Plačiau apie situaciją su Grenlandija ir kokia būtų Lietuvos reakcija, jei amerikiečiai pageidautų baltarusiškų trąšų tranzito, TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Girdime D. Trumpo pasisakymus, kad esą, jei JAV neužims Grenlandijos, tą padarys Rusija arba Kinija. Taip pat ir kiti jo pasisakymai yra tokie, kad Amerikai gali tekti rinktis tarp Grenlandijos ir NATO. Gal mes jau turime pripažinti, kad iš tiesų NATO yra ties skilimo riba ir jau artimiausiu metu gali nebūti NATO?
Mes tikrai nesame taške, aš esu įsitikinęs, kad visus klausimus pavyks išspręsti Vašingtono sutarties, tai yra NATO steigimo sutarties rėmuose. Jos pirmas straipsnis sako, kad sąjungininkai ir taip pat JAV įsipareigojo tarpusavyje spręsti konfliktus taikiai ir taip, kad nebūtų sukelta grėsmė tarptautinei taikai, stabilumui ir teisingumui. Jeigu kils grėsmė Grenlandijai iš Rusijos ar Kinijos, ar iš bet kurios kitos pusės, tam yra 5-asis NATO straipsnis, kuris sako, kad mes kolektyviai ginsimės ir apsaugosime mūsų saugumo interesus Šiaurės Atlanto erdvėje.
Tai tuose rėmuose turėtų viskas ir būti sprendžiama, o Lietuvos pozicija šioje vietoje nekliba, esame ir būsime solidarūs su Danija, solidarūs su tarptautine teise ir tikimės, kad sąjungininkų dvasioje viską pavyks sudėlioti.
Bet jei mes paremsime Daniją, tai mes greičiausiai neteksime JAV paramos. Koks būtų protingesnis mūsų pasirinkimas?
Mes neturime tokio pasirinkimo arba-arba. Tai nėra taip, kad viena pusė turi savo argumentus, kita pusė savo argumentus, čia ne tokia situacija. Čia yra vienas aiškus kriterijus ir pasirinkimas – tai yra tarptautinė teisė, kuri sako, kad valstybės taip, kaip jos yra pripažintos: Danijos Karalystė, kuriai priklauso ir Grenlandija, turi savo ribas ir tai yra neliečiama. Aš tikiu, kad mes rasime sprendimus dėl saugumo interesų užtikrinimo. Danija yra atvira JAV pajėgų dislokavimui didesniam, dešimt kartų didesniam Grenlandijoje <...>.
Aš nesu linkęs dabar užaštrinti hipotetiškai, kaip toliau atrodys visa situacija, nes Lietuva taip pat prisideda prie to, kad ta įtampa būtų nuimta. Dėl ko sakome, kad Lietuva, mes irgi galime prisidėti prie saugumo užtikrinimo Arktyje, Šiaurėje, bet ne kariniais pajėgumais, kitais pajėgumais, nes vis tiek ten veiklos yra visiems apstu. Tai taip ir turėtume žiūrėti, kai pas mus yra kokia problema, mes pritraukiame kolektyvinį dėmesį, lygiai taip pat ir čia, gal galima išsispręsti.
Pati iškelta grėsmė – atlaikyti Kinijos ir Rusijos spaudimą, ir ji yra suprantama, bet čia visiems reikia dirbti, o ne teritorijas persipaišyti.
O kiek Europa rimtai svarsto apie tokią galimybę, kad NATO gali tekti gyvuoti be JAV?
Tokie pasvarstymai, natūralu, kad jie kyla įvairiuose formatuose, konferencijose, tokiuose uždaresniuose pokalbiuose ir panašiai. Tai tokia perspektyva, ji nėra atmetama, bet jeigu toks scenarijus būtų ir išdirbinėjamas, sakykime, įgyvendinti, tada turėtume permąstyti iš viso savo prioritetus, ką darome gynybos srityje, nes planavimasis karine prasme NATO viduje reiškia, kad mes priimame kaip sąlygą JAV branduolinį atgrasymą. Jeigu mes neturime JAV branduolinio atgrasymo, mums, reiškia, reikia turėti bent kelias naujas branduolinius pajėgumus turinčias valstybes Europoje.
Tai mes dar turime kalbėti, kas atgrasys Rusiją, nes be to karinis planavimas jis yra svarbus, bet neatsakys mums į atgrasymo klausimus. Tai čia yra pamatinė diskusija ir tokios diskusijos pasekmėje JAV būtų daug silpnesnės globaliai.
Šitas argumentas irgi yra svarbus kalbantis su amerikiečiais, dėl to Grenlandija tai nėra vien tik apie 2 milijonus kvadratinių kilometrų ledyno, tai yra apie pamatinius globalaus saugumo klausimus, kokią funkciją pasaulyje atlieka JAV.
Kaip yra dabar su trąšų iš Baltarusijos tranzitu, nes mes irgi girdime amerikiečių interesą, kad esą jie pageidautų tų trąšų. Tai kokia būtų mūsų pozicija, jeigu vis tik amerikiečiai norėtų to tranzito, nes mes girdime irgi tokius paraginimus, kad esą galbūt Lietuvai derėtų pasižiūrėti, kokie yra mūsų interesai?
Dabar sankcijos yra galiojančios, Europos Sąjungoje esame ir mes. ES sprendimai dėl sankcijų priimami vienbalsiai. Tai dabartinis paketas, kuris galioja, jo peržiūra kaip tik šiuo metu ir prasideda, nes data sueina vasario pabaigoje. Ar tas paketas bus pratęstas ar nepratęstas? Lietuvos pozicija yra aiški – turime žiūrėti į priežastis, dėl ko tos sankcijos buvo įvestos.
Karas prieš Ukrainą, pagalba Rusijai vykdyti agresiją, visi žmogaus teisių pažeidimai ir kitos priežastys – tai tol, kol priežastys nepanaikintos, peržiūrėti pagrindo nėra. Šiuo metu pozicija yra tokia, ir šiuo metu vyksta diskusijos su partneriais, ir sieksime, kad jos būtų pratęstos, tam, kad sąlygos ir priežastys pasikeistų.
Jeigu sugriūtų toks sankcijų režimas... Na, kaip scenarijus jis hipotetinis gali būti, tada ir svarstytume, ką mes galime padaryti. Ar šalys regione, ar Lietuva savarankiškai, ir kokia būtų tolimesnė eiga. Labai daug yra kintamųjų šioje schemoje, nėra taip paprasta, tai šiai dienai manyti, kad Europos Sąjunga ten kažkur ir kažką daro, o mes čia esame atskiri – ne. Lietuva yra tiesiogiai dalyvaujanti procesuose valstybė.
Visą TV3 Žinių „Dienos komentarą“ žiūrėkite straipsnio viršuje.
