metu sukasi aukštomis apsukomis. Gyventojų vartojimas išlieka aktyvus, atlyginimai sparčiai auga, būsto rinka kaista, o bankų skolinimas įsibėgėja. Tokia dinamika rodo stiprų ekonomikos pulsą, tačiau kartu kelia klausimą, ar dabartinis augimo tempas yra tvarus. Vis daugiau ženklų rodo, kad artimiausiu metu svarbiausia bus ne tai, kaip dar labiau paspartinti ekonomiką, o kaip išvengti jos perkaitimo.

Į Lietuvą grįžtančius emigrantus valdžia žada sutikti su piniginėmis išmokomis – šeimai, auginančiai 2 ar daugiau vaikų, gali būti skiriama iki 5 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas tikino, kad keliais tūkstančiais eurų žmonių namo neparviliosi, o norintys grįžti emigrantai tą ir taip daro savo noru. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Valdžia dar į Lietuvą negrįžusius emigrantus užsimojo suvilioti pinigais.

Nuolatiniai Rusijos smūgiai, nutaikyti į Ukrainos miestus ir uostus faktiškai sustabdė grūdų eksportą, t.y. vieną svarbiausių Kyjivo ekonominių šaltinių, rašo „The Financial Times“, kurį cituoja UNIAN. Pasak amerikiečių leidinio, metų pradžioje Ukrainos smūgiai Rusijai suteikė Kyjivo sąjungininkams daugiau drąsos ir pasitikėjimo.

Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augant užsieniečių skaičiui ir darbo rinkoje dirbant imigrantams, verda aštrios diskusijos dėl tolesnės ekonomikos krypties. Kol verslas tikina, kad be papildomos darbo jėgos grėstų gamybos ir paslaugų sąstingis, kritikai ragina atsižvelgti į kylančius integracijos iššūkius.

Pradėsiu nuo neseniai išgirsto kalambūro – ES realybė kartais primena virtuvę: turėti gerą receptą dar nereiškia, kad vakarienė bus paruošta. Vienas išsamiausių Europos „receptų“ – buvusio Italijos premjero ir Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi 2024 m. paskelbta ataskaita apie Europos konkurencingumo ateitį. Ji aiškiai įvardijo, ką Europa turi keisti, jeigu nori išlikti konkurencinga.

Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti beveik 3 proc., tačiau ekonomistai perspėja – vien augimo skaičių nepakanka. Pasak dalies analitikų, Lietuvai teks spręsti, kaip didinti darbo našumą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir išlaikyti atlyginimų augimą. Tad kas laukia gyventojų ateityje? Apie tai laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, dr. Evaldas Stankevičius.

Lietuvos pramonė kol kas išlieka vienas pagrindinių sektorių, didinančių prie šalies ūkio augimą, ir stebina savo atsparumu, tačiau reikia ruoštis ir kitiems scenarijams, konkurencingumo iššūkiams, sako ekonomistai. „Apdirbamosios pramonės rezultatai yra visai neblogi ir stebina pramonė savo atsparumu, nes atmetus naftos perdirbimo dedamąją, pramonės augimas yra netoli šešių procentų“, – BNS pirmadienį sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė beveik 770 mln. eurų vertės šeimos politikos paketą. Pasak ekonomistės, vien išmokomis demografinių problemų išspręsti nepavyks, o daliai priemonių gali prireikti ir papildomų valstybės pajamų. Ar gali tekti didinti mokesčius, iš kur paimsime pinigų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Valdantieji išsižada savo ankstesnių pažadų stabdyti degalų kainų augimą mažinant mokesčius. Socialdemokratai pirmenybę teikia dešimtims milijonų eurų, kuriuos vairuotojai kas mėnesį papildomai sumoka mokesčiais, pirkdami brangius degalus. Kam degalai per brangūs, premjeras jau ragina iš automobilių persėsti į viešąjį transportą ir svarsto nebent atpiginti traukinių ir autobusų bilietus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po rekordinio pinigų taškymo balandį, lietuviai nustojo leisti antrosios pensijų pakopos pinigus. Valstybės kontrolė dėl to netgi mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Lietuviai toliau kaupia pinigus bankų sąskaitose ir neskuba leisti, dėl to, anot kontrolierių, šalies ekonomika šiemet augs kone puse procento lėčiau. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Šiandien būsto įperkamumas yra ne tik nekilnojamojo turto rinkos, bet ir finansinio planavimo klausimas. Nuo jo dažnai priklauso, kada priimami svarbūs gyvenimo sprendimai – ar tai būtų pirmasis butas, ar didesnis būstas augančiai šeimai. Tačiau nors informacijos apie nekilnojamojo turto rinką netrūksta, ne visada lengva suprasti, kokį butą už savo pajamas iš tiesų galima įpirkti.  Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo palygintos šešių Lietuvos miestų butų kainos ir vidutinės pajamos.

Lietuvoje pristatytas devynių priemonių šeimos politikos paketas, kuriam numatyta beveik 770 mln. eurų. Ekonomistė pabrėžia, kad svarbiausia įvertinti ne tik paketo kainą, bet ir tai, ar siūlomos priemonės iš tiesų būtų veiksmingos bei tvarios ilguoju laikotarpiu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Dyzelino kainoms šovus į viršų, ekspertai sako, kad vienos priežasties ieškoti nereikėtų. Kainas kelia karai, įtampa Artimuosiuose Rytuose, sumažėję Europos naftos perdirbimo pajėgumai ir priklausomybė nuo importo. Ekspertų teigimu, greito sugrįžimo į prieškrizinį kainų lygį tikėtis nereikėtų. Apie tai laidoje diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

Finansinių ataskaitų už 2025 metus dar nėra pateikę apie 1 tūkst. įvairių organizacijų, turinčių paramos gavėjo statusą, skelbia Registrų centras. Jis ragina organizacijas teikti ataskaitas ir taip išsaugoti galimybę gauti gyventojų, verslo, valstybės ar savivaldybių paramą. Registrų centras: ataskaitų už 2025 metus dar nepateikė 1 tūkst.

Valstybės kontrolė mažina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc. Pavasarį prognozuotas 3,3 proc. augimas. Pasak institucijos, lėtesnis augimas prognozuojamas dėl to, kad dauguma iš antros pensijų pakopos atsiimtų pinigų kol kas nepasiekė vartojimo ir liko gyventojų bankų sąskaitose. „Vertindami įvairius statistinius duomenis, kol kas matome reikšmingą taupymo padidėjimą.

Ekonomistai neatmeta, kad maisto ir degalų kainos gali dar kartą nemaloniai nustebinti gyventojus. Negana to, keliamas klausimas ir dėl Lietuvos ekonomikos tvarumo. Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesore, ekonomiste Egle Stonkute ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu, kainų specialistu Petru Čepkausku.

Energijos kainų šokas šąlant orams smogs dar skausmingiau. Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai skausmingiausiai pajus išaugusias naftos ir dujų kainas. Tiesa, ekonomistai guodžia, kad prieš pusmetį skelbtos maisto kainų šuolio prognozės nesipildo dėl pakankamai gero derliaus. Visgi, anot ekonomistų, dėl įšalusių maisto kainų džiūgauti dar anksti – jei ne šiemet, tai kitąmet pranašauja naują maisto brangimą. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Naujausiais duomenimis, daugiausiai Lietuvoje uždirba Vilniaus gyventojai, tačiau sparčiausiai atlyginimai augo Kelmės rajone. Ekspertai pastebi, kad regionų ekonomika stiprėja, tačiau jiems vis dar trūksta darbuotojų ir investicijų Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo „Orion Securities“ ekonomistas Marius Dubnikovas ir Plungės rajono meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Lietuvos ekonomiką vis labiau palaiko aukštos pridėtinės vertės eksportas ir gynybos investicijos, tačiau transporto sektoriuje rizika didėja labiausiai iš visų analizuotų sričių, rodo tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ tyrimas. „Coface“ mano, kad 2026 metais Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas turėtų būti spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje ir viršyti Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių vidurkį, tačiau infliacija išliks aukštesnė.

Europos ir Lietuvos ekonominė ateitis priklausys nuo orų žiemą, nes senojo žemyno saugyklose trūksta dujų. Jei žiema bus šalta, dujų ir elektros kainos bus tokios aukštos, kad 2026-ųjų gale prekių ir paslaugų infliacija gali įsibėgėti iki 6-7 procentų. Gyventojų perkamoji galia augs lėčiau, nes infliacija priartės prie atlyginimų augimo tempų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Ieva Kelmės popierinių puodelių fabrike dirba pakuotoja, uždirba 1200 eurų į rankas. Atlyginimu nesiskundžia.

Degalinėse dyzelino kainoms grėsmingai artėjant prie 2,5 euro, o prekybos tinklams įspėjant apie naują maisto ir kitų kasdienių prekių brangimo bangą, gyventojų finansinė našta vėl sunkėja.

Bankas „Luminor“ blogina šių metų ekonomikos augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,2 proc. Kovą bankas prognozavo, jog šalies ūkis šiemet augs 3,6 procento. Banko vertinimu, ekonomiką pirmyn stumia stiprus vartojimas bei kol kas nedidelis prekių kainų augimas, o neigiamą įtaką toliau daro dėl krizės Artimuosiuose Rytuose nulemtų aukštų energijos kainų kylanti infliacija.

Lietuvos gyventojams tenka ruoštis naujai brangimo bangai: Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas, kuras išlieka arti rekordinių aukštumų, o artėjantis šildymo sezonas žada gerokai didesnes sąskaitas. Ekonomistas vertina, kiek dar kils būsto paskolų įmokos, kada sulauksime infliacijos piko ir kaip kintančios energijos bei žaliavų kainos atsilieps mūsų piniginėms. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Per metus, šių metų rugpjūtį, palyginti su 2025 m. rugpjūčiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 13,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 3,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Jos duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 14,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 6,5 proc. Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 12,8 proc.

„OP Corporate Bank“ padidino Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiems metams nuo birželį numatytų 2,6 proc. iki 3,2 proc. Infliacija, banko teigimu, sieks 5 proc. ir bus kiek aukštesnė nei prognozuota anksčiau (4,5 proc.). Tuo metu kitų – 2027 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę bankas sumažino nuo 2,5 proc. iki 2 proc. Kitąmet infliacija turėtų sumažėti iki 3 proc., nors birželį prognozuota 2,5 proc.

Artėjant šildymo sezonui gyventojams gali tekti ruoštis didesnėms sąskaitoms – prognozuojama, kad šildymas gali brangti. Apie tai laidoje kalbėjo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Brangstant degalams, trąšoms ir kitoms žaliavoms, dalis rinkos dalyvių prognozuoja naują kainų šuolį. Negana to, egzistuoja ir dar viena bloga žinia vairuotojams. Kiek pagrįstos kalbos apie artėjantį maisto kainų šuolį? Kokį poveikį kainoms gali turėti geopolitiniai konfliktai, naftos kainos? Ir ar yra rizika, kad pabrangusios prekės vėliau taip lengvai neatpigs? Gerbiama Egle, jau šiek tiek užsiminėte apie kitą aspektą – geopolitinę situaciją Artimuosiuose Rytuose.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Europa vis labiau atsilieka nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto lenktynėse. Ekspertai perspėja, kad tai gali tapti rimtu smūgiu regiono konkurencingumui ir ekonomikos augimui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Lietuvos ekonomikos augimo tempas kitąmet turėtų sulėtėti, tačiau kainų augimo pikas dar tik priešakyje. SEB ekonomistai prognozuoja, kad rudenį metinė infliacija Lietuvoje viršys 6 proc., o nuo kitų metų pradžios gyventojams turėtų brangti elektra ir gamtinės dujos. SEB atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko ekonomistai šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiek tiek sumažino ir dabar tikisi, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3 proc.

Netyla kalbos apie galimą akcizo mažinimą degalams, ypač dyzelinui. Kaip vienas iš pavyzdžių dažnai minima kaimyninė Lenkija, tačiau ekonomistai įspėja – toks sprendimas kainas galėtų sumažinti tik nežymiai, o valstybei kainuotų nemažai. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Geopolitinė įtampa ir spartūs pokyčiai technologijų sektoriuje verslui kelia vis daugiau iššūkių. Užimtumo tarnybos pranešimai rodo, kad dalis įmonių jau mažina darbuotojų skaičių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.