Živilė Kairytė

38-erių klaipėdietė Lina Vitkutė savo didžiausiu turtu vadina keturis vaikus. Jei ne jie, kažin, ar šiandien džiaugtųsi savo mylima veikla – konditerija, apie kurią kalba su didžiuliu užsidegimu. Žvelgiant į jos gamintus desertus, net gaila juos valgyti, tačiau moteris sako: jų išvaizda – dar ne viskas, svarbiausia, kad vos jų atsikandus burnoje žaistų gardūs skoniai. Maisto gamyba L. Vitkutei niekad nebuvo svetima.

Pėdų ir nagų grybelis – nemaloni infekcija, pažeidžianti nago plokštelę, odą ir plaukų folikulus, o su ja susidurti rizika kyla kiekvienam. Pėdų odos ir nagų pokyčiai gali būti ženklas, kad užsikrėtėte grybeline infekcija. Vaistininkė papasakojo, kaip atpažinti šią problemą, kaip ją gydyti ir svarbiausia – kaip apsisaugoti.

42-ejų Gintarė Brazauskienė iš Kėdainių rajono jau 17 metų slaugo tėtį, tad tik radusi laisvą minutę, ji ieško būdų, kaip išnaudoti savo potencialą ir prisidurti vieną kitą eurą. Artėjant žiemos šventėms, ji imasi daryti kalėdines puokštes ir vainikus, nuo kurių sunku atitraukti akis. Miegėnų kaime įsikūrusi Gintarė – trijų vaikų mama. Dvi dukros jau suaugę ir gyvena užsienyje, jauniausiajam šeimos nariui 11 metų, o jau 17 metų kartu su moterimi gyvena ir jos tėtis.

Mažoji šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojė aštuonmetė Olga gimė neišnešiota, vos šeštąjį nėštumo mėnesį, svėrė vieną kilogramą. Biologinė mergaitės mama vartojo psichotropines medžiagas, tad tai nepraėjo be pasekmių – neišsivystė regos nervai, dėl įgimtos akių ydos ji nemato viena akimi, kitos akytės rega taip pat vis silpsta.

Startavo jau 21-oji „Išsipildymo akcija“, kasmet mažiesiems pacientams suteikianti viltį sveikti. Šiemet kiekvienas galime prisidėti ir išpildant VUL Santaros klinikų siekį, kuris galėtų padėti vaikams, gimusiems su galūnių vystymosi sutrikimais –  įsigyti naujos kartos ortopedinį išorinės fiksacijos prietaisą, kuris ženkliai palengvintų ortopedinį gydymą tiems, kuriems reikalinga galūnių deformacijų korekcija.

2020-ųjų vasarį, pasaulį sukausčius koronaviruso pandemijai, šiaulietės Deimantės gyvenimą sukrėtė netikėta diagnozė: skydliaukės vėžys. Klastingą ligą jai išdavė vos vienas simptomas, kurio ji pati vizualiai sako nė nepastebėdavusi. Mintimis nusikeldama į tą laikotarpį, mergina prisimena: sausio mėnesį švenčiant močiutės gimtadienį būtent ji pasakė pastebinti, kad anūkės limfmazgiai kakle kiek padidėję.

Besitęsianti Viktorijos Siegel ir Lauryno Suodaičio santykių drama dėl laiku pagal susitarimą negrąžinto vaiko iškėlė opią problemą – skiriantis tėvams, situacijos įkaitais tampa vaikai. Psichologo Edvardo Šidlausko teigimu, tokie atvejai, kai vaikai įtraukiami į tėvų skyrybų konfliktą, yra itin dažni, o tai galiausiai atsiliepia vaikų emocinei gerovei.

Lazdijiškių šeima vis dar negali atsigauti po absurdiškos situacijos, su kuria teko susidurti mirus garbaus amžiaus mamai – penkias dienas niekas negalėjo paaiškinti, kur dingo mamos kūnas. Mirusiosios dukra neslepia apmaudo ir prilygina tai pasityčiojimui iš mirusio žmogaus – tiek laiko Kauno klinikos neužpildė ligos istorijos, kad kūnas galėtų būti perduotas autopsijai.

Vilniaus rajone gyvenančio Andriaus Juzonio ir jo dukros Emilijos, sergančios reta genetine liga cistine fibroze, sujaudino tūkstančiai lietuvių. Šiandien 20-metės Emilijos gyvenimas pasikeitęs neatpažįstamai, tačiau tėtis neslepia apmaudo – it stebuklas veikiančių vaistų užteks tik iki metų galo, o kas laukia vėliau – nežinia. Liga Andriaus dukrą užklupo dar vaikystėje, kai mergaitei buvo ketveri.

Iš viešumos ir televizijos ekranų dingęs, tačiau nuo žurnalistikos nepabėgęs televizijos laidų kūrėjas, vedėjas Henrikas Vaitiekūnas neseniai išleido debiutinę knygą pavadinimu „Felčerio užrašai“. Jos lapuose nugulė ne viena dešimtis rašinių apie sveikatą, nepažintas įdomybes ir įvairenybes, tad autorius sako: „Knygą turėtų skaityti tie, kurie yra smalsūs – jie ten daug ką sužinos“. Žvarbią rudens dieną su Henriku susitinkame pačioje Vilniaus širdyje – Gedimino prospekte.

Kretingos rajone gimusią Kristiną Ballouard gyvenimo vėjai nešiojo visur – ir po skirtingus Lietuvos miestus, ir po svečias šalis, tačiau ramybę ji galiausiai rado Zarasų rajone. Kūrė čia gyvenimą su šeima, bet netikėtai viskas subiro į šipulius staiga mirus jos vyrui. Širdžiai dužus į šipulius, tiestis padėjo mozaikų kūryba – duženas, kaip ir savo širdį, ji klijuoja iš naujo.

Daugiau nei trisdešimt metų gėlių saloną, o dabar ir laidojimo namus Gargžduose turinti Virginija Ruškienė vietiniams puikiai pažįstama – į ją kreipiasi ir džiugiomis, ir liūdnomis progomis, o vainikų Vėlinėms ar puokščių Mamos ar Tėvo dienai pirkėjai atvyksta ir iš kitų miestų.

2012-aisiais Lietuvą apskriejo netikėta žinia – per gimimo dieną, vasario 26-ąją, politikę Kazimirą Prunskienę ištiko insultas. Šiemet 80-metį atšventusi pirmoji nepriklausomos Lietuvos premjerė dienas leidžia gamtos apsuptyje, apgaubta artimųjų ir bendražygių dėmesiu. Visuomet aktyvią, kito bėdai neabejingą žymią politikę, buvusią Lietuvos Respublikos Ministrę pirmininkę, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarę K. Prunskienę insultas pakirto per vieną gražiausių dienų metuose – gimtadienį.

Nuo vaikystės cerebriniu paralyžiumi serganti Agnė Petrauskienė – pavyzdys, kad nepagydoma liga nesustabdo gyvenimo. Jos gyvenime buvo visko, tačiau galiausiai viskas susiklostė taip, kaip turėjo – gražią šeimą sukūrusi moteris ne tik džiaugiasi kiekviena diena, bet ir savo kūryba džiugina kitus. Muiliukus ir muilo gėlių puokštes kurianti Agnė šypteli, kad nors nuo pat vaikystės gyvena su liga, ji niekada jos nestabdė. „Kasdienybė mano kaip ir visų, tik gal kiek sunkiau vieni ar kiti darbai.

Nenumaldomai artėja dienos, kai daugybė lietuvių trauks lankyti artimųjų kapų. Kaip ir einant į bet kokią kitą vietą, kapinėse reikėtų laikytis tam tikrų etiketo taisyklių – peržengus jas gali tekti raudonuoti iš gėdos prieš aplinkinius ir pačius save. Kapinės – mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, tad čia reikėtų laikytis rimties. Naujienų portalui tv3.lt „Memorus“ kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė pasakojo, kokių etiketo taisyklių laikytis lankant kapines ir ko jose šiukštu nedaryti.

Šiaulietę Deimantę Jasnauskaitę-Gedrimę drąsiai galima vadinti laimės kūdikiu – prieš dešimtmetį patyrus sunkią galvos traumą medikų prognozės buvo niūrios: neįgali arba mirusi. Tačiau nė viena šių prognozių nepasitvirtino. 2013-ųjų birželio 30-osios naktį Deimantė vis dar puikiai prisimena. Tiksliau, fragmentus iš šios nakties, iki įvykusios nelaimės.

Joniškietės Sigitos Howell dukrelė Yara – itin guvi ir muzikali mergaitė, tačiau jos gyvenimo kelias pažymėtas nelengvais išbandymais. Jai diagnozuota reta genetinė liga – WAGR sindromas, nustatyta akių liga aniridija, o vos sulaukus metukų diagnozuotas inkstų vėžys. Sigita atvira – sunkiausi momentai užklupo, kai 2022-ųjų vasarą netikėtai ji neteko vyro, o Yara – tėčio.

Ruduo rožių augintojams – šių augalų paruošimo žiemai metas, tačiau ne vienam kyla klausimas, kada reikėtų jas uždengti ir kaip geriausia tai padaryti. Apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė atsakė, kada dengti rožes ir kokius jų priežiūros darbus dar reikia atlikti. L. Liubertaitės teigimu, jei norite sutaupyti ir laiko, ir jėgų, dar renkantis rožių veisles reikėtų atsižvelgti į keletą svarbių faktorių.

Vilnietis Karolis Grigaliūnas prieš dvejus metus išgyveno vieną juodžiausių ir sunkiausių gyvenimo etapų – gilią depresiją ir bandymą nusižudyti. Jei ne pagalbos ranką ištiesęs artimas žmogus, Karolis sako, kad šiandien, greičiausiai, savo istorijos papasakoti jau nebegalėtų. 31-erių vilnietis atviras – psichinės sveikatos ir savižudybių temą vis dar supa daugybė stigmų ir nežinojimo, kaip padėti žmogui, galvojančiam apie savižudybę.

Vilkaviškio rajone, Žynių kaime įsikūrusi Jolanta Šiugždienė prieš dešimtmetį įgyvendino seną savo svajonę – pradėjo kepti naminius šakočius. Tačiau nė minties neturėjo, kad veikla taip išsiplės ir jie keliaus ne tik į visus Lietuvos kampelius, bet ir į užsienį. Dabar versle sukasi visa šeima – ne tik Jolanta, bet ir jos dvi dukros bei žentai. Viena dukrų jau pilnai pasinėrė į šeimos verslą, kiti dar dirba kitus darbus, bet kai tik gali, visada noriai padeda.

Šių metų birželio 26-osios naktį kaunietės Alinos Mišeikienės gyvenimas pasikeitė negrįžtamai – tragiškoje avarijoje žuvo vos 24-erių jos sūnus Domas. Alina atvirai sako: kartais kaltina save, kad rengiasi ryškiai ar šypsosi, bet žino, kad jei sulįstų į tamsius rūbus ir kasdien verktų, sūnus tokio jos elgesio nesuprastų ir apkabinęs pasakytų: „Mamukai, viskas bus gerai“. Tądien policija panešė, kad birželio 27 d., apie 22.30 val.

45-erių vilnietis Remigijus Karaliūnas jau kone keturis dešimtmečius gyvena su liga – cukriniu diabetu, kuris pamažu nuo pat vaikystės pamažu ėda jo organizmą ir inkstus, kol neliko kitos išeities, tik atlikti inkstų transplantaciją. Po dešimties metų laukimo jis sulaukė donorinio inksto, tačiau jį tekus pašalinti dabar vėl gyvena viltimi, kad sulauks jam tinkamo organo. R. Karaliūnas 1 tipo cukriniu diabetu serga nuo septynerių, tad skaičiuoja, kad jau 38 metus gyvena su šia liga.

Kaunietis Mantas Juodišius nuo pat vaikystės vandenyje jautėsi it žuvis. Taip jautėsi ir tądien, kai prieš daugiau nei 14 metų šokdamas į vandenį patyrė sunkią traumą. Tačiau tai nuo vandens toli gražu neatbaidė ir net neįgaliojo vežimėlis nesustabdė – 44-erių Mantui priklauso septyni Lietuvos plaukimo rekordai.  Vanduo lydėjo M. Juodišių visą gyvenimą – nuo šešerių metukų jis žaidė vandensvydį, kuris puikiai sekėsi, nesvetimas buvo ir plaukimas.

Artėja Vėlinės, kai kone visa Lietuva suplūs lankyti savo artimųjų kapų. Tačiau juos vertėtų aplankyti dar prieš šią dieną ir nudirbti kelis darbus. Kokius kapų tvarkymo ir priežiūros darbus dabar atlikti pats metas tinkamiausias bei kokiais augalais Lapkričio 1-ajai puošti kapus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo kapų priežiūros paslaugų „Eram service“ įkūrėja, apželdinimo specialistė Rūta Matulienė. Kone pagrindiniu šios dienos simboliu yra tapę chrizantemos.

Būdama 23-ejų Raimonda Galvanauskienė siekė savo svajonių – studijavo savo svajonių specialybę, ant rankų sūpavo neseniai gimusias dvynes, kai prieš 16 metų lemtingą birželio 5-ąją visi planai akimirksniu subyrėjo į šipulius. Kelmės rajone įsikūrusios 39-erių R. Galvanauskienės veidą visad puošia šypsena, vien pažvelgus į nuotraukas ji spinduliuoja šiluma ir optimizmu.

Marijampolietė Viktorija Kajokaitė, daugeliui geriau žinoma kaip Klajoklė, jau aštuonerius metus dovanoja žmonėms dainas svarbiausiomis jų gyvenimo dienomis – gieda vestuvėse, sveikina Motinos ar Tėvo dienos, jubiliejaus proga, o kartais ir visai be progos.  Mergina sako, kad nuo pat mažens yra labai muzikali – atrodo, muzika pati pakvietė ją prisiliesti prie šio meno.  „Muziką jaučiu tarsi savo pašaukimą, pradėjau ja dalintis ir savo puslapyje.

Įsibėgėjant rudeniui, ne vienas jau dairosi vietos, kur galėtų įsiamžinti jaukumu dvelkiančioje vietoje, kurios akcentas būtų tikras rudens karalius – moliūgas. Ne vieno akys nukrypsta į Kaune Budrių šeimos ūkio, pavadinto „Meilės ūkiu“, įkurtą moliūgų kiemelį, į kurį vyksta ne tik kauniečiai. Viena iš ūkio įkūrėjų Ernesta Budrienė apie šią savo veiklą kalba su didžiule meile ir užsidegimu.

Iš Alytaus kilusios, bet jau kone du dešimtmečius Jungtinėje Karalystėje gyvenančios Jolitos sūnus Oliveris visada buvo guvus ir energingas vaikas, bet kai jam buvo 2,5 metų, viskas staiga pasikeitė – mažyliui diagnozuota leukemija. Nors laukia dar ilgas gydymo kelias, šeima nenuleidžia rankų ir nė neprisileidžia blogų minčių, nes žino – sūnus pasveiks. Londono pakraštyje įsikūrusi Jolita su šeima – vyru ir dviem vaikais – gyveno įprastą gyvenimą: namuose netrūko atžalų klegesio ir šurmulio.

Buvusi „TV pagalbos“ gelbėtoja Sandra Žutautienė išplatino skubų prašymą – cistine fibroze sergančiai 17-metei Arėjai būtinų vaistų nekompensuoja valstybė, o jie metams kainuoja šimtatūkstines sumas. Merginos mama Ramunė sako, kad vaistai jau davė neįtikimus rezultatus, tačiau jų beturi vos 5-7 dienoms. S. Žutautienė kreipėsi į visus neabejingus žmones socialiniuose tinkluose, su prašymu prisidėti prie Arėjai būtinų vaistų išlaidų.

Lapkričio 13 diena panevėžietės Svetlanos gyvenime pažymėta netektimi – tądien, prieš aštuonerius metus, užgeso jos 18-mečio sūnaus gyvybė. Ne vienerius metus dienos buvo pažymėtos beprasmybės jausmu, tačiau vieną dieną ji sulaukė sūnaus siųsto ženklo, kuris padėjo rasti stiprybės gyventi toliau – jau ne vienerius metus Svetlana žmones džiugina kieto muilo gėlių puokštėmis, kuriose įdeda ne tik dalelę savo širdies, bet ir įprasmina savo sūnaus, kurį meiliai vadina Edgarėliu, atminimą.

Vos pažvelgus į šiaulietės Eglės Mockuvienės gaminamus tortus ir kitus desertus tįsta seilė, tad nenuostabu, kad juos graibsto ne tik šiauliečiai. Kiekvieną skanėstą ji gamina su meile, o sėkmės paslaptis, kaip įsitikinusi ji pati, yra kokybė, dėl kurios žmonės sugrįžta ne kartą.  E. Mockuvienė daugeliui geriau žinoma kaip „Keksainės“ įkūrėja. Toks pavadinimas kilo ne atsitiktinai – pradžioje visi buvo labai susižavėję keksiukais.

Plaukų slinkimas – problema, paveikianti didžiąją dalį vyrų ir nemažą dalį moterų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Norintiems džiaugtis vešliais plaukais išsigelbėjimu tampa plaukų transplantacija, kurią atlikti lietuviai dažnai traukia į Turkiją. Tačiau specialistai įspėja: noras pasigražinti neretai baigiasi ne tik netenkinančiu rezultatu, bet ir komplikacijomis.

Dešimtmetį kriminalinėje policijoje dirbusi ir sudėtingiausias bylas tyrusi Rasa Pavariūnienė šiandien gali pasidžiaugti darbu nekilnojamojo turto pardavimų srityje, su tuo susijusia išleista knyga. Be viso to, randa laiko ir daugybei kitų veiklų – ir į kiekvieną jų pasileidžia su šypsena.

„Septynerių metų pradėjau rūkyti, per devintąjį gimtadienį mane visiškai girtą draugai parnešė ir paguldė prie namų durų, trylikos pradėjau vartoti heroiną. 30-mečio sulaukiau būdamas reabilitacijoje“, – tai žodžiai ne iš knygos ar išgalvotos istorijos, o iš vilniečio Mariaus Aleksiuko lūpų.

Daugelis pelargonijas vis dar laiko močiučių gėlėmis, pasižyminčiomis specifiniu, ne itin maloniu kvapu. Tačiau garliaviškė pelargonijų augintoja Vilija Buckiūnienė skuba išsklaidyti šį įsitikinimą – jos gali kvepėti citrinomis ar net grybais, o žiedai priminti rožes ar tulpes.  Aštuonerius metus įvairiausių spalvų, dydžių ir kvapų pelargonijas auginanti moteris sako, kad sau tinkantį augalą gali rasti kiekvienas, nes pasirinkimų – nors vežimu vežk.

Mirus artimajam, ant pečių užkrenta daugybė darbų suorganizuoti atsisveikinimą nuo A iki Z. Neišvengiamas ir laidojimo rūbų parinkimas, tačiau dažnai ritualinėse parduotuvėse parduodamos įkapės neatspindi mirusiojo gyvenimo.  Laidojimo rūbų ir aksesuarų prekinio ženklo „Mortus“ įkūrėja kaunietė Karina pasakoja, kad apie daugelį dalykų, susijusių su palydėjimu į paskutinę kelionę, dažnai susimąstome tik susidūrę su netektimi akis į akį.  „Ne išimtis – ir šios idėjos pradžia.

„Baisiausiame košmare negalėjau sapnuoti, kad bus taip baisu“, – sako Vilniuje įsikūrusi ukmergiškė Lina Rakštelienė, kurios tėčiui prieš aštuonerius metus diagnozuota Alzheimerio liga. Per tą laiką tėtis pasikeitė neatpažįstamai, tad Lina sako garsiai prabilusi apie tai, kad kiti suprastų, koks gali būti tikrasis šios ligos veidas, kuris toli gražu neprimena to, kurį matome filmuose.

Išgirdę apie 62-ejų laukuviškio Vlado Janavičiaus pomėgį nustemba ne vienas – vyras savo rankomis kryželiu išsiuvinėja gražiausius paveikslus. Vyras juokiasi, kad toks pomėgis „prilipo“ ir jau nebeįsivaizduoja geresnio būdo atsipalaiduoti.  Iš Kelmės rajono kilusį Vladą Janavičių gyvenimas vedė per daugybę skirtingų miestų – teko pagyventi Šiaulių rajone, Varputėnuose, vedęs persikėlė į Šilutę, o dabar gyvena Šilalės rajone, Laukuvoje.

Kartais po valgio apima nemalonus jausmas, tarsi degintų gerklę, burnoje pasklinda rūgštus skonis – tai ženklas, kad padidėjo skrandžio rūgštingumas. Kai kuriuos ši bėda kankina pastoviai, tad griebiamasi visų įmanomų priemonių, neretai tų, kurios yra po ranka. Gydytoja įspėja – kartais norėdami sau padėti galime prisidaryti dar daugiau žalos.

Apsilankiusi pas gerai žinomą ilgalaikio makiažo meistrę Editą Norkutę kaunietė Indrė įspėja visas moteris – po ilgalaikio antakių makiažo šalinimo procedūrų pasireikšdavo skausmas, kraujuodavo oda, galiausiai užsidėdavo šašai, o antakių plaukeliai buvo visiškai išbalinti. Pati E. Norkutė teigia, kad, jos manymu, problema slypi ne atliktose procedūrose.

Garsiojo Tauragės ketvertuko namuose ruduo kupinas pačių gražiausių švenčių – Rugsėjo 1-ąją sesutės pradėjo eiti į antrą klasę, o rugsėjo 8-ąją smagiai atšventė jau aštuntąjį gimtadienį, į kurį atvyko ir ypatingas svečias.   Ketvertuko mama Lina Strangienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip paminėjo šias dvi svarbias šventes, kuo nustebino dukras ir pasiuntė gražų palinkėjimą savo mažosioms.

Atliekant įvairius tyrimus įprasta, kad imamas kraujas, šlapimas ar net seilės. Tačiau medicinos biologė dr. Eglė Mazgelytė su komanda ištyrė lietuvių plaukus ir išsiaiškino, kas ženkliai prisideda prie didesnės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, Lietuva neturi kuo didžiuotis – mūsų šalyje mirtingumas nuo minėtų ligų yra maždaug keturis kartus didesnis nei Europos sąjungos vidurkis.

Jau nuo seno vyrauja įsitikinimas, kad nėra nešvaresnės vietos nei viešieji tualetai. Iš dalies toks manymas yra teisingas – čia gali tykoti įvairių ligų sukėlėjai, tačiau ne viskas yra tiesa – kai kurie teiginiai tėra mitai.

Atsisveikinimas su mirusiu artimuoju – vienas sunkiausių išgyvenimų gyvenime. Tenka ištarti sudie žmogui, kuris dar visai neseniai buvo šalia, su kuriuo kūrėte gražiausius prisiminimus, kurie atmintyje išliks visą gyvenimą. Vis tik, kai kurie nusprendžia pasilikti ne tik prisiminimus – vis dažniau nusprendžiama pasilikti ir dalį pelenų, supiltus į dailų papuošalą.

Nė vieno vaikystė neprabėgo be įvairiausių žaislų – vieni žaidė su lėlėmis, kiti su mašinėlėmis ar šautuvais, nė nepagalvodami, kad toks paprastas daiktas kaip žaislas gali kelti pavojų. Tačiau marijampolietė Jolanta skubiai įspėja visus tėvus – sūnaus šortų kišenėje žaibiškai užsidegė į žaislinį šautuvą dedami šovinukai.

Vasarą poilsiaujant prie vandens telkinių, vanduo ar paplūdimio smėlis pasiglemžia ne vieną brangų daiktą. Vieni juos pametę bando ieškoti patys ir neradę nuleidžia rankas, kiti skuba skambinti klaipėdiečiui Jurgiui Rumiancevui, kuris jau trečius metus padeda žmonėms susigrąžinti vandenyje ir prie jo pamestus daiktus.  Profesionalus naras, devynerius metus ugniagesiu gelbėtoju dirbęs Jurgis vėliau perėjo į kitą darbą, kur neapleido nardymo.

Panevėžiečio Audriaus Skačkausko biografija itin spalvinga – ilgametis žurnalisto darbas, prarastas dėl priklausomybės alkoholiui, prie kurios vėliau prisijungė lošimai ir narkotikai. Po daugybės metų išbridus iš priklausomybių liūno, Audriui diagnozuotas diabetas, o lyg to būtų maža, prieš beveik penkerius metus aptiktas ir prostatos vėžys. „Jeigu būčiau anksčiau išsityręs, mano istorija būtų visiškai kitokia“, – sako 54-erių vyras.

Kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie cukraus daromą žalą organizmui ir apie dar didesnį blogį –  pridėtinį cukrų, kuris slepiasi net tuose produktuose, kur mažiausiai tikimės. Tad Norvegijoje gyvenanti kėdainiškė Skaistė Neverdauskaitė du mėnesius visiškai nevartojo cukraus  – štai, kokius pokyčius pastebėjo.  Apie cukraus detoksą Skaistė sako sužinojusi ne itin seniai, maždaug prieš metus ir galiausiai ryžosi jį išbandyti.

Jau daugybę metų mirusiojo atminimą įprasmina tik ant paminklo iškaltas vardas, pavardė, gimimo ir mirties metai. Kai kurie pasirenka iškalti ir velionio atvaizdą. Tačiau retas žino apie galimybę išsaugoti daug daugiau prisiminimų, sukuriant paprastą QR kodą.