Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Vilniaus universiteto profesoriai Teodoras Medaiskis ir ekonomistas Romas Lazutka.
Kaip toliau elgtis tiems žmonėms, kurie dar nepasitraukė arba kurie yra II-oje pakopoje? Ką daryti toliau? Kiek laukti, kada nutraukti?
T. Medaiskis: Aš tai manau, kad iš viso šito perversmo nereikėjo daryti. Reikėjo daryti tai, ką Konstitucinis Teismas ir pasakė. Iš tikrųjų gal ir pats žmogus galėtų įsivertinti, kada dalyvavimas netikslingas, pavyzdžiui, sunki liga ar dar kažkas, kada dalyvavimas apsunkintas.
Šituo požiūriu, jeigu tos sąlygos ir yra, kada tikrai netikslinga dalyvauti, kada apsunkintas dalyvavimas, galbūt iš tikrųjų verta ir trauktis, pasiimti tą dalį tų pinigų, o šiaip tai aš manyčiau, kad tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kokia yra dabar, ypač reikėtų galbūt vis dėlto santūriai elgtis ir pasitikėti profesionaliais investuotojais, kurių pareiga yra gelbėti jūsų pinigus – investuotojų darbas toks
Ar jūs patys mokėsite šitą padaryti geriau? 1/10 gal mokės – likusieji turėtų pasitikėti pensijų fondais. Aš tai manyčiau, kad iš viso trauktis netikslinga, išskyrus tuos atvejus, kada apibrėžta ir tikrai būtų tikslinga, bet tai yra nedaug atvejų. Tas dabartinis pasitraukimas tikrai yra per didelis ir bus, ko gero, dar didesnis.
Ar verta laukti ir tikėtis didesnės grąžos?
Kaip jūs atsakytumėte kaip ekspertas ir specialistas? Ką daryti toliau tiems, kurie liko ir dar galvoja?
R. Lazutka: Žmonės turėtų žinoti – viskas palikta rinkoms veikti. Netgi tie profesionalūs investuotojai patys negali pasakyti, ką pasakys prezidentas Donaldas Trumpas po savaitės ar po mėnesio. To niekas nuspėti negali, bet rinkos į tai reaguoja. Yra ir daugybė kitų veiksnių, į kuriuos jos reaguoja.
Žmonės turėtų žinoti, kad ten yra tokia sistema. Jeigu jiems rūpi turėti pinigus ir kad jie bent nesumažėtų – nors palūkanos gal bus mažos, o gal jų visai nebus, bet bent jau atsiimsite tiek, kiek pasidėjote – tai tam yra banko indėlis. Jeigu norite, kad būtų bent palūkanos, tada reikia dėti terminuotą indėlį. Dabar tos palūkanos siekia apie 2-2,5 proc., tada žinai, kad atsiimsi viską, nes tie indėliai yra apdrausti. Tuo tarpu pensijų fondų turtas niekur nėra apdraustas – tokia jo prigimtis, jis gali svyruoti. Žmonėms reikėtų tai skirti ir apsisprendžiant dalyvauti prisiimti tą riziką.
II-oji pakopa tuo ir skiriasi nuo I-osios, t. y. nuo „Sodros“, kad „Sodroje“ tą riziką prisiima valstybė arba visi mokesčių mokėtojai. Prisimename, kai buvo didžioji krizė 2009–2010 metais, pensijos buvo šiek tiek sumažintos, gal 5 proc., bet paskui valstybė vis tiek turėjo jas atstatyti ir atstatė, o tai buvo krizė, kai ekonomika krito 15 proc. Dabar ekonomika auga, o tas II-osios pakopos turtas svyruoja. Reikia žinoti, kur dalyvauji, juolab kad privalomo dalyvavimo nėra.
Kitas dalykas dėl patarimų: man atrodo, kad viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje per daug bandoma patarinėti žmonėms, ką daryti su tais savo pinigais. Vidutiniškai dabar sukaupta apie 7-8 tūkst., apie pusę jų, kaip minėjo kolega, bus grąžinta „Sodrai“, žmogus pasiims 3-4 tūkst.
Ar reikia žmogui patarinėti, kur dėti tuos 3 tūkst.? Tai yra 2-3 mėnesio algos. Kaip žmonės gyveno iki šiol? Dauguma gyventojų Lietuvoje turi santaupų. Tyrimai rodo, kad apie 37 proc. gyventojų neturi santaupų iki skurdo ribos, t. y. iki 700 eur., bet visi kiti turi: turi nuo 4 iki 40 ir daugiau tūkst. Jie kažkaip susitvarko be mano patarimų, tad tikrai nesiimsiu patarinėti, ar žmogui už tuos kelis tūkst. pirkti automobilį vietoj 18 metų senumo 8 metų senumo, ar važiuoti į Turkiją su vaikais paaugliais, jei iki šiol neturėjo galimybės išvažiuoti – žmonės su tuo susitvarko.
Svarbūs yra bendrieji principai. Gydytojai per televizorių juk irgi negydo kiekvieno žmogaus, bet jie pasako esminius principus: pavyzdžiui, kad reikia valgyti daugiau salotų, o ne saldumynų. Taip pat ir mes galime pasakyti, kad tai yra rizikinga sistema. Kai į ją einate, žinokite, kad prisiimate riziką.
Yra kitos, mažiau rizikingos sistemos – taupymas ar kiti būdai pinigams išsaugoti. Esminis mano patarimas visiems, kurie dalyvauja ar nedalyvauja: spauskite valdžią, kad „Sodros“ pensijos būtų didinamos ir jos būtų adekvačios pagal mūsų ekonominio išsivystymo lygį. Tai turėtų būti pagrindinė garantija, o ten, II-oje pakopoje, kiekvienas rizikuoja kaip nori.
T. Medaiskis: Tik tiek, kad tie 3 tūkst. galėtų virsti 30 tūkst., o jeigu jau pasiėmėte – tikrai nebevirs, bet gal ir taip nevirs – čia jau toks dalykas.
R. Lazutka: Taip, bet jie tuo pačiu ir gali dar labiau nuvertėti, po šios krizės gali prasidėti karas dar kur nors, be to, dabar yra didelė infliacija. Kai 2022 metais buvo didelė infliacija, pensijų fondų grąžos buvo -20 proc. Galima prarasti ir tai, ko dabar nespėjai pasiimti. Niekas negali to pasakyti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
