Sostinę Karakasą sudrebino smarkūs sprogimai, o šeštadienio rytą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalies autoritarinis lyderis Nicolas Maduro ir jo žmona buvo „išskraidinti iš šalies“.
D. Trumpas puolimą prieš Venesuelą ir Vašingtono valios primetimą Lotynų Amerikoje teisina remdamasis XIX a. prezidento politika.
Šeštadienį D. Trumpas Venesuelos lyderio pagrobimą aiškino Monroe doktrinos, 1823 m. 5-ojo JAV prezidento Jameso Monroe deklaracijos, atnaujinimu, pridurdamas, kad JAV „valdys šalį“, kol bus galima įvykdyti „saugų, tinkamą ir protingą perėjimą“.
„Monroe doktrina yra labai svarbi, bet mes ją gerokai, tikrai gerokai, pakeitėme. Dabar ją vadina Donroe dokumentu“, – sakė JAV prezidentas.
„Amerikos dominavimas Vakarų pusrutulyje niekada nebebus kvestionuojamas“, – pridūrė jis.
Ką reiškia ši XIX a. doktrina?
Monroe doktrina iš esmės ragino padalyti pasaulį į įtakos sferas, kurias prižiūri skirtingos galios, rašo leidinys „Al Jazeera“.
Prezidentas J. Monroe pirmą kartą apie doktriną prakalbo 1823 m. gruodžio 2 d. per savo septintąjį metinį pranešimą Kongresui apie valstybės padėtį. Doktrina buvo pavadinta jo vardu tik po kelių dešimtmečių.
Jis įspėjo Europos valstybes nesikišti į Amerikos reikalus, pabrėždamas, kad bet kokie tokie veiksmai bus laikomi puolimu prieš JAV.
J. Monroe pareiškė, kad Vakarų pusrutulio ir Europos reikalai turėtų likti atskiri ir neturėtų daryti įtakos vieni kitiems.
Kaip doktrina sprendė Amerikos kolonizavimo klausimą?
Pristatęs doktriną, J. Monroe pažadėjo, kad JAV pripažins esamas Europos kolonijas ir Europos šalių vidaus reikalus ir nesikiš į juos. Taip pat jis pabrėžė, kad Šiaurės ir Pietų Amerika ateityje nebus kolonizuojama jokių Europos valstybių.
Daugeliu atžvilgiu Monroe doktrina ragino išlaikyti status quo Amerikoje, bet taip pat nurodė Europai nesikišti į jos reikalus.
Roosevelto priedas
1904 m. 26-asis JAV prezidentas Theodore‘as Rooseveltas prie Monroe doktrinos pridėjo Roosevelto priedą. Šiuo dokumentu jis patvirtino JAV teisę įsikišti į Lotynų Amerikos šalių reikalus, siekiant užkirsti kelią Europos kišimuisi, ypač skolų ar nestabilumo klausimais. Taip JAV siekė išlaikyti stabilumą ir apsaugoti Vašingtono interesus Vakarų pusrutulyje.
Tais metais, kai Europos kreditoriai grasino kelioms Lotynų Amerikos šalims, T. Ruzveltas pareiškė, kad JAV turi teisę ir pareigą įsikišti pagal doktriną.
Ruzvelto priedas buvo suformuluotas po 1902–1903 m. Venesuelos krizės, kai šalis atsisakė mokėti savo užsienio skolas.
Kaip JAV tai panaudojo?
Leidinys „Al Jazeera“ pabrėžia, kad per ateinančius dešimtmečius išplėtota Monroe doktrina buvo naudojama kaip pateisinimas JAV įsikišimui Dominikos Respublikoje, Haityje ir Nikaragvoje.
1980-aisiais 40-asis prezidentas Ronaldas Reaganas laikėsi agresyvios politikos regione, kurią jo kritikai pavadino „imperialistine“. Nikaragvoje jis rėmė dešiniąsias kontras prieš kairiųjų sandinistų vyriausybę ir įtraukė JAV į Irano-kontrų ginklų kontrabandos skandalą. Jis taip pat rėmė dešiniąsias vyriausybes, kaltinamas žiaurumais Salvadore ir Gvatemaloje.
Kuba nuo šalies lyderio Fidelo Castro revoliucijos ilgą laiką patiria intensyvų JAV spaudimą, tiek karinį, tiek ekonominį, kurį sudaro iki šiol galiojančios sankcijos.
Taip pat buvo pranešimų apie bandymus sukelti perversmą Venesueloje prieš N. Maduro pirmtaką Hugo Chavezą prieš jo mirtį 2013 m.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
