Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Kam kovot prieš tai,kas neišvengiama?gydytojai ir taip viską daro.bet būna atvejų,kai neįmanoma padėt.aišku,kad baisu.bet reikia bandyt susitaikyt..
Tegul pagalvoja apie kita vaika su vyru ,nebent du genais kažkas negerai.
Gedeti liudint ir verkiant normalu 6 men, po to jei bukle islieka reikia kreiptis i gydytojus, nes vystosi depresija.. Panasu Sandra uzvaldyta depresijos , ji atvirai apie tai sneka, jai gyvenimas nemielas… Artimieji neturetu numoti ranka, o paskatinti kreiptis pagalbos..
Labai daug mamų netenka savo sunkiai sergančių vaikų.Mano sesuo neteko dukros,kuriai buvo jau 34 metai.Liga nustatyta kai mielai,labai gražiai mergaitei buvo 6 m.,kuri progresavo ,o paskutinius 6-is metus buvo slaugoma namuose spec .lovoje ir t.t.Ką jūs ,mielos mamos,sakytumėt,netekusios vaikų po 30 metų ligos,kančių,pervargimo ir,žinoma ,džiaugsmo,kad dar šalia.Labai jau jūs verkšlenate .Dar jaunos,gyvenimas dar jus pradžiugins.Tvirtybės.
@Laisvė Kiekvienai mamai atrodo jos bėda didžiausia ir nereikia sakyti, kad kažkam yra dar sunkiau.
@Laisvė Nusišnekat ir nejaučiat. Jūsų tokie pamokymai visai ne vietoj ir ne laiku . Koks skirtumas ar 3 metukai, ar 34. Visvien motinai vaikas. O tai kad kažkas taip pat neteko savo vaiko, čia skausmo nei kiek nesumažina.
Mamai užuojauta.Tik reikėtų prisiminti senolių pasakymą: "vienas gimstant,kitas-mirstant".O liūdesys,jis tikrai neprivers nei vieno.Tai gali būti mama,tėtis,sesuo,brolis ar šiaip kaimynas,o ir Popiežius.Dėl išgyvenimų,nei vienas neprisikels.Taip buvo numatyta iš Aukščiau.Mes tik galime,o ir turėtume netrukdyti jiems ramiai ilsėtis. Kartais yra keistoka matyti, kaip verkiama vos ne šimto metų sulaukusios mamos.O juk ji jau seniai visus darbus ir vargus atliko sioj žemiškojo kelionėj,tad kam galvoti,kad žmogus yra amžinas.Juk tokio amžiaus ne viena mama,jau būna ne vieną vaiką palaidojusi.Ir tas vaikas jau buvo pensijoj.Tad reikėtų pasitelkti sveiką mąstymą. Ar ne geriau,jei mama pati pasitarnauja ir nereikia jos lovoje tampyti.Pagalvokite, kokias kančias ji turi iškęsti.O jūs tikriausiai galvojat,kad aš tėvų neturėjau ir nemačiau viso to.Niekad nereikia skubėti su išvadomis.O suaugęs žmogus,turi būti mąstanti,o ne savanaudė būtybė.
@Simonas Ar sudėjus neigiamus veidukus dukrelė grįžo?Gal geriau,prieš lengva ranka mėtydami tuos ženkliukus paskaitykite maldą, pakalbėkite su kunigu ,psichologu.O straipsnių, įvedus žodį NETEKTIS,,MIRTIS,,PRARADIMAS, nors vežimu vežk.Geriau užsiimti prasmingesne veikla,nei tik-tok įsilindus būti,tada ir mintys kitaip dėliojasi.O daktarai niekam nepakenkė, ypač tos srities.Negi,nesuprantate,kad mama save naikina,o jūs vietoj palaikymo,sugebate liūdną veiduką padėti.Įsivaizduokite,kad taip yra jūsų vaikui,ar sesei,broliui.Ar jūs jo nepalaikytumete,ar sakytumėte,kad liūdėk, bus geriau.Žmonės,būkit greiti galvoti,bet lėti daryti. Linkiu nuoširdžiai.
Su skausmų teks gyventi ,jis niekada nedings, tokia realybė, ji be galo sunki jokie žodžiai nesumažins tos netekties, vis lauki ir lauki, o gal prasivers durys ,o gal.... Deja
Aš nesuprantu jūsų, negi niera nieko gero, kad rasot tik apie mirtį. Galima buvo paprasčiausiai pasiūlyti aukoti.
Sisteminiai žiniasklaidai, mirtis prasmingesnė už gyvenimą, tai yra faktas tik aklas gali to nepastebėti.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų