Danija siekia nuolatinio NATO buvimo Grenlandijoje
Danija prašo nuolatinio NATO buvimo Grenlandijoje, JAV prezidentui Donaldui Trumpui tvirtai laikantis savo grasinimų perimti salą Arktyje.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sakė, kad padidintas NATO buvimas Baltijos jūroje ir Baltijos valstybėse galėtų būti pavyzdys, antradienį pranešė naujienų agentūra „Ritzau“.
Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas ir Grenlandijos užsienio reikalų ministrė Vivian Motzfeldt paprašė NATO misijos Arkties regione pirmadienį per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
Pasak M. Frederiksen, Briuselyje vykusiame susitikime su gynybos Aljanso vadovu „stipresnė NATO strategija buvo sutikta teigiamai“.
Po pakartotinių išpuolių prieš svarbiausią povandeninę infrastruktūrą NATO praėjusiais metais pradėjo operaciją „Baltijos sargyba“, skirtą saugumui Baltijos jūroje garantuoti. „Ritzau“ pranešė, kad M. Frederiksen pasiūlė šią koncepciją taikyti ir Arktyje.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas ne kartą grasino aneksuoti Grenlandiją, priklausančią NATO narei Danijai, ir teigė, kad Danija negali tinkamai užtikrinti saugumo saloje ir aplink ją.
Danija ir jos Europos sąjungininkės atmetė D. Trumpo pretenzijas, o Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas Frederikas Nielsenas pabrėžė, kad sala nenori priklausyti JAV.
Atsižvelgdama į įtemptą padėtį, Danija ėmėsi stiprinti savo karinį buvimą saloje. Praėjusią savaitę į Grenlandiją atvyko kareiviai iš kelių NATO šalių Europoje dalyvauti Danijos vadovaujamoje žvalgybos misijoje.
Kanada „tvirtai palaiko“ Grenlandiją, Daniją
Kanada tvirtai palaiko Grenlandiją ir Daniją, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Markas Carney, po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas prisiekė, jog jo planas perimti autonominės Danijos teritorijos kontrolę yra negrįžtamas.
„Kanada tvirtai palaiko Grenlandiją ir Daniją ir visapusiškai remia jų unikalią teisę spręsti dėl Grenlandijos ateities“, – M. Carney sakė Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje.
Premjeras: karinės jėgos panaudojimas mažai tikėtinas, tačiau Grenlandija privalo būti pasirengusi
Grenlandijos lyderis pareiškė, kad nors karinės jėgos panaudojimas prieš Arkties salą yra mažai tikėtinas, ji turi būti pasirengusi, atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus perimti salą.
„Mažai tikėtina, kad bus panaudota karinė jėga, tačiau to negalima ir atmesti. Kita pusė tai aiškiai pasakė“, – spaudos konferencijoje Nūke, pagrindiniame Danijos autonominės teritorijos mieste, sakė Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas.
„Todėl privalome būti pasirengę visoms galimybėms, tačiau pabrėžkime: Grenlandija yra NATO dalis ir, jei įvyktų eskalacija, tai turėtų pasekmių ir likusiam pasauliui“, – pridūrė J.-F. Nielsenas.
Rusų diplomatas: Danija grasina konfiskuoti Rusijos ambasadą Kopenhagoje
Danijos valdžios institucijos grasina konfiskuoti Rusijos ambasados Kopenhagoje turtą, antradienį valstybinei naujienų agentūrai TASS skundėsi Rusijos ambasadorius Danijoje. Apie tai praneša nepriklausomas naujienų portalas „The Moscow Times“.
„Kopenhagos obsesyvus siekis konfrontuoti su Maskva... neleidžia mums palaikyti normalių santykių su Danija“, – ambasadoriaus Vladimiro Barbino žodžius citavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra.
V. Barbino teigimu, „tapo nepaprastai sudėtinga“ gauti ir atnaujinti diplomatinio personalo akreditacijas bei prieigą prie bankininkystės paslaugų, taip pat atlikti remonto darbus ambasadoje.
2023 m. Danijos užsienio reikalų ministerija įsakė Rusijai sumažinti ambasadoje Kopenhagoje dirbančių darbuotojų skaičių. Rusai tokį nurodymą gavo po to, kai pati Danija po nesėkmingų derybų dėl vizų išdavimo šalies diplomatiniams darbuotojams buvo priversta sumažinti savo darbuotojų skaičių ambasadoje Maskvoje.
Dėl šio personalo mažinimo Rusija buvo priversta uždaryti savo prekybos misiją Kopenhagoje.
Ambasadorius V. Barbinas antradienį skundėsi, kad Danijos „represiniai sprendimai“ riboja Rusijos mokslo ir kultūros centro veiklą.
„Be to, Kopenhagos mero biuras grasina susigrąžinti žemę, kurioje stovi Rusijos diplomatinės misijos pastatai“, – naujienų agentūrai TASS kalbėjo ambasadorius.
Portalas „The Moscow Times“ teigia kreipęsis į Danijos užsienio reikalų ministeriją, prašydamas pakomentuoti situaciją, tačiau apie ministerijos reakciją kol kas neskelbiama.
Trumpo teiginius dėl Grenlandijos griaunantis dokumentas: štai kas buvo nuspręsta dar 1916-aisiais
Britų dienraštis „The Guardian“ atkreipė dėmesį, kad priešingai JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginiams, Danija turi pasirašiusi sutartį su JAV, kurioje amerikiečiai atsisako pretenzijų į Grenlandiją, mainais į Virdžinijos salas, kurios tuomet priklausė Danijos kolonistams.
„Beje, dėl Trumpo teiginio, kad „nėra jokių rašytinių dokumentų“ apie Danijos nuosavybės teisę į Grenlandiją, kažkas galbūt norės atkreipti jo dėmesį į šią deklaraciją, kurią 1916 m. pasirašė tuometinis JAV valstybės sekretorius Robertas Lansingas, kai JAV ir Danija susitarė mainyti ją į Vakarų Indiją (Virdžinijos salos, – red. past.)“, – rašoma „The Guardian“.
1916 m. pasirašydamas dokumentą R. Lansingas skelbė: „Šiandien pasirašydamas konvenciją dėl Danijos Vakarų Indijos salų perdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms, žemiau pasirašęs Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius, tinkamai įgaliotas savo vyriausybės, turi garbę pareikšti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė neprieštaraus Danijos vyriausybės politinių ir ekonominių interesų išplėtimui visai Grenlandijai“.
Sutartis pasirašyta 1916 rugpjūčio 4 d. Niujorke.
Von der Leyen žada tvirtą atsaką Trumpui dėl Grenlandijos
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen įspėjo JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl Grenlandijos neaukoti transatlantinių santykių.
„Štai kodėl siūlomi papildomi muitai yra klaida, ypač tarp ilgalaikių sąjungininkių“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė ji.
„Blogėti pasmerkti santykiai tiktai padėtų tiems priešams, kuriuos mes abu taip atkakliai stengiamės išlaikyti už strateginės erdvės ribų“, – sakė ji.
„Mūsų atsakas bus tvirtas, vieningas ir proporcingas“, – kalbėjo U. von der Leyen.
Europos Komisijos pirmininkė taip pat priminė praėjusių metų liepos mėnesį sudarytą JAV ir Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimą, kuriame numatytos muitų viršutinės ribinės vertės.
„Politikoje, kaip ir versle, susitarimas yra susitarimas. Kai draugai paspaudžia rankas, tai turi kažką reikšti“, – pridūrė ji.
Reaguodama į D. Trumpo teiginius, esą Europa negali tinkamai apsaugoti Grenlandijos nuo Rusijos ir Kinijos, U. von der Leyen sakė, kad ES bendradarbiaus su JAV ir visais partneriais, siekdama sukurti visapusiškesnę Arkties regiono saugumo koncepciją.
„Manau, kad turėtume panaudoti padidėjusias gynybos išlaidas Europos ledlaužių pajėgumams ir kitai įrangai, kuri yra svarbi Arkties saugumui“, – pridūrė ES vadovė.
Tuo pačiu metu U. von der Leyen pabrėžė ES solidarumą su Grenlandija ir Danija.
„Šios teritorijos suverenumas ir vientisumas nėra derybų objektas“, – sakė ji.
ES taip pat siekia žymiai padidinti Europos investicijas į Grenlandiją. Europos šalių blokas bendradarbiaus su Grenlandija ir Danija, kad suteiktų dar intensyvesnę paramą vietos ekonomikai ir infrastruktūrai, sakė ji.
Europos Komisija taip pat siekia stiprinti partnerystę saugumo klausimais su Jungtine Karalyste, Kanada, Norvegija, Islandija ir kitomis šalimis.
EK vadovė žada tvirtą atsaką į Donaldo Trumpo grasinimus dėl Grenlandijos
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį pažadėjo, kad Europa tvirtai atsakys į JAV prezidento Donaldo Trumpo kartojamus grasinimus dėl Grenlandijos ir muitų.
„Mūsų įstūmimas į smukimo spiralę tik padėtų tiems patiems priešininkams, kuriuos abu esame labai įsipareigoję laikyti už strateginio lauko ribų. Todėl mūsų atsakas bus tvirtas, vieningas ir proporcingas“, – sakė U. von der Leyen savo kalboje pasaulio elito susitikime Davose.
U. von der Leyen taip pat pažadėjo bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis Arkties saugumo klausimais ir pažadėjo „didžiules“ investicijas Grenlandijoje, reaguodama į JAV prezidento grasinimus perimti šią autonominę Danijos teritoriją.
„Rengiame didžiulį Europos investicijų antplūdį Grenlandijoje“, – Davose sakė U. von der Leyen.
„Dirbsime su Jungtinėmis Valstijomis ir visais partneriais dėl platesnio Arkties saugumo. Tai aiškiai atitinka mūsų bendrus interesus“, – teigė ji.
EK vadovė: papildomų JAV muitų įvedimas Europos šalims būtų klaida
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen antradienį įspėjo JAV, kad papildomų muitų taikymas Europos valstybėms dėl paramos Grenlandijai būtų klaida.
„Siūlomi papildomi muitai yra klaida, ypač tarp ilgamečių sąjungininkių“, – Šveicarijoje vykstančiame Davoso susitikime teigė EK vadovė.
„Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos susitarė dėl prekybos susitarimo praėjusių metų liepos mėnesį ir politikoje, kaip ir versle, susitarimas yra susitarimas. O kai draugai paspaudžia vienas kitam ranką, tai turi kažką reikšti“, – pareiškė U. von der Leyen.
Šeštadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad nuo vasario įves 10 proc. importo mokestį prekėms iš aštuonių Europos valstybių. Šios šalys išreiškė paramą Danijai po to, kai JAV prezidentas suintensyvino raginimus Vašingtonui perimti pusiau autonominę Danijos teritoriją Grenlandiją.
D. Trumpas tvirtina, kad JAV ši teritorija reikalinga saugumo sumetimais dėl galimų Kinijos ir Rusijos grėsmių.
Kalifornijos gubernatorius ragina Europą pasipriešinti Donaldui Trumpui: turėkite stuburą
Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas antradienį Davose, Šveicarijoje, vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose sukritikavo Europos reakciją į JAV prezidento Donaldo Trumpo.
G. Newsomas ragino europiečius pasipriešinti D. Trumpui dėl jo grasinimų muitais, susijusių su Europos parama Grenlandijai.
„Turėkite stuburą“, – sakė G. Newsomas.
Tuo tarpu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas antradienį pareiškė, kad amerikiečių santykiai su Europa išlieka stiprūs, ir paragino prekybos partnerius „giliai įkvėpti“ bei leisti D. Trumpo administracijos naujų grasinimų muitais dėl Grenlandijos kurstomai įtampai „išsispręsti savaime“.
„Manau, kad mūsų santykiai niekada nebuvo glaudesni“, – teigė jis, kalbėdamas susitikimo Davose kuluaruose.
Šeštadienį D. Trumpas paskelbė, kad nuo vasario įves 10 proc. importo mokestį prekėms iš aštuonių Europos valstybių. Šios šalys išreiškė paramą Danijai po to, kai JAV prezidentas suintensyvino raginimus Vašingtonui perimti pusiau autonominę Danijos teritoriją Grenlandiją.
D. Trumpas tvirtina, kad JAV ši teritorija reikalinga saugumo sumetimais dėl galimų Kinijos ir Rusijos grėsmių.
Farage'as dėl Trumpo grasinimų Grenlandijai susiginčijo su respublikonu Johnsonu
Su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu televizijos laidoje diskutavęs Jungtinės Karalystės (JK) dešiniųjų pažiūrų populistinės partijos „Reform UK“ lyderis Nigelas Farage'as įspėjo, kad JAV prezidento grasinimai užimti Grenlandiją gali būti „didžiausias skilimas“ transatlantiniuose santykiuose nuo Sueco krizės, rašo „Politico“.
N. Farage'as ilgą laiką buvo laikomas pagrindiniu Donaldo Trumpo sąjungininku Didžiojoje Britanijoje, tiesiogiai dalyvavo jo rinkiminėse kampanijose.
Tačiau vizito Jungtinėje Karalystėje metu į jo televizijos laidą atėjusiam M. Johnsonui N. Farage'as aiškino, kad savo grasinimais užimti Grenlandiją ir įvesti muitus sąjungininkėms, kurios su juo nesutinka, D. Trumpas rizikuoja sugriauti santykius tarp JAV ir kitų NATO narių.
„Draugai gali nesutarti privačiai, ir tai normalu. Tai gyvenimo dalis, politikos dalis“, – antradienį į Britanijos parlamentą besikreipsiančiam respublikonui sakė N. Farage'as, kurį cituoja „Politico“.
„Bet kai JAV prezidentas grasina įvesti muitus, nebent sutiktume, kad jis vienaip ar kitaip perimtų Grenlandiją, netgi negavęs Grenlandijos gyventojų sutikimo... tai yra labai priešiškas veiksmas. Kitaip to apibūdinti negaliu“, – tęsė N. Farage'as.
Reaguodamas į jo žodžius JAV Atstovų Rūmų pirmininkas pripažino, kad D. Trumpas „turi tam tikrą būdą daryti dalykus“, ir pažėrė kaltinimų JAV „kraštutinės kairės žiniasklaidai“, esą ši prezidentą „visada priima pažodžiui, o ne rimtai“.
„Manau, kad prezidentas, kalbėdamas apie Grenlandiją, turi galvoje tai, kad jis supranta jos strateginę reikšmę, didėjančią svarbą“, – aiškino M. Johnsonas.
N. Farage'as tikino išgirdęs ir sutinkąs su D. Trumpo susirūpinimu dėl Arkties regiono saugumo, ir pagyrė JAV prezidentą už raginimus europiečiams daugiau prisidėti prie žemyno gynybos.
Tačiau „Reform UK“ lyderis įspėjo M. Johnsoną, kad „tai didžiausias skilimas mūsų santykiuose nuo 1956 m. Sueco krizės“. „Politico“ paaiškina, kad minėta krizė buvo lūžio taškas JAV ir JK santykiuose, kai prezidentas Dwightas Eisenhoweris darė didelį spaudimą JK, kad ši išvestų invazines pajėgas iš Egipto.
„Jei nepavyks įveikti šios krizės, (dabartinė krizė – ELTA) tikrai bus lemtingas lūžis“, – kalbėjo N. Farage'as.
„Politico“ primena, kad pastarosiomis dienomis populistinės britų partijos lyderis taip pat pasisakė prieš D. Trumpo ketinimus įvesti 10 proc. muitą sąjungininkėms, remiančioms Grenlandijos autonomiją.
„Tai neteisinga, tai blogai, tai mums būtų labai, labai skaudu“, – pirmadienį žurnalistams sakė N. Farage'as, žadėjęs pabandyti pasikalbėti su D. Trumpu šią savaitę Pasaulio ekonomikos forume Davose.
Kaip rašė ELTA, D. Trumpas pastaruoju metu primygtinai tvirtina, kad Jungtinėms Valstijoms reikia strategiškai svarbioje geografinėje padėtyje esančios Grenlandijos, kuri yra autonominė Danijos teritorija. Jis yra sukritikavęs Daniją, esą ši nesiima pakankamai veiksmų, kad užtikrintų salos saugumą. JAV prezidentas šį argumentą kartoja nepaisant to, kad Grenlandija, kaip Danijos dalis, patenka po NATO saugumo skėčiu.
D. Trumpas šeštadienį paskelbė nuo vasario 1 d. įvesiantis 10 proc. baudžiamuosius muitus importui iš Danijos ir dar septynių Europos šalių, kurie nuo birželio 1 d. padidės iki 25 proc., jei nebus pasiektas jį tenkinantis sprendimas, t. y. „visiškas“ Grenlandijos įsigijimas. Keletas Europos lyderių šiuos grasinimus pasmerkė, pavadino juos nepriimtinais ir prakalbo apie Europos rengiamas atsakomąsias priemones.
Remiantis naujausios apklausos rezultatais, kurie buvo paskelbti 2025 m. sausį, 85 proc. grenlandų prieštarauja teritorijos prisijungimui prie JAV.
Trumpas: Davose vyks įvairių šalių susitikimas dėl Grenlandijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Davose vyks „įvairių šalių susitikimas“ dėl jo siekio įgyti Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.
D. Trumpas ankstyvą antradienio rytą platformoje „Truth Social“ paskelbtame įraše teigė, kad apie šį susitikimą telefonu pasikalbėjo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Jis nenurodė, kas dalyvaus derybose Davose, kur antradienį prasidėjo oficiali Pasaulio ekonomikos forumo programa.
D. Trumpas trečiadienį turėtų atvykti į šį Šveicarijos miestą ir tą pačią dieną pasakyti kalbą.
JAV prezidentas nori prijungti minimą Danijos salą prie Jungtinių Valstijų. Danijos vyriausybė atmetė pardavimo galimybę ir priešinasi D. Trumpo planams, o šiuo klausimu ją aktyviai palaiko Europos valstybės.
D. Trumpas savo įraše pakartojo, kad Grenlandija yra „būtina nacionaliniam ir pasaulio saugumui“.
„Negalima grįžti atgal – dėl to visi sutinka“, – rašė D. Trumpas.
D. Trumpas šeštadienį paskelbė, kad nuo vasario 1 d. įves 10 proc. baudžiamuosius muitus importui iš Danijos ir dar septynių Europos šalių, kurie nuo birželio 1 d. padidės iki 25 proc., jei nebus pasiektas jį tenkinantis sprendimas, t. y. „visiškas“ Grenlandijos įsigijimas.
Europos Sąjungos šalys skuba suderinti bendrą atsaką į šiuos grasinimus, įskaitant galimybę įvesti papildomus muitus prekėms, kurių bendros prekybos apimtys siekia 93 mlrd. eurų.
Donaldas Trumpas: JK sprendimas atiduoti Čagoso salas yra didžiulė kvailystė
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį apkaltino Jungtinę Karalystę „didžiuliu kvailumu“ dėl pasiekto susitarimo perduoti Indijos vandenyne esantį Čagoso salyną Mauricijui.
„Tai, kad JK atiduoda nepaprastai svarbią žemę, yra DIDŽIULIO KVAILUMO aktas ir dar viena iš labai ilgos virtinės nacionalinio saugumo priežasčių, kodėl reikia įsigyti Grenlandiją“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė D. Trumpas.
Emmanuelis Macronas siūlo Donaldui Trumpui ketvirtadienį Paryžiuje surengti G-7 susitikimą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išsiuntė privačią žinutę JAV lyderiui Donaldui Trumpui, siūlydamas ketvirtadienį Paryžiuje organizuoti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, į kurio paraštes galėtų būti pakviesta ir Rusija, patvirtino Prancūzijos vadovo aplinka.
D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė šią žinutę, kurioje E. Macronas taip pat siūlo į susitikimą pakviesti Ukrainą bei Daniją; pastarąją tam, kad būtų galima aptarti nesutarimus dėl Grenlandijos.
Danijos parlamentaras pareiškė: JAV invazija į Grenlandiją reikštų karą
JAV prezidentui Donaldui Trumpui nuolat kartojant siekį perimti Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę, savo suverenitetą raudona linija vadinančios Danijos Karalystės parlamento narys CNN televizijai pakomentavo šalies ir jos sąjungininkių Europoje pasirengimą ginti salą nuo Amerikos. Rasmusas Jarlovas pabrėžė, kad JAV invazija į šią autonominę Danijos teritoriją reikštų karą.
„Be abejo, mes ginsime Grenlandiją, jei amerikiečių kariai pradės invaziją. Tai būtų karas, ir mes kovotume vieni prieš kitus. Mes žinome, kad amerikiečiai yra stipresni už mus, ir jūsų kariuomenė yra daug stipresnė už mūsų, bet mūsų pareiga yra ginti savo žemę ir savo žmones“, – pirmadienį interviu CNN sakė R. Jarlvoas.
„O 57 tūkst. Danijos piliečių, gyvenančių Grenlandijoje, aiškiai pasakė, kad jie nenori būti užimti Jungtinių Valstijų. Mes turime pareigą kovoti už tuos žmones, ir mūsų pajėgos tai padarys“, – tikino Danijos parlamento narys.
R. Jarlovas taip pat paaiškino, kad Grenlandijos užėmimas būtų siaubinga idėja Jungtinėms Valstijoms iš verslo perspektyvos: jo teigimu, tai reikštų tik papildomas išlaidas.
„Bet tai būtų katastrofa, taip pat ir Jungtinėms Valstijoms. Mes žinome, kad jūs tokie nesate (...) Bet net ir tai saujelei žmonių Jungtinėse Valstijose, kuriems nerūpi, kas yra teisinga, o kas neteisinga, ir kad negalima tiesiog paimti kaimyno žemės tik todėl, kad manote, jog jos jums reikia, net ir tiems žmonėms tai būtų labai, labai bloga idėja. Verslo požiūriu užimti Grenlandiją būtų siaubinga idėja, nes jūs jau turite prieigą prie jos. Ir jei ją aneksuotumėte, vienintelis dalykas, kurį gautumėte, būtų daugiau išlaidų. Turėtumėte valdyti šalį, turėtumėte gyventojus, kurie niekada nepripažintų, kad jūs esate jų žemės šeimininkai, ir turėtumėte apsieiti be visų dalykų, už kuriuos šiandien moka Danija“, – sakė jis.
Parlamentaras vardijo dabartines Danijos Karalystės išlaidas, kurias turėtų perimti JAV.
„Mes mokame daug pinigų už Grenlandiją. Mes iš jos nieko neuždirbame. Mes mokame daug pinigų už gynybą. Per pastaruosius dvejus metus investavome apie 14 mlrd. dolerių į dronus, laivus, palydovus, karius, sraigtasparnius ir visa kita, ko ten galima pageidauti. Kodėl norėtumėte prisiimti tas išlaidas?“ – klausė R. Jarlovas.
Jis pakartojo raginimą JAV toliau bendradarbiauti saugumo klausimais ir pabrėžė, kad Rusija su Kinija Grenlandijai grėsmės nekelia.
„Kodėl nebendradarbiavus su mumis, kai durys yra plačiai atvertos? Jūs turite prieigą prie Grenlandijos, ta prieiga galioja neribotą laiką, galite ten dislokuoti tiek karių, kiek norite. Grenlandijai nekyla grėsmė iš Kinijos ar Rusijos pusės. Mes juos išlaikėme už jos ribų ir jie jokiu būdu nesiruošia užimti šalies“, – sakė Danijos parlamentaras.
Kaip rašė ELTA, D. Trumpas pastaruoju metu primygtinai tvirtina, kad Jungtinėms Valstijoms reikia strateginėje vietoje išsidėsčiusios Grenlandijos, kuri yra autonominė Danijos teritorija. Jis yra sukritikavęs Daniją, esą ši nesiima pakankamai veiksmų, kad užtikrintų salos saugumą. JAV prezidentas šį argumentą kartoja nepaisant to, kad Grenlandija, kaip Danijos dalis, patenka po NATO saugumo skėčiu.
D. Trumpas šeštadienį pažadėjo įvesti iki 25 proc. muitus Europos valstybėms, taip pat ir Danijai, jei Grenlandijos kontrolė nebus perduota JAV. Keletas Europos lyderių šiuos grasinimus pasmerkė, pavadino juos nepriimtinais ir prakalbo apie Europos rengiamas atsakomąsias priemones.
Remiantis naujausios apklausos rezultatais, kurie buvo paskelbti 2025 m. sausį, 85 proc. grenlandų prieštarauja teritorijos prisijungimui prie Jungtinių Valstijų.
Trumpas žada panaudoti jėgą, pažemino Macroną
„Mes esame vienintelė jėga, galinti užtikrinti taiką visame pasaulyje, ir tai pasiekiama labai paprastai – jėga“: Trumpas per trumpą laiką paskelbė keletą pranešimų apie Grenlandiją, įskaitant paviešintą „SMS žinutę iš Macrono“.
Trumpas grasina įvesti muitus prancūziškam vynui dėl ketinimų atmesti kvietimą į jo „Taikos tarybą“
Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino įvesti 200 proc. muitus prancūziškam vynui ir šampanui dėl Prancūzijos ketinimų atmesti JAV lyderio kvietimą prisijungti prie jo „Taikos tarybos“.
Ši taryba iš pradžių buvo sukurta siekiant prižiūrėti karo nuniokoto Gazos Ruožo atstatymą, tačiau atrodo, kad jos įstatuose aprašytas jos vaidmuo vien palestiniečių teritorija neapsiriboja.
„Įvesiu 200 proc. muitą jo vynui ir šampanui. Ir jis prisijungs. Bet jis neprivalo prisijungti“, – pareiškė D. Trumpas, kalbėdamas apie Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną.
E. Macronui artimas šaltinis pirmadienį naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Prancūzija „neketina teigiamai atsakyti“ į kvietimą. Tarybos įstatai „peržengia tik Gazos Ruožo ribas“, pažymėjo šaltinis.
D. Trumpas taip pat patvirtino, kad pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną prisijungti prie jo „Taikos tarybos“. Anksčiau pirmadienį apie kvietimą pranešė ir pati Maskva.
„Taip, jis buvo pakviestas“, – žurnalistui Floridoje sakė D. Trumpas, paklaustas, ar jis paprašė V. Putino prisijungti prie šios organizacijos.
ES vadovė teigia JAV Kongreso delegacijai pabrėžusi būtinybę gerbti Grenlandijos suverenitetą
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį susitikime su abipartine JAV Kongreso delegacija Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje pabrėžė „būtinybę nedviprasmiškai gerbti“ Grenlandijos ir Danijos suverenitetą.
„Tai yra ypač svarbu mūsų transatlantiniams santykiams. Tuo pat metu Europos Sąjunga yra pasirengusi toliau glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, NATO ir kitais sąjungininkais, glaudžiai bendradarbiaujant su Danija, siekiant plėtoti mūsų bendrus saugumo interesus“, – teigė ji socialiniuose tinkluose.
Jie taip pat aptarė pastangas siekti taikos Ukrainoje, transatlantinę prekybą ir investicijas.
„Tai yra didelis turtas tiek ES, tiek JAV ekonomikoms. Tarifai prieštarauja šiems bendriems interesams“, – sakė ji, kai prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino papildomais muitais aštuonioms Europos valstybėms, prieštaraujančioms jo siekiui įgyti Grenlandiją.
Trumpas teigia, kad Europa per daug nesipriešins jo užmojams dėl Grenlandijos
Donaldas Trumpas sako manąs, kad Europa per daug nesipriešins jo siekiui įgyti Grenlandiją
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad, jo nuomone, Europos lyderiai per daug nesipriešins jo siekiui įgyti Grenlandiją.
„Nemanau, kad jie per daug priešinsis. Mes turime ją turėti. Tai turi būti padaryta“, – sakė jis reporteriui Floridoje, kuris paklausė, ką D. Trumpas planuoja pasakyti Europos lyderiams, kurie prieštarauja jo planams.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Donaldas Trumpas: be manęs NATO būtų virtusi istorijos pelenais
Antradienį, prieš vykstant į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą, kuriame visas dėmesį sutelktas į JAV prezidento Donaldo Trumpo siekį užimti Grenlandiją, pats D. Trumpas pareiškė, kad be jo „nebūtų NATO“.
„Nė vienas asmuo ar prezidentas nėra padaręs daugiau NATO labui nei prezidentas Donaldas J. Trumpas. Jei aš nebūčiau atėjęs, dabar NATO nebūtų!!! Ji būtų likusi istorijos pelenuose. Liūdna, bet TIESA!!!“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
D. Trumpas vis dažniau tvirtina, kad JAV turi perimti Grenlandiją nacionalinio saugumo sumetimais. Retai apgyvendinta, bet išteklių turtinga Arkties sala yra puikioje vietoje, kad būtų galima įrengti ankstyvojo perspėjimo sistemas raketų atakų atveju ir stebėti laivus regione.
D. Trumpas pakartojo, kad nori, jog JAV nupirktų Grenlandiją, ir neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą prieš NATO saugumo aljanso narę, kad ją užimtų.
Tuo tarpu nuo vasario 1 dienos Danijai, Norvegijai, Švedijai, Prancūzijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Nyderlandams ir Suomijai bus taikomas 10 proc. muito tarifas visoms į Jungtines Valstijas siunčiamoms prekėms, parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ šeštadienį.