Protestai Irane. Trumpas kreipėsi į Irano protestuotojus: „Pagalba jau keliauja“

Karinė eskalacija tarp Jungtinių Valstijų ir Irano turėtų rimtų pasekmių regionui, antradienį pareiškė Kataras, Vašingtonui pagrasinus smogti Teherano režimui, jei šis panaudos mirtiną jėgą prieš protestuotojus. 

„Žinome, kad bet kokia eskalacija (...) turėtų katastrofiškų pasekmių regione ir už jo ribų, todėl norime to kiek įmanoma išvengti“, – spaudos konferencijoje Dohoje sakė Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Majedas al Ansari. 

Iranas birželį taikėsi į JAV pajėgas al Udeido oro bazėje Katare, atsakydamas į ankstesnius Jungtinių Valstijų smūgius į Teherano branduolinius objektus. 

Doha sugebėjo pasinaudoti beprecedentiniu išpuoliu savo teritorijoje, kad padėtų greitai pasiekti susitarimą dėl paliaubų tarp Vašingtono ir Teherano.

Jau daugiau kaip dvi savaites Irane vykstantys masiniai protestai tapo vienu didžiausių iššūkių teokratinei valdžiai, valdančiai Iraną nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, per kurią buvo nuverstas šachas. 

Baltieji rūmai pirmadienį pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę smogti Iranui, kad sustabdytų susidorojimą su protestuotojais.

Žmogaus teisių gynimo grupės pranešė apie augantį mirčių skaičių Irane, informacijai toliau sklindant iš šalies, nepaisant kelias dienas atjungto interneto ryšio.

Reaguodamas į pakartotinius D. Trumpo grasinimus įsikišti, parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheris Ghalibafas pareiškė, kad Iranas atsakys, ir valstybinės televizijos transliuotuose komentaruose JAV kariuomenę bei jos laivus pavadino „teisėtais taikiniais“.

Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Irano žmogaus teisės“ (IHR) pranešė patvirtinusi, kad per protestus žuvo 648 žmonės, įskaitant devynis nepilnamečius, tačiau perspėjo, kad aukų skaičius greičiausiai yra daug didesnis – „kai kuriais skaičiavimais, daugiau nei 6 tūkst.“ žmonių.

Vašingtonas taip pat pareiškė, kad diplomatijos kanalas išlieka atviras, o Iranas privačiuose pokalbiuose su D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu kalbėjo „visiškai kitu tonu“. 

„Šiuo metu vis dar esame tokioje būsenoje, kai manome, kad diplomatinis sprendimas gali būti rastas“, – sakė M. al Ansari.

„Mes dalyvaujame derybose su visomis šalimis, žinoma, su savo kaimynais ir partneriais regione, kad rastume diplomatinį sprendimą“, – pridūrė jis.

Irano gyventojai antradienį pirmą kartą po to, kai per protestus buvo nutrauktas ryšys, mobiliuoju telefonu galėjo paskambinti į užsienį.

Per masinius protestus, aktyvistų teigimu, žuvo mažiausiai 646 žmonės.

Keletas žmonių Teherane galėjo paskambinti į naujienų agentūrą AP ir pasikalbėti su jos žurnalistu. Tačiau AP redakcija Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), tais numeriais perskambinti negalėjo. Liudininkai teigė, kad SMS žinučių siuntimas vis dar neveikia, o interneto vartotojai Irane gali prisijungti prie vyriausybės patvirtintų interneto svetainių vietoje, bet ne užsienyje.

Liudininkai trumpai apžvelgė gyvenimą Irano sostinės gatvėse per keturias su puse dienos, kai Iranas buvo atkirstas nuo pasaulio. Jie pasakojo, kad Teherano centre yra daug saugumo pajėgų.

Riaušių policijos pareigūnai dėvi šalmus ir neperšaunamas liemenes, turi lazdas, skydus, šautuvus ir ašarinių dujų balionėlius. Jie budi prie pagrindinių sankryžų. Netoliese liudininkai matė Revoliucinės gvardijos savanorių pajėgų „Basij“ narius, kurie taip pat turėjo šaunamuosius ginklus ir lazdas. Viešosiose erdvėse taip pat buvo matyti saugumo pareigūnų su civiliais drabužiais.

Anot jų, per neramumus buvo sudeginti keli bankai ir vyriausybinės įstaigos. Liudininkai pridūrė, kad buvo sudaužyti bankomatai, o bankams sunkiai sekėsi atlikti operacijas be interneto.

Tačiau parduotuvės veikia, nors pėsčiųjų sostinėje nedaug. Antradienį turėjo būti atidarytas Teherano Didysis turgus, kuriame gruodžio 28 dieną prasidėjo demonstracijos. Tačiau liudininkas pasakojo kalbėjęs su keliais parduotuvių savininkais, kurie teigė, kad saugumo pajėgos įsakė jiems atidaryti parduotuves bet kokia kaina. Irano valstybinė žiniasklaida šio įsakymo nepatvirtino.

Liudininkai kalbėjo anonimiškai, nes baiminasi susidorojimo.

Daugelis tebėra susirūpinę dėl galimo JAV karinio smūgio, nors prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra sakęs, kad Iranas nori derėtis su Vašingtonu.

„Mano klientai kalba apie Trumpo reakciją, kartu svarstydami, ar jis neplanuoja karinio smūgio Islamo respublikai, – teigė parduotuvės savininkas Mahmoudas (Mahmudas), kuris, baimindamasis dėl savo saugumo, nurodė tik savo vardą. – Nesitikiu, kad Trumpui ar kuriai nors kitai užsienio šaliai rūpi iraniečių interesai.“

Taksi vairuotojas Reza, kuris taip pat pasakė tik savo vardą, teigė, kad protestai taip pat išlieka daugelio žmonių dėmesio centre.

„Žmonės – ypač jauni – yra apimti nevilties, bet jie kalba apie protestų tęsimą“, – sakė jis.

Tuo tarpu skelbiama, kad saugumo tarnybų darbuotojai ieško „Starlink“ terminalų, nes Teherano šiaurėje gyvenantys žmonės pranešė, kad valdžia vykdo reidus daugiabučiuose, kuriuose įrengtos palydovinės antenos. Nors palydovinės televizijos antenos yra nelegalios, daugelis sostinės gyventojų turi jas savo namuose, o pareigūnai pastaraisiais metais iš esmės nesistengė užtikrinti įstatymo vykdymo.

Gatvėse taip pat buvo galima pamatyti žmones, kurie priešinosi civiliais drabužiais apsirengusiems saugumo pareigūnams, atsitiktinai stabdžiusiems praeivius.

Valstybinė televizija taip pat perskaitė pareiškimą apie tai, kad morgo paslaugos yra nemokamos – tai ženklas, kad kai kurie tikriausiai ėmė didelius mokesčius už kūnų išdavimą vykstant susidorojimui.

Irane po kelias dienas trukusio ryšių blokavimo atnaujinti tarptautiniai skambučiai telefonu, antradienį pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Iraną jau dvi savaites krečia protestų judėjimas, išsiplėtęs nepaisant malšinimo, kuris, kaip teigia teisių gynimo grupės, virto žudynėmis.

Paskambinti į užsienį buvo neįmanoma nuo penktadienio. Internetas ir toliau atjungtas, praneša stebėsenos organizacija „NetBlocks“.

Ji antradienį nurodė, kad Irano institucijų įvestas interneto atjungimas visoje šalyje, kuriuo, aktyvistų manymu, siekiama nuslėpti susidorojimo su protestais mastą, tęsiasi jau daugiau nei 108 valandas.

„Praėjo 108 valandos nuo tada, kai Iranas įvedė visuotinį interneto atjungimą, palikdamas iraniečius izoliuotus nuo likusio pasaulio ir vienus nuo kitų“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbtame naujausiame pranešime teigė „NetBlocks“.

JAV ambasada Irane išleido skubų nurodymą visiems JAV piliečiams nedelsiant evakuotis iš šalies, motyvuodama tuo, kad protestai stiprėja ir gali tapti smurtiniai, o tai gali baigtis areštais ir sužalojimais, rašo „express.co.uk“.

JAV piliečiams patariama išvykti sausumos keliais į Armėniją arba Turkiją, jei tai saugu. Valstybės departamento tinklalapyje teigiama, kad „šiuo metu taikomos sustiprintos saugumo priemonės, uždaryti keliai, sutrikęs viešasis transportas ir blokuojamas internetas“.

Tiems, kurie negali išvykti, Valstybės departamentas rekomenduoja rasti saugią vietą savo namuose ar kitame saugiame pastate ir apsirūpinti būtiniausiais daiktais, pvz., vandeniu, vaistais, maistu ir kt.

Trumpas linkęs smogti Iranui

Tuo tarpu „The New York Times“ (NYT) praneša, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto platesnį karinių smūgių prieš Iraną variantų spektrą, įskaitant branduolines bazes ir raketų įrenginius.

NYT šaltiniai teigia, kad pentagonas svarsto variantus nuo kibernetinių atakų ar ribotų smūgių iki platesnių kombinuotų oro atakų.

Tuo tarpu „Axios“, remdamasis šaltiniu Baltuosiuose rūmuose, skelbia, kad D. Trumpas linkęs smogti Iranui, kad nubaustų režimą už protestuotojų žudymą, tačiau jis dar nepriėmė galutinio sprendimo ir nagrinėja Irano pasiūlymus dėl derybų.

Nepaisant to, šaltiniai teigia, kad diplomatija lieka pirmuoju variantu.

Žmogaus teisių organizacijų teigimu, Iranas ketina įvykdyti pirmąją mirties bausmę vienam iš masinių areštų metu sulaikytų visoje šalyje vykstančių demonstracijų prieš režimą dalyvių, praneša „Fox News“.

Pasak nevyriausybinių organizacijų „Iran Human Rights“ (IHRNGO) ir „National Union for Democracy in Iran“ (NUFD), mirties bausmė pakariant trečiadienį bus įvykdyta 26-erių Erfanui Soltaniui, kuris praėjusią savaitę buvo suimtas per protestus Karajuje.

„Jo šeimai buvo pranešta, kad jis nuteistas mirties bausme, kuri bus įvykdyta sausio 14 d.“, –organizacijai IHRNGO pranešė informuoti šaltiniai.

IHRNGO direktorius Mahmoodas Amiry-Moghaddamas išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad „pastarųjų dienų islamo respublikos vykdomas masinis civilių protestuotojų žudymas primena praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį režimo vykdytus nusikaltimus, kurie buvo pripažinti nusikaltimais žmoniškumui“.

„Masinių ir neteisminių protestuotojų egzekucijų rizika yra itin didelė, – pridūrė jis. –Atsakomybės už apsaugą principas reiškia, kad tarptautinė bendruomenė turi pareigą apsaugoti civilius protestuotojus nuo masinių žudynių, kurias vykdo islamo respublika ir jos Islamo revoliucinė gvardija. Raginu demokratinių šalių žmones ir pilietinę visuomenę priminti savo vyriausybėms apie šią pareigą.“

NUFD ragina tarptautinę bendruomenę sustabdyti E. Soltanio egzekuciją, pabrėždama, kad jo „vienintelis nusikaltimas buvo raginimas siekti laisvės“ Irane.

„Būkite jo balsu“, – platformoje „X“ rašė žmogaus teisių aktyvistų grupė.

Pasak NUFD, E. Soltaniui nebuvo leista susisiekti su advokatu.

Anot leidinio „The US Sun“, E. Soltanis buvo apkaltintas „karu prieš Dievą“ – nusikaltimu, už kurį Irane gresia mirties bausmė.

Irano valdžiai siekiant numalšinti protestus ir dėl to nutraukus ryšius su išoriniu pasauliu, nepriklausomą pranešimų apie E. Soltanio egzekuciją patikrinimą atlikti kol kas nebuvo galimybių.

Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per pastarąsias savaites už dalyvavimą antivyriausybinėse protestuose, kuriuos išprovokavo Irano ekonomikos nuosmukis, buvo suimta daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o demonstracijoms tęsiantis daugelis jų dalyvių pradėjo reikalauti ir visiško režimo pasikeitimo.

Žmogaus teisių organizacijos taip pat praneša, kad Teheranui vykdant represijas prieš demonstrantus žuvo daugiau nei 500 žmonių.