Donaldas Trumpas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakėlė savo provokatorišką retoriką dėl teritorinės ekspansijos į kitą lygį, socialiniuose tinkluose pasidalindamas sufabrikuotomis nuotraukomis, kuriomis dar kartą leidžia suprasti, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Kanados kontrolę ir įsigyti Grenlandiją.

Su kiekvienu mėnesiu tikimybė, kad Conoras McGregoras (22-6 MMA, 10-4 UFC) kada nors vėl žengs į UFC narvą, tampa vis mažesnė. Nors nei pats kovotojas, nei jo gerbėjai, nei UFC vadovybė to veikiausiai niekada nepripažins, sausa statistika ir matematika rodo būtent tai. Jei tikėtume asmeniu, teigiančiu, kad jis yra C. McGregoras, pasirodė dar viena užuomina apie jo ateitį.

Kanados kariškiai sukūrė atsako į JAV invaziją modelį, antradienį pranešė laikraštis „Globe and Mail“, prezidentui Donaldui Trumpui internete vėl paskelbus svarstymus apie Kanados perėmimą.  Laikraštis cituoja du neįvardintus aukštus vyriausybės pareigūnus, sakiusius, kad Kanados reagavimo modelis yra orientuotas į sukilimo stiliaus taktiką, tokią, kokią Afganistane naudojo sovietų, o vėliau ir JAV pajėgoms pasipriešinę kovotojai.

Vilkaviškyje Remigijui Žemaitaičiui apsistumdžius su protestuotojais prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. „Nemuno aušros“ lyderis ginasi, kad jis protestuotoją pastūmė, nes šis esą stumdė senjorus. Nors vaizdo įraše matyti, kaip pats R. Žemaitaitis tarpduryje stūmė vyresnio amžiaus žmogų. Į situaciją sureagavo ir Prezidentūra – incidentą pavadino apgailėtinu.

Internete paplito vaizdo įrašas, kaip pirmadienį susitikimo su gyventojais metu Vilkaviškyje partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis apstumdo protestavusį vyrą. Netrukus po to pasirodė kai kurių socialdemokratų vertinimai: „išmušė saugiklius“, „peržengė sveiko proto ribas“ ir kiti.

Danijos Europos Parlamento narys Andersas Vistisenas antradienį be užuolankų atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo neseniai išsakytas pastabas, kad Jungtinės Valstijos turėtų perimti Grenlandijos kontrolę nacionalinio saugumo sumetimais. Kalbėdamas Europos Parlamente, A. Vistisenas pasiuntė D. Trumpui žinutę ir liepė jam „atsiknisti“. „Pasakysiu žodžiais, kuriuos suprasit: pone Prezidente, atsikniskit“, – sesijos metu sakė A. Vistisenas.

Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai susitarė atidėti svarbaus prekybos susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis ratifikavimą po prezidento Donaldo Trumpo grasinimų įvesti muitus dėl Grenlandijos, antradienį pranešė pagrindinės politinės grupės. Parlamentas artimiausiomis savaitėmis planavo balsuoti dėl muitų kai kuriems JAV produktams panaikinimo pagal susitarimą.

Lietuva nepritaria Donaldo Trumpo planams dėl Grenlandijos ir stoja Danijos, kartu ir Europos, pusėje. Tą aiškiai paskelbė tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Pastarasis net kalbėjo, kad reikėtų pagalvoti apie galimą Lietuvos karių siuntimą į Grenlandiją. Tačiau pykdyti D. Trumpą Lietuvai gali būti itin pavojinga – Amerika yra pagrindinis mūsų saugumo garantas.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Dėl Donaldo Trumpo grasinimų Grenlandijai NATO susiduria su didžiausia krize savo istorijoje ir laikas „meilikauti“ JAV lyderiui baigėsi, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė buvęs aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas. „Tai ne tik NATO krizė – tai visos transatlantinės bendruomenės krizė ir iššūkis pasaulio tvarkai, kokią mes pažįstame nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – duodamas interviu Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume kalbėjo jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad šią savaitę Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas nėra suplanuotas, nors JAV vadovas Donaldas Trumpas paviešino prancūzų lyderio žinutę, kurioje siūloma surengti susitikimą dėl Ukrainos ir Grenlandijos. „Joks susitikimas nėra suplanuotas. Prancūzija (...) norėtų jį surengti“, – E. Macronas sakė naujienų agentūrai AFP po savo kalbos Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasmerkė JAV priemones, kuriomis siekiama „pavergti Europą“, ir muitus, kuriuos JAV vadovas Donaldas Trumpas grasina įvesti šalims, besipriešinančioms jo planams užimti Grenlandiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė nerimaujantis, kad JAV vadovo Donaldo Trumpo pastangos perimti Grenlandiją gali atitraukti dėmesį nuo Rusijos invazijos, kuri jau artėja prie ketverių metų ribos. D. Trumpas praėjusią savaitę pagrasino Europos šalims iki 25 proc. siekiančiais muitais už pasipriešinimą jo planams įgyti Grenlandiją, o tai sukėlė Briuselio pyktį ir pakurstė precedento neturinčią įtampą NATO.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose įspėjo apie „perėjimą prie pasaulio be taisyklių“, rašo „Sky News“. Ši era pasižymi tuo, kad tarptautinė teisė yra „mindoma“, o stipriausiojo teisė ima viršų, sakė Prancūzijos prezidentas, kuris dėl akių ligos dėvėjo akinius nuo saulės. „Tai yra didelį nerimą keliantis laikotarpis“, – sakė E. Macronas, paminėdamas agresyvią JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos užsienio politiką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume nustebino forumo dalyvius ant scenos sakyti kalbą pasirodęs su akiniais nuo saulės. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad sausio 16 d. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patraukė dėmesį pasirodęs su pastebimai sužeista akimi – prieš kreipimąsi į kariuomenę jis pats paaiškino, kad trauma nėra rimta, o situaciją palydėjo humoru.

Pasaulio ekonomikos forume Davose dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda ragino didinti spaudimą Rusijai, kuriant jai strategines dilemas. „Provokuojantys veiksmai rodo ketinimus, o nepakankamas atsakas ar nuolaidžiavimas tik didina eskalacijos riziką. Turime keisti Vladimiro Putino skaičiavimus, didindami spaudimą Rusijai ir kurdami jai strategines dilemas“, – diskusijoje „Europos vietos pasaulyje persvarstymas“ sakė G. Nausėda.

Donaldas Trumpas ketina pakeisti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir vienas pats valdyti pasaulį. Pasaulio ekonomikos forume Davose (WEF), kuriame tikimasi didžiausios amerikiečių delegacijos per visą dešimtmetį, JAV prezidentas paskelbs apie savo Taikos tarybos, kurią jis siūlė įkurti Gazos sektoriaus atstatymui, įgaliojimų išplėtimą. „Taikos taryba nebus apribota Gazos ruožu. Tai bus pasaulinė taikos taryba“, – „Axios“ sakė aukštas JAV pareigūnas.

Audros dėl Grenlandijos neslūgsta. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungos šalims, kurios nepritaria jo siekiui perimti Grenlandiją. Ekspertai teigia, kad karinės intervencijos tikimybė maža, o vietos gyventojai jaučia nuovargį. Tęsiantis kalboms apie Grenlandijos aneksiją, Europos Sąjungos (ES) šalys solidarizuojasi su Danija ir Grenlandija. Kai kurios Europos valstybės pradėjo dislokuoti karius į autonominės Arkties salos teritoriją.

Europos Sąjunga (ES) ir Indija, pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, artėja prie derybų dėl milžiniškos naujos laisvosios prekybos zonos pabaigos. „Dar turime darbo, tačiau jau netrukus sudarysime istorinį prekybos susitarimą“, – sakė ji Pasaulio ekonomikos forume Davose. Tai esą sukurtų 2  mlrd. žmonių rinką, kuri sudarytų beveik ketvirtadalį pasaulio ekonominės galios.

JAV Kongresas svarsto galimybę pasinaudoti 25-ąja JAV Konstitucijos pataisa, kuri leidžia laikinai nušalinti prezidentą nuo pareigų, jei jis negali jų tinkamai vykdyti. Šią idėją iškėlė Demokratų partijos atstovė Atstovų Rūmuose Yassamine Ansari. „Jungtinių Valstijų prezidentas yra rimtai psichiškai nesveikas, ir tai kelia grėsmę mums visiems. Būtent tam ir buvo sukurta 25-oji pataisa – ją privalome taikyti nedelsiant“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Y. Ansari.

Jungtinėms Valstijoms siekiant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, už Atlanto gyvenanti lietuvė, nuomonės formuotoja Nerija Laurinavičius papasakojo, ką apie šį Donaldo Trumpo užmojį mano ir kalba amerikiečiai. Socialiniame tinkle „Instagram“ Nerija paviešino įrašą, juo sutiko pasidalyti su naujienų portalu tv3.lt.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad buvo pakviestas prisijungti prie JAV vadovo Donaldo Trumpo Taikos tarybos, tačiau pridūrė negalintis įsivaizduoti darbo joje kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Mes gavome kvietimą, mūsų diplomatai dirba ties tuo“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis. Visgi jis pridūrė, kad jam vis dar labai sunku įsivaizduoti, kaip Ukraina ir Rusija galėtų būti kartu kokioje nors taryboje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vašingtonas aiškiai suvokia, kad nei Rusija, nei Kinija neketina karine ar politine jėga užimti Grenlandijos. Apie tai buvo rašoma „Telegram“ kanale. „Vašingtonas aiškiai supranta, kad nei Rusija, nei Kinija neturi planų užimti Grenlandiją“, – teigė S. Lavrovas.

Auksas antradienį pabrango daugiau nei procentu, pasiekdamas naują aukščiausią istorinę vertę – 4730 JAV dolerių už Trojos unciją, nes atsinaujinusi prekybos įtampa Junginių Valstijų ir Europos Sąjungos sustiprino saugaus prieglobsčio aktyvų paklausą, skelbia „Trading Economics“. Danija gerokai padidino karinį buvimą Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpas (Donaldui Trampui) atsisakius atmesti jėgos panaudojimo salos kontrolei užsitikrinti galimybę.

Visuomeninė žiniasklaida Europoje susiduria su virtine naujų grėsmių, įskaitant stiprėjančių kraštutinių dešiniųjų vykdomą priežiūrą, biudžeto mažinimą ir aštrią konkurenciją besikeičiančioje žiniasklaidos aplinkoje. Nuo Lietuvos iki Italijos ir tokiose Europos galybėse kaip Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija ir Vokietija, visuomeninėmis lėšomis finansuojama žiniasklaida, anot stebėtojų, susiduria su tokiomis krizėmis, kokių dar nebuvo.

Jungtinės Valstijos iki šiol neišlaisvino dviejų Rusijos piliečių – jūreivių, buvusių sulaikytame tanklaivyje „Marinera“, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Apie tai buvo rašoma „Telegram“ kanale.  Pasak S. Lavrovo, amerikiečiai iškart po vadinamojo „šešėlinio laivyno“ tanklaivio „Marinera“ užgrobimo patikino Rusijos pusę, kad du laive sulaikyti Rusijos piliečiai bus paleisti.

Automobilių pramonės metraščiuose 2025-ieji bus įrašyti kaip fundamentalų pokyčių metai. Neliečiamumo statusą praradusiai „Tesla“ teko pripažinti pralaimėjimą ir lyderio vietą užleisti sparčiai augančiai Kinijos milžinei. Geriausiai šį nuosmukį iliustruoja sausa statistika. 2025-aisiais JAV milžinė pardavė net 150 tūkst. mažiau automobilių nei anksčiau.  Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Jungtinėms Valstijoms siekiant iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad Lietuvai nebūtų geras sprendimas pasirinkti vienos iš NATO sąjungininkių pusę. „Dalykas yra tas, kad ir Jungtinės Valstijos, ir Danija yra mūsų sąjungininkės NATO.

„Mes esame vienintelė jėga, galinti užtikrinti taiką visame pasaulyje, ir tai pasiekiama labai paprastai – jėga“: Trumpas per trumpą laiką paskelbė keletą pranešimų apie Grenlandiją, įskaitant paviešintą „SMS žinutę iš Macrono“. „Turėjau labai gerą pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte apie Grenlandiją. Sutikau susitikti su visomis suinteresuotomis šalimis Davose, Šveicarijoje.

Po Sirijos kariuomenės ir kurdų vyraujamų Sirijos demokratinių pajėgų (SDG) mūšių praėjusiomis dienomis Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa su JAV prezidentu Donaldu Trumpu aptarė kurdų teises šalyje. Per pokalbį telefonu abiejų šalių vadovai pabrėžė „būtinybę užtikrinti  kurdų tautos teises ir apsaugą Sirijos valstybės ribose“, pirmadienį pranešė Sirijos prezidentūra.

Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį susitikime su abipartine JAV Kongreso delegacija Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje pabrėžė „būtinybę nedviprasmiškai gerbti“ Grenlandijos ir Danijos suverenitetą. „Tai yra ypač svarbu mūsų transatlantiniams santykiams.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad Lietuva turėtų dalyvauti pratybose Arkties regiono saugumo užtikrinimui, jeigu jas organizuos NATO, taigi ir amerikiečiai, pastaruoju metu siekiantys perimti Grenlandiją. „Mūsų nuostata yra tokia – jeigu NATO imsis organizuoti pratybas, tai mes tikrai turėtume dalyvauti. Kai kalbu apie NATO, kalbu ir apie JAV“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Europos lyderiai antradienį lips į sceną pasaulio elito susitikime Davose ir kalbės pirma JAV prezidento Donaldo Trumpo, bandančio daryti spaudimą Europos Sąjungai (ES) dėl Grenlandijos ir grasinančio muitais. Tikimasi, kad D. Trumpas šią savaitę dominuos Šveicarijos slidinėjimo kurorte vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF). JAV delegacija jau atvyko stumti Amerikos darbotvarkės, kuri sutrikdė PEF branginamą pasaulio tvarką.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį patvirtino, kad pakvietė Rusijos vadovą Vladimirą Putiną prisijungti prie jo Taikos tarybos. „Taip, jis pakviestas“, – Floridoje žurnalistui, paklaususiam, ar jis kvietė V. Putiną prisijungti prie šios institucijos, sakė D. Trumpas. Kremlius anksčiau skelbė, kad V. Putinas taip pat gavo kvietimą prisijungti prie Taikos tarybos, skirtos prižiūrėti valdymą ir atstatymą po karo Gazos Ruože.

Antradienį, prieš vykstant į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą, kuriame visas dėmesį sutelktas į JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį užimti Grenlandiją, pats D. Trumpas pareiškė, kad be jo „nebūtų NATO“....

JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojama Taikos taryba dėl Gazos Ruožo kol kas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas interviu „Unian“ paaiškino, kaip, jo vertinimu, ši taryba paveiks taikos Ukrainoje siekius ir kodėl į ją nuspręsta pakviesti Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną.

Donaldo Trumpo ekonominis šantažas – kalbos apie dar didesnius mokesčius ir tarifus Europai – dar labiau į viršų pakėlė aukso kainą. Tiesa, ekonomistai bei rinkos Jungtinių Valstijų prezidento grasinimus vertina ne taip rimtai kaip prieš metus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Žinote, galvojate apie Europos Sąjungą, labai draugišką. Jie mus apiplėšia.

Šiaurės Amerikos aerokosminės gynybos vadavietės (NORAD) lėktuvai netrukus atvyks į JAV karinę bazę Grenlandijoje vykdyti ilgai planuotų veiksmų, pirmadienį pranešė organizacija. Šis bendros JAV ir Kanados karinės struktūros, skirtos oro erdvės stebėjimui ir gynybai, pranešimas paskelbtas augant įtampai dėl amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo reikalavimo perduoti Vašingtonui šios autonominės Danijos teritorijos kontrolę.

Pasaulio tvarką aukštyn kojomis verčiantis Donaldas Trumpas atvyko į Davoso ekonomikos forumą. Renginio epicentre – D. Trumpo užgaida nusipirkti Grenlandiją ir grasinimai Europai padidinti muitų tarifus, jei ši priešinsis. Europos lyderiai smerkia grasinimų diplomatiją. O Kremlius pataikauja ir drąsina D. Trumpą, esą Grenlandijos perėmimas būtų istorinis žingsnis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui dėl Grenlandijos grasinant muitais Europos šalims, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, jog atsakomosios priemonės turėtų būti paruoštos, o Lietuva laikysis ES pozicijos.  „Lietuvos pozicija yra santūri, priklausys nuo bendros Europos Sąjungos pozicijos.

Pasaulinės žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė pirmadienį paragino Europos šalis nustoti „pataikauti“ JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir priešintis jam bei kitiems „chuliganams“, kurie, jos teigimu, siekia sunaikinti po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusią taisyklėmis pagrįstą tvarką.

Ar JAV politika šiandien suka į naują kryptį, ar tik grįžta prie senosios „savo kiemo“ logikos? Kol Donaldo Trumpo rinkimų pažadai skelbė „jokių užsienio karų“, realybėje ryškėja vis daugiau prieštarų – o Europai tenka vis skaudžiau pripažinti: stebuklų nebus, saugumo klausimus teks spręsti patiems. Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Niujorke gyvenantis ekonomistas Žilvinas Šilėnas.

Nuotrauka, kurioje JAV ambasadorius Tomas Barrackas sėdi gynybos ministro kabinete, sukėlė prieštaringus vertinimus Turkijoje. Kritikai apkaltino pasiuntinį užėmus „kolonijinio gubernatoriaus“ pozą ir abejojo sėdėjimo tvarka kaip pernelyg dominuojančia.  T. Barrackas, kuris taip pat yra JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Sirijai, penktadienį Ankaroje susitiko su gynybos ministru Yasaru Guleru.

Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pirmadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Danija siūlo Aljansui pradėti stebėjimo operacijas Grenlandijoje, tam pritariant šiai Arkties salai. „Mes tai pasiūlėme, generalinis sekretorius į tai atsižvelgė, ir manau, kad dabar galime – tikimės – apibrėžti rėmus, kaip tai būtų galima sukonkretinti“, – Danijos televizijai sakė T. L. Poulsenas.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį įspėjo Europos valstybes dėl atsakomųjų muitų, kurie gali būti nustatyti, Grenlandijos kontrolę perimti siekiančiam prezidentui Donaldui Trumpui grasinant įvesti papildomus mokesčius. „Manau, kad tai būtų labai neišmintinga“, – pirmąją Pasaulio ekonomikos forumo dieną kalbėdamas su žurnalistais sakė S. Bessentas.

Prancūzija „neketina palankiai atsakyti“ į kvietimą prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis, artimas prezidentui Emmanueliui Macronui. Iš pradžių ši taryba buvo sumanyta prižiūrėti karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymą, tačiau atrodo, kad jos chartija neapsiriboja okupuotomis palestiniečių teritorijomis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „NBC News“ pareiškė, kad Europa turėtų sutelkti dėmesį į Rusijos karą Ukrainoje, o ne į Grenlandiją, rašo „RBC-Ukraine“. D. Trumpas eilinį kartą sukritikavo Europos lyderius, kurie priešinasi Grenlandijos prijungimui prie JAV.

Kanada už narystę JAV prezidento Donaldo Trumpo „Taikos taryboje“ nieko nemokės, pirmadienį naujienų agentūra AFP pranešė vienas vyriausybės šaltinis, ministrui pirmininkui Markui Carney‘iui užsiminus, kad priims kvietimą prisijungti prie šios organizacijos. „Kanada už vietą taryboje nemokės, be to, šiuo metu Kanados to niekas ir neprašė“, – teigė šaltinis šalies vyriausybėje.

Pranešimai socialiniame tinkle „Telegrame“ ant kojų sukėlė Lietuvos mokyklas ir pareigūnus, mat išplatintoje žinutėje buvo grasinimas kruvinu išpuoliu. Esą 20 ginkluotų užpuolikų įsibraus į kelias dešimtis mokyklų ir iššaudys mokinius. Nacionalinis krizių valdymo centras ramina – pavojus negresia, situacija kontroliuojama. Policija patruliuoja prie mokyklų, tačiau sako, kad panašūs pranešimai jau buvo išplatinti ir kitose šalyse.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmadienį padidino 2026 m. pasaulinio augimo prognozę, nurodydamas technologijų sektoriaus investicijų teigiamą poveikį, tačiau įspėjo apie galimus sukrėtimus dėl dirbtinio intelekto (DI) produktyvumo prieaugio persvarstymo ar atsinaujinusių įtampų dėl prekybos sąlygų. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad šiais metais pasaulio ekonomikos augimas turėtų išlikti stabilus – 3,3 proc. Tai būtų toks pats augimo tempas kaip 2025-aisiais.