Apie tai laidoje diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.
Kodėl dyzelino kaina taip pakilo?
Donaldas Trumpas sako: „Ukraina kalta.“ Vakarai sako, kad pats D. Trumpas kaltas. Kiti ekspertai sako, kad karas ilgai neužbaigtas. O kaip jums atrodo, kur čia šuo pakastas, kad dyzelino kaina taip pakilo?
V. Jankauskas: Čia yra daugiau priežasčių. Pirmiausia pasakykime taip: dyzelinas yra, kaip čia pavadinus, ekonomikos arkliukas, varomoji jėga. Jo kaina labai priklauso nuo paklausos, o dyzelino paklausa yra labai sunkiai reguliuojama. Tai kokios priežastys, kad taip atsitiko?
Jeigu pažvelgtume į senesnę istoriją, Europoje labai sumažėjo naftos perdirbimo pajėgumai. Daugiau kalbėkime apie Europą, nors amerikiečiai irgi dabar labai dejuoja, nes pas juos dyzelinas degalinėse pabrango beveik iki pusantro euro už litrą, skaičiuojant mūsų pinigais.
Rudenį visada dyzelino kaina šiek tiek pakyla, nes padidėja ūkininkų poreikis.
V. Jankauskas: Tai viskas susideda. Dyzelino poreikio net negalima lyginti su benzino, nors atrodė, kad benzinas Europoje labai reikalingas. Dyzelinas reikalingas sunkvežimiams, traktoriams, statybinėms mašinoms – viskas važiuoja dyzeliniu kuru. Ta paklausa, kaip dar kartą sakau, yra visai neelastinga. Jo negali tiesiog pakeisti kažkuo kitu.
Grįžkime prie to, kad Europa po truputį mažino savo perdirbimo pajėgumus. Naftos perdirbimo gamyklos užsidarinėjo, neatlaikydamos konkurencijos. Antras dalykas – Europa, kadangi neturėjo pakankamai dyzelino, daug jo importuodavo. Pagrindinė importo kryptis buvo iš Rusijos.
Jeigu prieš 22 metus Europa iš Rusijos importuodavo 30 milijonų tonų, tai jau prasidėjus karui, 2023 metais, importavo tik 3 milijonus. Tai reiškia, kad šis srautas labai sumažėjo. O dar kas? Dabar tas karas. Karas pirmiausia padidino naftos kainas, o paprastai dyzelino kainos sekdavo naftos kainomis.
Dabar matome, kad jos galbūt net dvigubai sparčiau augo. Jeigu, kaip minėjau, dabar nafta kainuoja 105 dolerius, o „Brent“ nafta pakilo nuo maždaug 60–70 dolerių, tai, jeigu nafta pabrango apie 40 proc., dyzelinas – apie 80 proc.
Tai susiję su trūkumu, su tuo, kad praradome tas rinkas, ir pagaliau su tuo, kad užsidarė Hormuzo sąsiauris. Dar blogiau – dabar padėtis pasunkėjo dėl to, kad kyla problemų ir kitame kanale, per kurį kroviniai plaukdavo per Raudonąją jūrą.
Kadangi hučiai kontroliuoja pakrantę ar salas, ten irgi kyla didelė grėsmė. Be to, jie susprogdino Saudo Arabijos naftotiekio objektą, kuris vedė būtent į tą pusę. Tiesa, sakoma, kad galbūt tai buvo ne pats naftotiekis, o tik siurblinė ir ją galbūt pavyks atstatyti. Štai čia viskas taip sutapo.
Dyzelino kainų šuolio priežastys
Kaip jūs vertinate tai, ką pasakė Vidmantas? Žmonės supranta – karas kaltas, kad nafta kyla, bet dabar kuris karas? Kas, jūsų nuomone, labiausiai kaltas?
I. Genytė-Pikčienė: Visų pirma, apskritai reikia akcentuoti, kad naftos rinka yra labai neefektyvi, labai geopolitiškai nestabili ir kiekvienas karas įneša savo dedamąją. Iš tikrųjų net ir nelengva pamatuoti.
Profesorius labai gerai paminėjo, kad, stebint būtent naftos perdirbimo rinką, irgi matome, jog yra susikaupę labai rimti disbalansai, nes perdirbimo maržos šiuo metu yra rekordinės – pasiekti istoriniai rekordai. Atitinkamai tai rodo, kad abu karai turi įtakos.
Viena vertus, Hormuzo sąsiaurio blokavimas ir kiti sutrikdyti būdai išvežti degalus, dyzeliną iš Persijos įlankos turi įtakos. Kita vertus, žinoma, Rusijos tiekimas irgi kažkiek papildydavo tą susisiekiančių indų sistemą. Juk Kinija, Indija tikrai nebrokuodavo rusiškos naftos produktų, juos importuodavo, todėl bendra visuminė pasiūla buvo didesnė.
Ukrainos dronų įtaka čia irgi matoma – jie atlieka efektyvų darbą, kuris atitinkamai mums kainuoja brangiau. Ką svarbu paminėti apie Lietuvos automobilių parką – matyt, tie signalai, kuriuos mes dešimtmečiais sugėrėme kaip visuomenė, kad dyzelinas ilgą laiką buvo pigesnis, formavo mūsų sprendimus įsigyti dyzelinius automobilius. Dabar tai turi rezultatą.
Lietuva vis dar išsiskiria pakankamai senu automobilių parku, o tie pokyčiai, natūralu, nevyksta labai greitai, nes naują automobilį įsigyti nėra taip paprasta. Tam sprendimui reikia pribręsti, ne kiekvienas namų ūkis gali pakankamai greitai reaguoti į tokius staigius, neprognozuojamus energetinės krizės poveikius, kuriuos šiemet patiriame.
Kita vertus, tie nepalankūs poveikiai keis mūsų elgseną. Jie, matyt, skatins didesnę automobilių parko transformaciją, nes būtent aukštos degalų kainos, tokia skausminga finansinė patirtis, katalizuoja tuos, kaip minėjau, inertiškus mūsų, kaip vartotojų, elgsenos prioritetus ir tendencijas.
Ar pavyks grįžti prie senų dyzelino kainų?
Jeigu taip atsitinka, kad bent laikinai nebeatakuojami energetikos objektai arba apskritai karas sustoja, ar situacija greitai grįžta į prieškrizinį lygį ir vėl turime 40 centų mažesnę dyzelino kainą? Kaip jums atrodo?
V. Jankauskas: Man atrodo, kad dabar jau tikrai įklimpome ilgesniam laikui. Turbūt dar ne viską paaiškinau. Europos Sąjunga labai smarkiai sumažino dyzelino importą iš Rusijos, tačiau vis tiek importuojame dyzeliną, pagamintą iš rusiškos naftos.
Pasižiūrėkite: praėjusiais metais, o gal net ir šiais, didžiausia rinka, iš kurios Europos Sąjunga importavo dyzeliną, nustebsite, buvo Indija. O iš kur Indijoje nafta? Iš tos pačios Rusijos. Tai štai čia ir buvo toks žaidimas.
Šiuo atveju Trumpas gal ir teisus. Keistai atrodo, kad jis prašo nebombarduoti Rusijos, nes mes tą rusišką naftą, nors ir netiesiogiai, vis tiek naudojome. Dar vienas dalykas – galime prisiminti, kad Vokietija „Družbos“ vamzdžiu vis dar gaudavo rusišką naftą, kol lenkai nesusprogdino to vamzdžio. Ir iki šių metų turbūt dar ta nafta tekėjo.
Tai reiškia, kad mes išsisukdavome, nors buvo labai griežtai pasakyta, importas labai sumažintas, o dabar netgi priimtas planas, sprendimas, kad nuo kitų metų pabaigos iš Rusijos visiškai nebus galima importuoti jokių naftos produktų.
Bijau, kad šiuo atveju reikia daryti taip, kaip padarė amerikiečiai, priimdami labai griežtą sprendimą – žiūrėti, kas yra tarpininkai, kad ir jie tuo nesinaudotų. Kas iš to, jeigu sakysime, kad neimportuojam, jeigu atsiras tarpininkai ir per juos vis tiek reikės importuoti, tik daugiau mokėti?
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
