Tai reiškia galimą didelį geopolitinį poslinkį: Venesuelos naftos sektorius gali pereiti iš Rusijos, kuri įstrigo varginančiame kare Ukrainoje, įtakos zonos į JAV rankas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja įtvirtinti kontrolę Venesuelos naftos pramonėje daugeliui metų į priekį. Šis planas numato kontrolę Venesuelos valstybinei bendrovei „Petróleos de Venezuela SA“ (PdVSA), įskaitant didžiosios dalies jos naftos gavybos įsigijimą ir pardavimą, pranešė „The Wall Street Journal“, remdamasis šaltiniais. Daugelį metų pagrindinis „PdVSA“ partneris buvo Rusija, visų pirma „Rosneft“, kuriai vadovauja ilgametis V. Putino draugas Igoris Sečinas. Bendrovė investavo milijardus dolerių į Venesuelos naftą, bet vargu ar iš to kažką uždirbo.
Kaip Rusija atėjo į Venesuelą
Nuo 2000-ųjų santykius su Venesuela daugiausia tiesiogiai kūrė „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, Vladimiro Putino draugas nuo 90-ųjų. I. Sečinas laisvai kalba ispaniškai – jis mokėsi portugalų kalbos Leningrado valstybinio universiteto filologijos fakultete, studijų metais domėjosi Lotynų Amerikos revoliucionieriais. 2008 m. I. Sečinas, tuomet ėjęs energetikos ministro pavaduotojo pareigas, vadovavo tarpvyriausybinei komisijai su Venesuela. „Kommersant“ šaltiniai jį vadino neoficialiu visos Rusijos užsienio politikos Lotynų Amerikos kryptimi kuratoriumi. Jis užmezgė gerus asmeninius santykius su buvusiu Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu – įtikino jį pripažinti Abchaziją ir Pietų Osetiją, ne kartą susitiko asmeniškai, netgi sunkios H. Chavezo ligos laikotarpiu, vadovavo Rusijos delegacijai jo laidotuvėse ir siūlė pavadinti jo vardu gatvę Maskvoje. H. Chavezo biustas puošė „Rosneft“ biurą Karakase, rašoma „Agentstvo“.
Iki 2007 m. Venesuela nacionalizavo naftos telkinius, faktiškai išstūmusi iš šalies privačias bendroves, pirmiausia amerikietiškas. Pirmojo Rusijos naftos gavybos projekto ideologu tapo tas pats I. Sečinas. Jo ekonominė logika nuo pat pradžių kėlė ekspertams klausimų: Venesuelos nafta yra ypač sunki, jos gavybai reikėjo technologijų, kurių Rusija tuo metu neturėjo, ir labai didelių investicijų. „Tai tiesiog priedanga pagalbai, kurios Hugo Chavezas tikėjosi ir kurią gavo per Rusijos naftos kompanijas“, – manė Rusijos ir Venesuelos verslo tarybos pirmininko pavaduotojas Vladimiras Semago. Rusija pamatė galimybę suduoti politinį smūgį JAV, įsitvirtindama Venesueloje, aiškino du buvę Rusijos energetikos sektoriaus vadovai „Financial Times“.
2008 m. I. Sečino iniciatyva buvo įkurtas Nacionalinis naftos konsorciumas (NNK), kuriame dalyvavo penkios Rusijos bendrovės. „Hunin-6“ telkinio eksploatavimo projektas buvo įvertintas 24 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo tik investicijų į respubliką pradžia.
Kiek Sečinas investavo į Venesuelos naftą
Konsorciumo dalyviai – „Gazprom“, „Rosneft“, TNK-BP, „Surgutneftegaz“ ir „Lukoil“ – investavo po 200 mln. dolerių ir kartu su Venesuelos „PdVSA“ įkūrė bendrą įmonę „PetroMiranda“, kurioje „PdVSA“ priklauso 60 proc., o NNK – 40 proc. akcijų.
2010 m. „Rosneft“ už 1,6 mlrd. dolerių iš „PdVSA“ išpirko 50 proc. bendrovės, kuriai priklauso keturios naftos perdirbimo gamyklos Vokietijoje. Tuo pačiu metu „Rosneft“ suteikė NNK keletą paskolų už daugiau nei 2,6 mlrd. rublių ir sumokėjo dalį premijos venesueliečiams už dalyvavimą bendroje įmonėje – „Rosneft“ dalis sudarė 120 mln. dolerių, o iš viso partneriai sumokėjo 600 mln. dolerių.
Buvo numatyta, kad partneriai investuos lėšas proporcingai šioms dalims, tačiau paaiškėjo, kad „PdVSA“ dažnai negali dalyvauti investicijose, „Financial Times“ teigė „Rosneft“ projektų darbuotojas ir patvirtino „Agentūrai“ vyresnysis mokslo darbuotojas Berlyno Carnegie centro Rusijos ir Eurazijos tyrimams Sergejus Vakulenka. Galų gale investuoti toliau tęsė pats I. Sečinas – 2012 m. jis tapo „Rosneft“ vadovu, palikęs vicepremjero postą.
Po Hugo Chavezo mirties 2013 m. FT šaltiniai pažymėjo, kad I. Sečinui buvo sunku užmegzti santykius su H. Maduro, o ekspertai prieš H. Chavezo mirtį tikėjosi Rusijos investicijų praradimo Venesueloje. Tačiau situacija iš esmės nepasikeitė – Rusija, visų pirma „Rosneft“, toliau investavo į šalį milžiniškas sumas.
2013 m. „Rosneft“ įsigijo bendrovę TNK-BP, kuri turėjo keletą svarbių aktyvų Venesueloje (bendrą įmonę „Petromonagas“, bendrą įmonę „Petroperija“, bendrą įmonę „Boqueron“). „Kommersant“ šaltinių vertinimu, „TNK-BP“ turtas Venesueloje „Rosneft“ kainavo ne mažiau kaip 850 mln. JAV dolerių. Vėliau „Rosneft“ padidino savo dalį bendroje įmonėje „Petromonagas“, už tai sumokėdama „PdVSA“ dar 500 mln. JAV dolerių.
Tais pačiais 2013 m. „Rosneft“ pasirašė susitarimą dėl dar vieno bendrojo įmonės su „PdVSA“ įsteigimo – „Carabobo-2“, „Rosneft“ dalis sudarė 40 proc. Pagal sutarties sąlygas „Rosneft“ turėjo sumokėti 1,1 mlrd. dolerių premiją už prisijungimą prie projekto, taip pat suteikti PdVSA 1,5 mlrd. dolerių paskolą.
Iki 2014 m. „Rosneft“, išleidusi apie 550 mln. JAV dolerių, išpirko NNK akcijas iš partnerių, išskyrus „Gazprom-neft“, kuri išlaikė 20 proc. akcijų.
2009 m. Hugo Chavezas sudarė sutartį dėl rusiškų ginklų – tankų T-72 ir priešlėktuvinių kompleksų S-300 – pirkimo. Pastarieji tapo patyčių objektu, nes visiškai nieko nepadarė JAV atakos metu. Po 8 metų Venesuela Maskvai jau buvo skolinga 3,5 mlrd. JAV dolerių, kurių negalėjo grąžinti dėl ekonominės krizės ir sankcijų.
Galų gale, 2017 m. Vladimiras Putinas ir Maduro susitarė atidėti mokėjimus pagal šią paskolą 10 metų. Koks likimas laukia 17 mlrd. dolerių, apie kuriuos buvo skelbiama „Reuters“ dabar visiškai neaišku, nes nuolat atidėliojamos skolos atidavimas kaip tik turėjo prasidėti 2026 m.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
