Donaldas Trumpas

Jungtinėse Valstijose rengiamos derybos dėl taikaus Maskvos karo prieš Ukrainą sprendimo iki šiol buvo konstruktyvios, pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Kirilas Dmitrijevas, kurį cituoja Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS. K. Dmitrijevas, kuris yra Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino patarėjas, sakė, kad derybos su JAV puse prasidėjo šeštadienį ir turėtų būti tęsiamos sekmadienį, pranešė TASS. „Diskusijos vyksta konstruktyviai“, – žurnalistams teigė K. Dmitrijevas.

Donaldo Trumpo administracijos 2025 metų Nacionalinio saugumo strategija daugeliu aspektų yra beprecedentė JAV istorijoje, rašoma „Foreign Affairs“. Įprastai tokio pobūdžio dokumentai įvardija grėsmes, kurias Jungtinių Valstijų priešininkai kelia Vašingtonui ir jo sąjungininkams, ir aiškina, kaip į šias grėsmes reikėtų reaguoti. Tačiau šis dokumentas, regis, yra švelnesnis JAV priešams nei jos draugams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį išreiškė skepticizmą dėl svarstomų Kyjivo, Maskvos ir Vašingtono pasiuntinių derybų siekiant užbaigti karą jo šalyje. Nors Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti tokias trijų šalių pasiuntinių derybas Majamyje, „nesu tikras, ar jos duotų kokių nors naujų rezultatų“, pareiškė jis žurnalistams.

Maskvos pasiuntinys JAV rengiamoms deryboms dėl konflikto Ukrainoje užbaigimo šeštadienį atvyko į Majamį, naujienų agentūrai AFP pranešė rusų šaltinis. Kiek anksčiau Kirilas Dmitrijevas socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad vyksta į Majamį, kur turi įvykti dar vienas derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo ratas. „Pakeliui į Majamį“, – parašė K. Dmitrijevas. Jis pridėjo balandžio jausmaženklį ir trumpą vaizdo įrašą, kaip Saulė pro debesis apšviečia paplūdimį su palmėmis.

Paviešinti dokumentai iš velionio seksualiniais nusikaltimais kaltinamo Jeffrey Epsteino bylos. Donaldo Trumpo administracijai kelis mėnesius buvo taikomas spaudimas dėl skaidrumo šioje politiškai jautrioje byloje. Penktadienį paskelbti dokumentai, siekiant įvykdyti Kongreso nustatytą terminą, yra tik pirmoji dalis to, ką administracija vadina milžinišku informacijos kiekiu. Tačiau jau dabar sulaukiama kritikos, nes nemaža dokumentų dalis užtušuota.

Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pasiūlius sustabdyti smūgius Kyjivui, kad šis galėtų surengti prezidento rinkimus, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Maskva neturi teisės kištis į Ukrainos rinkimų organizavimą. „Ne Putinas sprendžia, kada ir kokiu formatu vyks rinkimai Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis. Jis taip pat atmetė balsavimo Rusijos okupuotose teritorijose galimybę.

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas tikina, kad Rusija planuoja okupuoti Baltijos valstybes, rašo „Ukrainska Pravda“. Pasak K. Budanovo, Kremlius šiam žingsniui ruošia planus 2027 m.  „Remiantis pagrindiniu planu, Rusijos Federacija turėjo būti pasiruošusi pradėti veiksmus 2030 m. Tačiau dabar planai pasikeitė ir ketinama tai nukelti į 2027 m.”, – kalbėjo jis.

Jungtinės Valstijos panaikino sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms. Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras teigia toliau prašysiantis Europos Sąjungos griežtinti sankcijas Baltarusijai, bet kartu turįs vilties, kad JAV įkalbės Baltarusiją paleisti sulaikytus Lietuvos įmonių vilkikus ir išspręsti oro balionų problemą. Kaip paaiškinti šią dvejopą Lietuvos laikyseną, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – apžvalgininko Vladimiro Laučiaus pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.

Nuo Maskvos invazijos pradžios praėjus beveik ketveriems metams, šeštadienį prasideda naujas derybų dėl taikaus Rusijos karo su Ukraina išsprendimo etapas. Po praėjusį sekmadienį ir pirmadienį Berlyne vykusių derybų tarp pagrindinių Europos šalių, Jungtinių Valstijų ir Ukrainos, JAV derybininkai dabar nori Floridos valstijos Majamio mieste aptarti rezultatus su Rusijos atstovais. Prieš keletą dienų vienas aukšto rango JAV pareigūnas paskelbė, kad norima surengti darbo grupių susitikimą.

JAV žvalgybos vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per beveik ketverius plataus karo Ukrainoje metus savo karo tikslų nepakeitė. Apie tai remdamasi šešių su JAV žvalgybos veikla susipažinusių šaltinių suteikta informacija pranešė „Reuters“. „JAV žvalgybos ataskaitose toliau perspėjama, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketina užimti visą Ukrainą ir susigrąžinti buvusiai Sovietų imperijai priklausiusias Europos dalis“, – teigė šaltiniai.

Nužudyto JAV dešiniojo sparno aktyvisto Charlie Kirko našlė parėmė viceprezidento J. D. Vance'o kandidatūrą 2028 metų prezidento rinkimuose, taip duodama pradžią varžyboms dėl Baltųjų rūmų ir pasiūlydama savo velionio vyro įkurtos įtakingos jaunimo organizacijos paramą.

JAV teisingumo departamentas penktadienį pradėjo skelbti ilgai lauktus savo tyrimo dėl nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino dokumentus, tačiau daug jų yra smarkiai cenzūruoti. Tarp skelbiamų dokumentų yra daugybė nuotraukų, kuriose matyti buvęs demokratų prezidentas Billas Clintonas ir kiti garsūs J. Epsteino socialinio rato asmenys, tarp jų Mickas Jaggeris ir Michaelas Jacksonas.

Tik Jungtinės Valstijos gali įtikinti Rusiją užbaigti karą Ukrainoje, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, diplomatams susirinkus Majamyje naujoms deryboms tarp Kyjivo ir Maskvos. „Tikiu, kad tokia jėga yra Jungtinėse Valstijose ir prezidento (Donaldo) Trumpo asmenyje. Ir manau, kad neturėtume ieškoti alternatyvų Jungtinėms Valstijoms. Visos alternatyvos kelia abejonių, ar jos galėtų tai padaryti“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio penktadienį pareiškė, kad taika Gazos Ruože neįmanoma, jei palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ nenusiginkluos ir toliau kels grėsmę Izraeliui. „Jei „Hamas“ kada nors ateityje atsidurs tokioje padėtyje, kad galės grasinti Izraeliui ar jį pulti, taikos nebus“, – žurnalistams sakė M. Rubio ir pridūrė: „Štai kodėl nusiginklavimas yra toks svarbus.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad iki kitos savaitės pirmųjų dienų bus pasiektas susitarimas dėl atnaujintų paliaubų, kurios užbaigs susirėmimus tarp Tailando ir Kambodžos pajėgų, penktadienį pareiškė valstybės sekretorius Marco Rubio. „Dedame daug pastangų siekdami paskatinti visus vėl laikytis sutartų sąlygų. Ir esame atsargiai optimistiški, kad tai pavyks pasiekti iki kitos savaitės pirmadienio ar antradienio“, – žurnalistams sakė M. Rubio.

JAV pradėjus naftos blokadą, kad didintų Karakasui daromą spaudimą, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbtame interviu neatmetė karo su Venesuela galimybės. „Aš to neatmetu, ne“, – ketvirtadienį televizijos kanalui „NBC News“ telefonu duotame interviu sakė D. Trumpas. D. Trumpas taip pat atsisakė pasakyti, ar nori nuversti Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro. Savo ruožtu, autoritarinis kairiųjų pažiūrų N. Maduro teigia, kad Vašingtonas nori pakeisti Karakaso režimą.

Jau antra savaitė, kai neuždaromas Vilniaus oro uostas, o į šalį iš Baltarusijos neatskrenda kontrabandiniai balionai. Lietuvos valdžia džiūgauja, kad tai – amerikiečių ir Lietuvos diplomatijos vaisiai, kai Donaldo Trumpo administracijos pasiuntinys susitiko su A. Lukašenka, o šis esą pažadėjo kažką padaryti dėl kontrabandinių balionų.  Taip pat valdžia vardija, kad balionus sustabdė masinės kratos ir policija, sučiupusi būrį kontrabandininkų savaitės pradžioje.

NATO pareiškė, kad, nepaisant pokyčių JAV politikoje, įvykusių po Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią, Ukrainai tiekiamų ginklų apimtys nesumažėjo. Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, apie tai pranešė „Reuters“. Paklaustas, ar po to, kai D. Trumpas liovėsi mokėti įnašus, bent kiek sumažėjo teikiamos karinės pagalbos apimtys, NATO saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainoje (NSATU) pavaduotojas generolas majoras Maikas Kelleris atsakė, kad „ne, visiškai ne.“ Pasak jo, jokios pertraukos nebuvo.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį pažėrė naujų vakariečius stebinančių pareiškimų apie karą Ukrainoje. Kaip rašo portalas hvg.hu, V. Orbanas pareiškė, kad kare Ukrainoje jam neaišku, kas ką užpuolė. Priminsime, kad 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį susitarė suteikti Ukrainai 90 mlrd.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Europos Sąjungą, kad ji neva nenori, jog karas Ukrainoje baigtųsi. „ES rusofobams taika Ukrainoje nereikalinga“, – rusų agentūra TASS cituoja ją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo, kad teisę balsuoti rinkimuose, kurie galėtų įvykti Ukrainoje, turėtų ir Rusijoje gyvenantys šios kaimyninės šalies, prieš kurią jis vis dar vykdo niokojantį karą, piliečiai. „Ukrainos valdžia pagaliau turi tapti teisėta, o tai neįmanoma be rinkimų“, – penktadienį per kasmetinę spaudos konferenciją Maskvoje sakė Kremliaus vadovas. V. Putino teigimu, Rusija yra pasirengusi svarstyti dalinį ugnies nutraukimą.

Britų vyriausybė aukšto rango diplomatą Christianą Turnerį paskyrė naujuoju ambasadoriumi JAV. „Didžiosios Britanijos ir JAV santykiai yra ypatingi, o didžiulė Christiano, puikaus diplomato, patirtis dar labiau sustiprins šį ypatingą glaudų ryšį ir užtikrins, kad jis toliau klestėtų“, – pareiškė britų premjeras Keiras Starmeris. Ch. Turnerio pirmtakas Peteris Mandelsonas rugsėjį buvo nušalintas, kai paaiškėjo jo draugystė su seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey‘iu Epsteinu. Ch.

JAV Teisingumo departamentas penktadienį paskelbs „keletą šimtų tūkstančių dokumentų“ iš nuteisto seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino bylų, pranešė generalinės prokurorės pavaduotojas Toddas Blanche‘as, o dar daugiau dokumentų bus paskelbta ateinančiomis savaitėmis. Manoma, kad dokumentuose bus daug išbraukymų, nes prokurorai turės plačius įgaliojimus neatskleisti vardų, žvalgybos informacijos ir teisiškai įslaptintos medžiagos.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis penktadienį savo kolegai iš Ukrainos Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad ukrainiečiai nepakankamai vertina jo šalies pagalbą Kyjivui, kovojančiam su Rusijos invazija. Šis kaltinimas, išsakytas per bendrą spaudos konferenciją, priminė dramatišką V. Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo konfrontaciją Baltuosiuose rūmuose vasarį, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as apkaltino Ukrainos lyderį nepagarba ir nedėkingumu už JAV paramą.

Europos šalių vadovai po ilgas valandas užtrukusių derybų paryčiais paskelbė, kad vis dėlto susitarė dėl Ukrainos finansavimo artimiausius dvejus metus. Tiesa, bendrijai pritrūko ryžto jau dabar panaudoti įšaldytus Rusijos milijardus Ukrainai. Nusprendė paskolą ukrainiečiams garantuoti Europos Sąjungos lėšomis, o Maskvos turtą galimai panaudos vėliau.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį pažėrė naujų kaltinimų prieš Vakarų lyderius, rašo „Sky news“. Jis pareiškė, kad būtent vakariečiai neva „savo rankomis sukūrė dabartinę situaciją“ Ukrainoje ir esą dabar dar labiau aštrina konfliktą. „Jie nuolat kalba apie tai, kad ruošiasi karui su Rusija“, – piktinosi V. Putinas.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas penktadienį ciniškai pareiškė, kad nelaiko savęs atsakingu už žmonių žūtis Rusijos kare prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Jo buvo paklausta, ar jis bus atsakingas už žmonių mirtis Ukrainoje, jei atmes JAV taikos pasiūlymus. V. Putinas, kaip įprasta, ėmė kartoti Kremliaus propagandą, kad ne Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą „Mes nemanome, kad esame atsakingi už žmonių gyvybių netekimą, nes ne mes pradėjome šį karą“, – „Sky news“ cituoja jį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino sąjungininkę Varšuvą laikytis vieningai ir perspėjo, kad Maskva puls Lenkiją, jei Rusijos invazija nebus sustabdyta. „Be mūsų nepriklausomybės Maskva neišvengiamai veršis į Lenkiją ir giliau į Europą“, – sakė V. Zelenskis penktadienį Varšuvoje bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu.  V. Zelenskis šiame kontekste pabrėžė vienybės tarp Kyjivo ir Varšuvos svarbą.

Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigia, jog dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos pastarosiomis dienomis balionų ir jų atžymų nefiksuojama, nepaisant vėjo krypties. „Pastarosiomis dienomis, jau galima sakyti, ir savaitėmis, balionų ir jų atžymų nefiksuojame, nepriklausomai nuo vėjo krypties, tačiau jokiu būdu dėl to nestsipalaiduojame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į JAV televizijos kanalo NBC klausimą apie galimą atsakomybę už ukrainiečių ir rusų karių žūtis, jei būtų atmestas Donaldo Trumpo taikos pasiūlymas, dar kartą pakartojo Kremliaus naratyvą – esą Maskva karo nepradėjo. Kartu jis tikino, kad derybose su JAV Rusija sutiko su „tam tikrais kompromisais“, tačiau nepaaiškino, kokie jie, ir pabrėžė, jog Maskva neketina atsisakyti pernai Ukrainai iškeltų reikalavimų.

Vienas aukšto rango „Hamas“ pareigūnas pareiškė, kad penktadienį Majamyje vyksiančiose derybose dėl kito Gazos Ruožo paliaubų etapo turi būti siekiama nutraukti tai, ką jis pavadino Izraelio vykdomais pažeidimais šioje palestiniečių teritorijoje.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį galutinai perėmė Vašingtone įsikūrusį garsųjį Kenedžio centrą – Baltieji rūmai pranešė, kad šios institucijos valdyba balsavo už tai, jog ji būtų pervadinta „Trumpo–Kenedžio centru“. Vykdydamas susidorojimą su institucijomis, kurias jis laiko pernelyg progresyviomis (angl. „woke“), D. Trumpas anksčiau šiais metais pats atrinko naujus šio JAV nacionalinio kultūros centro valdybos narius ir paskyrė save pirmininku.

 Jungtinės Valstijos penktadienį Majamyje surengs derybas, siekdamos paspartinti kitą Gazos Ruožo paliaubų etapą, o prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad metų pabaigoje jį tikriausiai aplankys Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pradėjo savo metinę spaudos konferenciją ir jau kaltina Ukrainą „atsisakymu baigti šį konfliktą taikiais būdais“. V. Putinas netgi tvirtina, kad Kyjivo vyriausybė 2022 m. „pradėjo karą Ukrainos rytuose“, teigdamas, jog Ukraina turėjo palikti „žmones ramybėje, kad jie galėtų patys pasirinkti gyvenimo būdą toje Ukrainos dalyje“. „Tuomet jie nenorėjo to leisti“, – priduria jis.

„TikTok“ ketvirtadienį pranešė, kad su investuotojais pasirašė bendros įmonės sutartį, kuri leis bendrovei toliau vykdyti veiklą Jungtinėse Valstijose ir išvengti draudimo grėsmės dėl kinų savininkų.

JAV nacionalinio saugumo sekretorė Kristi Noem ketvirtadienį sustabdė žaliosios kortelės loteriją, teigdama, kad ją panaudojo įtariamasis per masines šaudynes Browno universitete. 48 metų Claudio Nevesas Valente iš Portugalijos kaltinamas gruodžio 13 d. įsiveržęs į universiteto pastatą ir apšaudęs egzaminus laikiusius studentus, du žuvo ir devyni buvo sužeisti. Jis taip pat kaltinamas po dviejų dienų nužudęs Masačusetso technologijos instituto (MIT) dėstytoją.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime pasiekus susitarimą dėl finansavimo Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad, jo nuomone, Europai būtų naudinga pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį patvirtino 901 mlrd. JAV dolerių gynybos biudžetą, kuris, be kita ko, apima paramą Baltijos šalims ir Ukrainai.  Metinis Nacionalinės gynybos įgaliojimų įstatymas (NDAA), nustatantis JAV saugumo ir užsienio politikos prioritetus, yra vienas iš nedaugelio klausimų, kuriais vis dar galimas abiejų partijų bendradarbiavimas Kongrese, skaldomame vis labiau aštrėjančių ideologinių skirtumų.

Bet koks taikos susitarimas su Rusija, numatantis Ukrainos teritorines nuolaidas, prezidentui Volodymyrui Zelenskiui gali tapti beveik neįveikiamu politiniu ir visuomeniniu iššūkiu: didžioji dauguma ukrainiečių nėra pasirengę sutikti su žemės atidavimu, rašo „Politico“. Leidinyje primenama, kad Ukrainos, Europos ir JAV lyderiai neseniai paskelbė apie „žymią pažangą“ taikos derybose.

Tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Karakaso, kairiųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva planuoja iki Kalėdų telefonu pasikalbėti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  Ketvirtadienį I. Lula da Silva pareiškė norintis užkirsti kelią karui Lotynų Amerikos žemyne. Jis sakė paklausiantis D. Trumpo, kaip Brazilija galėtų prisidėti prie diplomatinio krizės sprendimo.

Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Briuselyje metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neslėpė nepasitenkinimo dėl techninių nesklandumų. Valstybės vadovas išreiškė kritiką dėl nuolat judinamų mikrofonų ir kamerų, praneša „Telegram“ kanalas „Nexta“. „Mikrofonai nuolat juda. Ar negalima tiesiog padaryti taip, kad viskas dirbtų normaliai? Aš negaliu žiūrėti į visas kameras vienu metu, man tai nepavyksta“, – kalbėjo E. Macronas.

ES lyderiams sutarus dėl 90 mlrd. eurų paskolos Kyjivui, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šis sprendimas išsprendžia su Ukrainos reikmėmis susijusius klausimus. Tačiau jei Kyjivui pinigų reikės daugiau, Bendrija žada jų ieškoti. „Finansavimo klausimas išspręstas. Europos Sąjunga surado galimybę finansuoti Ukrainą 90 mlrd. eurų 2026–2027 metais“, – LRT Briuselyje sakė šalies vadovas.

Rusija sureagavo į naują Europos Sąjungos sprendimą suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą. Kremlius džiaugiasi ES valstybių narių ketvirtadienį pasiektu kompromisu dėl Ukrainos finansavimo, kurį vadina įstatymo ir sveiko proto pergale. „Kol kas nugalėjo teisė ir sveikas protas“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Kirilas Dmitrijevas.

Kaip pranešė su pasiūlymais susipažinę pareigūnai, JAV ir Europos sąjungininkai parengė Ukrainai saugumo garantijų planą, kuriame numatytos išsamios, patikimos ir rimtos priemonės, skirtos užtikrinti bet kokio taikos susitarimo su Rusija laikymąsi, skelbia „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad maždaug 800 tūkst. karių turinti Ukrainos kariuomenė turėtų tapti pirmąja pokario atgrasymo linija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia nematantis būtinybės keisti Ukrainos konstituciją, kad iš jos būtų išbrauktas šalies kursas į narystę NATO. Jis tokį pareiškimą padarė per Briuselyje vykusią spaudos konferenciją, kuri buvo transliuojama prezidentūros „YouTube“ kanale. „Sakau nuoširdžiai: nemanau, kad mums reikia keisti šalies konstituciją. Pirmiausia, tai yra Ukrainos konstitucija, ir spręsti, ką su ja daryti, turi Ukrainos žmonės, o ne kas nors kitas.

Praėjusią savaitę Lietuvoje paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl iš Baltarusijos skraidinamų balionų su kontrabanda, pareigūnams talkinantiems kariams Seimas ketvirtadienį suteikė papildomų galių. Pakeitimams pritarė 67 parlamentarai, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Ketvirtadienį iš Ukrainos į Lietuvą atvyko dar 20 išlaisvintų Baltarusijos politinių kalinių, kurie buvo paleisti po Vašingtono ir Minsko susitarimo. „Čia labai svarbi diena mums visiems. Mes džiaugiamės, kad galime pamatyti mūsų herojus laisvus“, – žurnalistams teigė baltarusių opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atstovas Dzianis Kuchynskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos ir JAV delegacijos penktadienį ir šeštadienį Jungtinėse Valstijose surengs naujas derybas, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos invaziją. „Penktadienį ir šeštadienį mūsų komanda bus Jungtinėse Amerikos Valstijose; jie jau pakeliui (…) o amerikiečiai jų laukia“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis ir kartu pridūrė, kad derybose gali dalyvauti ir Europos pareigūnai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naujus Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino pareiškimus apie karą Ukrainoje, rašo UNIAN. Anot V. Zelenskio, nuo sąjungininkų veiksmų priklauso, kiek ilgai Rusija galės tęsti karą. „Pirmiausia, Putino signalai mums nėra visiškai nauji. Aš visada sakiau, kad jis nenori baigti karo.