Danijos ir Grenlandijos, autonominės teritorijos, priklausančios Kopenhagos suverenitetui, užsienio reikalų ministrai Baltuosiuose rūmuose susitiko su viceprezidentu J. D, Vance'u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio per susitikimą, kurio svečiai paprašė siekdami išsiaiškinti nesusipratimus, kilusius po D. Trumpo karingų pasisakymų NATO narės atžvilgiu.
D. Trumpas, kalbėdamas po susitikimo, kuriame jis nedalyvavo, pirmą kartą apie Grenlandiją kalbėjo taikiu tonu, pripažindamas Danijos interesus, nors ir vėl pareiškė, kad neatmeta anksčiau savo minėtų scenarijų.
„Mano santykiai su Danija labai geri, ir pamatysime, kaip viskas susiklostys. Manau, kad tai kaip nors išsispręs“, – sakė D. Trumpas neišsiplėsdamas.
Jis vėl pareiškė, kad Danija būtų bejėgė, jei Rusija ar Kinija norėtų okupuoti Grenlandiją, tačiau pridūrė: „Mes galime padaryti viską.“
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas, kalbėdamas po išėjimo iš Baltųjų rūmų, pareiškė, kad JAV perimti Grenlandijos „visiškai nebūtina“.
„Mums nepavyko pakeisti Amerikos pozicijos. Akivaizdu, kad prezidentas nori užkariauti Grenlandiją“, – žurnalistams sakė L. L. Rasmussenas.
„Todėl mes vis dar turime esminį nesutarimą, bet taip pat sutinkame nesutikti“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad šis klausimas yra labai jautrus Grenlandijos ir Danijos – tvirtos JAV sąjungininkės, kurios kariai žuvo kartu su amerikiečiais Afganistane ir net Irake, – gyventojams.
„Idėjos, kurios nepaisytų Danijos Karalystės teritorinio vientisumo ir grenlandų tautos apsisprendimo teisės, žinoma, yra visiškai nepriimtinos“, – sakė L. L. Rasmussenas.
Vis dėlto jis teigė, kad derybų tonas buvo konstruktyvus, ir nurodė, kad šalys sudarys komitetą, kuris surengs susitikimą per artimiausias kelias savaites, kad išsiaiškintų, ar įmanoma pasiekti sutarimą.
Prisimindamas Jungtinės Karalystės premjerą, kuris gyrėsi savo diplomatija su Adolfu Hitleriu, L. L. Rasmussenas teigė: „Aš nesu Chamberlainas, kad sakyčiau „Taika mūsų laikams“, bet mes privalome pasinaudoti pasitaikančiomis progomis.“
Pašaipus tonas
Kol vyko derybos, Baltieji rūmai socialiniame tinkle „X“ paskelbė: „Kuriuo keliu, Grenlandijos žmogau?“
Įraše prisegtas dviejų šunų kinkinių piešinys – vienas kinkinys juda link Baltųjų rūmų ir didžiulės JAV vėliavos, o kitas – link Kinijos ir Rusijos vėliavų virš žaibų nušviesto Kremliaus ir Didžiosios kinų sienos.
Nei Pekinas, nei Maskva nėra pareiškę pretenzijų į Grenlandiją, o L. L. Rasmussenas teigė, kad per dešimtmetį ten nebuvo pastebėtas nė vienas kinų laivas ir kad nėra jokių didelių Kinijos investicijų.
Prieš susitikimą Danija pažadėjo dar labiau sustiprinti savo karines pajėgas šioje didžiulėje, retai apgyvendintoje ir strategiškai svarbioje saloje.
D. Trumpas yra išjuokęs pastarojo meto Danijos pastangas padidinti Grenlandijos saugumą, pavadindamas jas „dviem šunų kinkiniais“. Danija teigia investavusi į Arkties saugumą beveik 14 mlrd. dolerių (12 mlrd. eurų).
Danija taip pat paskelbė apie neatidėliotinas karines pratybas, į kurias įtraukiami lėktuvai, laivai ir kariai, ir kuriose taip pat dalyvaus Švedija.
Reikšdamos solidarumą su Danija po D. Trumpo grasinimų, Vokietija ir Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad siųs karių į Grenlandiją. Vokietijos gynybos ministerija pranešė, kad ten siųs 13 asmenų komandą.
Arkties salos vicepremjeras atskirai pranešė, kad į Grenlandiją vyksta daugiau NATO pajėgų.
„Tikimasi, kad nuo šiandien ir artimiausiomis dienomis Grenlandijoje bus daugiau NATO karių. Tikimasi, kad bus daugiau karinių skrydžių ir laivų“, – spaudos konferencijoje sakė Mute Egede (Mutis Ejė).
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
