Šiuo metu, kiekvienas asmuo, kuris pretenduoja į valstybinę pensiją ir tuo pačiu metu į kitą valstybinę (pavyzdžiui, statutinę ar kitą specialiąją) pensiją, privalo pasirinkti tik vieną iš jų.
Visgi Seimo narys Domas Griškevičius su tokia tvarka nesutinka, todėl įregistravo įstatymo pataisą, kuria siūlo panaikinti pasirinkimo principą antrojo laipsnio valstybinių pensijų atveju ir įtvirtinti teisę gauti dvi valstybines pensijas, kai jos paskirtos skirtingais pagrindais.
„Jeigu asmuo turi kelis skirtingus valstybės pripažintus nuopelnus, nėra pagrindo riboti jo teisės gauti už kiekvieną jų paskirtą pensiją. Vienos pensijos gavimas nepanaikina kito nuopelno, todėl siūloma nustatyti, kad gyventojas turėtų teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją nepriklausomai nuo kitų jam priklausančių valstybinių pensijų“, – projekto aiškinamajame rašte pažymi D. Griškevičius.
Jei šios pataisos būtų patvirtintos, daugiavaikė motina ar tėvas, kartu turintys teisę į kitą valstybinę pensiją, galėtų gauti abi.
Taip pat tokia tvarka galiotų ir garbės donorams, laisvės kovų dalyviams, olimpinių ar paralimpinių pasiekimus turintiems asmenims.
Anot Seimo nario, tokia tvarka užtikrintų lygiateisiškumą tarp visų antrojo laipsnio pensijų gavėjų grupių bei proporcingą ir nuoseklų valstybės nuopelnų įvertinimą.
Taip pat tokiu būdu būtų užtikrintas aiškus teisinis reguliavimas be išimčių vienai ar kitai kategorijai.
Šiuo metu 2025 m. valstybinė pensijų bazė yra 73,62 euro, o antrojo laipsnio valstybinė pensija sudaro 147,24 euro per mėnesį (1 766,88 euro per metus).
Anot D. Griškevičiaus, preliminariai vertinant, kad papildomai pensiją galėtų gauti apie 400–600 asmenų, galimas papildomas valstybės biudžeto poreikis sudarytų apie 0,7–1,1 mln. eurų per metus. Per trejų metų laikotarpį ši suma galėtų siekti apie 2,1–3,2 mln. eurų.
Užregistruotos pataisos įsigaliotų, jas turi priimti visas Seimas.
Ministerija siūlymų nevertina
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad visos valstybinės pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto ir nėra pagrįstos įmokų mokėjimu.
Visgi ministerija nepateikė savo vertinimo, nes, anot jos, neturi reikiamų duomenų, kad galėtų įvertinti ar siūlomi pokyčiai būtų socialiai teisingi.
„Tai yra papildomos pensijos, mokamos kartu su socialinio draudimo pensijomis. Todėl visi tokie siūlymai turėtų būti vertinami socialinio teisingumo, asmenų lygiateisiškumo (visų pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto, neapsiribojant tik vienos valstybinės pensijos rūšimi, kontekste) ir socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros užtikrinimo aspektu.
Ministerija neturi duomenų, kiek asmenų galėtų pretenduoti gauti kelias valstybines pensijas“, – komentavo ministerija.
Valstybinės pensijas reikėtų naikinti?
Ekonomistas Romas Lazutka priminė, kad apie valstybinių pensijų sistemos pokyčius kalbama jau ne pirmi metai.
Anot jo, ši sistema yra pasenusi ir socialiai neteisinga.
„Valstybinės pensijos buvo paveldėtos iš sovietmečio. Šią sistemą vis žadama reformuoti, nes ji yra tiesiog nelygiateisė. Vieni gauna įprastą pensiją, o kiti gauna dar ir papildomą, o tai nėra teisinga“, – komentavo ekonomistas.
Ekonomistas įsitikinęs, kad valstybines pensijas reikėtų naikinti, o nusipelniusiems žmonėms atsidėkoti skiriant vienkartines premijas ar apdovanojimus.
„Valstybei nusipelnę žmonės turėtų gauti premijas ar apdovanojimus, tuo metu kai jie nusipelno, o ne papildomas pensijas, praėjus daug metų. O tiems, kurie, pavyzdžiui, augina 5 vaikus, reikėtų mokėti tada kai auga vaikai, kai yra sunku, o ne senatvėje, kai vaikau jau užauginti“, – pridėjo jis.
Anot R. Lazutkos, dabartinė sistema neteisinga ir pačių valstybinių pensijų gavėjų atžvilgiu.
Pagal galiojančią tvarką, jie turi sulaukti pensinio amžiaus, kad jiems būtų mokami pinigai. Tai reiškia, kad jo nesulaukę gyventojai, valstybinės pensijos taip ir negauna.
„Tai yra labai neteisinga, nes dalis žmonių, kurie yra nusipelnę, gali tos senatvės ir nesulaukti.
Manau kad pensija, kaip instrumentas atsilyginti šiems žmonėms nėra tinkamas, nes jiems atlyginta turėtų būti įvykio metu, o ne senatvėje“, – paaiškino pašnekovas.
