• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, premjerė Inga Ruginienė šią temą su Europos partneriais ketina aptarti sausio pabaigoje planuojamo vizito į Vokietiją metu. 

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui ir vėl pareiškus pretenzijas į Grenlandiją, premjerė Inga Ruginienė šią temą su Europos partneriais ketina aptarti sausio pabaigoje planuojamo vizito į Vokietiją metu. 

REKLAMA

„Sausio pabaigoje vykstu į Vokietiją, turbūt viena iš pagrindinių temų bus šita. Tikrai matau ir Europos Sąjungos vieningumą tuo klausimu, bet lygiai taip pat turime suprasti, kad strateginiai partneriai tokie kaip JAV mums irgi labai svarbūs. Bendras sutarimas dėl saugumo yra mūsų stiprybė“, – žurnalistams teigė I. Ruginienė. 

Pasak jos, šiuo klausimu Europa turėtų kalbėtis ir su pačiu D. Trumpu. 

„Pirmas žingsnis, ką aš matyčiau, tai reikia rimto pokalbio su Amerika, Amerikos prezidentu. Dabar gyvename tokiame neapibrėžtume, lyg ir yra pasakyta, bet nepasakyta iki galo, o tai kaip bus. Mes visi suprantame, kiek svarbu yra NATO, kiek svarbu yra Europos ir platesnio regiono saugumas. Daug metų mes gyvename labai tampriame bendrystės ryšyje ir tai padėjo mums užtikrinti saugumą mūsų žemėje“, – dėstė Vyriausybės vadovė. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaip skelbta, D. Trumpas sausio pradžioje dar kartą pakartojo JAV pretenzijas į NATO sąjungininkei Danijai priklausančią Grenlandiją.

REKLAMA

Savo ruožtu reaguodama į tokius D. Trumpo pareiškimus, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen teigė, jog Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos Karalystės dalies. Ji paragino JAV „nutraukti grasinimus istoriškai artimai sąjungininkei ir kitai šaliai bei žmonėms, aiškiai pasakiusiems, kad jie nėra parduodami“.

Tuo metu palaikymą Danijai, griežtai atmesdamos JAV pretenzijas Grenlandijai, išreiškė Šiaurės šalys. Pirmadienį solidarumą su Danija išreiškė ir Prancūzija, Didžioji Britanija. 

REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys vylėsi, jog šis klausimas bus išspręstas tarptautinės teisės rėmuose, diskutuojant su sąjungininkais. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog salos likimas turi likti jos pačios ir Danijos žmonių rankose. 

Buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad į D. Trumpo grasinimus vertėtų reaguoti rimtai, o ES atsakas šiuo atžvilgiu yra itin svarbus. Vienas iš situacijos sprendimo būdų, anot G. Landsbergio, galėtų būti galimybė Grenlandijai vėl tapti ES nare. 

Po 1982 m. referendumo Grenlandija 1985 m. išstojo iš Europos ekonominės bendrijos (dabartinės ES), į kurią, kartu su Danija, buvo prisijungusi 1973 m. 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų