Po greitos operacijos, per kurią buvo suimtas Venesuelos lyderis Nicolas Maduro, Donaldas Trumpas pareikalavo šalies valdžios institucijų leisti JAV bendrovėms patekti į vietos naftos rinką. Ar šis spaudimas duos rezultatų, kol kas nežinoma. Tačiau investuotojai tikrai tiki Vašingtono grasinimų veiksmingumu: pastarosiomis dienomis amerikiečių naftos gigantų akcijos kilo.
JAV sugrįžimas į šalį, turinčią turtingiausius žinomus žaliavų išteklius, iš tiesų gali atgaivinti pramonę, kuri degraduoja dėl izoliacijos nuo vakarietiškų technologijų. Tačiau tai neįvyks greitai: Venesuelos pramonei reikalingos didelės investicijos ir palankios išorinės sąlygos, kurios, tikėtina, gali atsirasti tik kitame dešimtmetyje. Tad JAV laukia daug kliūčių, o dėl didėjančios Amerikos įtakos regione gali nukentėti Kinija ir Rusija.
Vos po N. Maduro sulaikymo operacijos, D. Trumpas labai aiškiai nusakė savo susidomėjimą „begalve“ Venesuela.
„Mes planuojame, kad didžiosios JAV naftos bendrovės <...> investuos milijardus dolerių, [kad] atstatytų smarkiai sunaikintą naftos infrastruktūrą [Venesueloje] ir pradėtų uždirbti pinigus [savo] šaliai“, – sakė JAV prezidentas.
Kaip pažymi leidinys „The Economist“, šis Vašingtono pareiškimas turi „saldų keršto prieskonį“. JAV kompanijų dalyvavimas Venesuelos naftos pramonėje turi šimtmetinę istoriją: per tą laiką jos buvo ir praktiškai vietos rinkos monopolistės, ir, atvirkščiai, pagrindinės protekcionistinės politikos aukos šioje Lotynų Amerikos šalyje.
Paskutinį galingą smūgį jų pozicijoms sudavė dabartinio valdančiojo režimo „tėvas-įkūrėjas“ Hugo Chavezas: 2007 metais iš JAV ir kitų Vakarų šalių investuotojų, kurie nesutiko perduoti savo įmonių Venesueloje kontrolės valstybinei naftos bendrovei PDVSA, naftos turtai buvo tiesiog atimti.
Tuo tarpu D. Trumpas, likus šiek tiek daugiau nei dviem savaitėms iki N. Maduro sulaikymo operacijos, tiesiogiai pasakė, kad Karakasas, norėdamas išvengti eskalavimo, turi nedelsdamas grąžinti „visą naftą, žemę ir kitus turtus, pavogtus“ iš JAV.
Venesuelos potencialas
Šiandien Venesueloje išgaunama apie vieną milijoną barelių naftos kasdien (tik apie 1 proc. pasaulinės pasiūlos) – apie du trečdalius mažiau nei 2000-ųjų pabaigoje, kai H. Chavezas išstūmė iš rinkos vakarų „kolonizatorius“. Ekspertai prognozuoja, kad atkūrus bent jau ankstesnį lygį, tai galėtų praturtinti tiek pačią Venesuelą, tiek užsienio investuotojus. Augimo potencialas yra didelis: nepaisant dabartinio nedidelio gavybos masto, šalis vis dar turi didžiausius pasaulyje žinomus naftos išteklius – penktadalį pasaulio atsargų.
Jų eksploatacija ypač domina būtent JAV naftos perdirbimo gamyklas (NPG): jos specializuojasi sunkioje aukšto sieringumo naftoje, kurios Venesueloje gausu.
Pilnavertis Venesuelos naftos pramonės atsigavimas greičiausiai užtruks kelerius metus. Tuo tarpu artimiausioje ateityje naftos gavyba gali netgi sumažėti – ir iš dalies tai taip pat yra D. Trumpo politikos pasekmė: nuo gruodžio Vašingtonas blokuoja žaliavų eksportą iš Lotynų Amerikos šalies tanklaiviais, kuriems taikomos JAV sankcijos. Dėl to Venesuelos naftos tiekimas į užsienį smarkiai sumažėjo.
Jei tai tęsis dar kurį laiką, pagal „The Economist“ vertinimą, gavyba gali sumažėti iki mažiau nei 700 tūkst. barelių per dieną. Anot leidinio, stabilią pažangą Venesuelai gali užtikrinti tik investicijų ir darbo jėgos trūkumo pašalinimas bei paklausos augimas pasaulinėje rinkoje.
Be vidaus problemų, būsimi naftos gamintojai Venesueloje neturi pamiršti ir nepalankios išorinės konjunktūros. Bet kokie papildomi naftos kiekiai iš šalies pateks į ir taip jau prisotintą rinką. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prognozuoja, kad žaliavų pasiūla viršys paklausą bent iki šio dešimtmečio pabaigos. Daugelis analitikų prognozuoja, kad toks disbalansas šiemet ir kitais metais pasaulines naftos kainas sumažins iki 50 JAV dolerių (apie 43 erus) už barelį, o galbūt ir dar žemiau.
Vašingtonas kerta kelią Pekinui
Po to, kai D. Trumpo administracija agresyviai pareiškė savo teises į visą Vakarų pusrutulį, rizika Kinijos ir Rusijos ekonominiams interesams regione iš tiesų žymiai padidėjo, rašo „Meduza“.
Be abejo, pirmiausia Vašingtonas kerta kelią savo pagrindiniam konkurentui dėl pasaulinės įtakos – Pekinui. Kinija šiuo metu pagrindinis Venesuelos naftos pirkėjas. 2025 m. importas iš ten sudarė 4 proc. visų žaliavų tiekimo į Kiniją. Tačiau Venesuelos nafta turi keletą svarbių privalumų: ji yra pigi dėl „sankcijų“ nuolaidos ir dėl savo specifikos yra svarbi statybos ir kelių tiesimo sektoriams.
Kol kas Pekinui smūgį sušvelnina naftos atsargos sankcijų taikymo tanklaiviuose. Pagal naftos ir energetikos rinkų stebėsenos agentūros „Kpler“ skaičiavimus, Kinijos ir Malaizijos pakrantėse stovi 82 milijonai barelių, iš kurių daugiau nei ketvirtadalis yra „kilę“ iš Venesuelos.
Kinijos įmonės turės įsigyti šiuos kiekius apeidamos Vakarų sankcijas, o tai neišvengiamai sukels papildomų problemų dėl apmokėjimo ir nuosavybės teisių.
Kinijos naftos gigantai „Sinopec“ ir „China National Petroleum Corp.“ taip pat turi teises į Venesuelos naftos telkinius, kurių bendri ištekliai yra atitinkamai 2,8 milijardo ir 1,6 milijardo barelių, teigiama JAV įsikūrusio investicinio banko „Morgan Stanley“ analizėje.
Rusijos nagai Venesuelos naftos telkiniuose
Teisių į Venesueloje esančių naftos telkinius turi ir Rusijos valstybinė įmonė „Roszarubežneft“. Ji buvo įkurta 2020 m. ir perėmė „Rosneft“ turtą Venesueloje. Analitikų vertinimu, bendrovė turi teises į telkinių, kurių atsargos siekia 2,3 milijardo naftos barelių, eksploatavimą.
„Pagrindinis klausimas yra tai, kas dabar atsitiks su naftos gavyba Venesueloje. Tai vis dar sunku prognozuoti. Tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu rizika gavybai akivaizdžiai didėja, bent jau iš išteklių ir techninės pusės“, – apibendrina „Morgan Stanley“ analitikai.
Tačiau Rusijai pagrindinė rizika dėl JAV invazijos į Venesuelą gali būti ne vietinių aktyvų praradimas, o pasaulinės naftos kainų mažėjimo tendencijos. Tai sukels papildomų problemų Rusijos Federacijos biudžetui, kuris ir taip yra nesubalansuotas dėl pernelyg didelių karinių išlaidų.
Tačiau, pabrėžia „Meduza“, Venesuelos naftos pramonės renesansas yra ilgai trunkantis procesas, kurio sėkmė nėra garantuota. Nors kol kas investuotojai į naujienas iš Karakaso ir garsius pareiškimus iš Vašingtono reaguoja ramiai – jokių žymių žaliavų kainų kritimo neįvyko.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
