Donaldas Trumpas

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka gavo asmeninį JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą prisijungti prie „taikos tarybos“, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“. „Siekdama išspręsti Gazos situaciją, Baltarusija gavo kvietimą tapti naujai įsteigtos tarptautinės organizacijos „Taikos taryba“ steigiamąja nare.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas interviu „NBC News“ sureagavo į palyginimą tarp JAV pretenzijų į Grenlandiją ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, rašo „RBC-Ukraine“. Žurnalistui paklausus, kuo galimybė prijungti Grenlandiją prie JAV skiriasi nuo anksčiau Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, S. Bessentas klausimo vengė ir vėl pakartojo, kad toks žingsnis bus naudingas visoms šalims, įskaitant pačią Grenlandiją ir Europą.

Grenlandijos premjeras Jensas-Frederikas Nielsenas pirmadienį pareiškė, kad sala nepasiduos JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimui grasinimais įvesti muitus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija už nuolatinę narystę jo „Taikos taryboje“ konfliktams spręsti paprašė šalių sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių, rašo JAV žiniasklaida. Baltieji rūmai pakvietė įvairius pasaulio lyderius, tarp jų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir Kanados premjerą Marką Carney, prisijungti prie tarybos, kuriai pirmininkaus pats D. Trumpas.

Kremliaus vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šią savaitę lankysis Šveicarijos kurorte Davose, kur Pasaulio ekonomikos forume susitiks su Amerikos delegacijos nariais, rašo „Evropeiskaja Pravda“. Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas sekmadienį pareiškė, kad derybos su Amerikos pareigūnais dėl beveik ketverius metus trunkančio karo su Rusija sprendimo bus tęsiamos šią savaitę Pasaulio ekonomikos forume.

Kremlius sutiko su vertinimais, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas įeis į istoriją, jei Grenlandija atsidurs JAV kontrolėje. Tai pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak D. Peskovo, Kremlius analizuoja informaciją apie įvykius, susijusius su Grenlandija, ir atidžiai stebi situacijos raidą. „Pastarosiomis dienomis gauname daug nerimą keliančios informacijos. Mes labai atidžiai stebime situaciją.

Europos lyderiams tvirtai pasipriešinus JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimams įvesti muitus dėl nepritarimo jo planams dėl Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienio prekybos sesijos pradžioje patraukė žemyn. Pagrindinis Paryžiaus akcijų indeksas sesijos pradžioje smuko 1,6 proc., Frankfurto – 1,4 proc., o Londono – 0,2 procento.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pareiškė, kad prekybos karas niekam nenaudingas, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo paskelbti muitus Britanijai ir kitoms Europos šalims dėl jų paramos Grenlandijai.

Aliaksandras Lukašenka nesutinka su Donaldo Trumpo atvirais pareiškimais, kad JAV nori gauti vertingų išteklių Venesueloje ir Grenlandijoje. Baltųjų rūmų vadovas, jo nuomone, turėtų kitaip formuluoti savo grasinimus. Tokią poziciją Baltarusijos politikas išsakė sausio 19 d. susitikime su Rusijos Kirovo srities gubernatoriumi Aleksandru Sokolovu, rašo „Zerkalo“. „Žiūrėkite, jis (D. Trumpas) atvirai sako: „Mums reikia Venesuelos, nes ten yra naftos.

Garsėja raginimai Europos Sąjungai (ES) panaudoti savo galingą „kovos su prievarta priemonę“ reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti muitus kilus ginčui dėl Grenlandijos. D. Trumpas šeštadienį pribloškė Europą, kai pažadėjo ES narėms Danijai, Suomijai, Prancūzijai, Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai, taip pat blokui nepriklausančioms Didžiajai Britanijai ir Norvegijai įvesti iki 25 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo pakviestas prisijungti prie JAV vadovo Donaldo Trumpo Taikos tarybos, skirtos prižiūrėti valdymą ir atstatymą po karo Gazos Ruože, pirmadienį pranešė Kremlius.

ES rizikuoja dar labiau priartinti Baltarusiją prie Maskvos, jei tęs izoliacijos politiką, interviu „Financial Times“ pareiškė buvusi politinė kalinė Marija Kalesnikava. Jos teigimu, atsisakymas dialogo su Minsku daro šalį labiau priklausomą nuo Rusijos ir mažiau saugią pačiai Europai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbtoje žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui pareiškė, kad pasaulis nebus saugus, jei JAV nekontroliuos Grenlandijos – autonominės Danijos teritorijos.  „Pasaulis nebus saugus, jei neturėsime visiškos ir absoliučios Grenlandijos kontrolės“, – sakoma D. Trumpo žinutėje Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Gahrui Storei. Žinutės autentiškumą naujienų agentūrai AFP patvirtino J. G. Store biuras.

Europa rengia atsakomąsias priemones Donaldo Trumpo šantažui – po to, kai JAV prezidentas pagrasino muitais kelioms šalims, nepritarusioms jo užmojams dėl Grenlandijos, pirmadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris. „Mes nesileisime šantažuojami“, – spaudos konferencijoje Berlyne kartu su Prancūzijos ekonomikos ministru Roland'u Lescure'u sakė Larsas Klingbeilis.

Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus kelioms Europos šalims už jų prieštaravimą Jungtinių Valstijų ketinimui įsigyti Grenlandiją ir atgaivinus baimes dėl prekybos karo, aukso ir sidabro kainos pirmadienį pasiekė rekordines aukštumas, o dauguma akcijų rinkų raudonuoja. JAV prezidentas šį mėnesį dar labiau pakurstė jau ir taip didėjančią geopolitinę įtampą, pareiškęs, kad Vašingtonas esą nacionalinio saugumo sumetimais perims Šiaurės Atlanto salos kontrolę.

Britų žurnalistas Piersas Morganas (60 m.) neseniai atskleidė, kad yra ligoninėje po klubo sąnario pakeitimo operacijos, kurios jam prireikė po to, kai jis nukrito prabangiame Londono restorane. Pranešama, kad vyrui lūžo šlaunikaulis. Piersas pasidalijo savo patirtimi su gerbėjais ir paskelbė įrašą „X“ (anksčiau žinomas kaip Twitter), kuriame aprašė savo nelaimę, skelbė mirror.co.uk.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas parašė laišką Norvegijos ministrui pirmininkui Jonui Gahrui Store‘ui, kuriame savo pareiškimus apie ketinimą perimti Grenlandijos kontrolę susiejo su tuo, kad jam nebuvo skirta Nobelio taikos premija, praneša „Bloomberg“. Laiške J. Store‘ui D. Trumpas rašė, kad „nebeprivalo galvoti vien tik apie taiką“, nes jam nebuvo suteikta Nobelio taikos premija.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume Davose, kur aptars finansų skaitmenizaciją ir globalių gynybos išlaidų iššūkius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtina retoriką Grenlandijos atžvilgiu – jis kalba apie salos aneksiją ar net pirkimą, o tai kelia Europos pasipriešinimą. Tuo pat metu rusai bando pasinaudoti situacija, kai pagrindiniai Vakarų partneriai įklimpę į tarpusavio ginčus. Šiandien Grenlandijos gyventojai duoda interviu su ašaromis akyse. Kaip „24 Kanal“ pasakojo politologas, filosofijos daktaras Andrejus Gorodnickis, jie nesitikėjo, kad jiems bus daromas toks stiprus spaudimas.

Milijardierių turtas pasaulyje, nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ duomenimis, pernai augo itin sparčiai ir pasiekė rekordines aukštumas, praneša agentūra „Reuters“. Bendras turtingiausių pasaulio žmonių turtas 2025 m. padidėjo 2,5 trln. dolerių iki 18,3 trln., nurodoma „Oxfam“ pranešime, paskelbtame prieš Davose prasidedantį Pasaulio ekonomikos forumą. Šis prieaugis maždaug atitinka visą skurdesnės gyventojų dalies – 4,1 mlrd. žmonių – turtą. Tuo pat metu apie 3,8 mlrd.

Dėl Irane slūgstančios įtampos sumažėjus nuogąstavimams dėl galimų „juodojo aukso“ tiekimo sutrikimų, keturias savaites iš eilės su pliuso ženklu užbaigusios naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ryte smuko 0,55 proc. iki 63,77 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,64 proc. iki 58,95 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Pentagonas įsakė 1,5 tūkst. karių pasiruošti galimam dislokavimui valstijoje, kurią krečia neramumai dėl kovos su imigracija, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida. Apie pasiruošimą paskelbta praėjus kelioms dienoms po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino pasitelkti Sukilimo įstatymą (angl. Insurrection Act), kuris leidžia panaudoti kariuomenę „ginkluotam sukilimui“ arba „smurtui šalies viduje“ numalšinti, tačiau jau po dienos jis pareiškė, kad tam nėra neatidėliotino poreikio.

Mineapolio meras sekmadienį pareiškė, kad aktyviosios tarnybos karių siuntimas į Minesotą padėti vykdyti reidus prieš imigrantus yra juokinga ir nekonstituciška idėja, kartu ragindamas protestuotojus veikti taikiai, kad prezidentas nematytų poreikio pasiųsti JAV kariuomenę. Kasdieniai protestai tęsiasi visą sausį, Krašto saugumo departamentui suintensyvinus imigracijos kontrolę Mineapolyje ir šalia esančiame Sent Pole, atsiunčiant į šiuos miestus daugiau nei 2 000 federalinių pareigūnų.

Europos Sąjunga svarsto galimybę imtis atsakomųjų priemonių dėl JAV grasinimų Grenlandijai – tai galėtų būti 93 mlrd. eurų vertės muitai amerikietiškoms prekėms arba apribojimai JAV įmonėms, veikiančioms Europos rinkoje. Apie tai leidinys „Der Spiegel“ sužinojo iš ES diplomato.

Europos lyderiai netrukus rinksis į neeilinį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, susijusį su įtampa dėl Grenlandijos. Tai pareiškė EVT pirmininkas Antonio Costa, praneša „Ukrinform“ korespondentas, remdamasis jo spaudos tarnyba. „Atsižvelgdamas į pastarojo meto įvykių svarbą ir siekdamas toliau koordinuoti veiksmus, nusprendžiau artimiausiomis dienomis sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį“, – sakė A. Costa.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Danija per 20 metų nesugebėjo imtis veiksmų prieš Rusijos grėsmę Grenlandijoje. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Truth Social“. JAV prezidentas teigė, kad Danija turėjo 20 metų pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje, tačiau to nepadarė. „NATO jau 20 metų kartoja Danijai: „Jūs turite pašalinti Rusijos grėsmę Grenlandijoje“. Deja, Danija nieko nepadarė. Dabar atėjo laikas, ir tai bus padaryta!!!“, – rašė D. Trumpas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus visiems, kurie bandys jam sutrukdyti užgrobti Grenlandiją, tapo paskutiniu lašu Europos kantrybės taurėje, rašo „Politico“. Jei JAV požiūris radikaliai nepasikeis, šis procesas, tikėtina, baigsis esmine Vakarų pertvarka, kuri pakeis pasaulinę jėgų pusiausvyrą. Europa yra pasirengusi sukurti savo saugumo aljansą, o Ukraina jame gali atlikti svarbų vaidmenį.

Kyjivas surengė „esmingas“ derybas saugumo ir ekonomikos klausimais su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, o šią savaitę Davose numatoma surengti daugiau diskusijų, sekmadienį pranešė Ukrainos saugumo vadovas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris yra sakęs, kad Davose tikisi pasirašyti dokumentus su JAV dėl saugumo garantijų, pareiškė, kad jo komanda Jungtinėse Valstijose surengė kelis derybų ratus.

Ukrainos saugumo vadovas sekmadienį pranešė, kad Kyjivas surengė turiningas derybas su Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, o diskusijos turėtų būti pratęstos kitą savaitę Davose. „Surengėme turiningas diskusijas dėl ekonominės plėtros ir klestėjimo plano, taip pat saugumo garantijų Ukrainai“, – socialiniuose tinkluose teigė Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Rustemas Umerovas.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį paskelbė remiantis aštuonių Europos šalių pareiškimą, kritikuojantį JAV grasinimą įvesti joms muitus dėl paramos Danijai ginče dėl Grenlandijos.

Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas sekmadienį pareiškė, kad NATO aljansui kyla pavojus dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti muitus NATO sąjungininkėms, reiškiančioms paramą Danijai dėl Grenlandijos. Vizito Norvegijoje – vienoje iš šalių, į kurią taip pat nukreipti D. Trumpo grasinimai – metu ministras teigė, kad pavojus gresia nusistovėjusiai pasaulinei geopolitinei tvarkai ir NATO ateičiai.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sekmadienį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė padėtį Grenlandijoje ir Arktyje, praneša „Sky News“. NATO vadovas žiniasklaidai išsamiai nekomentavo apie pokalbį, bet sakė, kad darbas Grenlandijos tema tęsiasi ir jis laukia artėjančio susitikimo su D. Trumpu Davose. Pasaulio lyderiai vyks į Šveicariją, kur dalyvaus Pasaulio ekonomikos forume.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį pareiškė, kad išpuolis prieš Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei prilygtų karo paskelbimui. „Ataka prieš mūsų šalies aukščiausiąjį lyderį būtų tolygi pilno masto karui su Irano tauta“, – prezidentas pareiškė socialinėje platformoje „X“. Tokia žinutė pasirodė po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, kad Iranui atėjo laikas susirasti naują lyderį.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus papildomais importo muitais toms šalims, kurios priešinasi jo ketinimams prisijungti Grenlandiją, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas bandė paaiškinti Vašingtono poziciją, praneša „Sky News“. Jis davė interviu kanalui „NBC News“, kurio žurnalistė Kristen Welker paklausė, kuo JAV jėgos panaudojimas prieš Grenlandiją skirtųsi nuo 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas ilgai nedelsė – dar ką tik vos užsiminęs apie tarifus Europos šalims, nesutinkančioms su jo Grenlandijos aneksijos planais – dabar D. Trumpas jau skelbia, kad nauji tarifai įsigalios vasarį. Pirma, jie sieks 10 proc., o nuo birželio padidės iki 25 proc. ir galios tol, kol šalys nesutiks su jo planais pasigviešti Arkties salą. Europos Sąjunga skuba smerkti naują Vašingtono tarifų šantažą ir žada atsaką.

Dabartinis Donaldo Trumpo administracijos Jungtinėse Valstijose ir ES šalių ginčas dėl Grenlandijos statuso gali baigtis tuo, kad partneriai ims skirti mažiau dėmesio pastangoms užtikrinti taiką Ukrainoje. Tai socialinių tinklų platformoje „X“ pareiškė vyriausioji ES įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas. „Kinija ir Rusija tikriausiai džiūgauja. Būtent jos yra naudingi sąjungininkų nesutarimai“, – rašė K. Kallas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sekmadienį griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą ginče dėl Grenlandijos įvesti naujus muitus, sakydama, kad Europa spaudimui nepasiduos. „Ne mes siekiame šio konflikto“, – Danijos naujienų agentūrai „Ritzau“ sakė M. Frederiksen, pridurdama, kad ji palankiai vertina panašius signalus iš kitų Europos šalių. „Europos nepašantažuosi“, – sakė ji.

Šalys, kurioms JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus dėl jų nepritarimo jo planams Grenlandijos atžvilgiu, imdamosi atsakomųjų veiksmų laikysis išvien, teigiama sekmadienį paskelbtame bendrame pareiškime. „Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojingos nuosmukio spiralės riziką“, – pareiškė Didžioji Britanija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija. „Mes ir toliau laikysimės išvien ir koordinuosime savo atsaką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina reikalauti, kad Europa imtųsi atsakomųjų priemonių, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti naujus muitus keletui ES valstybių, prieštaraujančių jo planams dėl Grenlandijos likimo, sekmadienį pranešė šaltiniai Prancūzijos prezidentūroje. Šaltinių teigimu, E. Macronas palaiko ryšius su kitais savo kolegomis Europoje ir oficialiai sieks aktyvuoti Europos Sąjungos priemonę, skirtą kovoti su prievarta (angl.

Vokietijos karinės žvalgybos komanda, sudaryta iš 15 karių ir neseniai išsiųsta į Grenlandiją, šiandien iš šios Arkties salos turi išvykti į Kopenhagą, sekmadienį naujienų agentūrai „dpa“ pranešė kariuomenės atstovas. Komanda į Grenlandiją atvyko penktadienį ir prieš planuojamas karines pratybas turėjo dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje. Nedideles savo kariškių komandas buvo atsiuntę ir dar keletas NATO aljansui priklausančių Europos šalių.

Danijos užsienio reikalų ministras lankysis NATO narėse Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, kad aptartų Aljanso Arkties saugumo strategiją, sekmadienį pranešė jo ministerija. Užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) sekmadienį lankysis Osle, pirmadienį vyks į Londoną, o ketvirtadienį – į Stokholmą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prašys Europos Sąjungos (ES) aktyvuoti galingą „priemonę kovai su prievarta“, jei Jungtinės Valstijos įves tarifus dėl priešpriešos Grenlandijos klausimu, sekmadienį pranešė jo komanda.

Italijos ministrė pirmininkė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimą įvesti muitus jo planų užimti Grenlandiją priešininkams sekmadienį pavadino klaida ir pridūrė išsakiusi jam savo nuomonę. „Manau, kad naujų sankcijų įvedimas šiandien būtų klaida“, – viešėdama Seule žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Ji pridūrė: „Prieš kelias valandas kalbėjausi su Donaldu Trumpu ir pasakiau jam, ką galvoju.

Jungtinės Valstijos taip pat nukentės, jei prezidentas Donaldas Trumpas įgyvendins grasinimus įvesti muitus Europos šalims, besipriešinančioms jo planams įsigyti Grenlandiją, sekmadienį pareiškė Prancūzijos žemės ūkio ministrė. „Vykstant šiai muitų eskalacijai jis taip pat turi daug ką prarasti, kaip ir jo paties ūkininkai bei pramonininkai“, – transliuotojams „Europe 1“ ir „CNews“ sakė Annie Genevard.

Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto (SWP) vyresniosios mokslo darbuotojos teigimu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti muitus aštuonioms europinėms NATO sąjungininkėms, nes siekia suskaldyti Europą. „Trumpas tai daro, nes gali, o Grenlandija jam yra svarbus „trofėjus“, – naujienų agentūra „dpa“ sakė Laura von Daniels.

JAV Senato demokratų mažumos lyderis Chuckas Schumeris pareiškė, kad sieks užblokuoti muitus, kuriuos prezidentas Donaldas Trumpas grasina įvesti jo planams dėl Grenlandijos prieštaraujantiems sąjungininkams Europoje. „Dėl neapgalvotų Donaldo Trumpo muitų jau pakilo kainos ir nukentėjo mūsų ekonomika, o dabar jis tik dar labiau blogina padėtį“, – šeštadienį paskelbtame pareiškime teigė Ch. Schumeris.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sureagavo į Europos veiksmus dėl augančių JAV prezidento Donaldo Trumpo ambicijų Grenlandijoje. Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą negrasinti įvesti muitus Europos šalims, kol jis įgyvendins savo tikslą įsigyti Grenlandiją.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti muitus dėl Grenlandijos, sekmadienį įvyks specialioji ES valstybių narių atstovų sesija. Kipras, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja ES, šeštadienį vakare pranešė, kad, reaguojant į naujausius Jungtinių Valstijų pareiškimus, sekmadienį po pietų bus surengtas neeilinis ambasadorių lygio susitikimas. Trumpas svaidosi grasinimais D. Trumpas pareiškė, kad JAV nuo vasario 1 d. aštuonioms Europos šalims ims taikyti papildomą 10 proc.