Donaldas Trumpas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu tikriausiai susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kad galutinai suderintų susitarimą dėl saugumo garantijų. Apie tai, remdamasis Ukrainos pareigūnais, praneša leidinys „Axios“.  Susitikimas gali įvykti jau kitą savaitę Viena iš galimybių – galimas V. Zelenskio vizitas į JAV. Autoriai taip pat rašo, kad Ukrainos ir JAV lyderiai gali susitikti Pasaulio ekonomikos forume Davose.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris griežtai sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politiką ir paragino pasaulį neleisti, kad pasaulio tvarka subyrėtų į „plėšikų landynę“, kurioje nesąžiningi žmonės imtųsi to, ko nori, praneša „Reuters“. Savo neįprastai griežtuose komentaruose, kurie, atrodo, buvo susiję su tokiais veiksmais kaip Venesuelos prezidento Nicolas Maduro nušalinimas savaitgalį, sakė, kad pasaulinė demokratija yra puolama kaip niekada anksčiau.

Interviu „The New York Times“ metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė klausimo, kas jam yra svarbiau – įsigyti Grenlandiją ar išsaugoti NATO. D. Trumpas atsisakė tiesiogiai atsakyti, bet pripažino, kad „tai gali būti pasirinkimas“. Jis aiškiai pareiškė, kad Aljansas be Jungtinių Valstijų jo centre yra iš esmės bevertis. Trumpo pretenzijos dėl Grenlandijos Pastaruoju metu D. Trumpas pareiškė pretenzijas dėl Grenlandijos.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as pasiuntė žinutę Europai dėl Grenlandijos, rašo „The Sun“. Jis pareiškė, kad Europa ir Danija nepasižymėjo „geru darbu“ užtikrindamos saugumą šioje teritorijoje. J. D. Vance'as perspėjo europiečius J. D. Vance‘as pareiškė, kad jos nepakankamai investavo į gynybą ir nesugebėjo susitarti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu šiuo klausimu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo, kaip vyriausiojo kariuomenės vado galią riboja tik jo sąžinė, rašo „New York Times“. Interviu metu jo buvo paklausta, ar yra kokių nors apribojimų jo pasaulinei galiai. „Taip, yra vienas dalykas. Mano pačio moralė. Mano pačio protas. Tai vienintelis dalykas, kuris gali mane sustabdyti“, – pareiškė jis. „Man nereikia tarptautinės teisės. Aš nesiekiu pakenkti žmonėms“, – pridūrė D. Trumpas.

JAV prezidentas pagrasino, kad smogs Iranui, jeigu dėl valdžios veiksmų bus žuvusių protestuotojų. rano sostinėje Teherane į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų. Protesto akcijos vyksta daugiau nei 100 Irano miestų. Kai kuriose regionuose, įskaitant sostinę ir šalies vakarus, ribojamas interneto veikimas. „Jie labai prastai tvarkosi... Pasakysiu jums, kad jie tvarkosi prastai. Jei jie pradės žudyti žmones... mes jiems smogsime labai stipriai.

Padarydama taikos gestą, Venesuela paleis daugybę kalinių, ketvirtadienį pareiškė Nacionalinės asamblėjos pirmininkas. Jorge Rodríguezas, kuris yra laikinosios prezidentės Delcy Rodríguez brolis, nepasakė, kiek žmonių bus paleista ir už ką jie buvo kalinami. Tačiau jis paaiškino, kad tarp paleistųjų bus ir Venesuelos, ir užsienio šalių piliečių. Sausio 3 d. JAV karinės pajėgos per reidą Karakase sulaikė Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro ir jo žmoną Cilią Flores.

Norinčiųjų koalicija Paryžiuje sutarė remti, ginti ir atstatyti Ukrainą. Pasirašytoje deklaracijoje europiečiai žada į Ukrainą pasiųsti jungtines karių pajėgas, jei būtų pasiektos paliaubos. Tarp šių pajėgų amerikiečiai neminimi. Jungtinėms Valstijoms skirtas paliaubų stebėtojo vaidmuo. Be to, šalys įsipareigojo remti Ukrainos kariuomenę, kuri būtų pirmoji linija atgrasymo plane. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ketvirtadienį paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad ketvirtadalis vokiečių mano, jog Jungtinės Valstijos nėra patikimas partneris. Tik 15 proc. respondentų, dalyvavusių bendrovės „Infratest dimap“ atliktoje apklausoje „ARD-Deutschlandtrend“, teigė, kad JAV galima pasitikėti kaip partneriu. Anot visuomeninio transliuotojo WDR, tai yra žemiausias JAV reitingas iki šiol atliktose apklausose. Palyginimui, 78 proc. apklaustųjų patikima partnere šiuo metu laiko Prancūziją, o 74 proc.

Nors kol kas neatrodo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas norėtų nuversti Vladimiro Putino režimą Rusijoje, žaibiška amerikiečių operacija Venesueloje giliai sukrėtė Rusijos politinę vadovybę, rašoma naujienų svetainėje „Euractiv“ publikuotame Rusijos opozicijos žurnalisto Konstantino Eggerto straipsnyje, kurio ištraukas cituoja naujienų agentūra „Unian“. Žurnalistas pažymi, kad Maskva Venesuelos atžvilgiu buvo akivaizdžiai bejėgė ir negalėjo užkirsti kelio diktatoriaus Nikolo Maduro pagrobim...

Autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka sureagavo į naujienas, kad JAV perėmė po rusų vėliava plaukusį tanklaivį, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. A. Lukašenka pareiškė, kad buvo perspėjęs Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną. „Aš visada jiems tai sakiau, bet taip pat įspėjau ir savo vyresnįjį brolį, ir tiesiog prieš šį bjaurų įvykį: nebūtų buvę jokio spektaklio iš amerikiečių ir viso Vakarų pusės, jie nebūtų mus dar kartą apgavę.

JAV viceprezidentas JD Vance‘as „absurdiška“ pavadino kritiką dėl mirtinų JAV imigracijos tarnybos (ICE) pareigūno šūvių į moterį Mineapolyje. „Šis žmogus tik atliko savo darbą. Ji mėgino jam sutrukdyti“, – teigė JD Vance‘as tinkle „X“ diskusijoje apie tai, ar pareigūno šūviai buvo pateisinami, ar ne. Viceprezidentas pažymėjo, kad pareigūnas šovė gindamasis. Vietos institucijos tam paprieštaravo.

Europoje auga susirūpinimas dėl Grenlandijos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo reikšti pretenzijas į Grenlandiją, Baltieji rūmai sako, kad jis svarsto jos įsigijimo galimybę. Baltieji rūmai pridūrė, jog pirmenybė teikiama diplomatijai, bet neatmetami ir kariniai veiksmai. Kitą savaitę JAV valstybės sekretorius Marco Rubio susitiks su Grenlandijos ir Danijos atstovais.

JAV toliau garsiai svarstant apie karinę intervenciją siekiant aneksuoti Grenlandiją, Danijos gynybos ministerija įspėjo, kad Danijos kariuomenė nedelsdama reaguos į bet kokį įsiveržimą į Grenlandiją jėga, rašo „Independent“. Ministerija Danijos leidiniui „Berlingske“ pranešė, kad pagal karinių pajėgų veiksmų taisykles kariai bus įpareigoti reaguoti į bet kokį užsienio šalies įsiveržimą, o ne laukti įsakymų.

Rusija ketvirtadienį planą dislokuoti Ukrainoje Europos karius taikai palaikyti pavadino pavojingu žingsniu, išsklaidydama viltis, jog šis planas galėtų tapti žingsniu siekiant nutraukti beveik ketverius metus trunkančią plataus masto invaziją.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia tiek Kyjivą, tiek Maskvą sudaryti karo pabaigos susitarimą, vykdydamas vadinamąją šaudyklinę diplomatiją tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija trečiadienį paragino amerikiečius vengti smarkiai perdirbtų maisto produktų ir pridėtinio cukraus, kartu skatindama vartoti raudoną mėsą ir nenugriebtą pieną, t. y. maisto produktus, kurių daugelis mitybos specialistų anksčiau nerekomendavo vartoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ima nebepaisyti tarptautinių taisyklių ir „palaipsniui nusisuka“ nuo dalies savo sąjungininkių. „Jungtinės Valstijos yra įsitvirtinusi galia, tačiau ji palaipsniui nusisuka nuo dalies savo sąjungininkių ir ima nebepaisyti tarptautinių taisyklių, kurias pati dar neseniai propagavo“, – savo metinėje kalboje Prancūzijos ambasadoriams Eliziejaus rūmuose sakė E. Macronas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad dvišalis dokumentas dėl JAV saugumo garantijų Ukrainai iš esmės yra parengtas galutiniam patvirtinimui aukščiausiu lygiu, rašo UNIAN. „Iš esmės parengtas dvišalis dokumentas dėl saugumo garantijų Ukrainai, kuris bus galutinai patvirtintas aukščiausiu lygiu su Jungtinių Valstijų prezidentu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė Jungtinėms Valstijoms pasitraukti iš 66 tarptautinių organizacijų, sakydamas, kad jos nebeatitinka JAV nacionalinių interesų. D. Trumpo pasirašytame prezidento memorandume federaliniams departamentams ir agentūroms nurodoma „kuo greičiau“ nutraukti dalyvavimą ir finansavimą 31-oje Jungtinių Tautų organizacijoje ir 35-iose ne JT organizacijose.

Pirmoji JAV ponia Melania Trump ir prezidentas Donaldas Trumpas dažniausiai laikosi atskirų dienotvarkių, tačiau juos vis dar sieja vienas bendras pomėgis. Tai – interjero dizainas, žurnalui „PEOPLE“ atskleidė su politiniais ir visuomeniniais sluoksniais susijęs šaltinis. Bendras pomėgis 55 metų M. Trump ir jos 79 metų vyras abu mėgsta kurti interjerus. Pasak šaltinio, Donaldas Trumpas save laiko talentingu dizaineriu, gebančiu erdves transformuoti net geriau nei profesionalai.

Estijos užsienio reikalų ministro Marguso Tsahkna nuomone, pastarieji JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai patvirtina, kad jis yra pasirengęs panaudoti jėgą, o tai turėtų kelti rimtą susirūpinimą Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, skelbia ERR. M. Tsahkna pakomentavo Šiaurės Atlante sulaikyto tanklaivio su Rusijos vėliava atvejį, pavadindamas jį beprecedenčiu įvykiu.

Praėjusius metus šalies antros pakopos pensijų fondai užbaigė pelningai, tai daugiausia lėmė investicijos į rizikingesnes finansines priemones JAV ir Europos akcijų rinkose, sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas. Jo teigimu, Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV prezidento postą nežymiai keitė dalies pensijų fondų investicijų strategijas. „Metus pensijų fondai užbaigė pelningai, beveik dvigubai lenkdami infliaciją, kuri pernai siekė apie 3,2 proc.

„Politico“, remdamasis ekspertais, teigia, kad Europa šiuo metu svarsto 4 galimus veiksmų scenarijus, kaip užkirsti kelią Grenlandijos aneksijai. Leidinys kalbėjosi su pareigūnais, diplomatais, ekspertais ir NATO atstovais, kad išsiaiškintų, kaip Europa galėtų atgrasyti JAV prezidentą nuo tokio žingsnio ir kokios būtų jos galimybės, jei jis užgrobtų Grenlandiją. Pašnekovams buvo suteiktas anonimiškumas ir galimybė laisvai kalbėti. 4 galimi Europos veiksmų scenarijai: Kompromisas.

Po Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) smūgių Venesueloje kyla nerimo dėl Grenlandijos salos. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra atvirai pareiškęs, kad nori paimti šią Danijai priklausančią salą. Ši situacija susilaukė įvairių reakcijų ir užsienyje, ir Lietuvoje. Lietuviai pasidalijo į dvi grupes: vieni JAV norą paimti Grenlandiją mato kaip pavojų ir/ar grėsmę NATO, kiti sako, jog tai strategiškai svarbu norint Arkties regione atgrasyti Rusiją ir Kiniją.

Incidentas, kai JAV Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) pareigūnas trečiadienį Mineapolio gatvėje nušovė moterį, sukėlė didžiulius protestus ir vietos lyderių pasipiktinimą, jiems atmetant Baltųjų rūmų teiginius, kad ji buvo vidaus teroristė. Į moterį, kuri vietos žiniasklaidoje vadinama 37-erių Renee Nicole Good, buvo šauta iš arti, kai ji, matyt, bandė nuvažiuoti nuo jos automobilį apsupusių agentų. Anot ICE pareigūnų, moters automobilis blokavo jiems kelią.

Grenlandijos vyriausybė kitą savaitę dalyvaus JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Danijos pareigūnų susitikime, trečiadienį pareiškė Grenlandijos užsienio reikalų ministrė, JAV atnaujinus pretenzijas į Arkties salą.  „Žinoma, dalyvausime. Mes paprašėme to susitikimo“, – Danijos visuomeniniam transliuotojui DR sakė Vivian Motzfeldt. Prieš tai M. Rubio patvirtino, kad susitikimas įvyks.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris trečiadienio vakarą per pokalbį telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu „išdėstė savo poziciją dėl Grenlandijos“, pranešė Dauning Strytas. JAV pareigūnai užsiminė, kad Jungtinės Valstijos galėtų panaudoti karines priemones, kad perimtų šią pusiau autonominę Danijos teritoriją, kuri, pasak D. Trumpo, yra gyvybiškai svarbi nacionaliniam saugumui.

JAV respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pranešė, kad po produktyvaus susitikimo su prezidentu Donaldu Trumpu gavo pritarimą dvipartiniam įstatymo projektui dėl sankcijų Rusijai. Apie tai L. Grahamas trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Jis priminė, kad kelis mėnesius dirbo prie šio dokumento kartu su demokratų senatoriumi Richardu Blumentaliu ir kitais politikais.

Per JAV ataką, per kurią Karakase buvo sulaikytas Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, žuvo 100 žmonių, o dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello. „Kol kas – ir aš turiu omenyje kol kas – yra 100 žuvusiųjų ir panašus skaičius sužeistųjų. Ataka prieš mūsų šalį buvo siaubinga“, – valstybinei televizijai sakė D. Cabello. Ministras pridūrė, kad N. Maduro ir jo žmona Cilia Flores sulaikymo metu buvo sužeisti, tačiau jau atsigauna.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė besitikintis, kad po Nicolas Maduro nuvertimo Jungtinės Valstijos valdys Venesuelą ir jos naftos eksportą dar ne vienerius metus.

Trečiadienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „nebijo“  konfiskuoti sankcionuotus naftos tanklaivius, nepaisydamas susirūpinimo, kad tai gali padidinti įtampą su Rusija ir Kinija, praneša CNN. „Jis ketina įgyvendinti mūsų politiką, kuri yra geriausia Jungtinėms Amerikos Valstijoms“, – sakė ji žurnalistams per spaudos konferenciją.

Mineapolio imigracijos pareigūnas nušovė moterį, kuri, kaip teigiama, bandė automobiliu taranuoti JAV imigracijos ir muitinės policijos (ICE) pareigūnus, antradienį pranešė JAV valdžios institucijos, pavadindamos šį incidentą „vidaus terorizmo aktu“. „Bandymas pervažiuoti mūsų teisėsaugos pareigūnus, siekiant juos nužudyti – vidaus terorizmo aktas“, – platformoje „X“ pareiškė Vidaus saugumo departamentas, kuriam yra pavaldi ICE.

Greta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasados Vilniuje trečiadienio vakarą apie 50 žmonių protestavo prieš JAV veiksmus Venesueloje. Protestą organizavo kairiųjų pažiūrų organizacijos „Luna16“, „Demonstruokimės“, „Vilne bund“ ir kiti judėjimai. Kaip protesto išvakarėse BNS teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, savivaldybė buvo informuota apie du tuo pačiu metu prie JAV ambasados planuotus susirinkimus iki 15 žmonių.

Venesuela šiandien – ne vien Pietų Amerikos drama. Tai ir narkokartelių šešėlis, ir geopolitinis mūšis dėl įtakos, ir globalios pasekmės, kurios atsimuša net į naftos rinkas. Lietuvos pozicija – kartu su ES: Maduro režimas nelaikomas teisėtu, o spaudimas turi vykti tarptautinės teisės rėmuose. Kas nugalės – principai ar interesai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ interviu su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio paskelbė, kad kitą savaitę susitiks su Danijos ir Grenlandijos atstovais, rašo „Sky news“. Jo buvo paklausta, ar JAV atsisakys karinės intervencijos Grenlandijoje. „Aš čia nesu, kad kalbėčiau apie Daniją ar karinę intervenciją. Kitą savaitę susitiksiu su jų atstovais. Tada ir aptarsime šiuos klausimus. Bet daugiau neturiu ką pridėti“, – atsakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV galėtų, kaip ir Venesuelos lyderio Nicolas Maduro atveju, surengti karinę operaciją prieš Čečėnijos vadovą Ramzaną Kadyrovą, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, tai spaustų Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą. „Manau, kad amerikiečiai yra produktyvūs. Turime gerų rezultatų, bet viskas dar nėra iki galo užbaigta. Jie turi daryti spaudimą Rusijai. Jie turi priemonių, jie moka tai daryti.

Internetas sureagavo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atliko transseksualaus sportininko, dalyvaujančio sunkiosios atletikos varžybose, imitaciją. Ši imitacija pasirodė Trumpo kalboje per Respublikonų partijos Atstovų Rūmų metinį renginį antradienį. Baltųjų rūmų „Rapid Response 47“ paskyra pasidalijo šios imitacijos įrašu „X“ platformoje. Vaizdavo pašaipiai Prezidentas pirmiausia vaidino moterį, keliančią svarmenis, rodydamas grimasas ir gestais pabrėždamas pastangas.

Rusija sureagavo į naujienas, kad buvo konfiskuotas su Venesuela susijęs naftos tanklaivis „Marinera“ su Rusijos vėliava, anksčiau vadintas „Bella-1“, rašo „Sky news“. Rusijos transporto ministerija pareiškė, kad ši operacija pažeidžia jūrų teisę. Rusija patvirtino, kad Rusija Kalėdų išvakarėse išdavė laivui laikiną leidimą „plaukioti su Rusijos Federacijos vėliava, išduotą pagal Rusijos ir tarptautinę teisę“. „Šiandien, maždaug 15 val.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas platformoje „Truth Social“ paskelbė naują žinutę apie karą Ukrainoje bei NATO saugumą. „Atminkite, visiems tiems didžiuliams NATO gerbėjams, jie buvo 2 proc. BVP, ir dauguma nemokėjo savo sąskaitų, KOL AŠ NEATĖJAU. JAV kvailai už juos mokėjo! Aš, su pagarba, padidinau jų dalį iki 5 proc. BVP, IR JIE MOKA, nedelsdami. Visi sakė, kad tai neįmanoma, bet tai buvo įmanoma, nes, svarbiausia, jie visi yra mano draugai“, – rašo jis.

Lietuva remia Venesuelos žmonių teisę išsirinkti demokratinę valdžią bei ragina JAV neeskaluoti Grenlandijos aneksijos klausimo, sako ministrė pirmininkė Inga Ruginienė. „Mes savo ruožtu, kaip Lietuva, remiame demokratinius procesus šalyje, ir remiame ir gerbiame Venesuelos žmonių teisę išsirinkti demokratinę valdžią ir spręsti apie savo ateitį“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo I. Ruginienė.

Ant tanklaivio „Marinera“, kurį persekioja JAV pakrančių apsauga, bando išsilaipinti amerikiečių spec. pajėgos, skelbiama „Reuters“. Anksčiau buvo pranešta, kad tuščią tanklaivį lydi rusų kariniai laivai. Manoma, kad JAV pradėjo sankcijas galimai pažeidusio laivo „Marinera“ sulaikymo operaciją. Laivas plaukia Šiaurės Atlante ir jau išplaukė iš Venesuelos teritorinių vandenų. Jis yra apie 4000 kilometrų atstumu nuo JAV krantų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo žmona Melania nemėgsta, kai jis šoka, skelbia „The Hill“. „Ji nekenčia, kai aš šoku“, – antradienį pareiškė D. Trumpas. „Ji yra labai elegantiška moteris“, – priduria jis. Melania Trump sukritikavo vyrą D. Trumpas su žmona Melania santuokoje yra jau daugiau nei 20 metų. Anot D. Trumpo, jo žmona prašė jo nustoti šokti viešumoje. D. Trumpas yra pagarsėjęs savo šokiais per renginius.

Rusijos prezidento pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas sureagavo į JAV politiką Venesuelos atžvilgiu, rašo „Sky News“. Socialiniame tinkle „X“ komentuodamas laikraščio „The Wall Street Journal“ publikaciją, Dmitrijevas parašė: „Pirks Grenlandiją už Venesuelos naftą? Inovatyvūs geopolitiniai M&A.“ Panašu, kad santrumpą M&A (angl. mergers and acquisitions – susijungimai ir įsigijimai) jis pavartojo ironiškai, kalbėdamas apie geopolitinius sprendimus verslo sandorių terminais.

Kol viešojoje erdvėje daug kalbama apie Donaldo Trumpo siekį aneksuoti Grenlandiją, JAV prezidento taikiklyje atsidūrė ir Kolumbijos vadovas Gustavo Petro. D. Trumpas yra pavadinęs G. Petro „ligoniu“, o tai paskatino Kolumbijos prezidentą ne kartą viešai atsakyti į tokius pareiškimus, rašo „Sky News“.  Naujausias G. Petro pasisakymas pasirodė po Venesuelos prezidento Nicoláso Maduro sulaikymo.

Venesuelos sostinėje Karakase nugriaudėjus sprogimams, dalis gyventojų liko be elektros, o prekybos centruose nusidriekė eilės. Tuo metu amerikiečių suimtą Venesuelos diktatorių Nicolą Maduro poste laikinai pakeitė viceprezidentė Delcy Rodriguez. Venesuelos lietuviai atvirai papasakojo, ką išgyvena Pietų Amerikoje likę jų artimieji ir ko galima tikėtis iš šios krizės.

Donaldas Trumpas nori, kad Grenlandija priklausytų Jungtinėms Valstijoms. Tačiau problema ta, kad Grenlandija jau yra Danijos dalis, o dauguma grenlandiečių nenori tapti JAV dalimi. Nors staigus įsiveržimas į Grenlandijos sostinę Nuuką ir teritorijos perėmimas „Venesuelos stiliumi“ skamba kaip fantazija, net jei pastarojo meto JAV karinė operacija Karakase priminė, kokiomis galimybėmis Vašingtonas disponuoja, egzistuoja gana aiškus kelias šiam tikslui pasiekti.

Kolumbijos partizanų vadai, kaip įtariama, veikę Venesueloje, sprunka po JAV karinės operacijos Karakase, per kurią buvo nuverstas lyderis Nicolas Maduro, antradienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Kolumbijos pajėgose.  Bogota jau seniai įtarė, kad galingų grupuočių, tokių kaip kokaino kontrabandos kelius pasienyje kontroliuojančios Nacionalinės išlaisvinimo armijos (ELN) ir dabar jau nebeveikiančios FARC partizanų armijos lyderiai gyvena Venesueloje.

Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turi maksimalų įtakos svertą Venesuelos laikinosios valdžios atstovams ir diktuos jiems sprendimus.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos siekia nusipirkti Grenlandiją, o pastarojo meto pasisakymai apie salą neturėtų būti interpretuojami kaip ketinimas įvykdyti karinę invaziją, antradienį pranešė JAV žiniasklaida. M. Rubio tai sakė per uždarą susitikimą su JAV įstatymų leidėjais, „The Wall Street Journal“ teigė su diskusija susipažinę asmenys. Pasak laikraščio, JAV administracijos tikslas yra nupirkti autonominę salą, priklausančią Danijai.