Žiniasklaida: Tymošenko partijos biure atliekamos kratos
„Ukrainska Pravda“ šaltiniai praneša, kad „Batkivščina“ partijos biure atliekamos kratos. Partijos lyderė yra buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko.
Zelenskis pripažįsta sudėtingą padėtį fronte, bet siunčia aiškią žinią Maskvai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant sudėtingos situacijos fronte dėl oro sąlygų ir Rusijos puolimų, Ukrainos pozicijų gynyba tęsiasi. Valstybės vadovas taip pat pabrėžė, jog Rusijos nuostoliai neturi mažėti, rašo „Ukrinform“.
Belgorodo gubernatorius paragino be elektros likusius srities gyventojus laikinai išvykti
Vakarinėje Rusijos Belgorodo srityje, esančioje netoli sienos su Ukraina, valdžios institucijos rengiasi bent laikinai kitur perkelti gyventojus dėl didelių elektros bei šilumos tiekimo sunkumų.
„Suprantame, kad neįmanoma visiškai atkurti elektros tiekimo, visų pirma daugiabučiams namams, taip pat pramonės įmonėms, su turimais rezerviniais pajėgumais“, – „Telegram“ tinkle rašė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Jis paragino gyventojus ieškoti galimybės apsistoti kitur.
V. Gladkovas pabrėžė, kad tai nėra nuolatinis persikėlimas į kitus regionus. Tačiau jis rašė, kad srities valdžia rengiasi galimai evakuacijai iš labiausiai nuo elektros tiekimo pertrūkio nukentėjusių rajonų į kitus Belgorodo srities miestus ir savivaldybes.
Jei įmanoma, gyventojai turėtų laikinai palikti savo namus ir apgyvendinti vaikus pas giminaičius, kurie turi elektrą ir šildymą, paaiškino gubernatorius.
Rusija jau beveik ketverius metus kariauja kaimyninėje Ukrainoje, sukeldama ten didelius sugriovimus. Tačiau Rusijos pasienio regionai taip pat vis labiau jaučia karo padarinius.
Belgorodas yra vienas iš labiausiai nukentėjusių šalies regionų.
Nors Maskva praėjusią savaitę surengė vieną iš smarkiausių atakų prieš Kyjivą ir net paleido vidutinio nuotolio raketą „Orešnik“ į Lvivą vakarų Ukrainoje, Ukraina tuo pat metu atakavo Belgorodą. Dėl to daugiau kaip pusė milijono rusų šiame regione liko be elektros energijos tiekimo. Šiuo metu vyksta remonto darbai.
Pritrūko balsų: Ukraina liko be naujo gynybos ir energetikos ministrų
Ukrainos parlamentas karo su Rusija akivaizdoje nepaskyrė naujo gynybos ministro, kadangi Mychailo Fedorovo kandidatūra nesulaukė užtektinai paramos.
Rusija smogė Odesai: apgadintas Lenkijos konsulato pastatas
Naktį į sausio 13-ąją per Rusijos oro antskrydį Odesoje buvo apgadintas Lenkijos konsulato pastatas, tačiau apie nukentėjusius asmenis žinių nėra, pranešė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Ukrainos parlamentas nepatvirtino kandidatūrų į gynybos ir energetikos ministrų postus
Ukrainos parlamentas karo su Rusija akivaizdoje nepaskyrė naujo gynybos ministro, kadangi Mychailo Fedorovo kandidatūra nesulaukė užtektinai paramos.
Šis 34-erių politikas anksčiau vadovavo skaitmenizacijos ministerijai, kuri buvo įkurta 2019 m. M. Fedorovas būtų tapęs ketvirtuoju gynybos ministru nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Jo kandidatūrą pateikė prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pagal konstituciją jai turi pritarti parlamentas. Dar vienas bandymas numatomas trečiadienį.
Masinių elektros energijos ir šilumos tiekimo sutrikimų akivaizdoje taip pat žlugo iniciatyva paskirti buvusį gynybos ministrą Denysą Šmyhalį naujuoju energetikos ministru. Iki jo kandidatūros patvirtinimo pritrūko 16 balsų. Jis prieš tai buvo atleistas iš gynybos ministro pareigų, kuriose išbuvo mažiau nei šešis mėnesius, o iki tol jis daugiau nei penkerius metus dirbo ministru pirmininku. 50-metis D. Šmyhalis laikomas ištikimu V. Zelenskiui.
Parlamentas antradienį visgi susitarė dėl vieno žingsnio – žvalgybos tarnybos SBU vadovas Vasylis Maliukas buvo atleistas iš pareigų. Jis faktiškai vadovavo šiai agentūrai nuo 2022-ųjų. Jo vadovavimo laikotarpiu SBU surengė kelias įspūdingas atakas prieš Rusijos karines bazes. Keletas aukšto rango karininkų priešinosi V. Zelenskio planui perkelti V. Maliuką. Parlamento gynybos komitetas tam pritarė tik antruoju bandymu.
Ukraina jau beveik ketverius metus su Vakarų pagalba ginasi nuo Rusijos invazijos. Metus kaltinimus korupcija, buvo imtasi bandyti pertvarkyti vyriausybę.
Vokietija kaltina du ukrainiečius planavus diversijas Rusijos užsakymu
Vokietijos prokurorai antradienį pranešė, kad pateikė kaltinimus dviem ukrainiečiams, planavusiems Rusijos žvalgybos tarnybos nurodymu siųsti siuntinius su padegamaisiais įtaisais iš Vokietijos į Ukrainos miestus.
Įtariamieji, įvardyti kaip Daniilas B. ir Vladyslavas T., yra kaltinami bendradarbiavimu su trečiuoju įtariamuoju Jevhenu B., siekiant iš Kelno į Ukrainą išsiųsti du siuntinius su GPS sekimo įrenginiais.
„Šio veiksmo tikslas buvo ištirti siuntų maršrutus ir transportavimo procedūras siuntų tarnyboje, o vėliau siųsti siuntinius su padegamaisiais įtaisais“, – sakoma prokurorų pareiškime.
Įtariama, kad nurodymus vykdyti misiją Rusijos žvalgybos tarnyba davė per tarpininkus uostamiestyje Mariupolyje, kurį Rusijos pajėgos užėmė 2022 metų gegužę.
„Tokie siuntiniai turėjo būti padegti Vokietijoje ar kitur pakeliui į Rusijos neokupuotas Ukrainos dalis ir padaryti kuo daugiau žalos, siekiant pakenkti gyventojų saugumo jausmui“, – sakė prokurorai.
Visi trys vyrai taip pat sutiko dalyvauti išsiunčiant šiuos paketus, teigė pareigūnai.
Vladyslavui T. ir Daniilui B., kurie gegužę buvo sulaikyti atitinkamai Vokietijos miestuose Kelne ir Konstance, pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo siekiant diversijos ir sąmokslo įvykdyti sunkų padegimą.
Jevhenas B., kuris gegužę buvo sulaikytas Šveicarijos Turgau kantone, gruodį buvo išduotas Vokietijai ir jam taip pat netrukus bus pateikti kaltinimai, teigė prokurorai.
Vokietija, antroji didžiausia Kyjivo karinė rėmėja po Jungtinių Valstijų, perspėja dėl iš Maskvos rengiamų diversijų nuo pat 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Gruodį prieš teismą stojo armėnas, ukrainietis ir rusas, kaltinami Rusijos žvalgybos tarnybos pavedimu sekę buvusį už Ukrainą kovojusį karį dėl galimo pasikėsinimo nužudyti.
Spalį Miuncheno teismas nuteisė Vokietijos ir Rusijos pilietį šešeriems metams kalėti už šnipinėjimą Maskvai ir diversijų rengimą, siekiant pakenkti Vokietijos paramai Ukrainai.
Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad Vakarų žvalgybos agentūros taip pat įtaria Rusiją surengus sąmokslą, dėl kurio 2024 metų liepą sprogo siuntiniai dviejuose DHL logistikos centruose Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Anksčiau buvo pranešama, kad užsidegę prietaisai į JK buvo išsiųsti iš Lietuvos.
Incidentas Juodojoje jūroje: dronas pataikė į tanklaivį, plaukusį į Rusijos uostą
Kazachstano valstybinė energetikos įmonė „Kazmunaygas“ pranešė, kad antradienį dronas rėžėsi į Kazachstano užsakytą naftos tanklaivį, plaukusį į Rusijos Juodosios jūros uostą. Įvyko sprogimas, bet rimta žala nebuvo padaryta. Bendrovė nenurodė, kas atsakingas už ataką.
Zelenskis: rusai į Ukrainą paleido beveik 300 bepiločių ir 25 raketas – pagrindinis taikinys energetika
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad rusai naktį atakavo aštuonis regionus, o pagrindinis jų taikinys buvo Ukrainos energetikos sektorius. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, jis tai pareiškė tinkle „Telegram“.
„Rusai praėjusią naktį į Ukrainą paleido beveik 300 puolamųjų bepiločių orlaivių, dauguma jų – „Shahed‘ai“, taip pat 18 balistinių ir 7 kruizines raketas. Pagrindinis smūgio taikinys ir vėl buvo mūsų energetika – gamybos įrenginiai ir pastotės. Deja, buvo smarkiai nuniokota gyvenamoji ir civilinė infrastruktūrą. Atakuotos Dnipropetrovsko, Žytomyro, Zaporižios, Kyjivo, Odesos, Sumų, Charkivo ir Donecko sritys“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, rusai Korotyče (Charkivo sritis) raketomis „be jokio karinio tikslo“ smogė į pašto terminalą, žuvo keturi žmonės. Prezidentas pareiškė užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems. Jis nurodė, kad padėtis taip pat sudėtinga Kyjivo srityje, kur keli šimtai tūkstančių šeimų šiuo metu neturi elektros energijos. Vietoje dirba visos avarinės tarnybos, buvo pasitelkti atsparumo centrai.
Dar vieno smūgio akivaizdoje V. Zelenskis dar kartą paragino partnerius nesiliauti rėmus Ukrainos, ypač raketomis, skirtomis oro gynybos sistemoms.
„Pasaulis gali sureaguoti į šį Rusijos terorą naujais paramos paketais Ukrainai. Tikimės, kad paspartės tiekimas, dėl kurio jau buvo susitarta su Amerika ir Europa. Rusija turi suprasti, kad šaltis nepadės jai laimėti karo“, – pabrėžė jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, Ukrainos oro gynybos pajėgos pernakt neutralizavo dvi Rusijos balistines raketas „Iskander-M“, penkias kruizines raketas „Iskander-K“ ir 240 bepiločių orlaivių.
Zelenskis įvardijo, ko Ukrainai labiausiai reikia po Rusijos atakų
Volodymyras Zelenskis pasidalijo naujausia informacija apie šįryt įvykusį pokalbį su Nyderlandų ministru pirmininku. Jis informavo Dick‘ą Schoofą apie „intensyvius“ Rusijos dronų ir raketų išpuolius visoje Ukrainoje.
Rostovo srityje ramybę sudrumstė dronai: pranešama apie ataką prieš kovinių dronų gamyklą
Neatpažinti dronai antradienį anksti ryte smogė Rusijos miestui Taganrogui. Pasak rusų „Telegram“ kanalų, buvo smogta dronų gamybos įmonei, rašo portalas „Kyiv Independent“.
Stebėjimo grupės nustatė, kad smogta įmonei „Atlant Aero“, gaminančiai komponentus koviniams dronams, valdymo sistemoms ir elektroninės karo įrangai.
Vietos kanalų teigimu, oro gynybos sistemos mėgino numušti taikinius ore, o internete plintančiuose vaizdo įrašuose matyti gaisras objekte.
Rostovo srities gubernatorius Jurijus Slyusaras vėliau patvirtino ataką prieš Taganrogą, tačiau nenurodė, kuriam objektui buvo smogta.
Vėliau ryte, valdžios institucijoms įvertinus žalą, pasirodė papildomi vaizdo įrašai, kuriuose matyti atakos padariniai.
Nors Ukraina oficialiai nepatvirtino savo dalyvavimo šioje atakoje, Ukrainos pajėgos vis dažniau vykdo smūgius Rusijos teritorijoje, siekdamos susilpninti Rusijos karinius ir ekonominius pajėgumus tęsti karą, priduria „Kyiv Independent“.
Kaip rašė ELTA, pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien bombarduoja Ukrainą bepiločiais orlaiviais ir raketomis, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą ir, žiemos speigams spaudžiant, palikdama žmones be elektros.
Praėjusią savaitę Rusija Ukrainoje panaudojo branduolinį užtaisą nešti gebančią balistinę raketą „Orešnik“, tuo sukeldama pasipiktinimą tarp Kyjivo sąjungininkų, įskaitant Vašingtoną, kurie tai pavadino „pavojingu ir nepaaiškinamu šio karo eskalavimu“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 240 Rusijos dronų ir septynias raketas
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 240 rusų paleistų dronų ir septynias raketas – dvi balistines „Iskander M“ ir penkias „Iskander K“ sparnuotąsias raketas, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18.00 val. rusai paleido į Ukrainą 18 balistinių raketų „Iskander M“ ir „S-300“ raketų, taip pat septynias „Iskander-K“ sparnuotąsias raketas ir 293 dronus, įskaitant „Shahed“ (apie 110), „Gerbera“ bei kitų tipų bepiločius.
Rusai balistinių raketų atakas surengė Ukrainos Charkivo, Zaporižios, Dnipropetrovsko ir Kyjivo srityse.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šalies šiaurėje, pietuose, rytuose ir centrinėje dalyje numuštos/neutralizuotos dvi balistinės raketos „Iskander M“, penkios „Iskander K“ sparnuotosios raketos ir 240 dronų.
Registruoti balistinių ir sparnuotųjų raketų bei 48 dronų smūgiai 24 vietose.
Ukrainos ambasadorius JT Saugumo Tarybai: Rusija blefuoja, kad apgautų tarptautinę bendruomenę
Rusija jau yra strateginio pralaimėjimo būklės, o jos mėginimai įbauginti pasaulį vadinamaisiais „stebuklingais ginklais“ ir išgalvotomis eskalavimo dingstimis tėra karinės, ekonominės ir demografinės krizės, galiausiai privesiančios ją prie subyrėjimo, dangstymas.
Tai pirmadienį per skubų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdį Niujorke pareiškė Ukrainos nuolatinis atstovas JT Andrijus Melnykas.
Jis atmetė Rusijos teiginius apie tariamą Kremliaus vadovo Vladimiro Putino rezidencijos ataką, kuria Maskva mėgino pateisinti dar vieną didelio masto smūgį Ukrainai panaudojant raketą „Orešnik“.
„Ši vadinamoji Putino rezidencijos ataka yra visiškas melas“, – sakė jis.
Diplomatas šį naratyvą palygino su nacių 1939 m. surengta provokacija Gleivice, buvusia dingstimi Vokietijai įsiveržti į Lenkiją. Pasak jo, agresorės logika tokia pati – išgalvoti karo priežastį ten, kur jos nėra.
A. Melnykas pabrėžė, kad tikrasis Rusijos tikslas panaudojant sistemą „Orešnik“ buvo įbauginti Ukrainos partnerius. Jis absurdiškais pavadino V. Putino teiginius apie tariamą raketos „nepažeidžiamumą“. Pasak jo, raketos fragmentus ištyrę Ukrainos specialistai aptiko giroskopą, „tokio paties tipo, su kokiu Jurijus Gagarinas prieš daugiau nei 60 metų skrido į kosmosą“.
„Vadinamasis „superginklas“ yra ne kas kita, kaip niekalas“, – sakė ambasadorius.
Jis pabrėžė, kad Rusija mėgina sukurti įspūdį, jog yra nenugalima, tačiau tai tik dūmų uždanga, slepianti tikrąjį jos karinės mašinos silpnumą.
V. Putinas dedasi turintis kozirių, bet iš tikrųjų Rusijos kortos itin silpnos, teigė A. Melnykas ir pridūrė, kad Maskva yra tarsi lošėjas, blefuojantis, kad apgautų tarptautinę bendruomenę.
Pasak Ukrainos ambasadoriaus, 2025-ieji buvo lūžio taškas Rusijos ekonomikai. Augimas, kurį anksčiau skatino išlaidos karui ir didelės žaliavų kainos, iš esmės sustojo. Tarptautinis Valiutos Fondas numato tik maždaug 0,6 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto augimą 2026 metais. Biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo lūkesčių. Pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo mažiausiai ketvirtadaliu. Rusijos Uralo naftos kaina metų pradžioje nukrito iki maždaug 35 JAV dolerių už barelį.
A. Melnykas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos centrinio banko palūkanų normos padidinimą iki daugiau nei 20 proc., dėl to sumažėjo investicijos, išaugo įmonių skola ir bankų krizės rizika. Jis teigė, kad Rusijos nacionalinis turto fondas sumažėjo nuo 145 mlrd. iki maždaug 35 mlrd. dolerių ir šiais metais gali būti išeikvotas.
Diplomatas pabrėžė demografinius karo padarinius. Nuo plataus masto invazijos pradžios žuvo ir buvo sužeista daugiau nei 1,2 mln. Rusijos karių, maždaug 70 proc. jų buvo 20–39 metų vyrai. Be to, iš šalies išvyko maždaug 900 tūkst. jaunų, išsilavinusių piliečių, todėl darbo rinkoje trūksta apie 6,5 mln. žmonių, o iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 11 milijonų.
A. Melnykas teigė, kad dėl visų šių veiksnių iš esmės neįmanoma finansuoti užsitęsusio, daug išteklių reikalaujančio karo.
Jis pabrėžė, kad būtent katastrofiška Rusijos ekonomikos būklė verčia Kremlių skelbti ultimatumus ir mėginti įbauginti pasaulį. Dabar Rusija primena Sovietų Sąjungą paskutiniaisias metais prieš jos subyrėjimą.
„Tai ne besiplečianti supervalstybė, o griežta, pernelyg išsikerojusi sistema, slegiama nepakeliamų karinių išlaidų ir vidaus nuosmukio“, – sakė jis ir pridūrė, jog niekas nesitikėjo, kad SSRS subyrės per naktį, tačiau taip ir nutiko.
„Šiandieninė Rusija yra tarsi kolosas ant molinių kojų ir tik laiko klausimas, kada visas kortų namelis sugrius“, – pridūrė jis.
„Taigi mūsų žinutė Rusijai yra labai paprasta ir aš ją perteiksiu rusų kalba, nes jūs teigiate, kad ši kalba Ukrainoje yra draudžiama arba diskriminuojama“, – tęsė A. Melnykas.
„Tai tiek, vyručiai, manau jūsų žaidimas labai greitai baigsis“, – užbaigė jis.
JT Saugumo Taryba susirinko pirmadienį aptarti Rusijos penktadienį surengto smūgio į Ukrainą, kai buvo panaudota raketa „Orešnik“.
JK vyriausybė mano radusi būdą teisėtai stabdyti šešėlinio laivyno tanklaivius
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė rado teisinį pagrindą, kuris, jos manymu, gali būti panaudotas leidžiant kariuomenei įsilaipinti šešėlinio laivyno laivuose ir juos sulaikyti, rašo BBC.
Rusija, Iranas ir Venesuela kaltinamos laivų be galiojančių nacionalinių vėliavų naudojimu, kad išvengtų sankcijų naftai.
Praeitą savaitę, JK karinės pajėgos padėjo JAV kariams sulaikyti tanklaivį „Marinera“. JAV pareigūnai teigė, kad jis, apeidamas Jungtinių Valstijų sankcijas, gabeno naftą Venesuelai, Rusijai ir Iranui.
Iki šiol JK kariai nebuvo įsilaipinę į jokius laivus, bet pareigūnai pastarosiomis savaitėmis svarstė, kokių priemonių dėl to galima būtų imtis.
Ministrai mano, kad norint patvirtinti karinės jėgos naudojimą galima būtų taikyti 2018 m. Sankcijų ir pinigų plovimo aktą.
Anot BBC, numatoma, kad ginkluotosios pajėgos pasinaudotų šiomis galiomis, o vyriausybės atstovai tai apibūdina kaip veiksmų suintensyvinimą prieš šešėlinį laivyną.
Tačiau nežinoma, kada pirmą kartą JK kariuomenė gali pradėti veikti.
JK jau yra pritaikiusi sankcijas daugiau nei 500 laivų galimai priklausančių šešėliniam laivynui, kuris, šalies teigimu, padeda finansuoti priešišką veiklą, įskaitant Rusijos karą prieš Ukrainą.
Pasak britų ministrų, dėl JK ir jos sąjungininkų veiksmų iš jūrų jau pasitraukė 200 laivų, dauguma kurių plaukdavo be teisėtos vėliavos.
Registruojant laivą jis priskiriamas konkrečiai šaliai ir tada gali su tos šalies vėliava plaukti tarptautiniuose vandenyse ir įgyja tam tikrą teisinę apsaugą.
JK vyriausybė mano nustačiusi teisinį mechanizmą, kurį galima naudoti prieš bet kokį laivą, kuriam taikomos sankcijos ir kuris plaukioja be teisėtos vėliavos.
Transporto sekretorė Heidi Alexander sekmadienį paskelbė, kad intensyviau atliekama draudimo patikra, o daugiau nei 600 laivų buvo sustabdyti, kai priartėjo prie Britų salų.
Netinkamai įregistruoti laivai (plaukiantys su kitos šalies vėliava – ELTA) paprastai neturi draudimo, o ekspertai perspėja, kad tai gali sukelti krizę jeigu jie patektų į incidentą, pavyzdžiui, didelių nuostolių pareikalavusį naftos išsiliejimą.
Solovjovas grasina Zelenskiui balistine raketa: kerštas už smūgį, kurio nebuvo
Vienas agresyviausių Kremliaus propagandistų, TV laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas toliau grasina Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atkeršyti už tariamą Ukrainos smūgį Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rezidencijai, kurio iš tikrųjų nebuvo, rašo „Telegram“ kanalas „Pravda Heraščenko“.
„Vienas „Orešnik“ skrido į Lvivą, o kitas skris į Ukrainos „pagrindinio teroristo“ rezidenciją“, – laidoje „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ sakė aktyvus Rusijos diktatoriaus V. Putino šalininkas.
Kremliaus ruporas pridūrė, kad „Orešnik“ smūgiai – kerštas už „Ukrainos smūgį V. Putino rezidencijai“, kurio, kaip įrodė JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA), niekada nebuvo.
Amerikos specialiosios tarnybos išsiaiškino, kad Ukraina bandė smogti kariniam objektui, esančiam tame pačiame regione kaip ir V. Putino rezidencija Valdajuje, tačiau ne šalia pačios rezidencijos.
Anksčiau Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti numuštas dronas, kurį, anot ministerijos, Ukraina paleido į V. Putino namus Novgorodo srityje, pridurdama, kad turtas nebuvo apgadintas ir kad tuo metu lyderis buvo kitur.
„Putinas tampa beviltiškas“: buvęs britų karininkas – apie rusų „tanką-kiaulpienę“
Rusijos gynybos ministerija pristatė naują tanko modifikaciją su papildoma metaline apsauga, neoficialiai vadinama „tanku-kiaulpiene“. Šio tanko atsiradimą lėmė masinis dronų naudojimas Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, rašo „Unian“.
Kaip rašo buvęs Jungtinės Karalystės karininkas, karinis analitikas Hamishas de Brettonas-Gordonas „The Telegraph“ straipsnyje, tokio modelio atsiradimas susijęs su dideliais Rusijos tankų nuostoliais kare su Ukraina, kurie, remiantis viešais šaltiniais, viršijo 6 tūkst. vienetų.
„Absurdiškas rusų „tankas-kiaulpienė“ rodo, kiek beviltiškas tampa Putinas“, – pažymi autorius.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 950 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 13 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 220 950 karių, iš kurių 950 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 544 priešų tankus (+3), 23 899 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 36 024 artilerijos sistemas (+51), 1,6 tūkst. raketų paleidimo sistemų (+2), 1 270 oro gynybos sistemų, 434 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 105 354 nepilotuojamuosius orlaivius (+933), 4 155 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 73 887 transporto priemones ir kuro cisternas (+145), 4 042 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
„Bloomberg“: Rusija iš Irano pirko raketų už milijardus dolerių
Iranas sudarė su Rusija sutartis dėl raketų tiekimo už maždaug 2,7 mlrd. JAV dolerių (apie 2,3 mlrd. eurų) dar prieš visapusišką invaziją į Ukrainą. Apie tai naujienų agentūrai „Bloomberg“ pranešė Vakarų saugumo pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.
Pasak jo, sutartys buvo pasirašytos nuo 2021 m. spalio mėn. – keletą mėnesių prieš karo pradžią. Jos buvo susijusios su balistinių raketų ir „žemė-oras“ tipo raketų tiekimu.
Pirkimai apėmė: Šimtus trumpųjų nuotolio balistinių raketų „Fath-360“; beveik 500 kitų trumpųjų nuotolio balistinių raketų; apie 200 „žemė-oras“ raketų, susijusių su oro gynybos sistemomis.
Be to, Iranas Rusijai tiekė milijonus šaudmenų ir artilerijos sviedinių, taip pat perdavė „Shahed-136“ dronus ir technologijas jų gamybai Rusijos teritorijoje. Dronų sutartis, pasirašyta 2023 m. pradžioje, vertinama 1,75 mlrd. JAV dolerių (1,5 mlrd. eurų).
Apskritai, pagal Vakarų šaltinių vertinimus, nuo 2021 m. pabaigos Rusija išleido daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių (3,43 mlrd. eurų) Irano karinei technikai.
JAV smerkia Rusijos veiksmus netoli sienos su Lenkija: tai yra nepaaiškinama
Pirmadienį Jungtinės Valstijos pasmerkė Rusijos sprendimą Ukrainoje panaudoti branduolinį užtaisą nešti gebančią balistinę raketą „Orešnik“ ir per neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pavadino jį „nepaaiškinamu eskalavimu“.
Tai, kad Rusija penktadienį panaudojo vidutinio nuotolio raketą, kurioje branduolinės galvutės nebuvo, „yra dar vienas pavojingas ir nepaaiškinamas šio karo eskalavimas tuo metu, kai Jungtinės Valstijos intensyviai bendradarbiauja su Kyjivu, kitais partneriais ir Maskva, siekdamos užbaigti karą derybų būdu“, – sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Tammy Bruce.
„Mes smerkiame Rusijos tęsiamus ir intensyvėjančius išpuolius prieš Ukrainos energetikos objektus ir kitą civilinę infrastruktūrą“, – tęsė T. Bruce.
Pirmadienį Maskva pareiškė, kad raketa pataikė į aviacijos remonto gamyklą Lvivo regione vakarų Ukrainoje, ir kad ji buvo paleista atsakant į Ukrainos bandymą smogti vienai iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijų, nors Kyjivas šį teiginį neigia.
Ukraina patvirtino, kad raketa buvo paleista į Lvivo regioną netoli sienos su Lenkija, tačiau nepatikslino, ar į gamyklą tikrai buvo pataikyta.
Laikinasis Didžiosios Britanijos ambasadorius pareigas Jamesas Kariuki šį išpuolį pavadino neapgalvotu ir pridūrė, kad „jis kelia grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui bei kelia didelę eskalavimo ir klaidingų sprendimų riziką“.
Be to, kad penktadienį panaudojo raketą „Orešnik“, Rusija sudavė seriją oro smūgių sostinei Kyjivui, pražudydama mažiausiai keturis žmones ir žiemos metu palikdama pusę miesto gyvenamųjų namų be šildymo.
Zelenskis įspėja apie gresiančią didelio masto rusų ataką prieš Ukrainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare paskelbė, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija ruošiasi dar vienam dideliam Ukrainos puolimui.
V. Zelenskio teigimu, antpuolis gali įvykti artimiausiomis dienomis, jam gali būti naudojami dronai, kurie gali sunaikinti oro gynybos sistemas ir raketas, todėl ukrainiečiai raginami atkreipti dėmesį į oro pavojaus sirenas.
Rusija nori pasinaudoti šalčiais, spėjo V. Zelenskis. Daugelyje Ukrainos regionų naktį temperatūra šiuo metu būna dviženklė neigiama.
Ketvirtadienį V. Zelenskis taip pat įspėjo apie didelį naktinį Rusijos pajėgų puolimą. Po keleto valandų Rusijos karinės pajėgos pradėjo niršų vakarų Ukrainos Lvivo regiono antpuolį, kurio metu, kaip teigė pati Rusija, buvo panaudota nauja vidutinio nuotolio raketa „Orešnik“.
Sostinėje Kyjive dėl šio išpuolio buvo nutrauktas elektros, vandens ir šildymo tiekimas, todėl meras Vitalijus Kličko patarė gyventojams laikinai palikti miestą.
Destruktyvus Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik ketverius metus.
Zelenskis mato pažangą derybose su JAV atstovais
Vakarinėje vaizdo kalboje V. Zelenskis taip pat kalbėjo apie pažangą, pasiektą Ukrainos derybininkų ir JAV atstovų derybose.
Jo teigimu, dauguma dokumentų yra parengti pasirašyti, tačiau daugiau informacijos nepateikė. V. Zelenskis sakė, kad tikisi, jog Davoso formatas bus labai sėkmingas santykių su Ukrainos partneriais ir šalies atstatymo po Rusijos atakų atžvilgiu.
Pasaulio ekonomikos forumas paprastai vyksta Šveicarijos Davoso kurorte metų pradžioje. Tai yra kasmetinis jo narių – daugiausia didelių įmonių – susitikimas, kurio metu forumo dalyviai svarsto, kaip gali prisidėti prie pasaulinių krizių sprendimo.
Šiame forume jau daugelį metų vyksta ir neoficialios politikų diskusijos.
Kruvina rusų ataka Charkive: dronas smogė vaikų ligoninei, žuvo 4 žmonės
Rusijos ataka Charkivo mieste šiaurės rytų Ukrainoje nusinešė keturių žmonių gyvybes, dar keletas asmenų buvo sužeista, antradienį pranešė regiono gubernatorius.
„Žuvusiųjų per priešo ataką Charkivo pakraštyje skaičius išaugo iki keturių“, – platformoje „Telegram“ rašė Olegas Synegubovas.
Jis taip pat sakė, kad per naktinį išpuolį buvo sužeisti dar šeši žmonės.
Pataikė į vaikų ligoninę
Charkivo meras Igoris Terechovas sakė, kad Rusijos ilgojo nuotolio dronas pataikė į vaikų medicinos įstaigą ir sukėlė joje gaisrą.
Pastaraisiais mėnesiais Maskva kasdien bombarduoja Ukrainą nepilotuojamaisiais orlaiviais ir raketomis, taikydamasi į energetikos infrastruktūrą ir, žiemos speigams spaudžiant, palikdama žmones be elektros.
Praėjusią savaitę Rusija Ukrainoje panaudojo branduolinį užtaisą nešti gebančią balistinę raketą „Orešnik“, tuo sukeldama pasipiktinimą tarp Kijevo sąjungininkų, įskaitant Vašingtoną, kurie tai pavadino „pavojingu ir nepaaiškinamu šio karo eskalavimu“.
Pirmadienį Maskva pareiškė, kad raketa pataikė į aviacijos remonto gamyklą Lvivo regione ir kad ji buvo paleista atsakant į Ukrainos bandymą smogti vienai iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijų, nors Kyjivas šį teiginį neigia.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
NATO sureagavo į Rusijos „Orešnik“ raketų atakas: „Tai siaubinga“
Intensyvėjant Rusijos atakoms prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą, įskaitant raketų „Orešnik“ naudojimą, tampa akivaizdu, kad Ukrainą būtina skubiai aprūpinti priešlėktuvinės gynybos sistemomis, teigia NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
NATO generalinis sekretorius paragino sąjungininkus nedelsiant suteikti Ukrainai raketų, kad ukrainiečiai būtų apsaugoti nuo intensyvių Rusijos atakų.
„Mes reaguojame (į Rusijos atakas) jau dabar, nes tai, kas vyksta, yra siaubinga. Šios Rusijos raketos – tai mirties ir naikinimo ginklai. Mes tai neseniai matėme, kai jos buvo panaudotos Lvivo srityje. Mano nuomone, tai yra siaubinga“, – pabrėžė M. Rutte.
Jis priminė, kad „praėjusią naktį vėl matėme šimtus dronų ir dešimtis raketų, smogusių Ukrainai“.
„Šiuo metu jie smogia civilinei infrastruktūrai ir nekaltiems taikiems gyventojams. Tai neturi nieko bendra su karo veiksmais fronte. Tai daroma vien tam, kad būtų sėjama panika ir mirtis tarp Ukrainos civilių. Tai – įrodymas žiaurumų, kuriuos rusai yra pasirengę vykdyti“, – konstatavo NATO generalinis sekretorius.
Jis pabrėžė, kad būtent todėl „egzistuoja toks ryžtingas siekis padaryti viską, kas įmanoma“, jog Ukraina būtų aprūpinta „būtinomis raketomis, leidžiančiomis numušti šias raketas visur, kur tai įmanoma“.
„Kreipiuosi į čia esančius parlamentarus: dirbkite su savo vyriausybėmis, kad jos kruopščiai patikrintų savo atsargas. Suraskite reikalingas raketas-perėmėjas sistemoms „Patriot“, NASAMS ir SAMP/T, nes ukrainiečiams jų reikia nedelsiant“, – paragino M. Rutte.