Be to, Vyriausybė turėtų geriau kovoti su šešėline ekonomika ir pamažu naikinti subsidijas iškastiniam kurui.
„2026 metų ataskaitoje įvertintas spartus Lietuvos rizikos kapitalo ekosistemos augimas ir solidi pažanga plėtojant atsinaujinančią energetiką. Akivaizdi ir RRF investicijų ir reformų nauda. Nepaisant sudėtingos situacijos visame pasaulyje, Lietuvos ekonominė situacija atrodo gana tvirtai – prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2026 metais augs 3 proc., o 2027 metais – 2,1 proc.“, – pranešime sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Pasak EK, reformas Vyriausybė galėtų įgyvendinti panaudodama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšas.
„Tai galėtų apimti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčių reformas, specialių mokesčių režimų racionalizavimą, kovą su šešėline ekonomika ir laipsnišką subsidijų iškastiniam kurui panaikinimą“, – rašoma EK trečiadienį pateiktose šių metų Lietuvai skirtose rekomendacijose.
Pasak EK, šalies rizikos kapitalo ekosistema auga sparčiausiai regione, tačiau nepakankamos verslo inovacijos stabdo augimą, o įmonėms sunku gauti finansavimą.
„Konkurencingumą galėtų padidinti investicijoms skirtų santaupų (įskaitant papildomą kaupimą pensijai) didinimas, finansų rinkų vystymas, mokslo ir verslo ryšių stiprinimas ir savivaldybių bendradarbiavimo gerinimas“, – teigia Komisija.
EK teigimu, sumažinti pragyvenimo išlaidas ir dar labiau sustiprinti energetinį saugumą galėtų tinklo atnaujinimas, pastatų renovacija, elektrifikavimas ir investicijos į viešąjį transportą.
„Nors Lietuva investuoja į sveikatos infrastruktūrą pagal RRF planą, sveikatos priežiūros rezultatai nesiekia ES vidurkio, prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas yra didelis, o kaimo vietovėse trūksta sveikatos priežiūros paslaugų. Padidinus galimybes naudotis sveikatos bei ilgalaikės priežiūros paslaugomis ir galimybes gauti gydytojų bei slaugytojų paslaugas, būtų galima pailginti gyvenimo trukmę“, – rašoma rekomendacijose.
Be to,nepaisant bendrojo ugdymo sistemos modernizavimo, atotrūkis švietimo srityje neišnyko, o miesto ir kaimo mokyklų moksleivių pasiekimai ir toliau yra skirtingi.
„Siekiant įgūdžius suderinti su darbo rinkos poreikiais ir padidinti užimtumą, reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą, taip pat skatinti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos programas ir profesinio mokymo reformas“, – teigia EK.
Didėjant skurdui ir nelygybei, ypač atokiuose regionuose, sumažinti skirtumus galėtų tinkamesnė socialinės apsaugos politika, įskaitant socialinio būsto programas, bei didesnė jos aprėptis, taip pat geresnė socialinių paslaugų stebėsena, teigia EK.
„Dabartinė geopolitinė padėtis ir Rusijos kaimynystė dar labiau aštrina šiuos ekonominius ir socialinius iššūkius, kelia saugumo riziką Lietuvai ir kitoms šalims prie ES rytinės sienos“, – rašoma EK pranešime.
