Donaldas Trumpas

JAV vėl pagrasino Irano vyriausybei kariniu eskalavimu, reaguodamos į žiaurias represijas, kurių šalis ėmėsi, siekdama numalšinti masinius protestus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas „mėgsta veiksmus, o ne begalines kalbas, kurias matome Jungtinėse Tautose“, ketvirtadienį Niujorke vykusiame JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė JAV ambasadorius Jungtinėse Tautose Mike‘as Waltzas. „Jis aiškiai pareiškė, kad siekiant sustabdyti žudynes svarstomos visos galimybės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį paskelbė, kad buvo suformuota Gazos „taikos taryba“ – toks svarbus žingsnis buvo žengtas įgyvendinant JAV remiamą dviejų etapų planą, skirtą karui Palestinos teritorijoje užbaigti.

Venesuelos opozicijos lyderė, Nobelio taikos premijos laureatė Maria Corina Machado ketvirtadienį pareiškė, kad ji įteikė JAV prezidentui Donaldui Trumpui savo Nobelio taikos premijos medalį, rašo „Sky news“. M. C. Machado lankėsi Baltuosiuose rūmuose. Trumpui įteiktas Nobelio taikos premijos medalis JAV pajėgos mėnesio pradžioje per karinę operaciją Venesueloje sulaikė autoritarinį šalies vadovą Nicolą Madurą ir jo žmoną. Abu jie buvo atgabenti į Niujorką, kur stos prieš teismą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį paskelbė, kad Varšuva karių į Grenlandiją nesiųs. Jo teigimu, vienos NATO šalies ataka prieš kitos šalies teritoriją reikštų „mums pažįstamo pasaulio pabaigą“, rašo portalas „TVP World“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Grenlandija yra gyvybiškai svarbi JAV saugumui, ir neatmetė galimybės panaudoti jėgą, kad perimtų salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija ir NATO aljanso dalis, kontrolę.

Danijos ir Grenlandijos ministrams nepavyko atkalbėti Donaldo Trumpo administracijos nuo siekio pasigviešti salą. Tačiau įtemptas susitikimas Vašingtone nesibaigė ir katastrofa, kokia galėjo baigtis. Šalys pripažįsta, kad jų nuomonės visiškai nesutampa, bet susitarė tęsti diskusijas. O kol jos tęsiasi – Danija ir jos sąjungininkai jau siunčia papildomus karius į Arkties salą. Berlynas sako, kad karinė misija skirta atgrasyti Rusiją ir Kiniją. O Maskva dėl to jau širsta.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad Europos šalių karių dislokavimas Grenlandijoje neturės įtakos JAV prezidento Donaldo Trumpo planams perimti salos kontrolę, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Žurnalistai paklausė D. Trumpo spaudos sekretorės apie JAV prezidento reakciją į neseniai sustiprintą NATO sąjungininkų karinį buvimą Grenlandijoje.

Jungtinės Valstijos užbaigė Venesuelos naftos pardavimo sandorį, kuris yra pirmasis nuo tada, kai Vašingtonas po prezidento Nicolas Maduro nuvertimo perėmė šio sektoriaus kontrolę, ketvirtadienį naujienų agentūrą AFP informavo vienas JAV pareigūnas. Pasak šio pareigūno, kuris neįvardijo pirkėjo, sandorio vertė – 500 mln. JAV dolerių (apie 430 mln. eurų), o artimiausiomis dienomis ar savaitėmis gali būti sudaryta daugiau pardavimo sandorių.

Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad Iranas, spaudžiamas prezidento Donaldo Trumpo dėl smurtinio susidorojimo su protestų banga, atšaukė 800 egzekucijų, tačiau JAV kariniai veiksmai tebėra tikėtini.  „Prezidentas šiandien sužinojo, kad 800 egzekucijų, kurios buvo suplanuotos ir turėjo būti įvykdytos vakar, buvo atšauktos“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Kinijos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį Irano kolegai telefonu pasakė, kad Pekinas prieštarauja „jėgos naudojimui ar grasinimui panaudoti jėgą tarptautinių santykių“ srityje, pranešė kinų Užsienio reikalų ministerija.

Atsižvelgdama į JAV prezidento Donaldo Trumpo pretenzijas į  Grenlandiją, Rusija perspėjo neignoruoti jos interesų Arktyje, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.  „Visi bandymai ignoruoti Rusijos interesus poliariniame regione, ypač saugumo srityje, neliks be atsako ir turės labai toli siekiančių padarinių“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius viešai kalba, jog nebenori, kad jam vadovaujant partiją ištiktų istorinis nuosmukis. Tačiau naujausi reitingai rodo, kad per mažiau nei porą metų, socialdemokratų populiarumas krito žemyn tris kartus ir jau, panašu, atsitrenkė į dugną. Ingos Ruginienės Vyriausybę neigiamai vertina 7 iš 10 rinkėjų. Partijos lyderis aiškina, kad Remigijaus Žemaitaičio buvimas koalicijoje, dramos ir skandalai prisidėjo prie kritusių socialdemokratų reitingų.

Prezidento Donaldo Trumpo sprendimas sutelkti JAV galią Vakarų pusrutulyje žymi sąmoningą atsitraukimą nuo ilgamečio Amerikos kaip pasaulinės supervalstybės vaidmens, o tai brangiai kainuos jai pačiai ir tik padidins nestabilumą visame pasaulyje, savo straipsnyje žurnale „Foreign Policy“ rašo Gabrielius Landsbergis. Pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro, naujoji JAV geopolitinė strategija rodo neišprovokuotą ir nebylų pritarimą pasaulio padalijimui į regionines įtakos sferas.

Donaldas Trumpas skelbia, kad Irano režimas sustabdė protestuotojų egzekucijas, tačiau karinės intervencijos grėsmė išlieka. Vašingtonas ir Londonas ir toliau skubiai mažina karių skaičių karinėje bazėje Katare, baimindamiesi atsakomojo Irano smūgio. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Po kelių dienų tylos Irano socialiniuose tinkluose žmonės vėl pradeda dalytis vaizdo įrašais iš didžiausių protestų Irano režimo istorijoje.

Saudo Arabija, Kataras ir Omanas vadovavo pastangoms atkalbėti JAV prezidentą Donaldą Trumpą nuo išpuolio prieš Iraną, baimindamiesi „rimtų pasekmių regione“, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Saudo Arabijos pareigūnas. Šios trys Persijos įlankos šalys „vadovavo ilgoms, įnirtingoms, diplomatinėms paskutinės minutės pastangoms įtikinti prezidentą D. Trumpą suteikti Iranui galimybę pademonstruoti gerus ketinimus“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį perėmė dar vieną su Venesuela susijusį tanklaivį, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė du JAV pareigūnai. Tai jau šeštasis per pastarąsias savaites konfiskuotas tanklaivis, kuris gabeno Venesuelos naftą arba yra tai daręs praeityje. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai sakė, kad tanklaivis buvo perimtas Karibų jūroje, tačiau jo pavadinimo nenurodė.

Turkija ketvirtadienį pareiškė nepritarianti karinei operacijai prieš Iraną, JAV prezidentui Donaldui Trumpui ne kartą pareiškus, kad ateis į pagalbą Irano žmonėms, valdžiai susidorojant su protestuotojais.  „Esame prieš karinę operaciją prieš Iraną. Manome, kad Irano problemas turi spręsti patys iraniečiai“, – žurnalistams Stambule sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino pasinaudoti įstatymu, leidžiančiu vidaus karinių pajėgų dislokavimą, Minesotoje kilus protestams po to, kai praėjusią savaitę federalinis agentas nušovė moterį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pagrasino pasinaudoti įstatymu, leidžiančiu vidaus karinių pajėgų dislokavimą, Minesotoje kilus protestams po to, kai praėjusią savaitę federalinis agentas nušovė moterį.

Nyderlandai ketvirtadienį pranešė, kad pasiųs vieną karininką paremti Europos misiją Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pažadėjus perimti strateginės Arkties salos kontrolę.  Prieš tai Prancūzija, Švedija, Vokietija ir Norvegija pareiškė dislokuojančios karius žvalgybos misijai Grenlandijos sostinėje Nuuke.  „Saugumas Arkties regione (įskaitant Grenlandiją) yra strategiškai svarbus visoms NATO narėms“, – sakoma Nyderlandų gynybos ministro Rubenso Brekelmanso pareiškime.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra kliūtis sudaryti taikos susitarimą. Ne V. Zelenskis, o Rusija atmetė Jungtinių Valstijų parengtą taikos planą, socialiniame tinkle X parašė D. Tuskas.  „Vienintelis Rusijos atsakas buvo tolesnės raketų atakos prieš Ukrainos miestus. Štai kodėl vienintelis sprendimas yra sustiprinti spaudimą Rusijai. Ir jūs visi tai žinote“, – parašė jis.

Naftos kainos ketvirtadienį smuko po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, regis, sušvelnino grasinimus dėl neišvengiamų karinių veiksmų prieš Iraną. Europos etaloninės „Brent“ ir JAV WTI naftos kainos nukrito beveik 4 proc., JAV prezidentui pareiškus, kad „stebės ir matys“, ar imtis galimos intervencijos Islamo respublikoje. D. Trumpas pridūrė, kad jam buvo pranešta, jog protestuotojų žudymai šalyje liovėsi.

Vokietijos gynybos ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad kelių Europos NATO narių žvalgybos misija Grenlandijoje siekiama „ištirti galimybes užtikrinti saugumą, atsižvelgiant į Rusijos ir Kinijos grėsmes Arktyje“. Vokietija ir kitos šalys trečiadienį paskelbė apie savo misijos dislokavimą, netrukus po to, kai Vašingtone įvykęs JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas neišsprendė „esminių nesutarimų“ dėl salos, kurios trokšta Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.

Danijos ministrė pirmininkė ketvirtadienį pareiškė, kad JAV ambicija perimti Grenlandijos kontrolę išlieka ir kad tarp šalių vis dar yra „esminių nesutarimų“, nepaisant svarbių derybų Baltuosiuose rūmuose. Danija trečiadienį po derybų Baltuosiuose rūmuose pareiškė, kad nepavyko pakeisti JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos nuomonės dėl grasinimų užgrobti Grenlandiją.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivui senka laikas sudaryti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo Ukrainoje užbaigimo. Taip pat Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžius, jog taikos deryboms trukdo ne Rusija, o Ukraina. Taip jis kalbėjo tūkstančiams Kyjivo gyventojų likus be šildymo esant minusinei temperatūrai po Rusijos smūgių šalies energetikos tinklui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį ketina susitikti su venesueliečių opozicijos lydere Maria Corina Machado, kurios prodemokratinį judėjimą jis paliko nuošalyje po Venesuelos vadovo Nicolas Maduro nuvertimo ir kurios Nobelio taikos premijos atvirai pavydi.

Rusija pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl NATO karinio personalo atvykimo į Grenlandiją – naudingųjų iškasenų turtingą salą Arktyje, kurią JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina perimti. „Padėtis, besiklostanti aukštosiose platumose, mums kelia didelį susirūpinimą“, – sakoma trečiadienio vakarą paskelbtame Rusijos ambasados ​​Belgijoje, kur yra NATO būstinė, pareiškime.

Pentagonas perkelią JAV lėktuvnešį, smogiamąją grupę ir mažiausiai vieną povandeninį laivą į Artimuosius Rytus dėl neramumų Irane, pranešė JAV žiniasklaidos priemonė „NewsNation“, remdamasi šaltiniais. Anot šaltinio, lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“, lydimas savo eskortinių laivų ir mažiausiai vieno povandeninio laivo, iš Pietų Kinijos jūros persikelia į JAV Centrinio vadovybės atsakomybės zoną, kuri apima 21 šalį, įskaitant Iraną.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį paliko atvirą galimybę rasti sprendimą dėl jo planų Grenlandijos atžvilgiu po to, kai Danijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad jam nepavyko pakeisti administracijos nuomonės dėl noro užkariauti salą.

Prancūzija, paprašyta Danijos, siunčia savo karius pratybų į Grenlandiją. Prezidentas Emmanuelis Macronas tinkle „X“ rašė, kad pirmieji kariai jau yra pakeliui. „Jų bus daugiau“, – pridūrė jis. Autonomiškai valdoma Grenlandija priklauso Danijai, kuri yra NATO narė. Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori aneksuoti šią didžiulę Arkties salą.

Palestiniečių frakcijos, įskaitant „Hamas“, Egipto vyriausybės duomenimis, susitarė dėl Gazos Ruožo pereinamojo laikotarpio administracijos sudėties. Pasiektas susitarimas dėl 15 institucijos narių, trečiadienį po pokalbių Kaire pareiškė Egipto užsienio reikalų ministras Badras Abdelatti. Administracijai turėtų vadovauti buvęs palestiniečių savivaldos viceministras Ali Shaathas, sakoma bendrame tarpininkų – Egipto, Turkijos ir Kataro – pareiškime. Daugiau pavardžių nurodyta nebuvo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį po ilgo pokalbio telefonu su laikinąja Venesuelos prezidente Delcy Rodríguez pareiškė esąs patenkintas bendradarbiavimu su dabartine šios šalies valdžia. „Manau, kad mes labai gerai sutariame su Venesuela“, – Baltuosiuose rūmuose sakė jis, D. Rodríguez pavadindamas „nuostabiu žmogumi“. Tiesa, kuo remdamasis taip mano jis nepatikslino.

Ukrainoje po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai žmonės susiduria su atšiauriomis sąlygomis – kai kur temperatūra namuose nukrito iki -15 °C. Dėl nutrūkusio elektros tiekimo gyventojai neturi šildymo, glaudžiasi po storomis antklodėmis, o prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbia nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog protestuotojų žudynės Irane liovėsi, tačiau, kalbėdamas apie grasinimus imtis karinių veiksmų, pridūrė, kad „stebės ir pažiūrės“, kaip įvykiai klostysis toliau. D. Trumpas pastarosiomis dienomis ne kartą kalbėjo apie tai, kad ateis į pagalbą Irano žmonėms, reaguodamas į šalies valdžios vykdomas represijas slopinant protestus, žmogaus teisių organizacijų teigimu nusinešusias mažiausiai 3 428 žmonių gyvybes.

Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, sušvelnino savo retoriką dėl galimų JAV karinių veiksmų Irane, skelbia „Sky news“. Trečiadienį jis pareiškė, kad jam buvo pranešta, jog „žudynės Irane baigiasi“. Vis dėlto „NBC News“ skelbia, kad šią savaitę vyko pasirengimas galimai intervencijai. Antradienį D. Trumpas savo nacionalinio saugumo komandai išdėstė, ko jis nori pasiekti JAV kariniais veiksmais Irane. Pentagonas parengė galimybes, kad būtų pasiekti jo kariniai tikslai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė gavęs informacijos, kad Iranas sustabdė žudymus, skelbia „Sky news“. „Ši informacija man ką tik buvo perduota“, – trečiadienį pareiškė JAV prezidentas. „Mums buvo pranešta gana aiškiai – bet mes išsiaiškinsime, ką tai reiškia – kad žudynės Irane baigėsi ir daugiau nebus vykdomos mirties bausmės. Tai man buvo pranešta iš patikimų šaltinių“, – sako jis. Šalys pastarosiomis dienomis paskelbė raginimus savo piliečiams palikti Iraną.

Vokietija prisijungs prie kitų Europos valstybių, kurios siųs savo karius į Grenlandiją, trečiadienį pranešė Berlynas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant perimti šią Danijos Karalystei priklausančią Arkties salą.

Danijos ir JAV nuomonės dėl Grenlandijos ateities iš esmės skiriasi ir sprendimas nebuvo rastas, po Vašingtone įvykusio susitikimo su aukščiausiais JAV pareigūnais pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas. Jis pabrėžė, kad Danija vis dar nori glaudžiai bendradarbiauti su JAV. Taip pat trečiadienį po derybų Baltuosiuose rūmuose L. Lokke Rasmussenas pažadėjo priešintis JAV prezidento Donaldo Trumpo planui perimti Grenlandijos kontrolę.

Baltieji rūmai paskelbė, regis, dirbtinio intelekto sugeneruotą šunų tempiamų rogių kryžkelėje nuotrauką, siekdami pabrėžti JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją vykstant svarbiam susitikimui dėl Grenlandijos ateities. Prie socialiniame tinkle „X“ paskelbto paveikslėlio pridėta antraštė „Kuria kryptimi, Grenlandijos vyruke?“ ir matyti dvejos šunų tempiamos rogės. Vienas kinkinys jas traukia Baltųjų rūmų, kitas – Kinijos ir Rusijos link.

Donaldas Trumpas viešai ragina protestuotojus Irane tęsti kovą ir „užimti valdžios institucijas“. Taip pat D. Trumpas pareiškė, kad pagalba „jau pakeliui“. Ką tiksliai Vašingtonas ketina daryti, jis nepatikslino. Tuo metu pačiame Irane jau patvirtinta beveik pustrečio tūkstančio žuvusiųjų, tačiau jų, tikėtina, yra gerokai daugiau. Režimas taip pat sulaikė apie 17 tūkst. protestuotojų, daliai jų gresia mirties bausmė.

Trečiadienį Jungtinės Amerikos Valstijos pranešė nebeišduosiančios imigracijos vizų 75 šalių, įskaitant Rusiją, piliečiams. Tai – naujausias prezidento Donaldo Trumpo veiksmas prieš užsieniečius, norinčius atvykti į Ameriką.  „Valstybės departamentas stabdo imigracijos vizų išdavimą 75 šalims“, – sakė Valstybės departamento atstovas.  Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt socialiniame tinkle X paskelbė, kad tarp šių šalių yra Rusija, Iranas ir Somalis.

JAV kariniai veiksmai Irane yra tikėtini ir tai gali įvykti per artimiausias 24 valandas, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi dviem Europos pareigūnais. Taip pat, Izraelio pareigūnas „Reuters“ papasakojo, kad atrodo, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas priėmė sprendimą dėl intervencijos, tačiau jos mastas ir laikas dar nėra aiškūs. Tuo tarpu „Telegram“ kanalas „Clash Report“ praneša, kad Izraelis perdislokuoja savo „Iron Dome“ (liet.

Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas trečiadienį perspėjo, kad Europos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis „griūva“, nes valdant prezidento Donaldo Trumpo administracijai jie išgyvena „istorinį virsmų laikotarpį“. „Transatlantinis aljansas išgyvena daug didesnius virsmus, nei iki šiol buvome pasirengę pripažinti“, – sakydamas kalbą Berlyne pareiškė L. Klingbeilas, kuris taip pat eina Vokietijos finansų ministro pareigas.

Švedijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad, gavęs Danijos prašymą, pasiuntė kelis karininkus prisijungti prie karinių pratybų Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui toliau grasinant užimti šią Danijos autonominę teritoriją. „Šiandien į Grenlandiją atvyksta keli Švedijos ginkluotųjų pajėgų karininkai. Jie priklauso grupei iš kelių sąjungininkų šalių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas siekia perimti Grenlandijos kontrolę. Vienas iš JAV įvardytų būdų, kaip tai padaryti – nusipirkti salą. Už Grenlandiją Amerikai tektų sumokėti 700 mlrd. JAV dolerių (602 mlrd. eurų), rašo „NBC News“, remdamasis trimis su sąmatos skaičiavimais susipažinusiais šaltiniais. Nurodoma, kad ši sąmata buvo apskaičiuota mokslininkų ir buvusių JAV pareigūnų, planuojant D. Trumpo siekį įsigyti 2,17 mln.

Dalies personalo buvo paprašyta išvykti iš Jungtinių Valstijų Al Udeido karinės bazės Katare, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė du diplomatiniai šaltiniai, o ši Persijos įlankos valstybė nurodė, kad atitinkamą sprendimą lėmė „įtampa regione“. Toks žingsnis žengiamas po to, kai Vašingtonas pagrasino atsakyti į Irano vyriausybės pradėtą susidorojimą su protestais, o Teheranas savo ruožtu nurodė, jog naujos atakos atveju smogtų į JAV karinius ir laivybos objektus.

Vokietijos vicekancleris trečiadienį įspėjo, kad Europos ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis ima irti, nes valdant prezidentui Donaldui Trumpui transatlantiniai santykiai išgyvena „istorinių virsmų laikotarpį“. „Transatlantiniai santykiai – tokie, kokie buvo mums pažįstami – šiuo metu ima irti“, – savo kalboje Berlyne sakė Larsas Klingbeilas, taip pat einantis Vokietijos finansų ministro pareigas.

Danija nedelsdama stiprina savo karinį buvimą Grenlandijoje, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija, prieš pat Vašingtone prasidedančias svarbias derybas dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti Arkties salą. „Danijos ginkluotosios pajėgos nuo šiandien dislokuoja pajėgumus ir dalinius, susijusius su (...) pratybų veikla.

JAV sustabdys visų tipų vizų išdavimą 75 šalių piliečiams, įskaitant Rusiją ir Iraną. Ši priemonė įsigalioja nuo sausio 21 d. ir galios neribotą laiką. Apie tai teigiama JAV Valstybės departamento vidiniame memorandume, su kuriuo susipažino leidinys „Fox News“. Teigiama, kad JAV konsulinių įstaigų darbuotojams nurodyta atsisakyti išduoti vizas remiantis jau galiojančiais teisės aktais, kol departamentas peržiūri pareiškėjų tikrinimo ir atrankos procedūras.

Teheranas perspėjo kaimynines šalis, kuriose yra JAV karinės bazės, kad puls šiuos objektus, jei JAV smogtų Iranui, „Reuters“ pranešė aukšto rango Irano pareigūnas. „Teheranas pranešė regiono šalims – nuo ​​Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) iki Turkijos – kad JAV bazės šiose šalyse bus užpultos“, jei JAV smogtų Iranui, sakė jis.