Donaldas Trumpas

Irano parlamento pirmininkas sekmadienį įspėjo, kad JAV kariuomenė ir Izraelis būtų „teisėti taikiniai“, jei JAV smogtų dėl šalyje vykstančių protestų, kaip yra grasinęs amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas. Mohammadas Bagheras Qalibafas pagrasino po to, kai masinių protestų, metančių iššūkį Irano teokratijai, dalyviai sekmadienio rytą užtvindė šalies sostinės ir antrojo pagal dydį miesto gatves, o protestai peržengė dviejų savaičių slenkstį.

Po JAV įvykdytos operacijos Venesueloje Kinijai iškilo rizika prarasti prieigą prie palydovinio sekimo stočių ir kitos jautrios technologinės infrastruktūros Pietų Amerikos šalyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino Kubą „sudaryti sandorį“ arba laukti nenurodytų pasekmių, perspėdamas, kad Venesuelos naftos ir pinigų srautas į Havaną dabar sustos. „DAUGIAU JOKIOS NAFTOS AR PINIGŲ KUBAI – NULIS!“ – savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas. „Primygtinai siūlau jiems sudaryti sandorį, KOL DAR NE PER VĖLU“, – sakė jis.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno ilga politinė karjera leido jam išeiti į pensiją su didžiausia mokesčių mokėtojų finansuojama pensija iš visų buvusių JAV prezidentų – 417 tūkst. JAV dolerių (apie 356 tūkst.

Tūkstančiai demonstrantų šeštadienį išėjo į Mineapolio gatves, skanduodami miesto federalinio agento nušautos moters vardą, tvyrant visuotiniam pykčiui dėl jėgos panaudojimo JAV administracijos vykdomo susidorojimo su imigrantais metu. Organizatoriai teigė, kad visoje JAV buvo suplanuota daugiau nei 1 tūkst. renginių, vyksiančių su šūkiu „ICE, Out for Good“ (liet.

Šimtai nuversto Venesuelos lyderio Nicolas Maduro rėmėjų šeštadienį sostinėje surengė protestus, laikinajai vyriausybei ėmus atkurti ryšius su Vašingtonu ir po truputį paleidžiant kai kuriuos kalinius. Protestai surengti praėjus savaitei po to, kai N. Maduro Venesueloje per žaibišką operaciją sučiupo JAV pajėgos. Mojuodami vėliavomis ir plakatais su buvusio lyderio bei jo žmonos Cilios veidais, apie 1 tūkst.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neslepia: nafta yra pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo nuverstas Venesuelos lyderis Nicolas Maduro ir JAV siekia pavergti Venesuelą.

2026-aisiais apžvalgininkai svarsto, ar Donaldas Trumpas galės pasiekti taiką tarp Ukrainos ir Rusijos, nors Kremlius nesiruošia atsisakyti savo tikslų, o Ukraina susiduria su rimtais iššūkiais. Nuomonės išsiskiria – kai kurie tikisi lūžio, kiti abejoja, ar kompromisas artimiausiu metu įmanomas. Ar šiemet iš tiesų galima tikėtis taikos? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.

Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) smūgių Venesueloje kyla nerimo dėl Grenlandijos salos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra atvirai pareiškęs, kad nori paimti šią Danijai priklausančią salą. Ši situacija sulaukė įvairių reakcijų ir užsienyje, ir Lietuvoje. Lietuviai pasidalijo į dvi grupes: vieni JAV norą paimti Grenlandiją mato kaip pavojų ir/ar grėsmę NATO, kiti sako, jog tai strategiškai svarbu norint Arkties regione atgrasyti Rusiją ir Kiniją.

JAV kariuomenė pranešė, kad šeštadienį JAV ir sąjungininkų pajėgos surengė didelio masto smūgius prieš džihadistų grupuotę „Islamo valstybė“ (IS, ISIS) Sirijoje. Tai dar vienas JAV atsakas į praėjusį mėnesį įvykdytą išpuolį, per kurį žuvo trys amerikiečiai.

JAV Valstybės departamentas šeštadienį paragino Venesueloje esančius amerikiečius nedelsiant išvykti iš šalies, perspėdamas dėl pavojaus, kurį kelia ginkluotos sukarintos grupuotės, kelių užtvarose ieškančios JAV piliečių automobiliuose. „Saugumo padėtis Venesueloje išlieka nepastovi“, – teigiama departamento perspėjime dėl saugumo, praėjus savaitei po to, kai JAV pajėgos per žaibišką reidą sučiupo šalies lyderį Nicolas Maduro.

Po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje. Sostinę Karakasą sudrebino smarkūs sprogimai, o šeštadienio rytą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalies autoritarinis lyderis Nicolas Maduro ir jo žmona buvo „išskraidinti iš šalies“. D. Trumpas puolimą prieš Venesuelą ir Vašingtono valios primetimą Lotynų Amerikoje teisina remdamasis XIX a. prezidento politika.

Iraną ir toliau drebina masiniai protestai, suburiantys vis daugiau žmonių ir apimantys vis daugiau miestų. Tuo metu į kampą spaudžiamą režimo valdžia jau ne tik žada pastatyti protestuojančius iraniečius į vietą, bet ir grasina mirties bausmėmis sulaikytiesiems. O kad pasaulis neturėtų galimybės pamatyti, kaip brutaliai Irano diktatorius protestus malšina, režimas nuo ketvirtadienio šalyje išjungė internetą.

Šeštadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą pasisakė apie protestus Irane, siūlydamas Amerikos pagalbą. „Iranas nori laisvės, galbūt kaip niekada anksčiau. JAV yra pasirengusios padėti!!!“ – savo platformoje „Truth Social“ šeštadienį pakartojo JAV prezidentas. Kaip rašė ELTA, Irane jau beveik dvi savaites tęsiasi milžiniški protestai, kuriuos sukėlė prastėjanti ekonominė padėtis šalyje, bet dabar žmonės reikalauja teokratinio valdymo pabaigos.

Praėjus beveik metams akivaizdu, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo antroji kadencija formuojama pagal jo užsienio politikos ambicijas, rašo BBC. Jis įgyvendino grasinimus Venesuelai: dramatiško naktinio reido metu sulaikytas šalies prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona. Jie buvo paimti iš jų itin saugomos rezidencijos Karakase.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo apsaugomos JAV laikomos lėšos, kurias šalis gaus iš Venesuelos naftos pardavimo, nušalinus prezidentą Nicolą Maduro.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Europos nebijo, jis bijo D. Trumpo vadovaujamų Jungtinių Amerikos Valstijų. Paklaustas, ar svarstytų Rusijoje atlikti panašią karinę operaciją kaip Venesueloje, JAV prezidentas atsakė, kad tikisi, jog to neprireiks, praneša naujienų portalas „RBC-Ukraine“. „Europa daro labai daug Ukrainos labui, bet to nepakako.

Irane jau beveik dvi savaites tęsiasi milžiniški protestai, kuriuos sukėlė prastėjanti ekonominė padėtis šalyje, bet dabar žmonės reikalauja teokratinio valdymo pabaigos, praneša „Deutsche Welle“. Didelės demonstracijos kilo visoje šalyje, nuo Teherano iki Tebrizo. Protestuotojai skanduoja „mirtis diktatoriui“, o gatvėse pasirodė iki 1979 m. Irano revoliucijos naudoti simboliai.

Irane antrą savaitę tęsiantis milžiniškiems protestams, Eltos kalbintas iš Irano kilęs Vienos tarptautinių ekonomikos studijų instituto ekonomistas, Vienos universiteto dėstytojas Mahdi Ghodsi teigia, kad teokratinis šalies režimas susiduria su daugialype tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių nulemta krize, kurios masto nesugeba suvokti. Todėl, pasak jo, režimo pabaiga nenumaldomai artėja.  „Kai vienu metu vyksta kelios krizės, susidaro sąlygos implozijai arba sprogimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiko su didžiųjų JAV naftos pramonės įmonių vadovais ir paragino juos didinti investicijas Venesueloje. Po susitikimo prezidentas sakė žiniasklaidai, kad JAV bendrovės į Venesuelą investuos šimtus milijardų dolerių, bet smulkiau nepaaiškino. Tačiau bendrovės „Exxon“ vadovas Darrenas Woodsas teigė, kad teisinės ir ekonominės sąlygos Venesueloje yra tokios, kad dabar ten investuoti neįmanoma.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas  penktadienį pareiškė, kad Iranas, susiduriantis su masiniais protestais, yra dideliame pavojuje ir perspėjo, jog gali įsakyti surengti smūgius. „Iranas turi didelių problemų. Man atrodo, kad žmonės užima tam tikrus miestus, ko prieš kelias savaites niekas nemanė esant įmanoma“, – sakė JAV prezidentas.  Paklaustas, kokią žinutę nori nusiųsti Irano lyderiams, D. Trumpas pareiškė: „Geriau nepradėkite šaudyti, nes mes taip pat pradėsime šaudyti.

Buvęs Nebraskos Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius Benas Sasse (53 m.) antradienį socialiniuose tinkluose paskelbė apie jam diagnozuotą klastingą ligą. Atvirame įraše jis pranešė, kad jam diagnozuotas pažengęs kasos vėžys, skelbė spectrumlocalnews.com. Pasidalijo skaudžia žinia Buvęs politikas savo gerbėjams bei artimiesiems pranešė liūdną žinią. „Rašyti šį pranešimą yra sunku, bet kadangi daugelis iš jūsų jau įtarė kažką, pereisiu prie esmės.

Prancūzijos teismas kitą savaitę pradės nagrinėti kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen skundą byloje dėl turto pasisavinimo, o jo sprendimas nulems, ar ji galės dalyvauti 2027 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Lietuva svarstys, kokios pozicijos laikytis dėl laikinosios Venesuelos valdžios pripažinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Mes apsvarstysime šitą klausimą“, – interviu BNS sakė šalies vadovas. Anot jo, kitą savaitę su Seimo komitetų vadovais, kurie atsakingi už saugumą bei užsienio politiką, bus rengiamas susitikimas. „Yra daug klausimų susikaupę, kur turime būti vieningi ir labai aiškiai matyti problemas ir, svarbiausia, žinoti sprendimo būdus“, – teigė G. Nausėda.

Grenlandijos politinės partijos penktadienį pareiškė, kad grenlandai nenori būti amerikiečiais, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir toliau grasinant dėl salos kontrolės perėmimo.

Irano gyventojai penktadienį vėl patraukė į gatves, šalyje kilus naujiems – didžiausiems per pastaruosius trejus metus – protestams. Irano teokratinė valdžia ėmėsi represijų ir blokuoja internetą, o per neramumus žuvo dešimtys žmonių. Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Irano vadovai, regis, atsidūrė didelėje bėdoje. Jis pakartojo perspėjimą surengti karinius smūgius, jeigu bus žudomi taikūs protestuotojai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį surengė derybas su aukšto rango naftos įmonių vadovais, spausdamas juos investuoti į didžiulius Venesuelos naftos rezervus. Tačiau naftos bendrovių vadovai pripažino, kad D. Trumpo idėjai reikia papildomų priemonių, nes priešingu atveju, jei nebus reformų, JAV prezidento pasiūlymas nėra vertas investicijų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį dar kartą išsakė pretenzijas į Grenlandiją, aiškindamas, kad Jungtinės Valstijos privalo veikti ir neleisti Kinijai arba Rusijai įgyti strategiškai svarbios salos Arktyje kontrolę. Kalbėdamas su žurnalistais renginio Baltuosiuose rūmuose metu, D. Trumpas sakė, kad Vašingtonas „ką nors padarys“ Grenlandijos klausimu, nepaisant to, ar kitiems tai patinka, ar ne.

Prancūzija pakeitė artėjančio Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimo datas, kad jos atitiktų JAV prezidento Donaldo Trumpo tvarkaraštį, naujienų agentūrai AFP penktadienį pranešė JAV aukšto rango pareigūnas.

Iraną toliau krečiant protestams, Irano lyderis Ali Khamenei pareiškė, kad protestuotojai „griauna savo gatves“ tam, jog neva įtiktų Donaldui Trumpui, rašo „Sky news“. A. Khamenei pareiškė, kad „vandalai ir riaušininkai“ „griauna savo gatves, kad pradžiugintų kitos šalies prezidentą“. Jis įspėjo, kad Teheranas netoleruos žmonių, veikiančių kaip „užsieniečių samdiniai“. Vašingtonas kol kas nesureagavo į šiuos Irano lyderio žodžius.

Po operacijos Venesueloje Donaldas Trumpas neslepia didesnio apetito ir įvardija kitas valstybes, kurios yra jo akiratyje: Kolumbiją, Kubą, Meksiką ir Grenlandiją, priklausančią Danijai. Kas laukia toliau? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Po JAV surengtos karinės operacijos Venesueloje daug politikų ir ekspertų svarsto, kad Amerikos smūgis Rusijos sąjungininkei yra naudingas Rusijai. Girdėti nuomonių, kad artėja Grenlandijos eilė. Kaip yra iš tiesų?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo buvęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO Vytautas Leškevičius ir politologas Vladimiras Laučius. Donaldas Trumpas suteikė galimybę diktatoriams? JAV veiksmai Venesueloje sukėlė audringą politikų ir ekspertų reakciją.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Alexusas Grynkewichas penktadienį pareiškė, kad karinis aljansas toli gražu nepatiria krizės, amerikiečių prezidentui Donaldui Trumpui pažėrus grasinimų perimti Grenlandijos kontrolę. „Mano darbui kariniu lygmeniu iki šiol nebuvo jokio poveikio (...) Tiesiog norėčiau pasakyti, kad šiandien mes vis dar esame pasirengę ginti kiekvieną Aljanso teritorijos colį“, – A. Grynkewichas sakė žurnalistams vizito į Suomiją metu.

Prancūzijos Nacionalinės asamblėjos narė Clemence Guette pateikė siūlymą Prancūzijai trauktis iš NATO. Apie tai ji parašė platformoje „X“. „Trumpo Jungtinės Valstijos pagrobia Venesuelos valstybės vadovą. Trumpo Jungtinės Valstijos remia ir karine jėga palaiko genocidą Palestinoje. Trumpo Jungtinės Valstijos grasina Grenlandijai karine aneksija. Trumpo Jungtinės Valstijos bombarduoja tautas, visiškai pažeisdamos tarptautinę teisę.

 Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni mažai tikėtinu laiko JAV karinės jėgos naudojimą Grenlandijai aneksuoti. „Netikiu hipoteze, kad JAV pradės karinę akciją prieš Grenlandiją – tai variantas, kurio neparemčiau“, – pareiškė politikė penktadienį kasmetinėje savo spaudos konferencijoje Romoje. Toks žingsnis esą neatitiktų niekieno interesų ir niekam nebūtų naudingas.

JAV pakrančių apsauga sulaikė dar vieną naftos tanklaivį, išplaukusį iš Venesuelos, praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis JAV pareigūnais. Atlanto vandenyne buvo sulaikytas tanklaivis „Olina“, kuris anksčiau vadinosi „Mivera M“ ir buvo įtrauktas į sankcijų sąrašą už Rusijos naftos gabenimą. JAV duomenimis, laivas priklausė rusų „šešėliniam laivynui“ ir buvo naudojamas naftos ir naftos produktų eksportui iš Baltijos ir Juodosios jūrų uostų į Kiniją, Indiją ir Turkiją.

JAV prezidento Donaldo Trumpo anūkė Kai Trump papasakojo, kaip sekasi ieškotis antros pusės, kai jos senelis yra prezidentas. Kaip rašo „Fox News“, K. Trump pasakoja, kad per pasimatymus šalia jos sėdi slaptosios tarnybos agentai. „Turėjau suprasti, kad jie mane seka, bet susikoncentruoti ir elgtis taip, lyg jų ten nebūtų“, – sako ji. K. Trump netrukus baigs vidurinę mokyklą ir planuoja vykti į Majamio universitetą. Šiuo metu jai yra 18 metų.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas naujos vidutinio nuotolio raketos „Orešnik“ panaudojimą prieš Ukrainą pavadino raminamųjų injekcija. „Pavojingiems psichams reikia tramdomųjų marškinių arba gelbstinčios haloperidolio injekcijos“, – savo „Telegram“ kanale rašė nacionalinės saugumo tarybos vicepirmininkas. Taip esą nutiko praėjusią naktį Vakarų Ukrainoje. Haloperidolis yra medikamentas šizofrenijai gydyti.

JAV prezidento Donaldo Trumpo „pasaulio pabaigos“ lėktuvas anksčiau šią savaitę perskrido į Vašingtoną, skelbia „Daily Mail“. „Pasaulio pabaigos“ lėktuvu vadinamas „Boeing E-4B Nightwatch“. Šis orlaivis krizės metu gali tarnauti kaip skraidantis aukščiausių pareigūnų valdymo postas. Lėktuvas yra sukonstruotas taip, kad atlaikytų branduolinį smūgį, tačiau tuo pačiu galėtų koordinuoti karinius veiksmus.

Į Lietuvą sausio pabaigoje su valstybiniu vizitu atvyks Danijos karalius Frederikas X ir karalienė Mary, penktadienį pranešė Prezidentūra. Danijos karališkosios šeimos atstovai šalyje lankysis prezidento Gitano Nausėdos kvietimu. Kaip rašoma Karaliaus rūmų pranešime, sausio 28–29 dienomis vyksiančio vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama gynybai. Karališkoji pora lankys karius, Šaulių sąjungą.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Donaldo Trumpo veiksmai užsienio politikoje patvirtina ir įgalina seniai Rusijos ir Kinijos propaguojamą pasaulio tvarkos modelį, paremtą interesų sferomis ir didžiųjų valstybių dominavimu. Pasak G. Landsbergio, Maskva ir Pekinas Trumpo veiksmus vertins ne kaip netikėtą posūkį, o kaip priverstinį JAV sutikimą su „daugiapoliu pasauliu“, kurį Rusija ir Kinija „stumia“ jau kelis dešimtmečius.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo situacijos, susijusios su tanklaivio „Mariner“ įgulos nariais – Rusijos piliečiais, raidą. Pasak M. Zacharovos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, esą reaguodamas į Rusijos pusės kreipimąsi, priėmė sprendimą paleisti du Rusijos piliečius, kurie anksčiau buvo sulaikyti per amerikiečių vykdytą operaciją Šiaurės Atlante.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jau iškrauna naftą iš rusiško tanklaivio „Marinera“, kuris neseniai buvo sulaikytas amerikiečių pajėgų. Apie tai jis kalbėjo duodamas interviu televizijai „Fox News“. Pasak D. Trumpo, Rusijos laivas plaukė Venesuelos regione, lydimas Rusijos karo laivų. Tačiau, kaip teigia JAV prezidentas, šie nusprendė nesivelti į konfliktą su amerikiečių karinėmis pajėgomis. „Žinote, mes sulaikėme ten plaukusį Rusijos krovininį laivą.

JAV Imigracijos ir muitinės kontrolės (ICE) pareigūnas per operaciją Portlando mieste pašovė du žmones, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos.  Incidentas įvyko praėjus dienai, kai Mineapolio mieste per ICE operaciją savo automobilyje buvo nušauta 37 metų JAV pilietė Renee Good. Nužudymas buvo nufilmuotas ir sukėlė pasipiktinimą šalyje.  Pasak JAV Vidaus saugumo departamento, Portlande pasienio patruliai sustabdė transporto priemonę tiksliniam patikrinimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad po jūrinių atakų rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir Karibų jūroje bus rengiami sausumos smūgiai prieš narkotikų kartelius, tačiau daugiau informacijos nepateikė. „Dabar ketiname pradėti smūgius karteliams sausumoje. Karteliai valdo Meksiką“, – sakė D. Trumpas laidų vedėjui Seanui Hannity per interviu televizijos kanalui „Fox News“, kuris buvo parodytas ketvirtadienio vakarą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė remiantis įstatymų leidėjų parengtą sankcijų Rusijai projektą, tačiau jo parama siejama su viena sąlyga, kaip jis teigė interviu „Fox News“. Pokalbio metu laidos vedėjas tiesiogiai paklausė, ar D. Trumpas remia sankcijų projektą. JAV lyderis atsakė: „Tikiuosi, kad yra 84 ar 85 senatoriai, kurie to nori... Taip, jie tai padarys tik tuo atveju, jei tai priklausys nuo manęs. Ir, žinote, aš jį palaikau“, – sakė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė esąs pasirengęs prisiimti įsipareigojimus dėl Jungtinių Valstijų dalyvavimo ateityje ginant Ukrainą, nes yra įsitikinęs, kad Rusija daugiau nepuls. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“. Kaip pažymi NYT, JAV lyderis atsakė, ar jis būtų pasirengęs įsitraukti į karą Ukrainos gynybai, jei Rusija pažeistų galimas paliaubas ir vėl pradėtų agresiją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nemato problemos nutraukti paskutinį svarbų Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitarimą dėl branduolinių ginklų kontrolės, kurio galiojimas baigiasi po keturių savaičių. Apie tai jis kalbėjo interviu laikraščiui „The New York Times“. „Jei jis pasibaigs, tai pasibaigs.

Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV gali surengti daugiau smūgių Nigerijoje, jei šioje Afrikos šalyje bus žudomi krikščionys. JAV prezidento komentarai ketvirtadienį buvo pateikti interviu „New York Times“, rašo „Reuters“.  Nigerija anksčiau neigė, kad krikščionys šioje šalyje yra sistemingai persekiojami. „Norėčiau, kad tai būtų vienkartinis smūgis“ D. Trumpas šiuos komentarus pateikė, kai buvo paklaustas apie Vašingtono Kalėdų dieną Nigerijoje surengtą karinį smūgį.