Donaldas Trumpas

Grenlandijos ir Danijos ministrai jau netrukus Baltuosiuose rūmuose susitiks su Amerikos viceprezidentu ir valstybės sekretoriumi. Esama nuomonių, kad tai gali būti svarbiausias susitikimas šiuolaikinėje Grenlandijos istorijoje, o Vašingtonas gali pateikti Danijai ir jos salai ultimatumą. Susitikimo išvakarėse Grenlandijos premjeras pakartojo, kad šalis neparduodama ir renkasi ateitį su Danija. O Donaldas Trumpas atkirto, kad Grenlandijos premjerui tai taps didele problema.

Kinija trečiadienį paskelbė užsienio prekybos 2025 metų rodiklius ir, be kita ko, pranešė, kad užsienio prekybos perteklius išaugo iki rekordinių 1,2 trln. JAV dolerių, nepaisant eksporto į Jungtines Valstijas nuosmukio po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas padidino muitus. Dėl pernykščio prekybos karo tarp Vašingtono ir Pekino, kurio metu abipusiai muitai vienu metu buvo pasiekę triženklį skaičių, Kinijos eksportas į Jungtines Valstijas, palyginti su 2024 metais, krito 20 proc.

Trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, reaguodamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo pakartotus pareiškimus apie Grenlandijos įsigijimą, pareiškė, kad saloje jau yra JAV kariškių ir galėtų būti dar daugiau.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas perbraižo Amerikos saugumo ir įtakos žemėlapį. Jis dar kartą pareiškė, kad Grenlandija anksčiau ar vėliau atiteks JAV, net jei tai reikštų rimtą konfliktą su sąjungininkais Europoje. Visame kontekste pasimiršta Ukrainos klausimas. Kaip turėtų atrodyti pasaulis D. Trumpo akimis „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui vis garsiau grasinant perimti Grenlandijos kontrolę, šios Arkties salos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas trečiadienį pareiškė, kad dabar ne metas kalbėti apie būsimą Grenlandijos nepriklausomybę ir kelti pavojų jos apsisprendimo teisei. „Nemanau, kad dabar tinkamas metas apie tai kalbėti.

Didėjant įtampai tarp JAV ir Irano dėl galimų karinių smūgių, daliai personalo buvo nurodyta iki trečiadienio vakaro palikti Katare įsikūrusią Al Udeido JAV karinę bazę, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė trys diplomatai. „Tai pozicijos pakeitimas, o ne evakuacijos įsakymas“, – „Reuters“ sakė vienas iš diplomatų. Diplomatas pridūrė nežinantis jokios konkrečios priežasties, dėl kurios tokių veiksmų imtasi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono kontrolė Grenlandijoje yra „gyvybiškai svarbi“ jo planuojamai „Auksinio Kupolo“ oro ir raketų gynybos sistemai. „Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo tikslais. Ji gyvybiškai svarbi „Auksiniam Kupolui“, kurį mes statome“, – socialiniuose tinkluose rašė D. Trumpas, nekart žadėjęs atimti Arkties salą iš sąjungininkės Danijos.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen  trečiadienį išreiškė paramą Grenlandijai, sakydama, kad Arkties sala, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas  nori kontroliuoti, „priklauso jos žmonėms“. „Man svarbu, kad grenlandiečiai žinotų ir jie tai žino iš darbų, ne tik iš žodžių, kad mes gerbiame grenlandiečių norus ir jų interesus, ir kad jie gali mumis pasikliauti“, – sakė ji spaudos konferencijoje Briuselyje.

Kol Rusijos lyderis Vladimiras Putinas sutelkia dėmesį į karą Ukrainoje, jo strateginiai sąjungininkai visame pasaulyje jaučiasi apleisti ir skundžiasi paramos stygiumi pačiu kritiškiausiu metu.

Dėl mokesčių ir muitų padidėjus pajamoms, JAV biudžeto deficitas spalio–gruodžio mėnesiais, palyginti su tuo pat laikotarpiu metais anksčiau, sumažėjo, parodė Iždo departamento paskelbti duomenys. Deficitas palyginamuoju laikotarpiu smuko 15 proc. – nuo 711 mlrd. iki 602 mlrd. JAV dolerių. Bendros pajamos padidėjo 13 proc. iki 1,2 trln. JAV dolerių, o išlaidos paaugo iš viso 2 proc. iki 1,8 trln. JAV dolerių.

Prancūzija vasario 6 dieną atidarys konsulatą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė užsienio reikalų ministras, pavadinęs šį žingsnį politiniu signalu dėl strateginės Danijos teritorijos, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo perimti. Šie komentarai nuskambėjo tą dieną, kai Danijos vyriausiasis diplomatas Baltuosiuose rūmuose susitiks su aukšto rango JAV pareigūnais deryboms dėl didžiulės, naudingosiomis iškasenomis turtingos Arkties salos ateities.

Mineapolyje federaliniai pareigūnai antradienį, per dar vieną susirėmimų su protestuotojais dieną, panaudojo ašarines dujas, o tuo pat metu moksleiviai paliko vieną priemiesčio mokyklą, taip protestuodami prieš Donaldo Trumpo  administracijos vykdomą griežtą imigracijos politiką. Tragiško įvykio, kai imigracijos agentas Mineapolyje nušovė moterį, atgarsiai pasiekė ir vietos JAV prokuratūrą.

JAV prezidento pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris artimiausiu metu planuoja apsilankyti Maskvoje, kur susitiktų su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu, rašo „Bloomberg“. D. Trumpo pasiuntinių vizitas vyktų siekiant paskatinti taikos susitarimą, kuris užbaigtų Rusijos karą prieš Ukrainą. Leidinio šaltiniai pažymi, kad susitikimas gali įvykti šį mėnesį.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paprašė Europos šalių pateikti žvalgybos informaciją apie taikinius Irane, rašo „The Washington Post“. Europos pareigūnų teigimu, sausio 12 d. D. Trumpo administracijos atstovai paprašė šalių pateikti žvalgybos informaciją apie galimus taikinius Irane. Vienas Europos pareigūnas pažymėjo, kad Vašingtonas greičiausiai nepuls branduolinių objektų, tačiau gali imtis veiksmų prieš organizacijų, atsakingų už smurtą per protestus Irane, lyderius.

JAV įstatymų leidėjai pristatė įstatymo projektą, kuriuo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai būtų draudžiama aneksuoti, okupuoti ar kitaip kontroliuoti NATO sąjungininkės teritoriją be tokios šalies sutikimo. Šis pasiūlymas, kurį antradienį pateikė respublikonė senatorė Lisa Murkowski ir demokratė Jeanne Shaheen, buvo pateiktas tuo metu, kai D. Trumpas reiškia vis didesnį susidomėjimą Grenlandija, kuri yra Danijos teritorija.

 Irano teismų sistemos vadovas pažadėjo pagreitintus teismus asmenims, sulaikytiems dėl protestų bangos, kurią valdžia pavadino „riaušėmis“, trečiadienį pranešė valstybinė televizija. Pastaruoju metu intensyvėja tarptautinis pasipiktinimas dėl demonstracijų slopinimo, kai, kaip teigia teisių grupė, per protestus galimai žuvo tūkstančiai žmonių.

JAV mokslininkai ir Europos Sąjungos (ES) klimato stebėtojai trečiadienį paskelbė, kad 2025-ieji buvo treti karščiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Tai pratęsia precedento neturintį šylančių temperatūrų ciklą, o prognozės rodo, kad 2026 metais atšilimas neslūgs.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandijos ministro pirmininko Jenso-Frederiko Nielseno pasisakymai apie salos ketinimą likti sąjungoje su Danija jam gali tapti „didele problema“, pranešė Baltieji rūmai. Žurnalistams paklausus, ar jis laiko galutiniu Grenlandijos ministro pirmininko pareiškimą, jog sala ketina likti sąjungoje su Danija, JAV prezidentas atsakė klausimu, kas apskritai padarė tokius pareiškimus.

Venesuela antradienį pradėjo paleisti įkalintus amerikiečius, pranešė JAV pareigūnas, sveikindamas šalies laikinosios vadovybės sprendimą po to, kai Vašingtonas nušalino buvusį prezidentą Nicolas Maduro. Pareigūnas kol kas nepateikė išsamios informacijos apie kalinių paleidimą ir nepatikslino, kiek tiksliai asmenų išlaisvinta, užsimindamas tik tiek, kad jų buvo daugiau nei vienas. „Sveikiname sulaikytų amerikiečių paleidimą Venesueloje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad imsis neapibrėžtų „labai griežtų priemonių“, jei Irano valdžios institucijos įgyvendins grasinimus pakarti keletą protestuotojų, o Teheranas tokius Amerikos perspėjimus pavadino „pretekstu karinei intervencijai“. Tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą sukėlė represijos, per kurias, kaip teigia žmogaus teisių organizacijos, vienu iš didžiausių iššūkių Irano dvasininkų vadovams tapusių protestų metu galėjo žūti tūkstančiai žmonių.

Kitą savaitę Kyjivo sąjungininkai iš Didžiojo septyneto susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Davose, siekdami užsitikrinti jo asmeninį palaikymą saugumo garantijoms Ukrainai po ugnies nutraukimo, rašo „Financial Times“. Keturi su planais susipažinę pareigūnai teigia, kad Italijos, Vokietijos, Prancūzijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės lyderiai, taip pat Europos Komisijos pirmininkė, kitą savaitę Davose vyksiančiame Pasaulio ekonomikos forume planuoja susitikti su JAV prezidentu Donaldu T...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį lankydamasis vienoje iš Mičigano valstijoje veikiančių automobilių gamyklų į jį provokavusio darbininko remarką atsakė keiksmais ir nepadoriu gestu, kaip matyti socialiniuose tinkluose išplitusiame vaizdo įraše. Filmuotoje medžiagoje ekskursijos po automobilių „Ford F-150“ gamyklą Detroito mieste metu ilgą juodą paltą dėvintis D. Trumpas eina kabančiu taku, nuo kurio matyti gamybos cechas.

Europos Sąjunga (ES) iškvietė Irano ambasadorių Briuselyje dėl Islamo Respublikos atsako į visoje šalyje vykstančius protestus, antradienį pranešė vienas bloko pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.  Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen anksčiau antradienį pareiškė, kad skubiai pasiūlys įvesti naujas sankcijas Iranui, dramatiškai išaugus aukų skaičiui per susidorojimą su masiniais protestais.

Valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos imsis veiksmų dėl koridoriaus, jungiančio Azerbaidžano teritorijos dalis ir einančio per Armėniją, tiesimo, sakydamas, kad tai būtų naudinga visoms šalims.

JAV invazija į Grenlandiją būtų išpuolis prieš visas NATO sąjungininkes, antradienį pareiškė šios salos energetikos ministrė Naaja Nathanielsen. N. Nathanielsen Londone vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad JAV kariniai veiksmai reikštų teisinės valstybės principo žlugimą“, o Vakarų sąjungininkėms tektų „aiškintis, kokia yra ši nauja pasaulio tvarka“. Paklausta, ar Grenlandija tikėtųsi NATO paramos invazijos atveju, ji nurodė negalinti atsakyti į šį klausimą, nes „jis leidžia manyti, kad ...

Rusija pasmerkė JAV grasinimus surengti naujus karinius smūgius Iranui ir įspėjo apie „pavojingą išorės kišimąsi“ į Irano vidaus politiką, rašo „Sky News“. „Tie, kurie planuoja pasinaudoti išorės įkvėptais neramumais kaip pretekstu pakartoti 2025 m. birželį įvykdytą agresiją prieš Iraną, turi suprasti, kokias pražūtingas pasekmes tokie veiksmai turės Artimųjų Rytų padėčiai ir pasauliniam tarptautiniam saugumui“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Jungtinės Valstijos antradienį islamistų politinės grupuotės „Musulmonų brolija“ skyrius Egipte, Libane ir Jordanijoje paskelbė teroristinėmis organizacijomis, įvykdydamas ilgalaikį arabų sąjungininkų ir JAV konservatorių reikalavimą. Jų įtraukimas į teroristinių organizacijų sąrašą „atspindi pradinius, tęstinius veiksmus, skirtus sustabdyti Musulmonų brolijos skyrių smurtą ir destabilizaciją visur, kur ji pasireiškia“, pareiškime teigė valstybės sekretorius Marco Rubio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad iraniečiai turėtų tęsti plataus masto protestus, perimti institucijas ir registruoti „žudikų ir piktnaudžiautojų“ vardus, šalies valdžiai slopinant masines demonstracijas. „Irano patriotai, TĘSKITE PROTESTUS – PERIMKITE SAVO INSTITUCIJAS!!!“ – rašė D. Trumpas savo „Truth Social“ platformoje.  „Išsaugokite žudikų ir prievartautojų vardus. Jie sumokės didelę kainą, – tęsė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę kartu su dešimtimis kitų šalių lyderių dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume (WEF) Šveicarijoje, į kur atvyks su „didžiausia istorijoje JAV delegacija“, antradienį pranešė forumo vykdomasis vadovas. „Džiaugiamės galėdami vėl pasveikinti prezidentą Trumpą“, internetinėje spaudos konferencijoje sakė Borge Brende prieš Davoso viršūnių susitikimą, kuriame JAV prezidentas lankėsi prieš šešerius metus, per pirmąją savo kadenciją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant perimti Grenlandiją, Danijos Karalystei priklausančios salos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad jei būtų priversta apsispręsti, autonominė teritorija rinktųsi likti Danijos dalimi, o ne prisijungti prie JAV.

Vengrija balandžio 12 dieną surengs visuotinius rinkimus, antradienį pranešė šalies prezidentas, o ilgiausiai dirbantis kurios nors dabartinis Europos Sąjungos (ES) valstybės lyderis, nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, susidurs su precedento neturinčiu iššūkiu. Nacionalistas – artimas JAV prezidento Donaldo Trumpo Kinijos ir Rusijos sąjungininkas bei ES galvos skausmas – yra valdžioje jau 16 metų iš eilės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kitą savaitę kartu su „didžiausia Jungtinių Valstijų delegacija istorijoje“ prisijungs prie dešimčių lyderių Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje, antradienį pranešė forumo vykdomasis direktorius. „Džiaugiamės galėdami pasveikinti sugrįžusį prezidentą Trumpą“, – prieš Davoso viršūnių susitikimą surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) prezidentas Borge Brende.

Vienas Floridos respublikonų kongresmenas pirmadienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo siekiama aneksuoti Grenlandiją ir paversti ją 51-ąja JAV valstija, prezidentui Donaldui Trumpui vis grasinant užgrobti šią autonominę Danijos teritoriją. D. Trumpas yra sakęs, kad JAV „vienaip ar kitaip“ gaus Grenlandiją, siūlydamas idėją nupirkti šią teritoriją arba perimti ją jėga, nors Danija, NATO sąjungininkė, tam griežtai priešinasi.

Į Lietuvą sausio pabaigoje su valstybiniu vizitu atvyks Danijos karalius Frederikas X ir karalienė Mary, penktadienį pranešė Prezidentūra. Danijos karališkosios šeimos atstovai šalyje lankysis prezidento Gitano Nausėdos kvietimu. Paaiškėjo, kur lankysis  Kaip rašoma Karaliaus rūmų pranešime, sausio 28–29 dienomis vyksiančio vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama gynybai. Karališkoji pora lankys karius, Šaulių sąjungą.

Danijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė, kad jis ir jo kolegė iš Grenlandijos trečiadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV viceprezidentu J. D. Vance‘u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau daugelį metų kalba apie idėją įsigyti arba aneksuoti Grenlandiją ir sekmadienį dar labiau pakurstė įtampą, kuomet pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „vienaip ar kitaip“ gaus šią Arkties teritoriją.

Irano gyventojai antradienį pirmą kartą po to, kai per protestus buvo nutrauktas ryšys, mobiliuoju telefonu galėjo paskambinti į užsienį. Per masinius protestus, aktyvistų teigimu, žuvo mažiausiai 646 žmonės. Keletas žmonių Teherane galėjo paskambinti į naujienų agentūrą AP ir pasikalbėti su jos žurnalistu. Tačiau AP redakcija Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), tais numeriais perskambinti negalėjo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino Irano demonstrantus „tęsti protestus“....

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu pernelyg ankstyva pasakyti, ar Lietuva jungtųsi prie dalies Europos valstybių siūlomos misijos, kuria norima kariniais pajėgumais sustiprinti Arkties regiono saugumą. „Pernelyg ankstyvas klausimas.

JAV ambasada Irane išleido skubų nurodymą visiems JAV piliečiams nedelsiant evakuotis iš šalies, motyvuodama tuo, kad protestai stiprėja ir gali tapti smurtiniai, o tai gali baigtis areštais ir sužalojimais, rašo „express.co.uk“. JAV piliečiams patariama išvykti sausumos keliais į Armėniją arba Turkiją, jei tai saugu.

 JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie muitus Irano prekybos partnerėms, Kinija pareiškė ginsianti savo interesus.  „Nėra laimėtojų muitų kare“, – Pekine sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning. Kinija, anot jos, ryžtingai gins savo teisėtas teises ir interesus. D. Trumpas paskelbė, kad nuo šiol visoms šalims, prekiaujančioms su Iranu, bus taikomi 25 proc. muitai.

Vašingtonui ir toliau kalbant apie Grenlandijos perėmimą savo kontrolėn, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia neabejojantis, kad Lietuva galėtų prisidėti prie sustiprinto NATO buvimo Arkties regione. Pasak jo, Lietuva šią iniciatyvą galėtų paremti finansiniais ir kitais būdais. „Lietuva prieš nepilnus metus, kada prasidėjo visa diskusija, jau išsakė savo poziciją, kad mes esame pasiruošę prisidėti prie saugumo užtikrinimo Arktyje.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, premjerė Inga Ruginienė šią temą su Europos partneriais ketina aptarti sausio pabaigoje planuojamo vizito į Vokietiją metu.  „Sausio pabaigoje vykstu į Vokietiją, turbūt viena iš pagrindinių temų bus šita. Tikrai matau ir Europos Sąjungos vieningumą tuo klausimu, bet lygiai taip pat turime suprasti, kad strateginiai partneriai tokie kaip JAV mums irgi labai svarbūs.

Venesuelos laikinoji prezidentė Delcy Rodriguez pirmadienį įtraukė vieną buvusį nušalinto prezidento Nicolas Maduro asmens sargybinį į savo ministrų kabinetą. Tai vienas pirmųjų jos administracijos ministrų pakeitimų. Kapitoną Juaną Escaloną D. Rodriguez paskyrė prezidentūros kanceliarijos ministru, atsakingu už lyderės darbotvarkę ir ryšius su valstybinėmis agentūromis.

Jungtinėms Valstijoms nesitraukiant nuo siekio perimti Grenlandijos kontrolę, premjerė Inga Ruginienė sako, kad pirmiausia būtina įsitikinti, ar JAV ir Europa vienodai vertina saugumo klausimus. „Pirmas žingsnis, ką aš matyčiau, tai reikia rimto pokalbio su Amerika ir Amerikos prezidentu. Nes dabar gyvename tokiame neapibrėžtume“, – antradienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė. „Reikia, matyt, sugrįžti ir atsinaujinti, ar iš tiesų mes visi esame tame pačiame matomumo lauke.

Per pirmąsias dešimt 2026 m. dienų Jungtinėse Valstijose mirė keturi imigracijos tarnybos (ICE) sulaikyti migrantai. Tarnybos duomenimis, mirties atvejai fiksuoti sausio 3–9 dienomis. Mirusieji yra du vyrai iš Hondūro ir po vieną iš Kubos ir Kambodžos, praneša agentūra „Reuters“. Pernai ICE sulaikymo įstaigose mirė 30 migrantų. Tai didžiausias skaičius  per du dešimtmečius. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija siekia deportacijų griežtinimo ir sulaiko daugiau migrantų.

Rusijos gynybos ministerija pristatė naują tanko modifikaciją su papildoma metaline apsauga, neoficialiai vadinama „tanku-kiaulpiene“. Šio tanko atsiradimą lėmė masinis dronų naudojimas Rusijos pradėtame kare Ukrainoje, rašo „Unian“. Kaip rašo buvęs Jungtinės Karalystės karininkas, karinis analitikas Hamishas de Brettonas-Gordonas „The Telegraph“ straipsnyje, tokio modelio atsiradimas susijęs su dideliais Rusijos tankų nuostoliais kare su Ukraina, kurie, remiantis viešais šaltiniais, virši...

Irane tęsiantis masiniams protestams, Reza Pahlavi, 1979 m. nuversto šacho sūnus, pasisako už greitą JAV įsikišimą. „Būtina imtis priemonių, – sakė jis interviu amerikiečių stočiai „CBS News“. – Geriausias kelias užtikrinti, jog Irane žūtų mažiau žmonių, yra ankstyvas įsikišimas, kad šis režimas pagaliau žlugtų ir visos tos problemos, su kuriomis susiduriame, baigtųsi“. R. Pahlavi teigė kalbėjęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, tačiau detalių neatskleidė.

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą „skubėti“ imtis skubių veiksmų dėl Grenlandijos, nes kitaip grenlandiečiai galėtų balsuoti už prisijungimą prie Rusijos, pirmadienį pranešė Rusijos naujienų „Interfax“, kurią cituoja „Reuters“. „Trumpas turėtų paskubėti. Remiantis nepatvirtinta informacija, per kelias dienas gali būti surengtas netikėtas referendumas, kurio metu visi 55 tūkst.

Pentagonas buvo užmaskavęs karinį lėktuvą, dalyvavusį pirmajame praėjusiais metais surengtame puolime prieš įtariamą narkotikų kontrabandos laivą, kurio metu žuvo 11 žmonių, kad šis atrodytų kaip civilinis orlaivis, pirmadienį pranešė „The New York Times“. Tokiu veiksmu būtų pažeisti tarptautiniai ginkluotų konfliktų įstatymai, kurie draudžia kovotojams „apsimetinėti civiliais, siekiant apgauti priešininkus... tai yra karo nusikaltimas, vadinamas klasta“, pranešė leidinys.