Donaldas Trumpas

Sumažėjus geopolitinės rizikos premijai, gamtinės dujos Europos didmeninėje rinkoje, per ankstesnes dvi prekybos sesijas pabrangusios 12 proc., ketvirtadienį atpigo daugiau nei 3 procentais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Davose pristatydamas savo vadinamąją Taikos tarybą pareiškė, kad Iranas nori derėtis su Jungtinėmis Valstijomis, o Vašingtonas tam yra pasiruošęs. D. Trumpas priminė, kad Jungtinės Valstijos pernai smogė Irano urano sodrinimo objektams, siekdamos neleisti Teheranui pasigaminti branduolinio ginklo. „Negalima leisti, kad taip nutiktų, – sakė jis. – O Iranas tikrai nori kalbėtis ir mes kalbėsimės.

Jauniems protestuotojams šaudoma į nugarą, šautuvo šratai paleidžiami gydytojui į veidą, o sužeisti žmonės bijo vykti į ligoninę – pasak vieno Irano protestų dalyvio, nuo kruvino susidorojimo su demonstrantais „nukentėjo kiekviena šeima“. Stambule su AFP kalbėjęs 45 metų inžinierius, prašęs įvardyti jį kaip Farhadą (tai nėra jo tikrasis vardas), įsitraukė į masinius protestus, kurie apėmė jo gimtąjį milijoną gyventojų turintį miestą šalia Teherano.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Davose kartu su kitais steigėjais pasirašė savo vadinamosios Taikos tarybos, kurią pristato kaip tarptautinių konfliktų sprendimo instituciją, chartiją. „Sveikiname, prezidente Trumpai, chartija dabar visiškai galioja, o Taikos taryba dabar yra oficiali tarptautinė organizacija“, – pasirašymo ceremonijoje sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Tai labai jaudinanti diena“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengė į sceną Davose.

Jungtinės Valstijos ir Danija persiderės dėl 1951 metų Grenlandijos gynybos pakto, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis, susipažinęs su prezidento Donaldo Trumpo ir NATO vadovo Marko Rutte derybomis. Šaltinis teigė, kad Europos sąjungininkai taip pat sustiprins saugumą Arktyje, tačiau pabrėžė, kad amerikiečių bazių įkūrimas Grenlandijoje pagal JAV suverenitetą nebuvo aptartas. „Dėl 1951 metų susitarimo bus iš naujo deramasi“, – tvirtino šaltinis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas žengė į sceną Davose. Pradėdamas kalbą jis pabrėžė, kad ši diena jam yra ypatinga, rašo „Sky News“. „Tai labai jaudinanti diena, kurios ilgai laukėme“, – sakė D. Trumpas. Pasak JAV prezidento, susidomėjimas naująja Taikos taryba yra didžiulis. „Visi nori būti šios Taikos tarybos dalimi“, – teigė jis, nors dauguma Europos valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę, kol kas prie iniciatyvos neprisijungė.

Įtampai JAV ir Europos santykiuose, regis, laikinai sumažėjus, euro kursas ketvirtadienį beveik nekinta ir svyruoja ties 1,17 JAV dolerio riba, laikydamasis arti aukščiausio per dvi savaites lygio, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susilaikys nuo muitų įvedimo Europos šalių, kurios priešinasi jo planui perimti Grenlandijos kontrolę, prekėms.

Jungtinė Karalystė (JK) nedalyvaus ketvirtadienį Davose vyksiančioje JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotos Taikos tarybos steigimo chartijos pasirašymo ceremonijoje, pranešė užsienio reikalų ministrė Yvette Cooper. D. Trumpas Davose, Šveicarijoje, vadovaus ceremonijai, skirtai jo tarptautinių konfliktų sprendimo organo steigimo chartijai pasirašyti. Nuolatinė narystė jame kainuoja 1 mlrd. dolerių (0,86 mlrd.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Šveicariją dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume ir susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Apie tai žurnalistams pranešė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas. „Ukrainos prezidentas atvyko į Šveicariją dalyvauti Pasaulio ekonomikos forume ir susitikti su prezidentu Trumpu“, – sakė S. Nykyforovas. Atskleidė Zelenskio ir Trumpo susitikimo detales Pasak jo, susitikimas su D. Trumpu turėtų įvykti apie 14 val.

Ketvirtadienį sukanka vieni metai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pradėjo eiti pareigas, paskelbė, kad šalis traukiasi iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO). Pagal susitarimą tarp JAV ir Ženevoje įsikūrusios JT agentūros pasitraukimas įsigalioja nuo ketvirtadienio, kadangi baigiasi privalomas vienerių metų laikotarpis po pranešimo apie norą išstoti iš organizacijos.

Pasaulio tvarka griūva kvapą gniaužiančiu greičiu, savo kalboje Pasaulio ekonomikos forume Davose ketvirtadienį sakė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.   „Pasaulis, kuriame svarbu tik galia, yra pavojinga vieta“, – sakė Vokietijos kancleris. „Demokratijos neturi pavaldinių. Jos turi sąjungininkus, partnerius ir draugus“, – JAV laikyseną tarptautinėje arenoje pastaruoju metu netiesiogiai komentavo F. Merzas. Vokietijos kancleris savo kalboje pabrėžė NATO svarbą.

Septynios šalys, įskaitant Saudo Arabiją, Turkiją ir Egiptą, teigia, kad prisijungs prie JAV prezidento Donaldo Trumpo buriamos „Taikos tarybos“, sakoma bendrame pareiškime, apie kurį praneša britų visuomeninis transliuotojas BBC. Kiek anksčiau ir Izraelis viešai patvirtino, kad dalyvaus šios organizacijos veikloje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Davosą, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. Tęsiantis taikos deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad ketvirtadienį, sausio 22 d., Davose (Šveicarija) susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Kyiv Independent“. Zelenskio ir Trumpo susitikimas   „Politico“ pranešė, kad V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimas turėtų įvyk...

JAV karinės jūrų pajėgos toliau didina savo buvimą Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, aštrėjant santykiams su Iranu. Šiuo metu du „Nimitz“ klasės lėktuvnešiai yra pakeliui, o dar vienas artimiausiu metu gali atvykti į regioną, rašo „Forbes“. Lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ (CVN-72), kuris lapkričio pabaigoje išplaukė iš savo bazinio uosto San Diege ir veikė Pietų Kinijos jūroje, praėjusią savaitę buvo nukreiptas į Artimuosius Rytus.

Kiek atslūgus geopolitinei įtampai ir sumažėjus rizikai, galinčiai slopinti „juodojo aukso“ paklausą, tris dienas iš eilės kilusios naftos kainos ketvirtadienio ryte lėtai patraukė žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina sumenko 0,35 proc. iki 65,01 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,34 proc. iki 60,41 JAV dolerio už barelį, rodo portalo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Pasikeitus JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikai dėl Grenlandijos, šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad dabar siūlomas susitarimas dėl Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo tenkina Lietuvą. „Koks tas susitarimas bus galutinai, turbūt nėra sutarta, tačiau atrodo, kad susitarimas numatys stipresnį NATO vaidmenį Arktyje. Kuo mes, lietuviai, esame visiškai patenkinti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja.

Derybose dėl Rusijos karo Ukrainoje nutraukimo padaryta daug pažangos, ir tarp Kyjivo ir Maskvos „liko 1 klausimas“, ketvirtadienį prieš kelionę į Rusiją sakė JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. „Manau, kad liko 1 klausimas, ir mes aptarėme to klausimo variantus, o tai reiškia, kad jis išsprendžiamas. Taigi, jei abi pusės nori tai išspręsti, mes tai išspręsime“, – sakė S. Witkoffas viename Ukrainoe renginyje, vykusiame Davose, Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad galimam Lietuvos prisijungimui prie Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo buriamos Taikos tarybos prireiktų aiškaus atsakymo, kaip tokia struktūra veiktų kitų tarptautinių organizacijų kontekste. Be to, pabrėžė jis, dėl jungimosi į tokią tarybą reikėtų vieningos regiono pozicijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį Davose Šveicarijoje vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo kuluaruose susitiko su Lenkijos kolega Karoliu Nawrockiu, pranešė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. JAV ir Lenkijos prezidentų susitikimas įvyko privačiai, be žiniasklaidos, patvirtino D. Trumpą lydėję JAV žurnalistai.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui užsimenant apie konsensusą dėl Grenlandijos, Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad kol kas dar nėra aiški šio susitarimo forma. Vis dėlto, sakė ji, susitarimas numato didesnį JAV karinį buvimą Danijai priklausančioje saloje. „Koks tas susitarimas bus, galutinai turbūt nėra sutarta, tačiau, atrodo, susitarimas numatys stipresnį NATO vaidmenį Arktyje.

Venesuelos laikinoji prezidentė netrukus atvyks vizito į Jungtines Valstijas, trečiadienį pranešė aukštas JAV pareigūnas, taip parodydamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirengęs priimti naująją naftos turtingos šalies vadovę. Delcy Rodriguez bus pirmoji Venesuelos prezidentė, apsilankiusi JAV per daugiau nei ketvirtį amžiaus – neskaitant prezidentų dalyvavimo Jungtinių Tautų susitikimuose Niujorke.

Tęsiantis taikos deryboms dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas žurnalistams pareiškė, kad ketvirtadienį, sausio 22 d., Davose (Šveicarija) susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „The Kyiv Independent“. Nors jis žurnalistams iš pradžių sakė, kad su V. Zelenskiu turėtų susitikti trečiadienį, sausio 21 d., apie Baltuosius rūmus rašančių žurnalistų pranešime D. Trumpo žodžiai, regis, buvo pataisyti, leidžiant suprasti, jog s...

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys mano, kad pasikeitusiai Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo retorikai dėl Grenlandijos įtakos turėjo vieninga Europos laikysena. „Vieninga Europos valstybių laikysena tikrai buvo vienas iš veiksnių, (siekiant) šiek tiek ir deeskaluoti situaciją.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį atsitraukė nuo grasinimų jėga perimti Grenlandiją iš sąjungininkės Danijos, paskelbdamas nekonkretų susitarimą dėl šios Arkties teritorijos saugumo užtikrinimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį Davose pristatys savo naująją Taikos tarybą ir susitiks su Ukrainos lyderiu – taip sustiprindamas savo kaip taikdario įvaizdį, praėjus dienai po to, kai atsitraukė nuo pozicijos dėl Grenlandijos.  D. Trumpas staiga paskelbė, kad atsisako naujų muitų Europai ir pareiškė, kad nesiųs kariuomenės perimti Grenlandijos iš Danijos, taip iš dalies sušvelnindamas krizę, sukrėtusią pasaulio politikos ir verslo elito susitikimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Maskvoje vykusio Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio metu atsiribojo nuo JAV, Danijos ir kitų Europos valstybių ginčo dėl Grenlandijos. „Tai tikrai mūsų neliečia“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad JAV ir Danija šį klausimą turi išspręsti tarpusavyje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, motyvuodamas tariamomis grėsmėmis, ne kartą išsakė norą, jog JAV perimtų Danijai priklausančios Grenlandijos kontrolę.

Po dviejų savaičių grasinimų Europai eskalavimo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, panašu, atsitraukė Grenlandijos klausimu, tačiau per tą laiką jis spėjo pridaryti tiek žalos, kad galutinai pakirstų europiečių pasitikėjimą savo sąjungininke JAV, rašo „Politico“....

NATO vadovas Markas Rutte pareiškė, kad šalys, įsivėlusios į ginčą dėl Grenlandijos – pusiau autonominės salos, kuri priklauso Danijai – kontrolės, dar turi daug nuveikti. M. Rutte JAV transliuotojui „Fox News“ sakė, kad jis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per derybas Šveicarijos Alpių mieste Davose vykstančio Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kuluaruose sutarė, jog Arkties regionas turi būti saugomas bendromis jėgomis.

Estija apsisprendė siųsti savo karius į Grenlandiją, tą svarsto daryti ir Latvija. Tuo metu Lietuva teigia, kad karius siųstų tik tuo atveju, jeigu misiją su amerikiečių žinia organizuotų NATO. Mūsų politikai pripažįsta, kad reikia palaikyti Daniją ir bandyti laviruoti, tačiau kartu neerzinti Donaldo Trumpo. Vis dėlto laviruoti sunku ne tik Lietuvai – Vakarų Europos sostinėse vis garsiau skamba mintis, kad Amerika nebėra patikima partnerė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko prisijungti prie jo prieštaringai vertinamos Taikos tarybos, nors Kremlius kol kas teigia vis dar nagrinėjantis kvietimą. „Jis buvo pakviestas, jis sutiko. Daugelis žmonių sutiko“, – Davose, Šveicarijoje, žurnalistams sakė D. Trumpas, turėdamas omenyje kol kas miglotai apibrėžtą pasaulio lyderių grupę.

Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui reiškiant pretenzijas į Grenlandiją, ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su kitais Europos Sąjungos lyderiais Briuselyje aptars transatlantinius santykius ir tolesnius Bendrijos veiksmus.  „Norėčiau pakviesti jus į neformalų Europos Vadovų Tarybos narių susitikimą.

Autoritarinis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi skirti 1 mlrd. dolerių (apie 920 mln. eurų) JAV prezidento Donaldo Trumpo siūlomai Taikos tarybai, siekdama užsitikrinti nuolatinės narės statusą. Kaip rašo UNIAN, V. Putinas pasiūlė šias lėšas skirti iš JAV įšaldytų Rusijos aktyvų. Apie tai jis kalbėjo per Rusijos Saugumo tarybos posėdį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vadovui Donaldui Trumpui NATO yra svarbus ir jis yra pasirengęs imtis atsakomybės už Grenlandijos saugumą. Vis dėlto, kaip pabrėžė Lietuvos vadovas, jeigu kils kontradikcijų tarp Europos Sąjungos (ES) ir Aljanso, Grenlandijos klausimą teks spręsti derybų keliu. „Šiandien prezidentas pasiuntė labai aiškų signalą, kad vis dėlto jis yra pasirengęs imtis atsakomybės už Grenlandijos saugumą.

Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusija negali laimėti karo prieš Ukrainą, rašo „European Pravda“. Jo teigimu, dabar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tiesiog bando išeiti iš šios situacijos kuo garbingiau. „Jis (diktatorius Putinas – red. past.) ieško būdo, kaip garbingai išeiti iš šios situacijos, nes supranta, kad šios karo jis nelaimės“, – sakė K. Kelloggas.

Technologijų milžinės „Meta“ vyriausiasis pasaulinių reikalų pareigūnas trečiadienį perspėjo, kad Europai nebūtų naudinga atsakyti į JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti muitus šalims, prieštaraujančioms jo planams įsigyti Grenlandiją, priemonėmis, nukreiptomis į technologijų sektorių.

JAV prezidento nuomone, iki taikos susitarimo trūksta pakankamai nedaug, tačiau tenka susidurti su Ukrainos ir Rusijos lyderių neapykanta vienas kitam, praneša naujienų agentūra „Unian“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje, pasakytoje Pasaulio ekonomikos forume Davose, pareiškė, kad tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „tvyro didžiulė neapykanta“. Jo teigimu, tokia situacija nepadeda taikiai išspręsti konfliktą.

Jei Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas būtų buvęs Davose, būtų plojęs JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos metu, rašo BBC redaktorius Steve‘as Rosenbergas. Jis pažymi, kad D. Trumpas savo kalboje Davose nepateikė nieko ypač naujo apie Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad vis dar siekia taikos susitarimo. Tuo tarpu JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas ir D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris rytoj vyks į Maskvą derybų su Vladimiru Putinu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atkreipė dėmesį ne tik griežtu pasisakymu apie JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimus įvesti muitus, bet ir neįprastu savo pasirinkimu – akiniais nuo saulės. Antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose E. Macronas griežtai sukritikavo D. Trumpo grasinimą apmokestinti aštuonias Europos šalis, nepritariančias jo siūlytam Grenlandijos perėmimui.

Rusijos vidaus reikalų ministras antradienį Havanoje susitiko su sąjungininkės Kubos vadovais, parodydamas solidarumą po JAV prezidento Donaldo Trumpo įspėjimo, kad ilgametė salos komunistinė valdžia „yra pasirengusi žlugti“. Šį mėnesį D. Trumpas liepė Havanai „sudaryti sandorį“, kurio pobūdžio neatskleidė, arba sumokėti panašią kainą kaip Venesuela, kurios lyderį Nicolas Maduro sausio 3 dieną per dešimtis gyvybių nusinešusį reidą sučiupo ir į JAV išvežė amerikiečių pajėgos.

Saudo Arabija ir dar kitos septynios musulmoniškos valstybės, įskaitant Katarą ir Turkiją, sutiko prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos, trečiadienį pranešė Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija. Išplatintame pareiškime Rijadas paskelbė apie bendrą sprendimą prisijungti prie D. Trumpo vadinamos Taikos tarybos.

 Lietuva pirmiausia su Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetu (NB8) svarstys jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas naujienų portalui „15min“ trečiadienį telefonu duotame interviu patvirtino gavęs neoficialų kvietimą prisijungti prie šios tarybos. „Jis toks ne visai formalizuotas. Bet, tiesą sakant, čia situacija kinta kiekvieną dieną, tai galime gauti ir formalizuotą kvietimą“, – nurodė G. Nausėda.

Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis nori išvengti karinės jėgos panaudojimo dėl Grenlandijos, yra teigiamas ženklas, trečiadienį sakė Danijos užsienio reikalų ministras, tačiau jis pabrėžė, kad JAV prezidentas neatsisakė savo grasinimo perimti šią Danijos salą Arktyje.

Jungtinės Valstijos kaip sąjungininkė, elgiasi labai keistai, trečiadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, JAV prezidentui Donaldui Trumpui suaktyvinus savo kampaniją perimti Grenlandiją iš NATO sąjungininkės Danijos. D. Trumpo bandymas perimti Arkties salą atvėrė giliausią takoskyrą tarp Vašingtono ir Europos per kelis dešimtmečius, JAV lyderiui grasinant muitais kelioms šalims dėl pasipriešinimo jo planams.

Trečiadienį kalbą Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareikalavo nedelsiant pradėti derybas dėl Grenlandijos ir įspėjo Europos šalis, rašo „Sky News“. „Mes norime gabalėlio ledo pasaulio apsaugai, o jie [Danija] jo neduoda. Mes niekada neprašėme nieko kito, – sakė D. Trumpas. – Galėjome pasilikti tą žemės gabalėlį, bet to nepadarėme.“ Tada jis kreipiasi tiesiogiai į Daniją ir Europą.

Kinija trečiadienį pareiškė ginsianti tarptautinę sistemą, kurios esmę sudaro Jungtinės Tautos (JT), netrukus po jos pranešimo, kad buvo pakviesta prisijungti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo vadinamosios Taikos tarybos. Pekinas antradienį patvirtino, kad Kinija buvo pakviesta prisijungti prie tarybos, kurios tikslas – spręsti pasaulinius konfliktus. Taip teigiama jos chartijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP, nors iš pradžių buvo skelbiama, kad organas rūpinsis Gazos Ruožo reikalais.

Pasaulio tvarka žlugo, o mažos ir vidutinės valstybės tampa didžiųjų supervalstybių meniu pasirinkimais. Tokia Kanados premjero kalba Davoso forume plinta internete, daugelis susižavėję giria kanadietį, kad pagaliau aiškiai pasakė, kas darosi su pasaulio tvarka. Kanados premjeras ragina vienytis vidutinės galios Vakarų pasaulio šalis ir pasipriešinti didiesiems – net ir tai pačiai Amerikai.

Tuo metu, kai nuogąstaujama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali aneksuoti Grenlandiją ir įvesti naujus muitus, Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Danija yra „nereikšminga“ ir kad jis nesijaudina dėl to, kad Europa gali pasitraukti iš JAV vyriausybės obligacijų rinkos. „Danijos investicijos į JAV iždo obligacijas, kaip ir pati Danija, yra nereikšmingos, – trečiadienio rytą Davose žurnalistams sakė S. Bessentas.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui suintensyvinus pastangas perimti Grenlandijos kontrolę, Rusija, regis, mėgaujasi chaosu, nors lieka neaišku, kokia yra jos pozicija dėl Jungtinių Valstijų pretenzijų.  Europos valstybės perspėjo, kad bet koks JAV bandymas užgrobti Grenlandiją sužlugdytų NATO – transatlantinį aljansą, kurį Rusija jau seniai laiko grėsme saugumui.