Donaldas Trumpas

Grenlandijos ministrė Naaja Nathanielsen šeštadienį pasveikino Europos šalių, kurioms Donaldas Trumpas grasina įvesti naujus muitus, nebent šios Arkties salos ateities klausimas būtų išspręstas jo naudai, reakciją į tokį JAV prezidento žingsnį. „Esu sužavėta, matydama pirmąsias šalių, kurioms buvo skirti šie grasinimai, reakcijas, – tinkle „LinkedIn“ paskelbtoje žinutėje rašė mineralinių išteklių ministrė. – Esu dėkinga ir tikiuosi, kad diplomatija ir sąjungininkų pagalba nugalės.

Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Vadovų Tarybai, paskelbė, kad sekmadienį po pietų Briuselyje įvyks neeilinis ES ambasadorių susitikimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai paskelbė savo planą – perimti svarbiausių Venesuelos naftos gavybos ir pardavimo procesų kontrolę. Iki šiol svarbiausias Venesuelos partneris šioje srityje buvo Rusija. Rusijos bendrovės į naftos projektus investavo labai daug pinigų. Tačiau realios finansinės naudos iš to beveik negavo. Tai reiškia galimą didelį geopolitinį poslinkį: Venesuelos naftos sektorius gali pereiti iš Rusijos, kuri įstrigo varginančiame kare Ukrainoje, įtakos zonos į JAV rankas.

Ar 2026-ieji gali būti metai, kai karas Ukrainoje pagaliau bus baigtas? Ko gero, tai dalykas, apie kurį svajotų ne tik patys ukrainiečiai, bet ir daugelis Vakarų gyventojų. Vis dėlto portalo tv3.lt kalbinti ekspertai šiuo klausimu gana pesimistiški – tam, kad karas šiemet bus visiškai baigtas, vilčių daug nededama, tačiau tikimasi, jog šiemet galiausiai prasidės rimtos derybos dėl jo pabaigos. Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šeštadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti didelius muitus Europos šalims, jei jos neleis jam įsigyti Grenlandijos. „Mes nesileisime bauginami, – pažymėjo jis naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime. – Tik Danija ir Grenlandija priima sprendimus joms aktualiais klausimais.

Ir Danijoje, ir Grenlandijoje šiandien ūžia protestai prieš Amerikos prezidento užmojus pasisavinti didžiulę Arkties salą. O tuo metu į pačią Grenlandiją atvyksta daugiau sąjungininkų karių – ten jau išsilaipino vokiečiai. Jungtinės Arkties vadavietės viršininkas netiki, kad tarp NATO sąjungininkų gali kilti konfliktas.

Europos Sąjunga ir Lotynų Amerikos prekybos blokas „Mercosur“ šeštadienį Asunsjone pasirašė daug ginčų sukėlusį ir ilgai lauktą laisvosios prekybos susitarimą. Šis susitarimas sukuria vieną didžiausių laisvosios prekybos erdvių pasaulyje, paveiksiančią daugiau kaip 700 mln. žmonių ir apimančią produkciją maždaug už 22 trilijonus JAV dolerių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį dar suintensyvino pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, pagrasinęs virtinei Europos šalių taikyti iki 25 proc. dydžio muitus, kol bus įgyvendintas jo siekis įsigyti šią Danijos teritoriją. Nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney JAV prezidento Donaldo Trumpo buvo pakviestas prisijungti prie vadinamosios Taikos tarybos, kuri po karo prižiūrės padėtį Gazos Ruože, ir jis ketina priimti šį pasiūlymą, naujienų agentūrai AFP šeštadienį pranešė Kanados premjero aukšto rango patarėjas. Išsamesnės informacijos jis nepateikė.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei šeštadienį apkaltino JAV prezidentą Donaldą Trumpą esant atsakingu už aukas per protestų bangą šalyje, į kurią, pasak žmogaus teisių grupių, šalies saugumo pajėgos atsakė žiauriu susidorojimu.  „Laikome Amerikos prezidentą kaltu dėl aukų, žalos ir kaltinimų, kuriuos jis pareiškė Irano tautai“, – sakydamas kalbą religinės šventės proga miniai šalininkų teigė jis.

Donaldas Trumpas pakvietė Recepą Tayyipą Erdoganą prisijungti prie Gazos Ruožo „Taikos tarybos". JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakvietė savo turkų kolegą Recepą Tayyipą Erdoganą prisijungti prie vadinamosios „Taikos tarybos", kuri po karo prižiūrės padėtį Gazos Ruože, šeštadienį pranešė Turkija.  R. T. Erdoganas penktadienį gavo D. Trumpą su pasiūlymu.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių išėjo į Danijos sostinės Kopenhagos gatves protestuoti prieš Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo siekį perimti Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos – kontrolę. Protestas buvo surengtas po to, kai D. Trumpas penktadienį perspėjo, kad jis „gali įvesti muitus“ šalims, nepritariančioms jo planams perimti mineralų turtingą Grenlandiją.

Daugelį pasaulio demokratinių valstybių baugina Donaldo Trumpo užmojai dėl Grenlandijos. Idėja „nusipirkti“ teritoriją iš kitos valstybės skamba kaip grįžimas prie kolonijinio mąstymo ir kelia nerimą, kad galingos valstybės gali ignoruoti mažesnių šalių politinę valią. Plačiau apie situaciją su Grenlandija ir kokia būtų Lietuvos reakcija, jei amerikiečiai pageidautų baltarusiškų trąšų tranzito, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Socialiniuose tinkluose ir užsienio žiniasklaidoje sparčiai plinta vaizdo įrašas, kuriame JAV prezidentas Donaldas Trumpas trumpam užsnūsta Ovaliajame kabinete, dalyvaudamas svarbaus sprendimo pasirašymo ceremonijoje. 79-erių metų JAV vadovas buvo užfiksuotas akimirkomis, kai sėdėdamas šalia politikų, ūkininkų ir vaikų užmerkė akis ir, kaip teigiama, jas laikė uždarytas bent 17 sekundžių, rašo mirror.co.uk.

Ukrainos derybininkai atvyko į Jungtines Valstijas derėtis su Donaldo Trumpo administracija dėl jau beveik ketverius metus vykstančio karo su Rusija užbaigimo, šeštadienį pranešė vienas delegacijos narys. Jie susitiks su JAV prezidento pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu ir žentu Jaredu Kushneriu. Šios Majamyje vyksiančios derybos rengiamos likus kiek daugiau nei mėnesiui iki ketvirtųjų Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą metinių.

JAV aviacijos administracija penktadienį paskelbė pranešimus, kuriuose įspėja oro linijas „būti atsargiomis“ oro erdvėje virš Meksikos ir Centrinės Amerikos dėl „karinės veiklos“. JAV federalinė aviacijos administracija (FAA) paskelbė keletą pranešimų, kuriuose įspėjama apie „potencialiai pavojingą situaciją“ ir nurodoma, kad gali būti sutrikdyta pasaulinė navigacijos palydovų sistema.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sako, kad neteisėtų migrantų iš Baltarusijos judėjime į ES kiekvieną žiemą pasitaiko pauzių, tam būna įvairių priežasčių, tačiau šiuo metu galima įtarti ir Minsko režimo elgesio pokyčius. Lietuva per pastarąsias dešimt parų nefiksavo nė vieno į šalį neteisėtai bandančio patekti migranto iš Baltarusijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį patikėjo buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Tony Blairui svarbų vaidmenį pokario Gazos Ruože ir paskyrė JAV pareigūną vadovauti besiformuojančioms saugumo pajėgoms. Propaguodamas prieštaringai vertinamą ekonominės plėtros viziją Gazos Ruože, kuris po daugiau kaip dvejus metus trukusio nepaliaujamo Izraelio bombardavimo virto griuvėsiais, D. Trumpas paskelbė tarybos, padėsiančios prižiūrėti šią teritoriją, narius.

Venesuelos laikinoji prezidentė penktadienį atleido verslininką Alexą Saabą, artimą nuversto lyderio Nicolas Maduro sąjungininką, iš pramonės ministro pareigų. Delcy Rodriguez platformoje „Telegram“ paskelbė, kad pramonės ir prekybos ministerijos bus sujungtos ir padėkojo A. Saabui – Kolumbijoje gimusiam venesueliečiui – „už tarnybą Tėvynei; jis imsis naujų pareigų.

Donaldo Trumpo administracija pasišovė amerikiečius padaryti vėl sveikus – viešai paragino vietoj cukraus prifarširuotų nesveikų produktų rinktis baltymus ir riebalus, valgyti daugiau raudonos mėsos, pieno produktų, sviesto. Lietuvos mitybos ekspertai nieko blogo atnaujintinose Jungtinių Valstijų mitybos gairėse nemato, tačiau priduria, kad amerikiečiai blogai akcentuoja patarimus: per mažai kalba apie saiką, ir be reikalo alkoholį vadina socialiniu lubrikantu.

Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) penktadienį patarė oro linijoms vengti Irano oro erdvės po JAV grasinimų atakomis, paskatinusių šią Islamo Respubliką būti budrią. „Atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir galimus JAV karinius veiksmus, dėl kurių Irano oro gynybos pajėgos buvo padidintos parengties būsenoje, šiuo metu yra padidėjusi klaidingo identifikavimo tikimybė“, – teigė reguliuotojas.

Buvęs NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad negalėtų pažadėti, jog JAV liks Aljanse, rašo „Sky news“. J. Stoltenbergas buvo Marko Ruttes pirmtakas, NATO jis vadovavo nuo 2014 iki 2024 m. Buvęs NATO vadovas Stoltenbergas pakomentavo augančias įtampas tarp JAV ir Europos Naujausiame savo interviu „Der Spiegel“ jis pakomentavo naujausias įtampas tarp Donaldo Trumpo ir Europos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu nėra jokio neatidėliotino poreikio dėl protestų prieš imigracijos reidus Minesotoje pasinaudoti Sukilimo aktu, nors tik dieną anksčiau grasino tai padaryti. „Jei man to reikėtų, aš jį panaudočiau. Manau, kad šiuo metu nėra jokių priežasčių juo pasinaudoti“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose, kai jo buvo paklausta apie įstatymą, leidžiantį dislokuoti karius JAV teritorijoje.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos šeštadienį Majamyje surengs derybas, kurių metu bus aptariamos saugumo garantijos ir Ukrainos ekonomikos atkūrimas, penktadienį pranešė Kyjivo ambasadorė Vašingtone. Derybos, kuriose Ukrainos delegacijai vadovaus prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas ir saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas, vyks „rytoj Majamyje“, pareiškė ambasadorė Olha Stefanišyna. Ji nenurodė, kas iš JAV pusės dalyvaus derybose.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį padėkojo Irano vadovybei, pareiškęs, kad Teheranas atšaukė šimtų per žiaurų susidorojimą suimtų protestuotojų egzekucijas.  „Aš labai gerbiu tai, kad Irano vadovybė atšaukė visus suplanuotus pakorimus, kurie turėjo būti įvykdyti vakar (daugiau nei 800). Ačiū!“ – savo „Truth Social“ tinkle parašė D. Trumpas.  Per pastarąsias dvi savaites D. Trumpas ne kartą grasino Iranui kariniais veiksmais, kad padėtų protestuotojams.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui susilaikant nuo įsikišimo į Irane kilusius neramumus, mirusio Irano šacho sūnus Reza Pahlavi penktadienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad šalyje įsiplieskę masiniai protestai padės nuversti Islamo Respubliką, ir paragino tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų. Dvasininkų valdomo Irano valdžios institucijoms žiauriai malšinant masines demonstracijas, egzilyje Vašingtono apylinkėse gyvenantis R. Pahlavi pateikė save kaip opozicijos lyderį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepalaiko jo planų perimti Grenlandiją – NATO sąjungininkės Danijos autonominę teritoriją ir pavadino save „muitų karaliumi“. „Galiu įvesti muitus šalims, jei jos nesutiks su Grenlandijos klausimu, nes mums reikia Grenlandijos dėl nacionalinio saugumo“, – pareiškė D. Trumpas per Baltuosiuose rūmuose surengtą apskritojo stalo diskusiją sveikatos apsaugos klausimais.

Donaldas Trumpas tapo ilgai lauktos Nobelio taikos premijos laureatu. Tiesa, apdovanojimą Amerikos prezidentui įteikė ne Nobelio komitetas, o Venesuelos opozicijos lyderė – Maria Machado. Uždari pietūs Baltuosiuose rūmuose tapo pirmuoju politikų susitikimu. Ir jei Trumpas iš šio vizito gavo tai, ko norėjo, tai Machado, siekusi įtikinti prezidentą savo gebėjimu vadovauti Venesuelai, patyrė nesėkmę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto atmetė idėją dislokuoti Italijos karius Grenlandijoje, teigdamas, kad tokia misija yra nereikalinga, net jei kelios Europos šalys ir toliau vykdo planus siųsti savo pajėgas. Pasak Italijos žiniasklaidos, G. Crosetto pabrėžė, kad aptariamas dislokavimas Arkties saloje būtų riboto masto. Jis pažymėjo, kad siūlomi kontingentai yra pernelyg maži, kad galėtų turėti kokį nors reikšmingą poveikį.

Poligonas Kapčiamiestyje kaitina ne tik vietos gyventojų aistras. Sukruto ir Lenkijos pusėje, prie pat sienos su Lietuva gyvenantys lenkai. Seinų valdžios atstovai vakar savo nerimą išsakė Gitanui Nausėdai į akis, o šiandien surengtas ir specialus Seinų apskrities administracijos posėdis. Lenkai, panašiai, kaip ir Kapčiamiesčio gyventojai, nerimauja dėl būsimo poligono saugumo. Jie nusprendė kreiptis į Lenkijos Vyriausybę, prašydami pagalbos ir užtarimo prieš Lietuvą.

Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė galįs įvesti prekybos muitus šalims, kurios nepritaria jo planams perimti Grenlandiją, priklausančią NATO sąjungininkei Danijai. „Galiu įvesti muitą šalims, jei jos nesutiks dėl Grenlandijos, nes Grenlandija mums reikalinga nacionaliniam saugumui“, – per sveikatos apskritąjį stalą Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Artėjant rinkimams Vengrijoje, kurie, kaip rodo apklausos, gali užbaigti Viktoro Orbano ilgametį valdymą, kraštutinių dešiniųjų pažiūrų lyderiai iš viso pasaulio internete išplatintame vaizdo įraše suskubo jam reikšti palaikymą, rašo CNN.

Dauguma vokiečių mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo politika kelia grėsmę NATO karinio aljanso ateičiai, rodo penktadienį paskelbta nuomonės apklausa.  Maždaug 78 proc. respondentų mano, kad D. Trumpas kelia pavojų Vakarų gynybos Aljansui, 18 proc. su tuo nesutinka, parodė naujausia ZDF „Politbarometer“ apklausa. Kiti respondentai neapsisprendę. D. Trumpas siekia, kad Jungtinės Valstijos perimtų Grenlandiją, pusiau autonominę NATO narės Danijos teritoriją.

Dvipartinė Jungtinių Valstijų Kongreso delegacija penktadienį pradėjo vizitą Kopenhagoje, siekdama pareikšti paramą Danijai ir Grenlandijai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino perimti šios Arkties salos, kuri yra autonominė Danijos teritorija, kontrolę. 11 kongresmenų ir kongresmenių, be kita ko, turėtų surengti derybas su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen ir Grenlandijos premjeru Jensu-Frederiku Nielsenu.

Venesuelos opozicijos lyderė María Corina Machado pareiškė, kad taps savo šalies prezidente „kai ateis tinkamas laikas“, teigiama penktadienį „Fox News“ transliuotame interviu. „Yra misija, ir mes paversime Venesuelą ta malonės žeme, ir aš tikiu, kad būsiu išrinkta, kai ateis tinkamas laikas, Venesuelos prezidente, pirmąja moterimi prezidente“, – sakė M. C. Machado.

Europos Komisija (EK) dar lapkritį apskundė Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui dėl esą nevykdomo įsipareigojimo mažinti oro taršą. Jei įsipareigojimas nebus įgyvendintas grėstų ir didelės baudos. Tiesa, jau dabar kalbama apie naujas priemones keliuose, o dalis ekspertų, tarptautinių agentūrų atstovai siūlo netgi įvesti taršos mokestį.

Taikos susitarimas gali būti pasirašytas jau kitą savaitę, jei bus pasiektas susitarimas, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, susitarimas galėtų būti patvirtintas Šveicarijos mieste Davose, kur tarptautiniai lyderiai, įskaitant Donaldą Trumpą, rinksis į Pasaulio ekonomikos forumą, rašo „Sky News“. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina turi gauti saugumo garantijas, kurios galiotų ilgiau nei D. Trumpo kadencija.

Islandijoje kilo nepasitenkinimas, kai paskirtasis JAV ambasadorius Billy‘is Longas esą juokais pareiškė, kad sala Šiaurės Atlante galėtų tapti JAV valstija. Islandijos užsienio reikalų ministerija, anot žiniasklaidos, paprašė JAV ambasados Reikjavike paaiškinimo.

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine vykusiame pirmajame per aštuonerius metus šalių vadovų susitikime pasiekė susitarimą dėl partnerystės įvairiose srityse, pradedant prekyba ir baigiant turizmu. Kanados ministras pirmininkas džiaugėsi „istoriniu susitarimu“ ir „nauja strategine partneryste“ su Kinija, kuriomis verčiamas naujas lapas po ilgamečių diplomatinių nesutarimų, piliečių areštų abejose šalyse ir ginčų dėl muitų.

JAV reiškiant pretenzijas dėl iš esmės autonominės Grenlandijos ir siekiant kontroliuoti šią dalį Danijos Karalystei priklausančios teritorijos, Rusijos ambasadorius Danijoje apkaltino NATO, kad šis siekia militarizuoti Arktį. NATO šalys, įskaitant Daniją, naudojasi Rusijos ar Kinijos grėsmės baime, kad didintų šiame regione esančias savo karines pajėgas, duodamas interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Rusijos ambasadorius Vladimiras Barbinas.

Buvęs Suomijos prezidentas Sauli Niinisto mano, kad net jeigu JAV imtųsi įgyvendinti agresyvią politiką Grenlandijos klausimu, tai neturi lemti NATO griūties, praneša Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. „Paimkime NATO į Europos rankas arba pabandykime išlošti laiko tikėdamiesi, kad kas nors pasikeis Jungtinėse Valstijose“, – interviu Suomijos TV kanalui MTV sakė jis.

UFC vadovas Dana White'as kortų dėl kovų UFC renginyje Baltuosiuose rūmuose atskleisti neskuba. Ir jis tikrai nieko nežada, kai kalba pasisuka apie buvusius UFC čempionus Conorą McGregorą bei Joną Jonesą.

Jungtinės Valstijos nenori baigti karo Ukrainoje taip, kad agresorius būtų apdovanotas. Tokį pareiškimą respublikonų senatorius Lindsey Grahamas paskelbė platformoje „X“. Pasak jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori „garbingai ir teisingai“ užbaigti „kruvinas žudynes Ukrainoje“, ko nepavyko padaryti ankstesniems prezidentams Barakui Obamai ir Joe Bidenui.

Irane, anot Baltųjų rūmų, JAV spaudimu atšaukta 800 egzekucijų. Atstovė Karoline Leavitt nenurodė šios informacijos, kurią gavo prezidentas Donaldas Trumpas, šaltinio. Atšauktos egzekucijos buvo numatytos trečiadienį, sakė K. Levitt. D. Trumpas, anot jos, toliau stebi situaciją ir neatmeta jokių variantų. Prezidentas įspėjo vadovybę Teherane dėl egzekucijų pastarųjų masinių protestų dalyviams – bei neatmetė ir karinio įsikišimo.

 Susitarimą dėl taikos stabdo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, o ne Ukraina, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Susitarimą dėl taikos, tai yra labai aišku, stabdo Putinas. Ne tai, kad jis stabdo, jis iš viso nesiima jokių veiksmų į tą pusę. Užsiima dezinformacija, propaganda, (...) kasnaktinėmis Kyjivo ir kitų Ukrainos miestų atakomis“, – LRT radijui penktadienį teigė ministras.

JAV respublikonų senatorius Rogeris Wickeris pasakė kalbą, kurioje parėmė Ukrainą ir sukritikavo Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Kalbėdamas Senate R. Wickeris paragino nepasitikėti V. Putinu, kuris, pasak jo, „tyčiojasi iš taikos proceso“. „Neseniai jis (V. Putinas) surengė didžiausią oro ataką per visą konflikto istoriją ir ne kartą parodė, kad nėra suinteresuotas taikos derybomis.

Europos valstybėms pradėjus dislokuoti karius Grenlandijoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva turėtų apsvarstyti dalyvavimą karinėse pratybose saloje. „Mes tikrai turėtume apsvarstyti. Galų gale bus ir šios pratybos, po to sekančios pratybos ir kalbėsim apie ciklą pratybų. Ir Lietuvos dėmesys niekada nebuvo kalbant su sąjungininkais orientuotas tik į mūsų sieną, tik į Suvalkų koridorių, tik į Baltijos jūrą“, – LRT radijui penktadienį teigė jis.

Pagrasinusios Iranui intervencija, Jungtinės Valstijos stiprina savo karines pajėgas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė JAV žiniasklaida. „The New York Times“, remdamasis dviejų JAV pareigūnų suteikta informacija, pranešė, kad į šį regioną iš Pietų Kinijos jūros plaukia lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ ir keletas jį lydinčių laivų, kurie kelionės tikslą turėtų pasiekti maždaug po savaitės.

Venesuelos opozicijos lyderė Maria Corina Machado ketvirtadienį pareiškė, kad „įteikė“ savo Nobelio taikos premijos medalį JAV prezidentui Donaldui Trumpui, atvirai troškusiam šio apdovanojimo, kurio, kaip teigia Nobelio komitetas, kitam asmeniui perduoti nevalia. „Aš įteikiau Jungtinių Valstijų prezidentui Nobelio taikos premijos medalį“, – po Baltuosiuose rūmuose įvykusio susitikimo su D. Trumpu prie JAV Kongreso rūmų kalbėdama su žurnalistais sakė M. Machado.