Živilė Kairytė

Dešimtmetį kriminalinėje policijoje dirbusi ir sudėtingiausias bylas tyrusi Rasa Pavariūnienė šiandien gali pasidžiaugti darbu nekilnojamojo turto pardavimų srityje, su tuo susijusia išleista knyga. Be viso to, randa laiko ir daugybei kitų veiklų – ir į kiekvieną jų pasileidžia su šypsena.

„Septynerių metų pradėjau rūkyti, per devintąjį gimtadienį mane visiškai girtą draugai parnešė ir paguldė prie namų durų, trylikos pradėjau vartoti heroiną. 30-mečio sulaukiau būdamas reabilitacijoje“, – tai žodžiai ne iš knygos ar išgalvotos istorijos, o iš vilniečio Mariaus Aleksiuko lūpų.

Daugelis pelargonijas vis dar laiko močiučių gėlėmis, pasižyminčiomis specifiniu, ne itin maloniu kvapu. Tačiau garliaviškė pelargonijų augintoja Vilija Buckiūnienė skuba išsklaidyti šį įsitikinimą – jos gali kvepėti citrinomis ar net grybais, o žiedai priminti rožes ar tulpes.  Aštuonerius metus įvairiausių spalvų, dydžių ir kvapų pelargonijas auginanti moteris sako, kad sau tinkantį augalą gali rasti kiekvienas, nes pasirinkimų – nors vežimu vežk.

Mirus artimajam, ant pečių užkrenta daugybė darbų suorganizuoti atsisveikinimą nuo A iki Z. Neišvengiamas ir laidojimo rūbų parinkimas, tačiau dažnai ritualinėse parduotuvėse parduodamos įkapės neatspindi mirusiojo gyvenimo.  Laidojimo rūbų ir aksesuarų prekinio ženklo „Mortus“ įkūrėja kaunietė Karina pasakoja, kad apie daugelį dalykų, susijusių su palydėjimu į paskutinę kelionę, dažnai susimąstome tik susidūrę su netektimi akis į akį.  „Ne išimtis – ir šios idėjos pradžia.

„Baisiausiame košmare negalėjau sapnuoti, kad bus taip baisu“, – sako Vilniuje įsikūrusi ukmergiškė Lina Rakštelienė, kurios tėčiui prieš aštuonerius metus diagnozuota Alzheimerio liga. Per tą laiką tėtis pasikeitė neatpažįstamai, tad Lina sako garsiai prabilusi apie tai, kad kiti suprastų, koks gali būti tikrasis šios ligos veidas, kuris toli gražu neprimena to, kurį matome filmuose.

Išgirdę apie 62-ejų laukuviškio Vlado Janavičiaus pomėgį nustemba ne vienas – vyras savo rankomis kryželiu išsiuvinėja gražiausius paveikslus. Vyras juokiasi, kad toks pomėgis „prilipo“ ir jau nebeįsivaizduoja geresnio būdo atsipalaiduoti.  Iš Kelmės rajono kilusį Vladą Janavičių gyvenimas vedė per daugybę skirtingų miestų – teko pagyventi Šiaulių rajone, Varputėnuose, vedęs persikėlė į Šilutę, o dabar gyvena Šilalės rajone, Laukuvoje.

Kartais po valgio apima nemalonus jausmas, tarsi degintų gerklę, burnoje pasklinda rūgštus skonis – tai ženklas, kad padidėjo skrandžio rūgštingumas. Kai kuriuos ši bėda kankina pastoviai, tad griebiamasi visų įmanomų priemonių, neretai tų, kurios yra po ranka. Gydytoja įspėja – kartais norėdami sau padėti galime prisidaryti dar daugiau žalos.

Apsilankiusi pas gerai žinomą ilgalaikio makiažo meistrę Editą Norkutę kaunietė Indrė įspėja visas moteris – po ilgalaikio antakių makiažo šalinimo procedūrų pasireikšdavo skausmas, kraujuodavo oda, galiausiai užsidėdavo šašai, o antakių plaukeliai buvo visiškai išbalinti. Pati E. Norkutė teigia, kad, jos manymu, problema slypi ne atliktose procedūrose.

Garsiojo Tauragės ketvertuko namuose ruduo kupinas pačių gražiausių švenčių – Rugsėjo 1-ąją sesutės pradėjo eiti į antrą klasę, o rugsėjo 8-ąją smagiai atšventė jau aštuntąjį gimtadienį, į kurį atvyko ir ypatingas svečias.   Ketvertuko mama Lina Strangienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip paminėjo šias dvi svarbias šventes, kuo nustebino dukras ir pasiuntė gražų palinkėjimą savo mažosioms.

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Jau nuo seno vyrauja įsitikinimas, kad nėra nešvaresnės vietos nei viešieji tualetai. Iš dalies toks manymas yra teisingas – čia gali tykoti įvairių ligų sukėlėjai, tačiau ne viskas yra tiesa – kai kurie teiginiai tėra mitai.

Atsisveikinimas su mirusiu artimuoju – vienas sunkiausių išgyvenimų gyvenime. Tenka ištarti sudie žmogui, kuris dar visai neseniai buvo šalia, su kuriuo kūrėte gražiausius prisiminimus, kurie atmintyje išliks visą gyvenimą. Vis tik, kai kurie nusprendžia pasilikti ne tik prisiminimus – vis dažniau nusprendžiama pasilikti ir dalį pelenų, supiltus į dailų papuošalą.

Nė vieno vaikystė neprabėgo be įvairiausių žaislų – vieni žaidė su lėlėmis, kiti su mašinėlėmis ar šautuvais, nė nepagalvodami, kad toks paprastas daiktas kaip žaislas gali kelti pavojų. Tačiau marijampolietė Jolanta skubiai įspėja visus tėvus – sūnaus šortų kišenėje žaibiškai užsidegė į žaislinį šautuvą dedami šovinukai.

Vasarą poilsiaujant prie vandens telkinių, vanduo ar paplūdimio smėlis pasiglemžia ne vieną brangų daiktą. Vieni juos pametę bando ieškoti patys ir neradę nuleidžia rankas, kiti skuba skambinti klaipėdiečiui Jurgiui Rumiancevui, kuris jau trečius metus padeda žmonėms susigrąžinti vandenyje ir prie jo pamestus daiktus.  Profesionalus naras, devynerius metus ugniagesiu gelbėtoju dirbęs Jurgis vėliau perėjo į kitą darbą, kur neapleido nardymo.

Panevėžiečio Audriaus Skačkausko biografija itin spalvinga – ilgametis žurnalisto darbas, prarastas dėl priklausomybės alkoholiui, prie kurios vėliau prisijungė lošimai ir narkotikai. Po daugybės metų išbridus iš priklausomybių liūno, Audriui diagnozuotas diabetas, o lyg to būtų maža, prieš beveik penkerius metus aptiktas ir prostatos vėžys. „Jeigu būčiau anksčiau išsityręs, mano istorija būtų visiškai kitokia“, – sako 54-erių vyras.

Kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie cukraus daromą žalą organizmui ir apie dar didesnį blogį –  pridėtinį cukrų, kuris slepiasi net tuose produktuose, kur mažiausiai tikimės. Tad Norvegijoje gyvenanti kėdainiškė Skaistė Neverdauskaitė du mėnesius visiškai nevartojo cukraus  – štai, kokius pokyčius pastebėjo.  Apie cukraus detoksą Skaistė sako sužinojusi ne itin seniai, maždaug prieš metus ir galiausiai ryžosi jį išbandyti.

Jau daugybę metų mirusiojo atminimą įprasmina tik ant paminklo iškaltas vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai. Kai kurie pasirenka iškalti ir velionio atvaizdą. Tačiau retas žino apie galimybę išsaugoti daug daugiau prisiminimų, sukuriant paprastą QR kodą.

Viena baisiausių naktų – taip savo patirtį apibūdina vilnietė Ieva, kentusi siaubingus skausmus suvartojus medikamentiniam nėštumo nutraukimui skirtus vaistus. Tačiau dar baisiau buvo ne skausmai, o patirtis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – ją moteris vadina traumuojančia.  Ieva (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.

Ilgus metus kriminalistu dirbęs kaunietis Vilius Mačiliūnas, baigęs tarnybą ir, kaip pats sako, išėjęs užtarnautų atostogų, nuo detektyvinių motyvų nepabėgo – ėmė rašyti knygas. O naujausius savo kūrinius skyrė kone patiems išrankiausiems skaitytojams – vaikams. Jeigu ne artimiausių žmonių paskatinimas, kažin, ar Vilius būtų išleidęs jau keturias knygas: dvi suaugusiems ir dvi vaikams.

Julius ir Ieva Kaveckai Airijoje turėjo sėkmingą verslą, tačiau galiausiai suprato – arba metas dėti pagrindus gyvenimui iki senatvės čia, arba ieškoti sau kitos vietos. Kol dar neturėjo aiškaus plano, 8 mėnesius motociklus jie maišė pasaulį, o sugrįžę vasaroti į Lietuvą iš jos nebeišvyko. Dabar jų rankose – sena, šimtametė mokykla Biržų rajone, kurią savo rankomis jie prikelia naujam gyvenimui.

Alytiškė Sidona pastaruoju metu gyvena nežinomybėje – prieš metus laiko išgirdusi limfomos diagnozę, jau buvo pasiruošusi pradėti intensyvų chemoterapijos kursą, kai lyg perkūnas iš giedro dangaus medikai diagnozavo ir gimdos kaklelio displaziją.  Gyvenimo mesti iššūkiai 30-metės negąsdina, kone priešingai – ji juokiasi, kad dabar jai atostogos, o liga – dar vienas gyvenimo nuotykis.  „Man liga yra gyvenimo nuotykis.

31-erių vilnietė Monika Steponavičiūtė dėkoja likimui, kad jai atsiuntė klientę, paskatinusią atlikti paprastą tyrimą, nes jei ne ji, nežinia, ar gimdos kaklelio vėžys nebūtų diagnozuotas per vėlai. Tačiau grėsmingos ligos diagnozę ji pasitiko su šypsena – kaip pati sako, išgirdus net palengvėjo.  Monika – jauna, aktyvi moteris, sportas ir sveika mityba yra neatskiriama jos gyvenimo dalis. Kaip ir mokėjimas suprasti kūno siunčiamus signalus, kad kažkas ne taip.

Klaipėdos rajone, Drumulio kaime šeimos uogų ūkyje šeimininkaujanti Vida Ivanauskienė savo sklypą papuošė lietuvių pamiltomis hortenzijomis. Nors augina jas dar neilgai, ttačiau jau spėjo sukaupti nemažai patirties, kuria sutiko pasidalinti su ir su kitais.  V. Ivanauskienė pasakoja, kad ilgą laiką dirbo finansų srityje ir visada svajojo apie sodybą užmiestyje, kur galėtų atvažiuoti bei su šeima ramiai praleisti laiką miške.

Žinomą televizijos laidų prodiuserę Rūtą Lukoševičiūtę-Daudienę pribloškė socialiniuose tinkluose vyresnio amžiaus moters parašyti komentarai. Trejus metus dukrelę Sakmėją žindanti moteris sako, kad tai – įžeidimas ne tik jai, bet visoms krūtimi maitinančioms mamoms.  Susisiekus su R. Lukoševičiūte-Daudiene, ji papasakojo, kad ėmė interviu laidai „Sveiki atvykę“, kadangi filmavimas vyko pliaže, dėvėjo maudymosi kostiumėlį.

Gargždiškės Dianos Žiūrienės vaikai kasmet gimtadienio laukia su nekantrumu. Kiekviena šventė jiems – staigmena, nes tik gimimo dienos rytą jie pamato, kaip atrodys jų šventės vieta. Ir paganyti akis tikrai yra kur – Diana pasirūpina, kad kiekvienas gimtadienis būtų įsimintinas.

Ant odos pasirodžiusios pigmentinės dėmės gadina estetinį vaizdą, tačiau pašalinti jas ne taip jau paprasta. Juolab, tikėtis, kad šios išnyks savaime, visai nevertėtų – kaip sako med. Kosmetologė Jolanta Vizgirdienė, pigmentinės dėmės lengvai įgaunamos, tačiau sunkiai šalinamos, o kai kuriais atvejais jų atsikratyti visai nepavyksta.

Rugpjūčio 15 dieną lietuviai mini Žolinę, vėliau sutapatintą su švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente. Ši vasaros ir rudens sandūrą žyminti šventė gyvuoja nuo neatmenamų laikų ir yra turtinga papročiais, kurie gyvuoja iki šiandien.  Etnologė Eglė Valentė sako, kad Žolinė šiemet itin vešli ir brandi, nes gamta apdovanojo ir saule, ir lietumi. Tai viena didžiausių, svarbiausių dienų, užbaigianti vieną ciklą ir žyminti žengimo į kitą ciklą pradžią.

Visais laikais išvaizdos tendencijas diktavo vyraujančios mados, tad ir dar niekas nesiskiria – vienas madas keičia kitos, jos neaplenkia ir jaunų, ir vyresnių. Pavyzdžiui, jaunų vaikinų tarpe dabar populiarios garbanos, tad tie, kurių gamta neapdovanojo natūraliai suktais plaukais, renkasi darytis cheminį plaukų garbanojimą.

Kiekvienas nori kuo ilgiau išlaikyti maistą šviežią ir tinkamą vartojimui, tačiau ne visada tai pavyksta – ant maisto pasirodo pelėsis. Kilus diskusijoms, ar tokius produktus saugu vartoti, vieni sako, kad pakanka pašalinti pelėsį ir galima valgyti, kiti įspėja šiukštu to nedaryti.

Vėžio diagnozė apverčia gyvenimą aukštyn kojomis, tačiau pasveikus niekas neparuošia tam, kad liga gali atsinaujinti. Neparuošė ir vilnietės Vaidos, kuri onkologinės ligos diagnozę išgirdo tris kartus. 2019 metais, kai pirmąjį kartą išgirdo onkologinės ligos diagnozę, Vaida iš pradžių nė nemanė, kad pasireiškiantys simptomai gali būti klastingos ligos pranašai. „Į pradinius simptomus tikrai nekreipiau dėmesio – kūno niežulys, nuovargis, dažna temperatūra (37,2)“, – savo istoriją pradeda Vaida.

Visą Lietuvą sužavėjęs garsusis Tauragės ketvertukas – sesutės Milena, Lėja, Luknė ir Luka – vasarą nenuobodžiauja ir nuolat susiranda veiklos. Vis tik, neliūdi ir vasarai einant į pabaigą, nes labai laukia, kada vėl pradės varstyti mokyklos duris.  Ketvertuko mama Lina Strangienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip leido vasarą, kokių planų dar turi bei išdavė, kaip vyksta pasiruošimas mokslo metams.

Scenos legendai Aleksui Lemanui vasara – tikras darbymetis, tačiau pavyksta rasti laiko ir poilsiui su žmona Lina. Vasara jau eina į pabaigą, tačiau jis sako neliūdintis, nes veikti tikrai yra ką, o dar visai neseniai jiedu su žmona minėjo ypatingą progą, tad nuotaikos – pakilios.  A. Lemanas visada kupinas energijos ir optimizmo, visada su šypsena veide kalba apie planus ir darbus, kaskart įpūsdamas pozityvių emocijų. Ir jaunatviškumo jam galėtų pavydėti ne vienas.

Gretos ir Roberto Tylų šeima pusę metų praleidžia gimtojoje Ukmergėje, o vos atšilus orams persikrausto į sodybą Širvintų rajone, Medilių kaime. Čia stūksančią daugiau nei šimtmetį skaičiuojančią sodybą savo rankomis jie prikėlė antram gyvenimui.  Greta su vyru Robertu kilę iš Ukmergės, studijavo Kaune, tačiau po studijų nusprendė sugrįžti į gimtąjį miestą – savęs gyvenančių didmiestyje jie niekada neįsivaizdavo.

Praėjusiais metais prieš gražiausias žiemos šventes Airijoje gyvenanti lietuvė Ieva išgirdo gniuždančią diagnozę – ketvirtos stadijos plaučių vėžys. Dabar moteris kovoja su užklupusia klastinga liga, tačiau pasiduoti nežada – nors medikų prognozės liūdnos, ji iš paskutiniųjų kabinasi į gyvenimą.  Prieš mažiau nei metus, prieš pat Kalėdas, 42-ejų Ievą pasiekė pribloškianti žinia, kad ji serga plaučių vėžiu, kituose organuose aptiktos metastazės.

Praeiti pro Kaune įsikūrusių Laimos ir Algirdo Ratkelių kiemą nesustojus ir nepaganius akių beveik neįmanoma. Iš sodo į praeivius žvelgia 4,5 metro aukščio žirafa, dramblys ir kiti sodo gyventojai. Tik nesitikėkite, kad jie ims judėti – visi jie pagaminti iš karkaso ir apsodinti augalais.  Apleistą sodybą prieš daugiau nei du dešimtmečius įsigiję sutuoktiniai pirmiausia ėmėsi tvarkymo darbų, o vėliau norėjosi susikurti ir jaukų sodelį.

Laikas nuo laiko Lietuvą apskrieja naujienos apie užsienyje keliaujančių lietuvių patirtas traumas ir pagalbos prašymai padėti padengti gydymo išlaidas. Viena paskutiniųjų tokių istorijų atskriejo iš tolimojo Balio, kur ant jauno lietuvio per medaus mėnesį užkrito medis ir vyras patyrė sunkias traumas. Ne vienam tai tapo tarsi priminimu – visada būtina pasirūpinti ne tik kelionių planais, bet ir jų draudimu, nes jis gali tapti išsigelbėjimu įvairiausiose situacijose.

Vieni pasibučiuoja pasisveikindami ar atsisveikindami, kiti – sveikindami įvairiomis progomis. Net už tokio nekalto veiksmo kaip bučiavimasis slypi rizika užsikrėsti „bučinių liga“ vadinama mononukleoze.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM (NVSC) Užkrečiamųjų ligų skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė papasakojo, kas tai per liga, kokiais simptomais ji pasireiškia ir kaip apsisaugoti nuo šios būklės.

Dabar pats tinkamiausias metas patraukti į gamtą ir prisirinkti jos teikiamų gėrybių – karčiojo kiečio, dar vadinamo pelynu. Nuo senų senovės lietuvių naudotas augalas turi daugybę naudų organizmui, tad nepraeikite pro šalį jo nepasiskynę.  Žolintė, „Žolinčių akademijos“ klubo prezidentė Danutė Kunčienė sako, kad pelynas drąsiai gali būti priskiriamas prie labai naudingų augalų, nes jo teikiamų naudų – daugybė.

Šiltnamiuose jau noksta lietuvių pamilti pomidorai, o Adutiškyje gyvenančios ir jau daugybę metų juos auginančios Ramunės Grigaitienės šiltnamyje užaugo tikras galiūnas – daugiau nei pusantro kilogramo sveriantis pomidoras.  R. Grigaitienė su vyru jau ne vienerius metus augina daržoves ir pomidorus ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui. Moters šiltnamiuose – visa galybė įvairiausių spalvų ir formų veislinių pomidorų.

Patekus į gyvybei pavojingą situaciją, vieni tikisi, kad atvykę medikai juos ištrauks iš mirties gniaužtų, tačiau kiti pasirenka kitą kelią – išreiškia nesutikimą būti gaivinami. Tokį sprendimą priėmė ir Ieva Markevičiūtė, pasirašiusi tokį nesutikimą ir savo sprendimą įtvirtinusi tatuiruote.  Ne veltui sakoma, kad nežinia, už kurio kampo tyko nelaimė – nė vienas atsibudęs ryte nežinome, ar ši diena mums nebus paskutinė, nepateksime į situaciją, kai gyvybė pakibs ant plauko.

Pamažu prasidedantis grybavimo sezonas lietuvius sutraukia į miškus, iš kurių šie nešasi įspūdingus laimikius. Tačiau vis dar į krepšius ar kibirus nugula ne tik valgomi, gerai žinomi, bet ir nepažįstami grybai, tarp kurių ir nuodingi.  Gamtininkas Almantas Kulbis pastebi, kad vienos stebuklingos taisyklės, kaip pažinti gerus ir valgomus grybus nėra. Viskas priklauso nuo vieno – noro pažinti grybus ir domėjimasis jais.

51-erių kėdainiečio Kastyčio Gudavičiaus veidas ne vienam atpažįstamas dėl prieš dvejus metus išplitusio skubaus pagalbos prašymo paaukoti kraujo. Dėl žaibiškai pakirtusio hepatito B, kuriuo, kaip įtariama, užsikrėtė darydamasis tatuiruotę, vyro gyvybė buvo pakibusi ant plauko. Šiandien niekas nė nepasakytų, kad prieš kurį laiką jis ligoninėje kovojo už savo gyvybę – Kastytis vėl aktyviai sportuoja ir džiaugiasi kiekviena diena.

Panevėžietis Ąžuolas Šiukščius per egzaminų sesiją sužibėjo kaip reikiant – abiturientas susižėrė net keturis šimtukus. Šimtukininkas išdavė savo sėkmės paslaptį, atskleidė ateities planus ir davė patarimą ateities kartoms.  18-metis surinko šimtukus iš matematikos, fizikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos egzaminų. Ą. Šiukščių, ko gero, drąsiai galima vadinti „tiksliuku“, tad ir ateitį jis sies su mėgstama sritimi.

Daugeliui žodis laidotuvės vis dar asocijuojasi su šalta atsisveikinimo sale, nuklota baltais gėlių žiedais, šarvojimo salėje tvyrančia tyla. Tačiau bėgant laikui, keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos – vilnietė Elena Patamsė su komanda kviečia į laidotuves pažvelgti kitaip ir į paskutinę kelionę artimuosius išlydėti jaukiai, šiltai ir be slogių emocijų.  Prieš kone trejus metus gimusi „Lydėtuvių“ idėja atsirado iš pačios Elenos minčių apie mirtį ir laidotuves.

23-ejų Lukas Katkus – išvaizdus jaunuolis, patraukiantis ne vieno akį. Tačiau retas galėtų patikėti, kad prieš mažiau nei metus jis svėrė 140 kilogramų ir nė nepriminė dabartinės savo versijos. Visus svorio metimo būdus išbandęs vaikinas ryžosi skrandžio mažinimo operacijai, po kurios nukrito net 60 kilogramų.  Pusę metų Lukas darbuojasi Vilniuje, kitą pusę – Palangoje.

Nuo pat kūdikystės vilnietė Rugilė Borcakaitė gyvena su neišsivysčiusiu apatiniu žandikauliu ir kitais veido defektais – dėl diagnozuoto reto sindromo 19-metei teko išgyventi jau apie 10 operacijų. Tačiau dabar sužibo viltis, kad svajonė atlikti žandikaulio atstatymo operaciją išsipildys, tik tam reikalinga nemaža pinigų suma.  Dėl Goldenharo sindromo nukentėjo ne tik apatinis žandikaulis, bet ir kitos veido dalys.

Kasmet miršta dešimtys vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti. Dešimtis mirusiųjų atsisako laidoti patys artimieji. Tokių asmenų likimas Vilniaus mieste patenka į „Laidojimo paslaugų centro“ rankas, kurio darbuotojai pasirūpina, kad asmenys pagarbiai atgultų amžinojo poilsio. Tokių asmenų artimiesiems visada yra galimybė perlaidoti mirusiuosius, tačiau tendencija nedžiugina – tai renkasi daryti retas.

Palangiškį suglumino populiarios sanatorijos reklama socialiniuose tinkluose – nors įstatymai aiškiai draudžia vartoti alkoholį viešose vietose, siūlomi iškylų krepšiai, į kuriuos įeina ir alkoholiniai gėrimai, o pikniką raginama surengti pajūryje. Sanatorijos „Gradiali“ atstovai apgailestauja, kad reklama buvo taip interpretuota ir jau ėmėsi veiksmų – reklamą papildė priminimais apie atsakingą alkoholio vartojimą.

Mirties baimė – natūralus jausmas, su kuriuo gyvenime susiduriame kiekvienas. Tačiau ši baimė tampa didele bėda, kai ima trikdyti įprasta gyvenimo ritmą, o baimę jaučiantis asmuo įsisuka užburtame rate – nerimas gimdo dar didesnį nerimą.  Psichologės Astos Petrauskienės teigimu, visi bijome mirties, nes tai – dalis išlikimo instinkto: siekti gyventi ir vengti numirti. Pasirodo, ši baimė mums yra netgi naudinga.  „Ši baimė arba nerimas nuolatos mums padeda išlikti gyviems.