Rusijos Belgorode – panika, evakuojami žmonės: po atakų atsivėrė didelis krateris
Rusijos pasienio Belgorodo miesto valdžios institucijos trečiadienį evakavo kai kurių daugiabučių namų gyventojus, specialistams sprendžiant problemą dėl miesto gatvėse nukritusių sprogmenų, palikusių didelį kraterį, praneša „Reuters“.
„Gynybos ministerijos sprogmenų ekspertai yra vietoje. Artimiausių namų gyventojai turi būti evakuoti į saugią vietą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ rašė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Pasak jo, miesto tarnybos eina iš namo į namą ir organizuoja evakuaciją.
Kelloggas: jei Ukraina išgyvens šią žiemą, pranašumas bus jų pusėje
Buvęs JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas pareiškė, kad Rusija negali laimėti karo prieš Ukrainą, rašo „European Pravda“. Buvęs D. Trumpo pasiuntinys pareiškė, kad jei Ukraina išgyvens šią žiemą, įgis pranašumą kare.
Trumpas: jei to nepadarys, Putinas ir Zelenskis bus kvailiai
JAV prezidento nuomone, iki taikos susitarimo trūksta pakankamai nedaug, tačiau tenka susidurti su Ukrainos ir Rusijos lyderių neapykanta vienas kitam, praneša naujienų agentūra „Unian“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo kalboje, pasakytoje Pasaulio ekonomikos forume Davose, pareiškė, kad tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino „tvyro didžiulė neapykanta“. Jo teigimu, tokia situacija nepadeda taikiai išspręsti konfliktą.
Maskvai plečiant turto konfiskavimo apimtis, užsienio įmonės bėga iš Rusijos
2025 m. Maskvai ėmus aktyviau taikyti užsienio kapitalo įmonių prievartinio perėmimo praktiką, Rusijos rinką paliko aštuoniasdešimt įmonių, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, ji vis dažniau taiko sankcijas privačioms užsienio kapitalo įmonėms. Daugelis tai laiko būdu finansuoti karo veiksmus ir kompensuoti biudžeto trūkumą, atsiradusį dėl Vakarų įvestų sankcijų.
Maskva praėjusiais metais tęsė šią praktiką, imdama taikyti ją ir toms įmonėms, kurios jau seniai veikia Rusijos rinkoje.
Atsakydamos į tai, 2025 m. iš Rusijos visiškai pasitraukė dar 80 įmonių, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos (KEM) instituto atlikta analizė – tai reiškia, kad nuo 2022 m. iš šalies visiškai pasitraukė iš viso 547 bendrovės arba 12,8 proc. šalyje iš pradžių veikusių įmonių.
Dar apie 32 proc. užsienio įmonių sustabdė veiklą arba paskelbė apie planus pasitraukti iš rinkos, o daugiau nei 55 proc. toliau veikia Rusijos rinkoje.
Tarp spalio ir gruodžio KEM užfiksavo 21 atvejį, kai įmonės visiškai pasitraukė iš Rusijos. Iš jų 11 buvo įmonės verslo pardavimo atvejai (taip nutiko ir su Vokietijos draudimo įmonių grupe „Allianz“), devyni – įmonės likvidavimo atvejai (vienas iš pavyzdžių – Suomijos telekomunikacijų bendrovė „Nokia“), vienu atveju buvo konfiskuotas įmonės turtas.
Didieji rinkos dalyviai verčiami trauktis arba perimami
Viena iš Rusijos rinką palikusių bendrovių buvo „Citibank“. Vienos iš didžiausių finansinių paslaugų korporacijų pasaulyje JAV finansų grupės „Citigroup“ filialas Rusijoje apie savo pasitraukimą paskelbė 2025 m. lapkritį.
Po to, 2025 m. pabaigoje, buvo restruktūrizuota „Baring Vostok Capital Partners“ – viena iš seniausių Rusijoje veikiančių užsienio investicinių bendrovių.
Maskva šią šalyje nuo praėjusio šimtmečio pabaigos dirbusią bendrovę reorganizavo ir ši tapo Rusijos juridiniu asmeniu „Ozon Holdings“, taip oficialiai įtvirtinant užsienio savininkų kontrolės praradimą.
2026 m. sausio viduryje rusų kontroliuojamiems subjektams perleistas ir Rusijoje esantis Danijos šilumos izoliacijos medžiagų gamintojos „Rockwool“ turtas. Pranešama, kad grynoji tokio turto vertė siekė 469 mln. eurų.
Panašios priemonės buvo pritaikytos ir bendrovės „CanPack“ – vienos iš didžiausių lenkų-amerikiečių metalinių gėrimų pakuočių gamintojų – turto atžvilgiu.
Zelenskis: apie 4 tūkst. namų ūkių Ukrainos sostinėje vis dar neturi šildymo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad apie 4 tūkst. namų ūkių Kyjive vis dar neturi šildymo, o didžioji dalis sostinės gyventojų – ir elektros.
Per beveik ketverius metus trunkančią plataus masto invaziją Rusija nuolat atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Kyjivas teigia, kad šią žiemą gyventojams ypač sunku, nes dronų ir raketų atakų pažeista infrastruktūra palieka daug žmonių be šildymo, o lauke spaudžia minusinė temperatūra.
„Šį rytą apie 4 000 pastatų Kyjive vis dar neturėjo šilumos, o beveik 60 procentų sostinės neturėjo elektros“, – sakė ukrainiečių prezidentas.
Sostinės gyventojai neturi šildymo ir elektros dėl pirmadienį ir antradienį Rusijos surengtų atakų prieš šalies energetikos tinklus.
V. Zelenskis pridūrė, kad situacija išlieka sunki visoje šalyje, skaitant Sumų, Černihivo, Dnipro ir Charkivo sritis.
Praėjusią savaitę V. Zelenskis paskelbė nepaprastąją padėtį šalies energetikos sektoriuje. Tuo tarpu Kyjive nedirba ugdymo įstaigos, gatvių apšvietimas buvo prislopintas, o apie 500 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti sostinę dėl susiklosčiusios situacijos.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive matė uždarytas parduotuves ir restoranus dėl elektros tiekimo sutrikimų, neveikiančius šviesoforus bei tamsiuoju paros metu kai kuriose miesto dalyse išjungtą apšvietimą.
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad daugiau nei 1 tūkst. ukrainiečių per pastarąsias 30 dienų buvo hospitalizuoti dėl nušalimų ir hipotermijos. Pasak ministerijos, padėtis gali „tapti grėsminga, jei temperatūra kris arba orai pablogės“.
Vokietija pareiškė, kad Maskvos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą šaltuoju metų laiku yra karo nusikaltimai.
V. Zelenskis ne kartą kritikavo Kyjivo miesto valdžią, kuriai vadovauja meras Vitalijus Klyčko, už nepakankamas pastangas atstatant suniokotą infrastruktūrą.
„Miesto valdžios pranešimais, panaudotų išteklių pakanka, tačiau reikia laiko. Aš nesutinku su šiuo vertinimu – reikia papildomų priemonių ir papildomų išteklių“, – sakė prezidentas.
Tuo tarpu Kyjivo meras tvirtina, kad komunalinių paslaugų darbuotojai dirba kiaurą parą, kad atkurtų šildymą, vandens ir elektros tiekimą, tačiau pasikartojantys smūgiai ir šalčiai sunkina atstatymo darbus.
Jis taip pat sakė, kad situacija „sudėtinga, nes dauguma šių pastatų prijungiami antrą kartą po sausio 9 dienos padarytos žalos kritinei infrastruktūrai“.
Kyjivo valdžia visame mieste įrengė šimtus palapinių, kuriose žmonės gali sušilti ir gauti karštų gėrimų ir maisto.
Trumpas teigia, kad Davose susitiks su Zelenskiu, Ukraina teigia, kad jis – Kyjive
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad šiandien Davose susitiks su Volodymyru Zelenskiu. Tuo tarpu Ukrainos prezidentūra pareiškė, kad V. Zelenskis yra Kyjive, o ne Davose, kaip kad leido suprasti D. Trumpas. Vėliau žurnalisto paklaustas D. Trumpas patikslino, kad susitikimas turėtų įvykti ketvirtadienį.
Kalbėdamas apie karą Ukrainoje, JAV prezidentas pabrėžė, kad tai – „siaubingas karas“ ir jis nori jį sustabdyti.
„Aš bendrauju su prezidentu [Vladimiru] Putinu, ir jis nori sudaryti susitarimą. Aš tuo tikiu“, – sakė D. Trumpas.
„Aš taip pat bendrauju su prezidentu [Volodymyru] Zelenskiu, ir manau, kad jis taip pat nori sudaryti susitarimą. Šiandien susitinku su juo“, – Davose kalbėjo JAV prezidentas.
Vėliau JAV prezidentas teigė, kad tiki, jog V. Zelenskis ir V. Putinas yra tokioje padėtyje, kad gali susitarti.
„Jei to nepadarys, jie bus kvailiai. Tai galioja abiem. Žinau, kad jie nėra kvailiai, bet jei to nepadarys, jie bus kvailiai“, – sakė D. Trumpas.
Ukrainos prezidentūra: Zelenskis yra Kyjive
Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra Kyjive, trečiadienį patvirtino jo biuras, praėjus kelioms minutėms, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido suprasti, kad Ukrainos lyderis yra Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijoje.
„Prezidentas yra Kyjive“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas, prieš tai D. Trumpui Davose pareiškus, kad vėliau trečiadienį jis susitiks su V. Zelenskiu ir kad Ukrainos prezidentas jau dabar gali būti auditorijoje.
Anksčiau šią savaitę V. Zelenskis užsiminė forume nedalyvausiąs, kad galėtų likti Kyjive ir spręsti problemas, susijusias su didelio masto elektros energijos ir šildymo tiekimo sutrikimais po Rusijos smūgių.
Tuo tarpu JAV žiniasklaidos priemonė „Axios“ teigia, kad V. Zelenskis ryt gali atvykti į Davosą ir susitikti su D. Trumpu.
Kyjivo meras: Putinas nori sukelti humanitarinę katastrofą
Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad sausio mėnesį 600 000 žmonių paliko sostinę po Rusijos atakų, dėl kurių daugelyje namų, kuriuose temperatūra buvo žemiau nulio, buvo nutrauktas elektros tiekimas ir šildymas, rašo „Kyiv Independent“. Visa tai veda artyn „humanitarinės katastrofos“.
Nyderlandų ministras: Rusijos smūgiai į Ukrainos energetikos sektorių kelia grėsmę branduoliniam saugumui
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelis pareiškė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą palieka milijonus civilių be elektros ir šilumos dideliame šaltyje ir kelia rimtą grėsmę branduoliniam saugumui.
Jis tai parašė socialiniame tinkle, aptaręs padėtį su TATENA generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi.
„Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi ir aš pasidalijome susirūpinimu ir aptarėme rimtą poveikį Ukrainos atominėms elektrinėms ir branduolinei saugai. Nyderlandai tvirtai remia TATENA darbą“, – sakoma Nyderlandų ministro įraše.
D. van Veelis priminė, kad Nyderlandai neseniai paskelbė skyrę papildomus 2 mln. eurų TATENA misijoms siekiant garantuoti branduolinę saugą Ukrainoje.
Pasak užsienio reikalų ministro, pašnekovai taip pat aptarė naujausius įvykius, susijusius su Irano branduoline veikla.
„Nepaprastai svarbu atnaujinti visapusiškas patikras visuose objektuose“, – pridūrė jis.
TATENA konstatavo, kad sausio 20 d. rytą dėl Rusijos smūgių buvo apgadintos kelios Ukrainos elektros pastotės, labai svarbios branduolinei saugai užtikrinti. Černobylio atominė elektrinė visiškai neteko išorinio elektros energijos tiekimo. Pranešta, kad vėliau tą pačią dieną visi Černobylio atominės elektrinės objektai buvo prijungti prie vieningo Ukrainos elektros tinklo.
Nyderlandų ministras: Rusijos smūgiai į Ukrainos energetikos sektorių kelia grėsmę branduoliniam saugumui
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelis pareiškė, kad Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą palieka milijonus civilių be elektros ir šilumos dideliame šaltyje ir kelia rimtą grėsmę branduoliniam saugumui.
Jis tai parašė socialiniame tinkle, aptaręs padėtį su TATENA generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi.
„Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossi ir aš pasidalijome susirūpinimu ir aptarėme rimtą poveikį Ukrainos atominėms elektrinėms ir branduolinei saugai. Nyderlandai tvirtai remia TATENA darbą“, – sakoma Nyderlandų ministro įraše.
D. van Veelis priminė, kad Nyderlandai neseniai paskelbė skyrę papildomus 2 mln. eurų TATENA misijoms siekiant garantuoti branduolinę saugą Ukrainoje.
Pasak užsienio reikalų ministro, pašnekovai taip pat aptarė naujausius įvykius, susijusius su Irano branduoline veikla.
„Nepaprastai svarbu atnaujinti visapusiškas patikras visuose objektuose“, – pridūrė jis.
TATENA konstatavo, kad sausio 20 d. rytą dėl Rusijos smūgių buvo apgadintos kelios Ukrainos elektros pastotės, labai svarbios branduolinei saugai užtikrinti.
Černobylio atominė elektrinė visiškai neteko išorinio elektros energijos tiekimo. Pranešta, kad vėliau tą pačią dieną visi Černobylio atominės elektrinės objektai buvo prijungti prie vieningo Ukrainos elektros tinklo.
Witkoffas: dėl karo Ukrainoje žmonės kenčia abejose pusės
JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffaspareiškė, kad dėl Rusijos vykdomo karo Ukrainoje žmonės kenčia abejose pusėse bei pakomentavo taikos Ukrainoje derybas, rašo „Clash Report“, remdamasis „Bloomberg“ televizijos interviu iš Davoso.
Trumpo derybininkas: rytoj vykstu į Maskvą, Putinas paprašė susitikimo
JAV specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas sako, kad ketvirtadienį numatytas susitikimas su Vladimiru Putinu, kurio metu bus aptariami „žemės sandoriai“ su Ukraina, praneša CNBC.
S. Witkoffas CNBC televizijai sakė, kad ketvirtadienį numatytas susitikimas su Rusijos prezidentu V. Putinu, kurio metu bus aptariami „žemės sandoriai“ su Ukraina.
„Per pastarąsias šešias–aštuonias savaites padaryta didelė pažanga“, – sakė S. Witkoff, pažymėdamas, kad jis ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris trečiadienio vakarą susitiks su Ukrainos pareigūnais, o po to – su aukštais Rusijos pareigūnais.
„Tada ketvirtadienio vakarą J. Kushneris ir aš susitiksime su rusais“, – sakė S. Witkoff CNBC žurnalistei Sara Eisen Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje.
Susitikime dalyvaus Putinas
Jis sakė, kad susitikime dalyvaus V. Putinas ir kad Kremlius paprašė surengti derybas, kurių metu bus aptariamas JAV vadovaujamas 20 punktų taikos planas.
„Mes visus suartiname... tikimės, kad netrukus turėsime gerų naujienų“, – sakė jis.
„[Tai pagrįsta] mūsų 20 punktų taikos planu, kurį šlifuojame ir suderiname, ir manau, kad dabar esame pasiekę susitarimus dėl žemės – tai buvo 800 svarų svorio dramblys kambaryje – ir manau, kad turime keletą labai gerų idėjų šiuo klausimu, ir tikiuosi, kad galėsime padaryti tam tikrą pažangą“, – sakė jis.
Paklaustas, ar tiki, kad Putinas sutiks sudaryti susitarimą, kuris užbaigtų beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje, S. Witkoffas atsakė: „Tikiu.“
Daugybė bandymų priversti Rusiją ir Ukrainą susitarti dėl paliaubų žlugo, tačiau JAV spaudimas ir Trumpo nekantrumas dėl besitęsiančio konflikto, kurio metu žuvo šimtai tūkstančių karių ir civilių, padėjo abi puses priversti sėsti prie derybų stalo.
Didžiausios kliūtys taikos susitarimui buvo Rusijos reikalavimas, kad Ukraina atiduotų rytinę Donbaso regioną, ir Ukrainos reikalavimas, kad Vakarų partneriai suteiktų saugumo garantijas, kurios atgrasytų Rusiją nuo naujos invazijos į Ukrainą ateityje.
Ukrainos oro gynyba naktį numušė 84 iš 97 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 84 iš 97 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puolė šalį nuo sausio 20 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Kaip teigiama, nuo antradienio, sausio 20 d., 18 val. rusai iš laikinai okupuoto Krymo paleido vieną balistinę raketą „Iskander-M“, o iš Kursko, Oriolo, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija), Čaudos (Krymas) ir laikinai okupuoto Donecko krypčių – 97 smogiamuosius „Shahed“ ir „Gerbera“ tipo bepiločius orlaivius bei kitokias skraidykles. Apie 70 iš jų buvo „Shahed“ bepiločiai orlaiviai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, raketų „žemė–oras“ daliniai, elektroninės karybos ir bepiločių orlaivių daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, iki trečiadienio, sausio 21 d., 8.30 val. oro gynyba Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 84 bepiločius orlaivius.
11-oje vietų fiksuoti balistinės raketos ir 13-os smogiamųjų bepiločių orlaivių smūgiai, o vienoje vietoje krito sunaikintų bepiločių nuolaužos. Ataka tęsiasi, kadangi Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai orlaiviai.
Grenlandijos skandalas galimai sužlugdys susitarimą dėl Ukrainos atstatymo
Grenlandijos skandalas sužlugdė susitarimą dėl Ukrainos pokario atstatymo, rašoma UNIAN.
Planuotas 800 mlrd. JAV dolerių vertės pokario plėtros susitarimo su Ukraina pasirašymas buvo atidėtas.
Ukraina ir Jungtinės Valstijos planavo pasirašyti susitarimą dėl pokario atstatymo Davose.
Grenlandija trukdo Ukrainos atstatymo planams
Europos opozicija JAV prezidento Donaldo Trumpo planams perimti Grenlandijos kontrolę ir jo siūlomai „Taikos tarybos“ iniciatyvai sutrukdė planams pasirašyti Ukrainos ir JAV susitarimą dėl pokario atstatymo Davose.
„Financial Times“, remdamasis šešiais pareigūnais, pranešė, kad šią savaitę paskelbtas 800 mlrd. JAV dolerių vertės ekonominės plėtros planas, dėl kurio Ukraina, Europa ir Jungtinės Valstijos turėjo susitarti Pasaulio ekonomikos forume Davose, buvo atidėtas.
„Dar niekas nebuvo pasirašyta“, – sakė vienas pareigūnas. Kitas teigė, kad Europos sostinės negali tiesiog ignoruoti JAV prezidento veiksmų dėl Grenlandijos, bandydamos pasiekti pažangą kitais su D. Trumpu susijusiais klausimais, pavyzdžiui, Ukrainos.
„Šiuo metu niekas nėra nusiteikęs rimtai svarstyti D. Trumpo pasiūlymo“, – sakė trečiasis pareigūnas, pridurdamas, kad ginčas dėl Grenlandijos ir Taikos tarybos „užgožė“ anksčiau planuotą dėmesį Ukrainai Alpių susitikime.
Įtampa tarp JAV ir Europos
Trijų su diskusijomis susipažinusių asmenų teigimu, įtampa tarp JAV ir Europos sostinių dėl Grenlandijos sutrikdė šios savaitės derybas dėl dokumento tarp aukštų nacionalinio saugumo pareigūnų.
JAV nesiuntė savo atstovo į pirmadienio vakaro derybas, sakė jie.
„Nuotaika pasikeitė“, – sakė vienas aukštas ES diplomatas, turėdamas omenyje Grenlandijos krizę. „Jis (D. Trumpas) peržengė ribą, ir mes negalime elgtis taip, lyg niekas nebūtų nutikę.“
Tuo pačiu metu leidinio šaltiniai teigė, kad „klestėjimo planas“ nėra atidėtas neribotam laikui, sakė šeši pareigūnai, ir jis vis dar gali būti pasirašytas vėliau.
Davoso forumo naujienos
D. Trumpas anksčiau buvo numatęs susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskyiu Davose ir pasirašyti 800 mlrd. dolerių vertės susitarimą dėl „klestėjimo“ pokario Ukraino atstatymo.
Tačiau vėliau žiniasklaida pranešė, kad planuojamas D. Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimas neįvyks.
Tuo tarpu antradienį prezidentas V. Zelenskis, paklaustas, ar jis planuoja vykti į Davosą, atsakė, kad iki vakaro bus Kyjive, kur vyks susitikimas dėl energijos ir šilumos tiekimo atkūrimo keliuose regionuose po didelio masto Rusijos atakos.
Jis pridūrė, kad galėtų vykti į Davosą ir susitikti su JAV prezidentu D.Trumpu, jei visi dokumentai dėl Ukrainos atkūrimo susitarimo bus paruošti. Jis taip pat būtų pasirengęs vykti, jei būtų priimtas sprendimas dėl oro gynybos ar energetikos paketų.
Pareigūnai: per Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės
Ukrainos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad per naktinius Rusijos smūgius centriniame šalies mieste Kryvyj Rihe žuvo du asmenys, o dar vienas žmogus buvo sužeistas.
„Žuvo 77 metų vyras ir 72 metų moteris, o 53 metų moteris buvo sužeista“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pareiškime nurodė regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Pareigūnas pridūrė, kad per šią raketų ir dronų ataką buvo apgadinti keli pastatai.
Nuo pat invazijos pradžios 2022 metų vasarį Rusijos pajėgos dažnai taikosi į maždaug už 80 kilometrų nuo fronto linijos esantį Kryvyj Rihą, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtąjį miestą.
Ukraina ir Rusija po naujų smūgių praneša apie aukas
Ukraina ir Rusija antradienį po apsikeitimų atakomis pranešė apie aukas.
Per Rusijos smūgį pietrytiniame Ukrainos Zaporižios mieste žuvo trys civiliai, pareiškė gubernatorius Ivanas Fedorovas. Pasak jo, aukos buvo atpažintos kaip 48 m. vyras, 43 m. moteris ir jų 57-erių kaimynas. Gubernatorius pridūrė, kad dėl šios atakos be elektros taip pat liko apie 1,5 tūkst. klientų, Maskvos pajėgoms toliau stiprinant smūgius į Ukrainos energetikos sistemą.
Apie aukas pranešė ir Rusijos valdžios institucijos. Rusijos Belgorodo srityje per bepiločio orlaivio ataką Graivorono rajone žuvo rajono saugumo vadovo personalo narys, tvirtino gubernatorius Viačeslavas Gladkovas. Netoliese esančios Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas savo ruožtu platformoje „Telegram“ informavo apie dar dvi atskiro bepiločio orlaivio smūgio aukas.
Kitur, pasak valdžios institucijų, buvo sužeisti mažiausiai aštuoni žmonės, kai Rusijos Adygėjos respublikoje, esančioje į rytus nuo Juodosios jūros, po spėjamų sprogimų užsidegė daugiaaukštis gyvenamasis pastatas.
Adygėjos vadovas Muratas Kumpilovas sakė, kad dėl bepiločių orlaivių atakos Novaja Adygėjos gyvenvietėje kilo gaisras. Į ligoninę buvo išgabenti septyni žmonės, tvirtino M. Kumpilovas ir kartu pridūrė, kad buvo sunaikinta 15 automobilių, o dar 25 buvo apgadinti. Apie žuvusiuosius nepranešta.
Socialiniuose tinkluose plintančiuose vaizdo įrašuose matyti apgadintas daugiaaukštis gyvenamasis pastatas ir degančios transporto priemonės. Nepriklausomas karinis analitikas Janas Matvejevas atmetė bepiločių orlaivių smūgį kaip galimą priežastį, atkreipdamas dėmesį į sunaikinimų mastą. Internete spėliojama, kad incidentą galbūt sukėlė netinkamai paleista Rusijos oro gynybos raketa.
Ukraina jau beveik ketverius metus stengiasi atremti Rusijos visapusišką invaziją. Vykdydama gynybinę kampaniją, ji taip pat surengė atakas prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto tenykštis aukų ir žalos mastas toli gražu neprilygsta pražūtingiems Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams.
Rusų raketa pataikė į savus: yra nukentėjusiųjų, suniokotas daugiabutis
Adygėjos Respublikoje (Rusijoje) nukentėjusiųjų skaičius padidėjo iki 11-os. Regiono vadovas Muratas Kumpilovas pranešė, kad rajono mastu įvestas nepaprastosios padėties (NP) režimas. Apie tai buvo rašoma „Telegram“ kanale.
Pasak Kumpilovo, laikinasis evakuotų gyventojų apgyvendinimo punktas atidarytas poilsio bazėje „Šapsug“, esančioje Naujosios Adygėjos aule. Šiuo metu vyksta žmonių apgyvendinimas, jiems bus sudarytos visos būtinos sąlygos patogiam gyvenimui, kol bus pašalintos įvykio pasekmės.
„Savivaldybės administracija įveda rajoninio lygmens nepaprastosios padėties režimą. Tai leis efektyviau koordinuoti visų tarnybų ir institucijų darbą. Nuo ryto bus pradėtas kompleksinis žalos vertinimas ir rengiamas grįžimo prie įprasto gyvenimo planas.
Gyventojų grįžimas į namus ir butus vyks etapais, užbaigus patikras, kurias atliks teisėsaugos institucijų atstovai. Svarbiausia – žuvusiųjų nėra. Patikslintais duomenimis, nukentėjo 11 žmonių, iš jų 9 hospitalizuoti, įskaitant du vaikus“, – rašė Kumpilovas.
Tuo metu leidinys ASTRA, išanalizavęs daugybę liudininkų vaizdo įrašų iš įvykio vietos, įskaitant smūgio momentą, padarė išvadą, kad į gyvenamąjį namą pataikė Rusijos oro gynybos raketa.
Raketa apgadintas pastatas yra Bžegokajskajos gatvėje 25/1k15 (gyvenamasis kompleksas „VINOGRAD-2“), Naujojoje Adygėjoje. Liudininkų vaizdo įrašuose aiškiai užfiksuotas raketos praskridimo ir tikslaus pataikymo į namą momentas.
Vis dėlto regiono vadovas pareiškė, kad į pastatą pataikė Ukrainos bepiločiai orlaiviai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zaporižios srityje numuštas pažangiausias rusų žvalgybinis dronas
Bataliono „Pentagon“ naikintuvų pilotai virš Huliaipolės miesto Zaporižios srityje numušė pažangiausią šalies agresorės Rusijos kūrinį – žvalgybinį droną „Kniaz Veščij Oleg“.
Apie tai 225-ojo atskiro šturmo pulko batalionas „Pentagon“ pranešė savo „Facebook“ paskyroje.
Šiame nepilotuojamajame orlaivyje įdiegta šviesolaidinė technologija. Jis gali veikti iki 40 km atstumu ir vykdyti žvalgybą, ugnies reguliavimą ir kovinių dronų veiksmų rezultatų stebėjimą. Batalionas, remdamasis priešo šaltiniais, pažymėjo, kad pagrindinis šio nepilotuojamojo orlaivio pranašumas yra jo „didelis gyvybingumas“.
Kaip praneša „Ukrinform“, Huliaipolės sektoriuje fiksuojamas ypač didelis Rusijos kariuomenės aktyvumas.