ekonomika

Rusijos ekonomika išgyvena „nelengvus laikus“, todėl verslui reikia galvoti apie išlaidų mažinimą. Tai pareiškė Rusijos finansų ministerijos vadovas Antonas Siluanovas, praneša leidinys „The Moscow Times“. Pareigūnas teigė, kad taupyti bando ir vyriausybė, kuri metų pradžioje susidūrė su staigiu žaliavų pajamų kritimu. Pasak „Bloomberg“, Rusijos ministrų kabinetas svarstė 10 proc. biudžeto išlaidų mažinimą nekarinėms ir neapsaugotoms sritims.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad siekiant sumažinti kuro kainų augimą, Vyriausybė planuoja laikinai sumažinti akcizą, tam panaudojant dėl išaugusių kainų surenkamas papildomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas. „Planuojame (...) turbūt dalį to, ką surinksim per papildomą PVM, nukreipt atgal, kad šiek tiek amortizuoti kainų padidėjimą kuro.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad naujausiose ekonomikos prognozėse numatomas šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo suprastėjimas. Anot jo, karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energetikos išteklių kainų šuolis nebus atspindėtas naujausiame ekonominės raidos scenarijuje, prognozuoti tikslų šių įvykių poveikį dar per anksti.

Per ateinančius 5 metus pasaulyje bus stebimas metalo, itin svarbaus akumuliatorių gamybai, deficitas, praneša „Bloomberg“. Visuotinį trūkumą sukėlė apribojimai Afrikos valstybėje, kuriai tenka daugiau nei 70 % pasaulinio tiekimo. Prekybos namų „Darton Commodities“ duomenimis, kobalto deficitas pasaulyje tęsis iki šio dešimtmečio pabaigos dėl pagrindinės gamintojos – Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) – taikomų eksporto ribojimų.

Šiandien Europos centrinis bankas (ECB) palūkanų normų nepakeitė, pripažino didėjančios infliacijos ir lėtėjančio ekonomikos augimo riziką, bet kol kas nepateikė jokių užuominų apie palūkanų normų keitimą. Kokia tikimybė, kad greta kylančių energijos ir daugelio kitų prekių bei paslaugų kainų šiemet pakils ir pinigų kaina? Vidurio Rytuose besitęsiant karui vis mažėja tikimybė, kad tai bus tik kelių savaičių kainų šokas, apsiribojantis nemaloniais skaičiais degalinių švieslentėse.

Nedarbas Jungtinėje Karalystėje (JK) tebesilaiko aukščiausiame per penkerius metus lygyje, parodė ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) duomenimis, nedarbo lygis lapkričio–sausio mėnesiais sudarė 5,2 proc., o darbo užmokesčio augimas sulėtėjo. Britų verslo atstovai įspėja, kad ekonominės pasekmės, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose ir dirbtinio intelekto diegimu, gali dar labiau susilpninti įdarbinimą.

Naftos ir dujų kainų kilimui dar padidinus nuogąstavimus, kad karas Artimuosiuose Rytuose pakurstys infliaciją ir slopins ekonomikos augimą, Europos akcijų indeksai ketvirtadienį toliau smunka. Frankfurto indeksas DAX nuo sesijos pradžios smuko 3 proc., Londono FTSE 100 – 2,9 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 2,3 procento. Auksas ir sidabras atpigo atitinkamai daugiau nei 6 proc. ir 13 proc.

Švedijos centrinis bankas (Riksbankas) ketvirtadienį nepakeitė savo pagrindinės palūkanų normos, kuri, kaip ir anksčiau, sudaro 1,75 proc., tačiau pažymėjo, kad dėl karo Artimuosiuose Rytuose jo prognozės tampa „labai neaiškios“. Centrinis bankas „nusprendė nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri sudaro 1,75 proc., ir ši norma dar kurį laiką turėtų išlikti šiame lygyje“, teigiama banko pranešime. „Tačiau šios prognozės dėl karo Artimuosiuose Rytuose tampa labai neaiškios“, – pridūrė bankas.

Demografiniai pokyčiai Baltijos šalyse jau šiandien tyliai perbraižo ekonomikos ateitį. Mažėjantis gimstamumas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir vėliau priimami svarbiausi gyvenimo sprendimai keičia ne tik visuomenės struktūrą, bet ir darbo rinką, vartojimą bei finansų sistemą. Lietuvoje visuomenė sensta beveik dvigubai greičiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje, o iki 2050 m. ji gali tapti viena vyriausių Europoje.

Déjà vu, išvertus iš prancūzų kalbos reiškia „jau matyta“ – kai įvykiai ar potyriai kartojasi. Praėjus kiek daugiau nei ketveriems metams po Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos sukeltos energetikos krizės Europoje, situacija ir vėl stebėtinai panaši. Sparčiai kylantys skaičiai degalinių švieslentėse, nerimas dėl trūkstamų dujų saugyklose ir kito šildymo sezono, diskusijos dėl subsidijų bei baimė dėl laukiančios infliacijos – puikiai tiktų ir 2022 metų situacijai apibūdinti.

Dėl JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu kasdien gilėja didelio masto energetikos krizė. Naftos ir dujų gavybos pajėgumų bei naftos perdirbimo infrastruktūros apšaudymai Persijos įlankos valstybėse, visiškai užsmaugtas Hormuzo sąsiauris ir sutrikdyta energetikos nešėjų logistika, išaugęs neapibrėžtumas kaitina žaliavų ir finansų rinkas. Stengdamiesi stabilizuoti situaciją, ekonominės politikos formuotojai ima svarstyti atsako priemonių paketus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Viena didžiausių žemės ūkio ir maisto gamybos grupių Baltijos šalyse „Akola group“ įsigys iki 500 tūkst. savo akcijų už 900 tūkst. eurų. „Akola group“ valdyba, įgyvendindama pernai spalį priimtą akcininkų sprendimą, kovo 10 dieną priėmė sprendimą supirkti savas paprastąsias vardines akcijas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė įmonė.

Naftos kainos pasaulyje šiuo metu sparčiai kyla dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose: 90 proc. sumažėjo tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauryje, kuriuo keliauja penktadalis pasaulio naftos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šoko į viršų ir degalų kainos Lietuvoje bei visoje Europoje. Ekonomistai įspėja: jei dabartinė tendencija nesikeis, brangs ne tik kasdienės prekės, bet ir kelionės į užsienį.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių ES šalyse, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 3,1 proc., sparčiau jis augo tik Lenkijoje (3,6 proc.), Kroatijoje (3,3 proc.), Kipre (4,5 proc.), Maltoje (6,4 proc.) Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc.

2026-uosius Lietuva pasitiko tebesitęsiant geopolitiniam neapibrėžtumui regione. Valstybėms tenka derinti saugumo, socialinius ir ekonomikos stiprinimo prioritetus, todėl ypač svarbus tampa ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir pačių gyventojų finansinis pasirengimas.

Antradienį naftos kainos toliau kyla į viršų, investuotojams stebint padėtį Artimuosiuose Rytuose, kur JAV ir Izraelis toliau bombarduoja Iraną, o Teheranas toliau smūgiuoja kaimyninėms šalims. Karas Irane sutrikdė energijos išteklių tiekimą, nes svarbus Hormūzo sąsiauris yra faktiškai uždarytas, nukentėjo energetikos infrastruktūra. Tarptautiniu etalonu laikomos „Brent“ naftos barelio kaina šoktelėjo daugiau nei 8 proc. iki pasiekė 85,12 JAV dolerio – didžiausio lygio nuo 2024 m. liepos.

Praėjusių metų Lietuvos ekonominiai rodikliai – geri, aiškina verslininkas Robertas Dargis. Tačiau besitęsiantis karas ir geopolitinis neapibrėžtumas kelia klausimų dėl pasaulio ekonominės ateities. Kokį poveikį mažėjantis gimstamumas turės Lietuvos ekonomikai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo verslininkas Robertas Dargis.

Bitkoino vertė per 4,5 mėnesio krito beveik 50 proc. Pasak ekonomistų, tokį nuosmukį sukėlė geopolitiniai neramumai ir agresyvi Jungtinių Valstijų politika – esą investuotojai šiuo metu mieliau renkasi auksą nei skaitmenines valiutas. Prie svarbiausių kriptovaliutų nuosmukio priežasčių prisidėjo ir incidentas Pietų Korėjoje, kai vietos birža per klaidą klientams išdalijo bitkoinų už 40 mlrd. dolerių. Pietų Korėją supurtė kriptovaliutų skandalas.

Lenkijos pramonės gamyba praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,5 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS), remdamasi negalutiniais duomenimis. Toks rezultatas užfiksuotas po šuolio 7,3 proc. gruodį ir prasilenkė su nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų prognozėmis, kurių vidurkis buvo augimas 2 procentais.

Pavasario sesijoje prezidentas Seimui siūlys būdus didinti Lietuvos ekonomikos augimą – teiks projektus, kurie leis į ekonomiką įlieti daugiau gyventojų sąskaitose laikomų lėšų, taip pat pramonės bendrovėms sudarys sąlygos elektros energiją rinkoje įsigyti pigiau. „Prezidentas teiks įstatymus, kurie reikšmingai paspartintų ekonomikos augimą“, – Prezidentūroje trečiadienį sakė V. Augustinavičius.

Lenkija per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sukūrė palyginamosiomis kainomis 4,0 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), rodo nacionalinės statistikos tarnybos ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Rezultatas, pranokęs nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų ekonomistų prognozių vidurkį (3,9 proc.

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m., rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui.

Gimstamumo rodikliai Lietuvoje toliau mažėja, o demografai perspėja, kad visuomenė sparčiai sensta ir ilgainiui tai gali turėti rimtų pasekmių šalies ekonomikai, darbo rinkai bei socialinei sistemai. Vis dažniau keliami klausimai, kokių sprendimų reikia imtis jau dabar, kad būtų išvengta dar gilesnės demografinės krizės ateityje.

Daugeliui europiečių pesimistiškai vertinant situaciją pasaulyje, Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu – vienas nuosaikiausių, ekspertai tokią situaciją sieja su sparčiai augančia ekonomine gerove. „Lietuvos gerovė pastaraisiais metais sparčiai augo. Jeigu kalbėtume apie darbo užmokestį, pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus ir viešajame, ir privačiame sektoriuje augimas buvo kiekvienais metais didesnis negu 10 proc., bendrasis vidaus produktas ir kiti rodikliai gerokai augo.

Pastaruosius kelerius metus euro zonos ekonomikos dinamika nedžiugino – BVP augimas balansavo ties stagnacijos ir recesijos riba. Rinkos dalyviai, regis, prie šios situacijos priprato, o viešojoje erdvėje euro zonos ekonomika dažnai buvo akcentuojama kaip silpna. Vis dėlto, tikėtina, kad ji šiuo metu yra pasiekusi didžiausią įtampą, o artimiausiu metu matysime vis daugiau pozityvių signalų.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant muitais, ekonomistai svarsto apie nusistovėjusios pasaulio tvarkos griūtį. Kaip pasikeitęs Europos Sąjungos ir JAV santykis paveiks Lietuvą? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dr. Nerijus Mačiulis. Bent iš antraščių galima susidaryti tokį įspūdį, kad vyksta šimtmečio geopolitiniai lūžiai.

Nuo 2025 metų pabaigos socialinėje erdvėje vis dažniau pasirodo analitinės prognozės, perspėjančios apie galimus iššūkius Rusijos ekonomikai 2026 metais. Analitikai atkreipia dėmesį, kad Rusijos ekonomika lėtėja, o sankcijų pasekmės tampa vis labiau juntamos. Ypač jautriu veiksniu laikomos krentančios naftos kainos, tiesiogiai veikiančios valstybės biudžeto pajamas. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Atlyginimai Lietuvoje šiemet sparčiau augs tose srityse, kur didesnės įtakos turi minimalus atlyginimas (MMA), sako SEB banko ekonomistas.  „Labiau algos augs ten, kur pats algų lygis yra mažesnis, kur minimalus darbo užmokestis yra svarbesnis – apgyvendinimas, administracinės paslaugos, statyba. Lėčiau augs ten, kur algos yra didesnės – IT sektorius, finansai, profesinės paslaugos“, – naujausių SEB makroekonominių prognozių pristatyme kalbėjo Tadas Povilauskas.

Dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų maisto kainos šiemet turėtų mažinti infliaciją, tačiau ją didins didesni kuro, tabako ir alkoholio akcizai, vartojimo augimas dėl atsiimtų lėšų iš pensijų fondų, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak analitiko, slopstanti maisto infliacija turėtų atsverti augančias kai kurių paslaugų ir prekių kainas.

 Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB nepakeitė 2026 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės ir toliau mano, kad ekonomika šiemet augs 3,2 procento. 2027 metų BVP augimo prognozė taip pat nekeičiama – 2,1 proc., skelbiama antradienį paskelbtoje banko „Nordic Outlook“ apžvalgoje.

Užfiksuotas naujas aukso kainos rekordas – už unciją mokama daugiau nei 5 tūkst. JAV dolerių. Aukso karštligė įsisuko dėl Donaldo Trumpo, kurio grasinimai ir neapibrėžti veiksmai toliau gąsdina investuotojus. Pasak ekspertų, aukso kaina ir toliau gali kilti. Didžiojo Stambulo turgaus vitrinose – gausybė aukso. Sunku atitraukti akis nuo vėrinių, pakabukų, apyrankių, auskarų, žiedų ir kitų papuošalų.

Antroji Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų dalis turėtų Lietuvą pasiekti įgyvendinus dar kelias reformas. Tarp jų – viešojo transporto efektyvinimas, energetikos projektai bei valstybinių IT sistemų atnaujinimas. Apie tai, kas dar turi būti padaryta, kokios rizikos išlieka ir kada realiai galima tikėtis likusio finansavimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Didžiausias įtampas šalies ekonominėms strategijoms kelia ne idėjų trūkumas, bet susidūrimas su visuomenėje nusistovėjusiomis normomis, Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo trečiosios sesijos metu teigė įvairių sričių lyderiai.  Diskusijos metu ekspertai ne kartą kėlė klausimą, kiek visuomenė yra pasirengusi priimti sprendimus, kurie ekonomiškai racionalūs, bet socialiai nepatogūs. Buvo pabrėžta, kad be aiškaus socialinio susitarimo net ir logiškiausios reformos ima strigti.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika auga gana greitai ir jos artimiausios perspektyvos yra šviesios. Tačiau grėsmės iš Rusijos ir JAV niekur nedingsta. O labiausiai Lietuvos gyventojus gali neraminti toliau sparčiai augančios kainos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sako, kad nors Lietuvos ūkis šiemet turėtų augti sparčiausiai regione, kainų augimas taip pat bus didesnis nei kaimyninėse šalyse. Ekonomikos apžvalgos pristatymas vyko Vilniuje, „Swedbank“ centrinėje būstinėje.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė kritikuoja per plačiai atvertas galimybes pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos, teigdama, kad tai griauna sistemos patikimumą.

Centrinio banko pastangoms pažaboti kainų kilimą, regis, davus rezultatų, metinė infliacija Rusijoje 2025 metais smarkiai sumažėjo, parodė valstybinės statistikos agentūros paskelbti duomenys. Gerokai padidėjus vyriausybės karinėms išlaidoms, kurios iš pradžių paskatino Rusijos ekonomikos augimą, bet taip pat pakurstė spartų vartotojų kainų kilimą, Rusijos centrinis bankas beveik dvejus metus laikė bazinę palūkanų normą 20 proc. artimame lygyje.

„Eurobarometro“ duomenimis, gyvenimu Lietuvoje patenkintų gyventojų skaičius išaugo 5 proc. ir pirmą kartą pranoko Europos Sąjungos vidurkį. 39 proc. apklaustųjų didžiausia problema įvardijo infliaciją. Kokie ekonomiškai bus 2026 metai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.  Ar lietuviai 2025 metais gyveno geriau, nei 2024 metais? I. Genytė-Pikčienė: Gerovę pamatuoti nėra paprasta.

Vienas iš svarbiausių šios Vyriausybės akcentuojamų prioritetų – Lietuvos regionų stiprinimas, o tam Vyriausybė skiria papildomų lėšų. Visgi ne paslaptis, kad šiuo metu beveik pusę Lietuvos BVP generuoja Vilniaus regionas (2024 m. – 45,8 proc. viso šalies BVP). O kaip teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, artimiausiu metu tikėtina, kad regionų ekonomika netgi gali mažėti.

Nuo 2026 metų žmonės gali atsiimti pinigus iš antrosios pensijų pakopos. Šiuo metu daugelį žmonių kamuojantis klausimas: kaupti toliau ar pasitraukti iš pensijos kaupimo II pakopoje? Užsienyje dirbantys letuviai dalijasi savo pensijos kaupimo istorijomis ir klausia, kaip tokiems žmonėms geriausia elgtis. Apie šią reformą, investicijas ir anuitetus „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo ekonomistas, Vilniaus universiteto tarybos pirmininkas ir „Axiology“ vadovas Marius Jurgilas.

Prasidėjus naujiems 2026 metams, BNS pristato svarbiausius Lietuvoje įgyvendinamus strateginius Vyriausybės, Vilniaus savivaldybės, valstybinių ir privačių įmonių verslo bei nekilnojamojo turto plėtros projektus bei tarptautinius teismų procesus šiais metais.

Įsigaliojo II pensijų pakopos reforma. Privataus kaupimo dalyviai jau gali teikti prašymus nutraukti kaupimą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. 2026 m. kaupiantys pensijai II pakopoje atsiduria kryžkelėje – kaupti toliau ar palikti kaupimą? Šiuo metu pensijų kaupime dalyvauja 1,42 mln. asmenų. Nors šiam sprendimui galios 2 metų terminas, lietuviai nelaukia – jau nuo pirmųjų dienų eina į fondų valdytojų padalinius, o tūkstančiai puolė prie kompiuterių tikrinti savo II pakopos paskyrų.

Lietuvą kitą savaitę turėtų pasiekti beveik pusę milijardo eurų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) plano lėšų, skelbia portalas „Verslo žinios“. Pernai rugpjūtį Lietuva pateikė Europos Komisijai (EK) ketvirtąjį prašymą išmokėti dalį šaliai numatytų fondo pinigų. Jame nurodyta, kad Lietuva įvykdė 40 įsipareigojimų, kuriuos ji prisiėmė 2021 m., kai ES valstybių vadovų iniciatyva buvo sukurtas RRF planas.

Nuostoliai dėl ekonominių nusikaltimų Rusijoje 2025 m. sausio-lapkričio mėn. siekė apie 4 mlrd. dolerių (apie 3,7 mlrd. eurų) ir sumušė ankstesnius „rekordus“ bei sumažino Rusijos investicinį patrauklumą net vadinamosioms draugiškoms šalims. Apie tai savo interneto svetainėje skelbia Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba. Pagal užfiksuotų nusikaltimų skaičių dominuoja sukčiavimas, turto iššvaistymas ir pasisavinimas, taip pat neteisėtos finansinės operacijos.

Darbo jėgos mažėjimas, emigracija ir senėjanti visuomenė yra pagrindiniai veiksniai, ribojantys net ir ambicingiausius šalies ekonomikos planus, surengtos Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo pirmosios sesijos metu teigė įvairių sričių lyderiai. „Oficialiai yra prognozuojama, kad 2050-tais metais Lietuvoje bus 2,2 mln.

Seimo narys, buvęs „darbietis“ Viktoras Fiodorovas įsteigė politinį komitetą „Kėdainiai – visų“. Anot steigėjų pranešimo, jam priklauso apie 100 šios savivaldybės gyventojų. „Komitetas telkia vietos žmones realiems sprendimams ir tikriems pokyčiams Kėdainių rajone“, – teigiama pranešime. Komiteto pirmininku išrinktas V. Fiodorovas, šiuo metu dirbantis Seimo Ekonomikos komitete, taip pat vadovaujantis Seimo Mišriai grupei bei Etikos ir procedūrų komisijai.

Nekilnojamojo turto, automobilių, pelno – ekonomistas Algirdas Bartkus prognozuoja, kad šiuos mokesčius valdžia dar padidins ateinančiais metais. Ar turime planą, kaip gyvensime 2026-aisiais ir kas mūsų laukia? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vilniaus universiteto ekonomistu Algirdu Bartkumi ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu, ekonomistu, Žinių radijo laidos „Ekonominiai pietūs“ vedėju Mariumi Dubnikovu.

Lietuviai niekada anksčiau nebuvo tokie patenkinti savo gyvenimu kaip dabar – tai atskleidžia naujausias „Eurobarometro“ tyrimas. Gerai jaučiasi net 88 procentai gyventojų ir šis skaičius viršija Europos Sąjungos vidurkį. Gatvėje sutikti praeiviai priduria – džiaugtis padeda kokybiškas laikas su šeima, sveikata ir paprasti kasdieniai dalykai. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kitąmet Lietuva svajoja apie investicijų lietų elektronikoje ir kelionėse, bet realybė kandžioja: tiesioginės užsienio investicijos subliūkšo 16 kartų, NT rinka klumpa, o patys didžiausi investuotojai ramiau skolinasi Lietuvai nei JAV – ar sugebėsime neprisidirbti patys sau didesnių bėdų nei karas ar geopolitika? Kokios yra kitų metų ekonomikos prognozės ir ką rekomenduoja ekspertai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas.

Naujienų agentūra BNS pateikia svarbiausius, jos požiūriu, 2025 metų Lietuvos ekonomikos ir verslo įvykius.  Sausis  1 d. Minimali mėnesio alga padidėjo 12 proc. (114 eurų) iki 1038 eurų (iki mokesčių), vidutinė senatvės pensija – apie 12 proc. (73 eurais) iki 673 eurų. Pelno mokestis padidėjo 1 procentiniu punktu iki 16 proc. Visuomeninis elektros tarifas išaugo maždaug 4 proc., gamtinės dujos didesniems buitiniams vartotojams pabrango 17-18 proc.