Donaldas Trumpas

Intensyvėjant Rusijos atakoms prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, įskaitant raketų „Orešnik“ naudojimą, tampa akivaizdu, kad Ukrainą būtina skubiai aprūpinti priešlėktuvinės gynybos sistemomis, teigia NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

Europa svarsto NATO misiją Grenlandijoje, kuri turėtų parodyti Jungtinių Valstijų prezidentui, kad Europa rūpinasi strategiškai svarbia sala. Tačiau Donaldas Trumpas, kalbėdamas apie Grenlandijos saugumą, pabrėžia, kad svarbus ne karių skaičius saloje, o Amerikos nuosavybė. D. Trumpas teigia dar nepateikęs Danijai ir Grenlandijai konkretaus pasiūlymo, už kiek norėtų įsigyti salą. Vis dėlto žiniasklaida skelbia, kad Vašingtonas svarsto mokėti ne Danijai, o kiekvienam salos gyventojui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad bet kuriai šaliai, prekiaujančiai su Iranu, bus taikomas 25 proc. muitas, taip padidindamas spaudimą protestus smurtinėmis priemonėmis malšinančiam Teheranui. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri prekiauja su Irano islamo respublika, prekiaudama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis mokės 25 proc. muitą. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas“, – savo platformoje „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad visoms šalims, palaikančioms verslo ryšius su Iranu, įveda muitus. Apie tai jis pirmadienio naktį pranešė „Truth Social“. „Nuo šiol bet kuri šalis, kuri palaiko verslo ryšius su Irano Islamo Respublika, mokės 25 proc. muitą už bet kokį verslą, vykdomą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Šis įsakymas yra galutinis ir neginčytinas. Dėkojame už dėmesį šiam klausimui!“ – parašė jis.

Respublikonų atstovas Atstovų rūmuose Randy Fine pirmadienį teikia įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgalioti JAV prezidentą Donaldą Trumpą „imtis tokių veiksmų, kokių gali prireikti“, kad būtų įsigyta Grenlandija ir kad ji būtų įtraukta į JAV sudėtį. Projektu iš esmės siekiama, kad Grenlandija taptų 51-ąja JAV valstija, skelbia „Fox News“. „Manau, kad pasauliui yra naudinga, jog Jungtinės Valstijos įgytų suverenumą Grenlandijoje“, – sakė jis interviu minėtam kanalui.

JAV Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt pareiškė, kad D. Trumpas jau parodė, jog „nebijo panaudoti karinių priemonių“, kai mano, kad tai būtina, rašo „Sky news“. Tai ji pasakė komentuodama situaciją Irane. „Manau, kad vienas dalykas, kurį prezidentas Trumpas daro labai gerai, yra tai, kad jis visada palieka atviras visas galimybes, o oro smūgiai būtų viena iš daugybės galimybių, kurios yra svarstomos“, – cituojama K. Leavitt.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pirmadienį pareiškė, kad nėra grafiko, pagal kurį JAV planuoja įsigyti Grenlandiją, tačiau tai esą yra prioritetas, rašo „The Hill“. „Manau, kad prezidentas vakar vakare buvo labai tiesmukas“, – sako ji.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Venesuelos opozicijos lyderę ir Nobelio taikos premijos laureatę Mariją Coriną Machado, naujienų agentūrai AFP pranešė administracijos aukšto rango pareigūnas. JAV lyderis dar praėjusią savaitę pareiškė, jog tikisi susitikti su M. C. Machado, kuri valdant dabar jau nuverstam prezidentui Nicolas Maduro (Nikolui Madurui) turėjo slapstytis. „Suprantu, kad ji atvyksta kažkuriuo metu kitą savaitę.

Donaldas Trumpas sako svarstantis imtis labai griežtų priemonių prieš Iraną, pasirodžius informacijai apie šimtus nužudytų protestuotojų. Įvairiais duomenimis, žuvusiųjų skaičius gali siekti nuo 500 iki 2000 žmonių. Teherano režimas tvirtina, esą žmones žudė patys protestuotojai, ir skleidžia propagandą, kad protestai jau kelias dienas esą yra suvaldyti. Tuo metu D. Trumpas teigia, jog Teheranas parodė norą derėtis – atnaujino diplomatinius komunikacijos kanalus.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tvyrant įtampai dėl to, kaip kovoti su Meksikoje veikiančiais galingais narkotikų karteliais. Pirmadienį per spaudos konferenciją C. Sheinbaum sakė, kad ji vėl atmetė D. Trumpo pasiūlymą siųsti JAV karius į Meksiką padėti vyriausybei kovoti su karteliais – šis pasiūlymas daugeliui Meksikoje sukėlė nerimą dėl galimo nacionalinio suvereniteto pažeidimo.

JAV prokurorai pradėjo tyrimą dėl Federalinio rezervo valdybos pirmininko Jerome‘o Powello – tai paskatino jį išsakyti retus priekaištus dėl didėjančio prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimo, taip pat sukėlė aštrią buvusių centrinio banko vadovų kritiką.

Europos Sąjunga gali padėti užtikrinti Grenlandijos saugumą, jei Danija to paprašytų, pirmadienį pareiškė už gynybos ir kosmoso sritis atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.

Jungtinėms Valstijoms pagrasinus įsikišti dėl Irano valdžios vykdomo žiauraus susidorojimo su protestuotojais, Rusija pirmadienį pasmerkė, anot jos, užsienio valstybių bandymus kištis į Islamo Respublikos reikalus.  Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu per pokalbį telefonu su savo Irano kolega „griežtai pasmerkė dar vieną užsienio valstybių bandymą kištis į Irano vidaus reikalus“, pranešė valstybinė žiniasklaida. Tai pirmoji Maskvos reakcija į plačiai paplitusius neramumus.

Irano saugumo pajėgoms slopinant protestų judėjimą, kuris sukrėtė Islamo Respubliką, buvo nužudyti mažiausiai 648 protestuotojai, pirmadienį pranešė Norvegijoje įsikūrusi teisių gynimo organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) ir įspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti kur kas didesnis.

Grenlandijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad sustiprins pastangas užtikrinti, jog Arkties teritorijos gynyba vyktų NATO globoje, ir vėl atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti salą, rašo „Reuters“. D. Trumpas savaitgalį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, ir įspėjo, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad Jungtinės Valstijos turi didesnį branduolinį arsenalą ir pažangesnius ginklus nei Rusija, sekmadienį pranešė „The New York Times“. Atsakydamas žurnalistams, D. Trumpas atmetė teiginius, kad Rusija turi pranašumą branduolinio arsenalo klausimu. Jis teigė, kad JAV turi daugiau branduolinių galvučių. „Na, jie [rusai] klysta. Mes turime daugiau nei jie. Tačiau tai nesvarbu, nes užteka tik vienos“, – kalbėjo D. Trumpas.

Europos NATO valstybės narės, reaguodamos į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl Grenlandijos, siūlo stiprinti Aljanso buvimą Arkties regione, įskaitant NATO stebėjimo misijos negalutiniu pavadinimu „Arctic Sentry“ dislokavimą. Apie tai praneša „Ukrinform“, remdamasi Vokietijos televizijos naujienų tarnyba „Tagesschau“. „Pasak diplomatinių šaltinių, kelios NATO šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, pasisako už Aljanso buvimo Arkties regione išplėtimą.

Grenlandijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad jokiomis aplinkybėmis negali sutikti su JAV noru perimti šią Arkties salą. „Jungtinės Valstijos dar kartą pakartojo savo norą perimti Grenlandiją. Tai yra kažkas, ko Grenlandijos valdančioji koalicija negali priimti jokiomis aplinkybėmis“, – pareiškė autonominės Danijos teritorijos vyriausybė, po pakartotinių JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti salos kontrolę.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum pirmadienį pareiškė, kad aptarė savo šalies saugumą ir suverenitetą su Donaldu Trumpu, JAV vadovui pagrasinus antžeminiais išpuoliais prieš narkotikų kartelius. „Kalbėjome įvairiomis temomis, įskaitant saugumą, pagarbą mūsų suverenitetui, narkotikų prekybos mažinimą, prekybą ir investicijas“, – socialiniuose tinkluose sakė C. Sheinbaum.

Kubos prezidentas pirmadienį pareiškė, kad su Jungtinėmis Valstijomis „jokių pokalbių nevyksta“ po to, kai JAV vadovas Donaldas Trumpas paragino komunistinę šalį „sudaryti sandorį“ arba sumokėti kainą. „Su JAV vyriausybe nevyksta jokie pokalbiai, išskyrus techninius kontaktus migracijos srityje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Miguelis Diazas-Canelis.

Europai stengiantis sumažinti JAV prezidento Donaldo Trumpo susidomėjimą galimybe perimti Grenlandijos kontrolę, NATO vadovas Markas Rutte pirmadienį pareiškė, kad Aljansas ieško būdų, kaip sustiprinti Arkties saugumą. „Šiuo metu dirbame prie kitų žingsnių, kad užtikrintume, jog iš tiesų bendrai apsaugotume tai, kas pastatyta ant kortos“, – vizito Kroatijoje metu žurnalistams sakė M. Rutte.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pareiškė, kad dar nėra tinkamų sąlygų kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, nors kiek anksčiau Prancūzijos ir Italijos lyderiai buvo išsakę nuomonę, jog atėjo laikas šį komunikacijos kanalą atgaivinti. „Kada nors teks pradėti derybas, taip pat ir su prezidentu Putinu, o kol kas atliekama daug darbo. Deja, nematome jokių ženklų, kad prezidentas Putinas ketintų kalbėtis“, – sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pirmadienį pareiškė, kad nepaisant to, jog Iranas ir JAV nepalaiko diplomatinių santykių, Irano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimuosiuose Rytuose bendravimo kanalas yra atviras.

Šiaurės Korėja pirmadienį pasmerkė, jos teigimu, Jungtinėms Tautoms (JT) kenkiančius begėdiškus Jungtinių Valstijų veiksmus ir apkaltino Vašingtoną „bjauriu nusikalstamu aktu“. Pchenjano misija Jungtinėse Tautose Niujorke pareiškime, kurį paskelbė valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA), griežtai sukritikavo pranešimus apie planuojamą instruktažą dėl numanomų sankcijų pažeidimų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Grenlandijoje Jeffas Landry pareiškė, kad po Antrojo pasaulinio karo Danija okupavo salą, kurią siekia kontroliuoti JAV prezidentas. Apie tai jis sausio 11 d. parašė socialiniame tinkle „X“. Pasak J. Landry, JAV gynė Grenlandijos suverenitetą Antrojo pasaulinio karo metu, kai Danija to padaryti negalėjo. „Po karo Danija vėl ją okupavo, apeidama ir ignoruodama JT protokolus“, – rašė jis.

Iraniečių užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant diplomatinių santykių nebuvimo, tarp Irano ir JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiojo pasiuntinio Artimiesiems Rytams yra atviras komunikacijos kanalas.

JAV panaudojo galingą paslaptingą ginklą, kuris per operaciją, kurios tikslas buvo suimti vadovą Nicolą Maduro, privertė Venesuelos karius suklupti. Liudininko pasakojime teigiama, kad jie net pradėjo vemti krauju, rašo „New York Post“. Sargybinis apibūdino, kaip amerikiečių pajėgos, nepraradusios nė vieno kario, sunaikino šimtus kovotojų, naudodamos technologiją, kokios jis niekada nebuvo matęs ar girdėjęs.

Europos šalių grupė, vadovaujama Jungtinės Karalystės ir Vokietijos, aptaria planus sustiprinti savo karinį buvimą Grenlandijoje, siekdama parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Europa rimtai vertina Arkties saugumą, pranešė „Bloomberg“. Pasak pranešimo, Vokietija siūlys įsteigti bendrą NATO misiją Arkties regionui apsaugoti, remiantis su šiais planais susipažinusių šaltinių informacija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu laikraščiui „The New York Times“ (NYT) pareiškė apgailestaujantis, kad po pralaimėjimo 2020 m. prezidento rinkimuose jis neįsakė Nacionalinei gvardijai konfiskuoti balsavimo mašinų „svyruojančiose“ valstijose. „Na, geriau būčiau tai padaręs“, – laikraščiui sakė JAV prezidentas.

Politinį krūvį turintis filmas „Mūšis po mūšio“ (One Battle After Another) triumfavo sekmadienį įvykusioje iškilmingoje „Auksinių gaublių“ įteikimo ceremonijoje, be kitų, pelnęs geriausios komedijos ar miuziklo apdovanojimą, o „Hamnetas“ (Hamnet) netikėtai buvo pripažintas geriausiu draminiu filmu.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sausio 11 d. aštriai sukritikavo Jungtinės Karalystės gynybos ministrą Johną Healey, kuris pareiškė, kad sulaikytų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už karo nusikaltimus.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico apkaltino Europos Sąjungą neveiklumu ir pareiškė, kad vienintelis dalykas, kurį ES daro gerai, yra neapykantos rusams kurstymas, rašo „Evropeiskaja Pravda“. R. Fico teigė, kad šiandien Europos Sąjunga išgyvena itin gilią krizę, kokios dar niekada nėra patyrusi, ir joje išliks tik „stiprieji“. Tačiau, pasak jo, ES nesugeba priimti veiksmingų sprendimų, kurie padėtų išbristi iš šios krizės.

 Prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos vienaip ar kitaip pasiims Grenlandiją, įspėdamas, kad Rusija ir Kinija „perims kontrolę“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų. D. Trumpas teigia, kad naudingųjų iškasenų turtingos, savavaldžios Danijos užjūrio administracinės teritorijos kontrolė yra itin svarbi JAV nacionaliniam saugumui dėl suintensyvėjusios Rusijos ir Kinijos karinės veiklos Arkties regione.

Pirmadienį, po JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų karine intervencija, jei Teheranas žudys protestuotojus, Kinija pareiškė prieštaraujanti užsienio šalių kišimuisi į kitų šalių reikalus. „Mes visada prieštaraujame kišimuisi į kitų šalių vidaus reikalus“, – spaudos konferencijoje paklausta apie D. Trumpo komentarus sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Irano valdžia tikina, kad visoje šalyje kilę protestai yra suvaldyti, tačiau kartu siunčia griežtą žinią tarptautinei bendruomenei – Teheranas teigia esantis pasirengęs karui, nors neatmeta ir dialogo galimybės. Užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi dėl šalyje kilusio smurto kaltina JAV prezidentą Donaldą Trumpą bei Izraelį.

Po to, kai Venesuelos opozicijos lyderė María Corina Machado pareiškė, kad jos gautą 2025 m. Nobelio taikos premiją galėtų skirti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, Norvegijos Nobelio institutas pareiškė, kad šis apdovanojimas negali būti perduodamas, juo negalima dalytis su kitais ar jį atšaukti, pranešė CNN.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė naujus pareiškimus apie teritorines pretenzijas Grenlandijai, patvirtindamas planus perimti salos kontrolę. Jis teigė, kad jei Jungtinės Valstijos neužims Grenlandijos, tai padarys Rusija arba Kinija, rašo UNIAN. „Ir aš neleisiu, kad tai įvyktų“, – pabrėžė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas giria bendradarbiavimą su naująja vadovybe Venesueloje. „Venesueloje reikalai klostosi tikrai gerai. Mes labai gerai bendradarbiaujame su vadovybe“, – sakė D. Trumpas sekmadienį žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. Jis, be to, pareiškė, kad „kada nors“ susitiks su Venesuelos pereinamojo  laikotarpio prezidente Delcy Rodríguez.

JAV Federalinės rezervų sistemos banko pirmininkas Jerome‘as Powellas sekmadienį atskleidė, kad centrinio banko darbuotojai buvo iškviesti į Teisingumo departamentą, sukritikuodamas šį žingsnį ir pavadindamas jį dalimi prezidento Donaldo Trumpo kampanijos, kuria pastarasis siekia daryti poveikį JAV pinigų politikos sprendimams.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako įtariantis, kad prie dezinformacijos apie ketinamą steigti Kapčiamiesčio poligoną prisideda ir Rusija. Šią savaitę į Kapčiamiestį susitikti su vietos gyventojais vyksiantis šalies vadovas sakė, kad yra nusiteikęs konstruktyviai sąžiningai diskusijai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto keletą galimų karinių veiksmų Irano atžvilgiu po to, kai antivyriausybinių protestų malšinimas baigėsi dešimčių žmonių mirtimi, praneša CNN. Pasak televizijos kanalo šaltinių, D. Trumpas svarsto galimybę įgyvendinti savo neseniai išsakytas grėsmes smogti Irano režimui, jei šis panaudos jėgą prieš civilius gyventojus.

Rusai rengia naują masinį smūgį Ukrainos teritorijai. Apie savo vakariniame kreipimesi, paskelbtame „Telegram“ kanale, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jis paragino ukrainiečius būti pasiruošusius ir itin atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus šalyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas, kuriame vyksta masiniai protestai, per kuriuos žuvo šimtai žmonių, paprašė Jungtinių Valstijų pradėti naujas derybas.

Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl Mineapolyje federalinio agento nušautos moters, JAV vidaus saugumo sekretorė Kristi Noem sekmadienį apkaltino demokratus kurstant smurtą prieš imigracijos pareigūnus. Kol visoje šalyje vyko mitingai, kurių dalyviai gedėjo pareigūno nužudytos Renee Nicole Good, K. Noem pakartojo prezidento Donaldo Trumpo administracijos poziciją, kad 37-metė moteris buvo „vidaus teroristė“ ir kad ją trečiadienį jos pačios automobilyje nušovęs agentas viso labo gynėsi.

Baltieji rūmai šią savaitę pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarsto įvairias galimybes, įskaitant karinius veiksmus, siekdamas užimti Grenlandiją, nepaisydamas Danijos įspėjimo, kad toks puolimas reikštų NATO pabaigą, rašo „Radio France Internationale“ (RFI). Kiek realus yra pavojus, kad D. Trumpo noras užimti šią teritoriją galiausiai sugriautų aljansą, kuris daugiau nei septyniasdešimt metų buvo Vakarų saugumo pagrindas? Kaip pabrėžia prancūzų leidinys, atsakymas priklauso nuo to, a...

Per savaitgalio protestus Irane gerokai išaugo žuvusiųjų skaičius ir jis gali siekti šimtus. Tačiau režimas apie aukas nepraneša ir toliau – jau nuo ketvirtadienio šalyje blokuoja tiek internetą, tiek tarptautinius skambučius. Tuo metu „Reuters“ skelbia, kad Izraelis padidino karinę parengtį po to, kai su Vašingtonu aptarė galimą Amerikos smūgį Iranui. Irano miestų gatvėse aidi šūviai ir sprogimai. Tačiau jau keturiolika dienų protestuojantys iraniečiai pasiduoti neketina.

Vokietija ir Švedija sekmadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus, šiam vėl užsiminus apie jėgos panaudojimo galimybę siekiant užimti savivaldžią Danijos teritoriją – Grenlandiją. JAV generolas, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado pareigas, tuo tarpu pareiškė, kad karinis aljansas veda „sveikas“ derybas dėl Grenlandijos svarbos.

Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų apsvarstyti, ar sukurti jungtines karines pajėgas, kurios galiausiai galėtų pakeisti JAV karius Europoje, sekmadienį pareiškė bloko gynybos vadovas. Gynybos eurokomisaras Andrius Kubilius iškėlė idėją sukurti „galingas, nuolatines 100 tūkst. karių Europos karines pajėgas“ kaip galimą variantą geriau apsaugoti senąjį žemyną. „Kaip mes pakeisime 100 tūkst.

Sekmadienį Švedijos vyriausybė pranešė, kad šalis investuos 15 milijardų kronų (1,6 milijardo JAV dolerių) į savo oro gynybos, ypač susijusios su galimais civiliniais taikiniais, stiprinimą, tapdama kol kas paskutine Europos valstybe, po Rusijos invazijos į Ukrainą padidinusią savo karines išlaidas.