Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su politologu Šarūnu Liekiu.
Esame gąsdinami tuo, kad Donaldas Trumpas užpuls ir užims Grenlandiją. Kiek tai realu?
Viskas įmanoma, kadangi pasikeitė žaidimo taisyklės. Jungtinės Amerikos Valstijos peržiūrėjo savo vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje. Jos prisijungia prie to rato valstybių, kurios save įvardija kaip revizionistines. Joms nepatinka dabartinis vaidmuo, todėl jos linkusios jį keisti. Akivaizdu, kad revizionistinių valstybių grupė didės.
O kokios tai valstybės? Amerika ir Rusija?
Kol kas sakyčiau – Amerika ir Rusija. Visi europiečiai yra tie, kurie nori išlaikyti status quo. Panašu, kad to nori ir kinai. Tik labai keista, kad tie, kurie Lietuvoje pasisako už status quo, pavyzdžiui, agituoja prieš Kiniją. Tie, kurie nori išlaikyti status quo, paprastai ieško aljansų.
Jūs prognozuojate, kad konfliktas įvyks ir NATO subyrės?
Šie metai parodys, kad visos valstybės bandysis savo ribas, kurias gali peržengti. NATO visą laiką koncentravosi ir sukosi aplink Jungtinių Amerikos Valstijų interesus. Lietuvos interesas visada buvo tapatinamas su JAV interesais. Deja, tie interesai yra skirtingi. Visų valstybių interesai skiriasi, kaip ir rizikos laipsniai. Ispanų interesai Lotynų Amerikoje yra visiškai netapatūs lietuvių interesams.
Pavyzdžiui, ispanai pasmerkė amerikiečių veiksmus Venesueloje. Iš lietuvių pusės aš negirdėjau nė vieno smerkiamojo žodžio. Mes grįžtame į realų pasaulį, kuriame vienintelė sankcija valstybės vadovams yra jų rinkėjai. Mes esame suverenūs ne dėl to, kad mus D. Trumpas myli ar nemyli.
Ar dabar kažkas pasikeis, jei Danija stos į kovą su JAV? Ko tikėtis?
Skirtingi formatai liudija, kad formalūs organizaciniai dariniai, egzistavę iki šiol, pavyzdžiui, NATO, fragmentuojasi. Net pati „norinčiųjų koalicijos“ retorika rodo, jog formalios struktūros byra.
O kur jūs matote tą lūžį? Kodėl dabar jis taip veikia?
Tą lūžį prognozavome gana seniai. Aš jį prognozavau maždaug nuo 2008–2009 metų. Jei skaitysite amerikiečių ar Rusijos doktrininius dokumentus, didžiųjų valstybių analitinių centrų medžiagą, labai aiškiai matai, kur link juda pasaulis. Visi eina link realistinio santykio su pasauliu.
Ilgą laiką pas mus buvo bandoma piliečius atvesti į teatrą, parodyti uždangą ir sakyti, kad uždanga ir yra teatras. Tačiau už tos uždangos pasirodo net ne teatras, o cirkas – su drambliais, lokiais, tigrais, ir ten nėra taip saugu. Lietuvoje vis dar bandoma aiškinti, kad ta uždanga yra tikrasis teatras ar tikrasis cirkas.
Lietuvai realistinis požiūris, kai lemia galia, o ne įsipareigojimas taisyklėms, yra naudingesnis?
Nei naudingesnis, nei nenaudingesnis – tiesiog pasikeičia žaidimo taisyklės. Ankstesnėmis taisyklėmis grindžiama tvarka reiškė dvigubų standartų taikymą. Mes žinome, kaip susiformavo šiuolaikinės sienos – jas didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje nubraižė Josifas Stalinas. Mes sakome, kad sienos yra nekeičiamos. Taip, jos nekeičiamos, nes mes žinome, kaip tos taisyklės susiformavo. Tačiau realiame gyvenime taisyklės keičiasi.
Politinis elitas nenori dalyvauti realiame gyvenime. Lengviau būti vadinamais pakeleiviais autobuse. Deja, ateina laikas, kai reikia pirkti bilietą. Gali ateiti konduktorius, kuris net ir turint bilietą gali tave iš autobuso išmesti. Turime grįžti į realų gyvenimą ir matyti, kokiame cirke ar teatre iš tikrųjų esame.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame video.
