Irano miestų gatvėse aidi šūviai ir sprogimai. Tačiau jau keturiolika dienų protestuojantys iraniečiai pasiduoti neketina. Sako – šįkart prieš islamo fanatikų režimą kovos iki galo.
Visą TV3 Žinių reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.
Brutalūs gatvių mūšiai tarp protestuojančiųjų ir režimo pajėgų vyksta ir antrajame pagal dydį Irano mieste Mešhede. Čia tvyro chaosas, dalis minios prasiskirstė, nes pareigūnai šaudo tiesiai į žmones.
Nors daugiau nei 90 milijonų gyventojų turinčiame Irane ajatolos režimas nuo ketvirtadienio vis dar blokuoja interneto ir telefoninį ryšį, skelbiama, kad per savaitgalį gerokai išaugo aukų skaičių ir jis gali siekti šimtus. Sulaikytųjų, kuriems gresia mirties bausmė, jau beveik 3000.
„Manote, kad mus žudyti yra žaidimas, kad jūs esate medžiotojai, o mes – grobis. Prisiekiu Dievu, kad mes, jauni šios šalies žmonės, nesame nei nusikaltėliai, nei priešų šnipai. Mūsų širdyse skausmas. 47-eri skausmo metai. Skausmas, kurį visada slopinote visa savo jėga ir žiaurumu“, – sako pašautas protestuotojas.
Prezidentas protestuotojus vadina teroristais
Tuo tarpu Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas, kuris vos prieš kelias dienas dar ragino dėl šalyje kilusių protestų nekaltinti ideologinių priešų Amerikos ir Izraelio, šiandien toną pakeitė. Protestuotojus jau vadina priešų kurstomais teroristais.
„Jie apmokė grupuotes šalies viduje ir užsienyje. Jie į mūsų šalį įvežė teroristus, kurie padeginėja mečetes. Jungtinės Valstijos ir Izraelis sėdi nuošalyje ir duoda šiems žmonėms nurodymus, sakydami: „Pirmyn, mes jus palaikome“, – kalbėjo M. Pezeshkianas.
Tuo metu Vašingtone gyvenantis šio režimo nuversto šacho sūnus, opozicijos lyderis Reza Pahlavi sako, kad režimas jau pamažu ima byrėti.
„Mane pasiekė patikimi pranešimai, kad Islamo Respublika, bandydama susidoroti su milijonais žmonių gatvėse, susiduria su rimtu pareigūnų trūkumu, nes daugelis ginkluotųjų ir saugumo pajėgų narių paliko savo darbo vietas arba nepakluso įsakymams susidoroti su žmonėmis“, – sako Irano opozicijos lyderis.
Tuo metu „Reuters“ naujienų agentūra praneša, kad vakar Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu telefonu aptarė amerikiečių smūgio Iranui galimybę. Dėl to Izraelyje esą įvesta aukšto lygio parengtis.
O amerikiečių žiniasklaida skelbia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiomis dienomis buvo supažindintas su galimais karinių smūgių Iranui scenarijais. Pasak „The Wall Street Journal“, vienas iš variantų galėtų būti plataus masto oro antskrydis prieš kelis karinius Irano taikinius.
Pats D. Trumpas dar kartą pakartojo, kad Amerika yra pasirengusi padėti laisvės trokštančiam Iranui.
„Šiandien pasaulis palaiko jūsų revoliuciją ir žavisi jūsų drąsa. Ypač prezidentas D. Trumpas, laisvojo pasaulio lyderis, atidžiai stebi jūsų neapsakomą drąsą ir pareiškė esąs pasirengęs jums padėti. Jokiu būdu neapleiskite gatvių“, – kalbėjo Irano opozicijos lyderis Reza Pahlavi.
Ar gali Iranas sulaukti Amerikos smūgio, dar neaišku, tačiau net ir menkiausia to tikimybė kursto režimo pareigūnų pyktį. Parlamente skanduodami „Mirtis Amerikai“, už bet kokį Vašingtono smūgį žada keršyti.
Organizatoriai: Operaciją bendrai suplanavo ir įgyvendino JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) ir Jungtinės Karalystės žvalgyba (MI6). Tai buvo viena pirmųjų slaptų JAV operacijų, skirtų pakeisti užsienio šalies vyriausybę šaltojo karo metu.
Pagrindinis motyvas buvo nafta. M. Mosaddeghas nacionalizavo Irano naftos pramonę, kurią iki tol kontroliavo britų „Anglo-Iranian Oil Company“ (dabar „BP“). Britai, bijodami prarasti pelną, o JAV – baimindamosi augančios Sovietų Sąjungos įtakos regione, nusprendė pašalinti premjerą.
Naudojant kyšius, propagandą ir organizuotus protestus, šalyje buvo sukeltas chaosas. Po perversmo Iranas tapo autokratine monarchija, o šachas Reza Pahlavi tapo artimu JAV sąjungininku. Irano naftos ištekliai vėl tapo prieinami Vakarų kompanijoms.
Ar užsienio jėgų įvykdytas karinis perversmas yra LAISVĖ?
