Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Niujorke gyvenantis ekonomistas Žilvinas Šilėnas.
Žilvinai, ar matote po viso to kokią nors Amerikos strategiją valdant Donaldui Trumpui? Ar pasikeitė Amerikos įtakos orbitos su šiais naujais vėjais?
Ž. Šilėnas: Galima ginčytis, kiek čia yra naujų vėjų, o kiek – grįžimo prie senosios mūsų Vakarų pusrutulio politikos. Jeigu kapstytumėmės dar giliau, Monroe doktrina buvo paskelbta 1823 metais, tuo metu Amerika nebuvo supergalia, ji buvo geriausiu atveju regioninė galia.
Jų mintis ir baimė buvo ta, kad europiečiai per Kanadą ar kitur gali užkariauti Ameriką. Tai galima vertinti kaip gynybinę strategiją: mes esame pakankamai stiprūs apsiginti šalia savęs, bet nesame pakankamai stiprūs projektuoti savo galią kitur, todėl žiūrėsime savo kiemo – praėjo beveik 200 metų nuo tos doktrinos paskelbimo.
Ar tai yra grįžimas prie tos senos politikos, ar prie kažko kito? Dar įdomiau yra tai, kad jeigu pažiūrėsite į Donaldo Trumpo veiksmus, tai, ką jis šnekėjo per rinkimus ir ką daro pastarąjį mėnesį, daugeliui jo rėmėjų yra šioks toks smūgis.
Jo pagrindinė mintis per rinkimus buvo: jokių užsienio karų, jokio kišimosi į kitų šalių reikalus, mes rūpinsimės Amerika ir darysime Ameriką didžią. Užteks siųsti Amerikos kareivius kariauti kitų šalių karuose.
CNN rodo, jog tik saujelė amerikiečių palaiko šį dabartinį naują Donaldo Trumpo kursą.
Ž. Šilėnas: Būtent. Vyksta įdomūs virsmai. Kodėl tai vyksta, ar tai trumpalaikis, ar ilgalaikis reiškinys – nežinau.
Kaip manote, ar ta viešoji nuomonė, kad nereikia kariauti, yra svarbi respublikonų publikai? Tas nusiteikimas nepradėti naujo karo buvo ryškus Trumpo motyvas, o dabar atrodo, kad karai gali prasidėti.
Ž. Šilėnas: Ši nuostata gaji ne tik tarp respublikonų, bet ir tarp demokratų. Jeigu demokratai būtų įsiveržę į Venesuelą, daugybė respublikonų būtų sakę: „nekariaukime kitų karų“. Čia visada veikia pozicijos ir opozicijos principas – jeigu pozicija daro „A“, opozicija būtinai sakys „B“.
Kai George Bushas jaunesnysis kariavo, jis susilaukė didžiulės kritikos iš demokratų. Kai Joe Bidenas ar kiti demokratai bando vykdyti tam tikrą užsienio politiką, respublikonai juos kritikuoja, klausdami, kodėl jie kišasi ne į savo reikalus.
Kaip kažkada esu sakęs, mums kištis į Amerikos vidaus politiką yra viena, bet bandyti ją suprasti ir analizuoti – visai kas kita. Amerikiečiams nelabai rūpi, ką mes manome apie jų vidaus politiką, jiems taip pat nepatinka, kai kas nors kitas jiems aiškina, ką daryti ar ko nedaryti.
O ką amerikiečiai kalba, ypač apie tą Venesuelos operaciją ar Grenlandiją?
Ž. Šilėnas: Vieniems tai patinka, kitiems ne. Senojo kirpimo respublikonams Venesuelos operacija atrodo geras dalykas. Grenlandijos klausimas vertinamas atsargiai, nes Danija yra NATO sąjungininkė.
Taip pat vyksta įdomios diskusijos apie tą patį Iraną. Pavyzdžiui, klausiama: kur dingo tos minios, kurios nuolat protestuoja už Palestiną ar dėl kitų įvykių Artimuosiuose Rytuose? Kur tos koledžų minios dabar, kai tūkstančiai taikių Irano protestuotojų buvo nužudyti? Jų niekur nerasite.
Keliamas klausimas: ar jūs protestuojate tik prieš Izraelį, ar apskritai už žmogaus teises ir laisves Artimuosiuose Rytuose? Vyksta labai didelės diskusijos, viskas verda, bet grįžtant prie jūsų pirminio klausimo, kodėl Trumpas taip daro, aš nuoširdžiai negaliu atsakyti.
Kaip Europai reikėtų reaguoti į tokį Trumpo derybinį žaidimą ar Amerikos strategijos pasikeitimą?
Ž. Šilėnas: Kalbant apie strategijos pasikeitimą, tai vyksta jau seniai, dar nuo Barako Obamos laikų, o gal net anksčiau. Obama buvo pirmasis prezidentas, kuris visiems pasakė, kad dabar mes koncentruosimės į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Tai nėra naujiena.
Amerikiečiai dažnai pabrėžia: Kinija mums yra svarbesnė, Kinija yra tikrasis pasaulinis varžovas, o Rusija – tik regioninis chuliganas ar regioninis varžovas. Mes, Amerika, kaip pasaulinė jėga, koncentruosimės į Indijos ir Ramiojo vandenyno pusę, nes ten vyksta didieji dalykai, o jūs, europiečiai, turėtumėte patys susitvarkyti su Rusija.
Kodėl europiečiai tiek ilgai nesiklausė, yra kitas klausimas. Visą tą pagrįstą kritiką, kurią galima nukreipti į Trumpą, galima nukreipti ir į pačius europiečius, ypač kai tai liečia Europos saugumo klausimus. Ką jūs dėl to padarėte? Ką Europa padarė, kad sustabdytų Rusiją? Ką padarė, kad užtikrintų, jog nedraugiškos šalys neateitų į Grenlandiją? Ar turite pakankamai ginklų, technologijų, galimybių ir noro susitvarkyti su iššūkiais savo kieme?
Šiuo atveju tai nėra Trumpo teisinimas, o klausimo persimetimas sau: kokia turi būti protinga europiečių strategija? Kai Trumpą išrinko pirmą kartą, pamenu, klausiausi vieno žurnalisto diskusijoje. Jo paklausė: ar Trumpas toks yra iš tikrųjų, ar tik apsimeta? Jis atsakė: ką matote, toks jis ir yra. Jis taip mąsto ir taip galvoja, priimkite tai už gryną pinigą.
Man kartais susidaro įspūdis, kad mes Lietuvoje ar apskritai Europoje gyvename su tam tikru stebuklingu mąstymu. Nesvarbu, ką amerikiečiai galvoja ar ką Trumpas šneka, vis tiek bus taip, kaip mes norime. Tai yra iliuzinis mąstymas, panašus į tikėjimą, kad nykštukai atneš pinigų.
Amerikiečiai turi daug idėjų, kurios skiriasi nuo mūsų matymo. Jie pasaulį mato kitaip, ir tai natūralu, tačiau pas mus vis dar gajus tikėjimas, kad galų gale viskas bus gerai. Aš dėl to kaltinu Holivudo filmus, nes ten paskutinę minutę visada atskrenda lėktuvai, lėktuvnešiai, praskrenda naikintuvai su Amerikos vėliavomis ir viskas susitvarko. Europiečiai ir lietuviai dažnai linkę gyventi tokia iliuzija.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
