ekonomika

Daugeliui europiečių pesimistiškai vertinant situaciją pasaulyje, Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu – vienas nuosaikiausių, ekspertai tokią situaciją sieja su sparčiai augančia ekonomine gerove. „Lietuvos gerovė pastaraisiais metais sparčiai augo. Jeigu kalbėtume apie darbo užmokestį, pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus ir viešajame, ir privačiame sektoriuje augimas buvo kiekvienais metais didesnis negu 10 proc., bendrasis vidaus produktas ir kiti rodikliai gerokai augo.

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant muitais, ekonomistai svarsto apie nusistovėjusios pasaulio tvarkos griūtį. Kaip pasikeitęs Europos Sąjungos ir JAV santykis paveiks Lietuvą? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis. Bent iš antraščių galima susidaryti tokį įspūdį, kad vyksta šimtmečio geopolitiniai lūžiai.

Nuo 2025 metų pabaigos socialinėje erdvėje vis dažniau pasirodo analitinės prognozės, perspėjančios apie galimus iššūkius Rusijos ekonomikai 2026 metais. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ekonomika lėtėja, o sankcijų pasekmės tampa vis labiau juntamos. Ypač jautriu veiksniu laikomos krentančios naftos kainos, tiesiogiai veikiančios valstybės biudžeto pajamas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Atlyginimai Lietuvoje šiemet sparčiau augs tose srityse, kur didesnės įtakos turi minimalus atlyginimas (MMA), sako SEB banko ekonomistas.  „Labiau algos augs ten, kur pats algų lygis yra mažesnis, kur minimalus darbo užmokestis yra svarbesnis – apgyvendinimas, administracinės paslaugos, statyba. Lėčiau augs ten, kur algos yra didesnės – IT sektorius, finansai, profesinės paslaugos“, – naujausių SEB makroekonominių prognozių pristatyme kalbėjo Tadas Povilauskas.

Dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų maisto kainos šiemet turėtų mažinti infliaciją, tačiau ją didins didesni kuro, tabako ir alkoholio akcizai, vartojimo augimas dėl atsiimtų lėšų iš pensijų fondų, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak analitiko, slopstanti maisto infliacija turėtų atsverti augančias kai kurių paslaugų ir prekių kainas.

 Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB nepakeitė 2026 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir toliau mano, kad ekonomika šiemet augs 3,2 procento. 2027 metų BVP augimo prognozė taip pat nekeičiama – 2,1 proc., skelbiama antradienį paskelbtoje banko „Nordic Outlook“ apžvalgoje.

Užfiksuotas naujas aukso kainos rekordas – už unciją mokama daugiau nei 5 tūkst. JAV dolerių. Aukso karštligė įsisuko dėl Donaldo Trumpo, kurio grasinimai ir neapibrėžti veiksmai toliau gąsdina investuotojus. Pasak ekspertų, aukso kaina ir toliau gali kilti. Didžiojo Stambulo turgaus vitrinose – gausybė aukso. Sunku atitraukti akis nuo vėrinių, pakabukų, apyrankių, auskarų, žiedų ir kitų papuošalų.

Antroji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų dalis turėtų Lietuvą pasiekti įgyvendinus dar kelias reformas. Tarp jų – viešojo transporto efektyvinimas, energetikos projektai bei valstybinių IT sistemų atnaujinimas. Apie tai, kas dar turi būti padaryta, kokios rizikos išlieka ir kada realiai galima tikėtis likusio finansavimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Didžiausias įtampas šalies ekonominėms strategijoms kelia ne idėjų trūkumas, bet susidūrimas su visuomenėje nusistovėjusiomis normomis, Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo trečiosios sesijos metu teigė įvairių sričių lyderiai.  Diskusijos metu ekspertai ne kartą kėlė klausimą, kiek visuomenė yra pasirengusi priimti sprendimus, kurie ekonomiškai racionalūs, bet socialiai nepatogūs. Buvo pabrėžta, kad be aiškaus socialinio susitarimo net ir logiškiausios reformos ima strigti.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika auga gana greitai ir jos artimiausios perspektyvos yra šviesios. Tačiau grėsmės iš Rusijos ir JAV niekur nedingsta. O labiausiai Lietuvos gyventojus gali neraminti toliau sparčiai augančios kainos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sako, kad nors Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti sparčiausiai regione, kainų augimas taip pat bus didesnis nei kaimyninėse šalyse. Ekonomikos apžvalgos pristatymas vyko Vilniuje, „Swedbank“ centrinėje būstinėje.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja per plačiai atvertas galimybes pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, teigdama, kad tai griauna sistemos patikimumą.

Centrinio banko pastangoms pažaboti kainų kilimą, regis, davus rezultatų, metinė infliacija Rusijoje 2025 metais smarkiai sumažėjo, parodė valstybinės statistikos agentūros paskelbti duomenys. Gerokai padidėjus vyriausybės karinėms išlaidoms, kurios iš pradžių paskatino Rusijos ekonomikos augimą, bet taip pat pakurstė spartų vartotojų kainų kilimą, Rusijos centrinis bankas beveik dvejus metus laikė bazinę palūkanų normą 20 proc. artimame lygyje.

„Eurobarometro“ duomenimis, gyvenimu Lietuvoje patenkintų gyventojų skaičius išaugo 5 proc. ir pirmą kartą pranoko Europos Sąjungos vidurkį. 39 proc. apklaustųjų didžiausia problema įvardijo infliaciją. Kokie ekonomiškai bus 2026 metai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Ar lietuviai 2025 metais gyveno geriau, nei 2024 metais? I. Genytė-Pikčienė: Gerovę pamatuoti nėra paprasta.

Vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės akcentuojamų prioritetų – Lietuvos regionų stiprinimas, o tam Vyriausybė skiria papildomų lėšų. Visgi ne paslaptis, kad šiuo metu beveik pusę Lietuvos BVP generuoja Vilniaus regionas (2024 m. – 45,8 proc. viso šalies BVP). O kaip teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, artimiausiu metu tikėtina, kad regionų ekonomika netgi gali mažėti.

Nuo 2026 metų žmonės gali atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos. Šiuo metu daugelį žmonių kamuojantis klausimas: kaupti toliau ar pasitraukti iš pensijos kaupimo II pakopoje? Užsienyje dirbantys letuviai dalijasi savo pensijos kaupimo istorijomis ir klausia, kaip tokiems žmonėms geriausia elgtis. Apie šią reformą, investicijas ir anuitetus „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ekonomistas, Vilniaus universiteto tarybos pirmininkas ir „Axiology“ vadovas Marius Jurgilas.

Prasidėjus naujiems 2026 metams, BNS pristato svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus strateginius Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės, valstybinių ir privačių įmonių verslo bei nekilnojamojo turto plėtros projektus bei tarptautinius teismų procesus šiais metais.

Įsigaliojo II pensijų pakopos reforma. Privataus kaupimo dalyviai jau gali teikti prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. 2026 m. kaupiantys pensijai II pakopoje atsiduria kryžkelėje – kaupti toliau ar palikti kaupimą? Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų. Nors šiam sprendimui galios 2 metų terminas, lietuviai nelaukia – jau nuo pirmųjų dienų eina į fondų valdytojų padalinius, o tūkstančiai puolė prie kompiuterių tikrinti savo II pakopos paskyrų.

Lietuvą kitą savaitę turėtų pasiekti beveik pusę milijardo eurų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano lėšų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Pernai rugpjūtį Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) ketvirtąjį prašymą išmokėti dalį šaliai numatytų fondo pinigų. Jame nurodyta, kad Lietuva įvykdė 40 įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė 2021 m., kai ES valstybių vadovų iniciatyva buvo sukurtas RRF planas.

Nuostoliai dėl ekonominių nusikaltimų Rusijoje 2025 m. sausio-lapkričio mėn. siekė apie 4 mlrd. dolerių (apie 3,7 mlrd. eurų) ir sumušė ankstesnius „rekordus“ bei sumažino Rusijos investicinį patrauklumą net vadinamosioms draugiškoms šalims. Apie tai savo interneto svetainėje skelbia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Pagal užfiksuotų nusikaltimų skaičių dominuoja sukčiavimas, turto iššvaistymas ir pasisavinimas, taip pat neteisėtos finansinės operacijos.

Darbo jėgos mažėjimas, emigracija ir senėjanti visuomenė yra pagrindiniai veiksniai, ribojantys net ir ambicingiausius šalies ekonomikos planus, surengtos Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmosios sesijos metu teigė įvairių sričių lyderiai. „Oficialiai yra prognozuojama, kad 2050-tais metais Lietuvoje bus 2,2 mln.

Seimo narys, buvęs „darbietis“ Viktoras Fiodorovas įsteigė politinį komitetą „Kėdainiai – visų“. Anot steigėjų pranešimo, jam priklauso apie 100 šios savivaldybės gyventojų. „Komitetas telkia vietos žmones realiems sprendimams ir tikriems pokyčiams Kėdainių rajone“, – teigiama pranešime. Komiteto pirmininku išrinktas V. Fiodorovas, šiuo metu dirbantis Seimo Ekonomikos komitete, taip pat vadovaujantis Seimo Mišriai grupei bei Etikos ir procedūrų komisijai.

Nekilnojamojo turto, automobilių, pelno – ekonomistas Algirdas Bartkus prognozuoja, kad šiuos mokesčius valdžia dar padidins ateinančiais metais. Ar turime planą, kaip gyvensime 2026-aisiais ir kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu, ekonomistu, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ vedėju Mariumi Dubnikovu.

Lietuviai niekada anksčiau nebuvo tokie patenkinti savo gyvenimu kaip dabar – tai atskleidžia naujausias „Eurobarometro“ tyrimas. Gerai jaučiasi net 88 procentai gyventojų ir šis skaičius viršija Europos Sąjungos vidurkį. Gatvėje sutikti praeiviai priduria – džiaugtis padeda kokybiškas laikas su šeima, sveikata ir paprasti kasdieniai dalykai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kitąmet Lietuva svajoja apie investicijų lietų elektronikoje ir kelionėse, bet realybė kandžioja: tiesioginės užsienio investicijos subliūkšo 16 kartų, NT rinka klumpa, o patys didžiausi investuotojai ramiau skolinasi Lietuvai nei JAV – ar sugebėsime neprisidirbti patys sau didesnių bėdų nei karas ar geopolitika? Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausius, jos požiūriu, 2025 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius.  Sausis  1 d. Minimali mėnesio alga padidėjo 12 proc. (114 eurų) iki 1038 eurų (iki mokesčių), vidutinė senatvės pensija – apie 12 proc. (73 eurais) iki 673 eurų. Pelno mokestis padidėjo 1 procentiniu punktu iki 16 proc. Visuomeninis elektros tarifas išaugo maždaug 4 proc., gamtinės dujos didesniems buitiniams vartotojams pabrango 17-18 proc.

„Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai kaip niekada anksčiau teigia besidžiaugiantys savo gyvenimu Europos Sąjungoje, tačiau jie kaip didžiausias problemas išskiria infliaciją, augančias kainas ir pragyvenimo išlaidas. Be to, ekspertai prognozuoja, kad šie klausimai ir toliau išliks aktualūs, o Lietuvos ekonomika gali susidurti su naujais iššūkiais artimiausiais metais. Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.

Šiemet augusios maisto ir kitų prekių kainos parodė, kad lietuviai yra pataupyti mėgstanti tauta, todėl rinksis pigesnius produktus. Tačiau ekonomistai perspėja, kad ir kitais metais kainos augs, ir tai yra neišvengiama, tad teks išleisti daugiau.  Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Švenčių proga maždaug trečdalis darbuotojų, pasak naujausiai atlikto tyrimo, tikisi sulaukti priedų arba vadinamojo 13-ojo atlyginimo. Vienus darbuotojus darbdaviai sveikina įteikdami simbolines dovanėles – maistą, saldėsius ar dovanų čekius, o kiti metinius rezutatus įvertina piniginėmis išmokomis. Tiesa, tryliktą atlyginimą gauna mažuma. Visgi darbdavių konfederacija sako, kad šiemet nemažai daliai darbuotojų gali tekti nusivilti.

Svarbiausi 2025 metų ekonominiai įvykiai – sprendimas dėl rekordinio gynybos finansavimo 2026 metais ir antros pakopos pensijų kaupimo reforma, mano BNS kalbinti ekonomistai. Naujienų agentūra BNS 24 ekonomistų ir ekspertų paprašė iš 14-kos svarbiausių, jos manymu, įvykių išrinkti iki trijų reikšmingiausių.  16 ekspertų mano, kad svarbiausias buvo valdančiųjų sutarimas kitų metų biudžete numatyti 5,38 proc.

Lietuvos ekonomika šiandien yra didesnė nei Baltarusijos, nors pastarojoje gyvena per 3 kartus daugiau žmonių, nei pas mus. Skaičiuojant bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui, Lietuva jau yra apie 3,5 karto turtingesnė. Tokiu pastebėjimu socialiniame tinkle dalijasi „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Artėjant naujiems metams vis dažniau kalbama apie tai, kaip keisis lietuvių pajamos ir kurioms gyventojų grupėms metai bus palankiausi. Ekonomistai sutaria, kad atlyginimai augs lėčiau nei iki šiol, tačiau dauguma gyventojų vis tiek pajus tam tikrą finansinį pagerėjimą. Vis dėlto pokyčiai bus nevienodi – vieniems jie pasijaus ženkliai labiau, nei kitiems.

Graikija per trečiąjį šių metų ketvirtį sukūrė 0,6 proc. didesnės vertės nei per ankstesnį trijų mėnesių laikotarpį bendrąjį vidaus produktą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomikos augimas spartėjo nuo 0,4 proc. balandį-birželį iki solidžiausio nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio. Pagreitį lėmė 0,7 proc. didėjęs namų ūkių vartojimas, 0,2 proc. – valstybės išlaidos, tuo tarpu verslo investcijų augimas sumenko iki 3,5 procento.

Pasak verslininko Dainiaus Dundulio, tarp valdžios ir verslo atsivėrė akivaizdi praraja – skaidrumo standartai esą skiriasi kaip diena ir naktis. Statybininko išsilavinimą turintis „Norfos“ įkūrėjas neslėpė – į valstybės tarnybą jo niekas nepriimtų, o pats vadovaujasi paprasta taisykle – sprendimai turi kažką pakeisti ir teikti malonumą, kitaip jų neverta daryti.

Lietuviai šiandien išlaidauja taip, tarsi rytojus neegzistuotų – nepaisydami geopolitinių grėsmių, infliacijos ir akivaizdžių ekonominių rizikų. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad toks beatodairiškas optimizmas gali brangiai kainuoti – vartojimas šuoliuoja, pinigų ekonomikoje daugiau nei bet kada, tačiau produktyvumas, kuris ir lemia realų šalies turtingumą, lieka vietoje.

Septyni ekspertai, kurie dar 2008 m. nuspėjo finansų krizę, šiandien vėl įspėja apie pavojus pasaulio ekonomikai. Nors ekspertai skirtingai vertina rizikas, visi mato nerimą keliančių ženklų, rašo „Bild“. JAV finansinių įstaigų rajono, Volstryto veteranas Gary Shillingas teigia bijantis naujos krizės bangos. Jis sako, kad situacija primena 2008-uosius: rinkos perkaitusios, daugėja spekuliacijų, valstybės skolos pasiekė rekordus. „Situacija yra paini. Aš nesuprantu, kur juda finansų rinkos.

Ukrainai vis sunkiau laikant gynybos linijas, generolas leitenantas Igoris Romanenko perspėja – be esminių mobilizacijos, ekonomikos ir karo padėties įstatymų pokyčių fronto stabilizuoti nepavyks. Jis ragina šalį įvesti „darbo armiją“ ir griežčiau kontroliuoti jaunimo išvykimą. Norėdama stabilizuoti situaciją fronte, Ukraina turi žengti 3 svarbius žingsnius.

Bulgarijos vyriausybė perėmė į savo rankas didelę „Lukoil“ priklausančią naftos perdirbimo gamyklą. Manoma, kad Serbija gali žengti panašiu keliu ir imtis veiksmų dėl Rusijos turto savo teritorijoje. Šie įvykiai rodo, kaip dėl Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą Rusija praranda įtaką svarbiame regione, rašo „Bloomberg“. Straipsnio autoriai primena, kad praėjusį mėnesį įsigaliojus JAV sankcijoms Rusijos naftos pramonei, Bulgarija susidūrė su rimta problema.

Ukrainos smūgių poveikis Rusijai neturi tokių pačių laiko ribojimų, kokius šiuo metu turi Ukrainos energetikos infrastruktūrą bombarduojantys rusai, pareiškė Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas. „Rusijos veiksmų poveikis aiškiai ribojamas konkrečiu laikotarpiu, o mūsų veiksmų poveikis neturi tokių laiko apribojimų, nes mes smogiame daugiausia Rusijos eksporto pajėgumams. Tai darome ne tik žiemą. Jie tai labai gerai supranta“, – „Kanalui 24“ sakė jis.

Baltijos šalyse veikiantis bankas „Citadele“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir mano, kad kitąmet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3 proc. Šių metų prognozės banko analitikai taip pat nekeičia – kaip ir rugsėjį, prognozuoja 2,5 proc. augimą. „Lapkritį atnaujinę prognozes, mes jų labai stipriai nepakeitėme (...) ir neskubame mažinti šių metų BVP prognozių.

Europos Komisija (EK) šiek tiek blogina kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę – bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų didėti 3 proc., kai gegužę prognozuotas augimas siekė 3,1 proc. Tai numatoma naujausioje EK rudens ekonomikos prognozėje. Šiemet šalies BVP augti turėtų 2,4 proc., o 2027-aisiais – 2,2 proc. Tuo metu infliacija Lietuvoje šiemet turėtų sudaryti 3,4 proc., 2026 m. – 2,8 proc., 2027 m. – 2,7 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skirs 3 mln. eurų finansavimą dirbtinio intelekto (DI) reguliacinės smėliadėžės veikloms Vilniaus, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose. Kiekvienam iš regionų bus padalinta po 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų, o projektą įgyvendins Inovacijų agentūra, pirmadienį pranešė ministerija. Jos teigimu, smėliadėžių tikslas – sudaryti galimybes Lietuvos įmonėms realiomis sąlygomis išbandyti savo DI sprendimus bei užtikrinti atitiktį su ES DI aktu.

Lapkričio 17-21 dienomis Lietuvoje lankosi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvai vadovė Kazuko Shirono (Širono) ir TVF ekspertai, kurie analizuos šalies ekonominę situaciją. Fondo atstovai nagrinės fiskalinės politikos, mokesčių, socialinės apsaugos, valstybės biudžeto planavimo ir įgyvendinimo sritis, finansų sektoriaus padėtį bei kitus klausimus, pranešė Finansų ministerija.

Rusijos invazijai užsitęsus ir frontui toliau slenkant į Ukrainos gilumą, šalis ruošiasi ilgam ir alinčiam karui: nuo dronų pramonės plėtros iki kariuomenės reformų. Tačiau didėjant nuostoliams, gilėjant politinėms krizėms ir Vakarams vis dar svarstant paramos apimtis, Kyjivą vis stipriau spaudžia ir įnirtingi mūšiai, ir vidaus įtampa. Ukrainos miestas Pokrovskas Donecko srityje yra pavojuje. Tuo pat metu Rusija stiprina atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą artėjant žiemai.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka kaip ir kiekvieną rudenį išleido įsaką dėl šalies socialinės ir ekonominės raidos tikslų kitiems metams patvirtinimo – 2026-aisiais šalies ekonomika turi augti 2,8 proc., o infliacija neviršyti 7 procentų. Prezidento įsaku taip pat numatyti pinigų politikos, ekonomikos augimo užtikrinimo, infliacijos ribojimo priemonių tikslai.

SEB mažina šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 2,5 proc., o kitų metų augimo prognozę gerina iki 3,2 proc., skelbiama naujausioje banko makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Rugpjūtį prognozuota, kad šalies ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o kitąmet – 3,1 proc. Šių metų ekonomikos augimo prognozės mažinamos dėl prastesnio nei tikėtasi trečiojo metų ketvirčio BVP rezultato. Šiemet vidutinė metinė infliacija Lietuvoje turėtų siekti 3,5 proc.

Jau visai netrukus, nuo 2026 metų sausio 1 dienos, lietuviai galės atsiimti II pensijų pakopos kaupimo lėšas. Ne paslaptis, kad gyventojai šios galimybės laukė, o II  pakopos pensijų kaupimas daugumos buvo vertinamas nepalankiai.

Kas 6-as Lietuvos gyventojas blogai vertina savo finansinę padėtį, o 3 proc. pripažįsta, kad pinigų neužtenka net maistui. „Citadele" banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad tokie duomenys atskleidžia gilėjančią visuomenės atskirtį – nors šalies ekonomika auga, dalis gyventojų susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pažymi, kad kas 5-as šalies gyventojas gyvena skurdo rizikoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pirmadienį pirmuoju vizitu lankosi Vokietijos sostinėje Berlyne, kur susitiks su potencialiais investuotojais, šios šalies įmonių ir politikos atstovais, pranešė ministerija. „Mūsų tikslas – bent 30 proc. naujų investicijų pritraukti į Lietuvos regionus, ypač stiprinant gynybos pramonę.