Kam kovot prieš tai,kas neišvengiama?gydytojai ir taip viską daro.bet būna atvejų,kai neįmanoma padėt.aišku,kad baisu.bet reikia bandyt susitaikyt..

Tegul pagalvoja apie kita vaika su vyru ,nebent du genais kažkas negerai.

Gedeti liudint ir verkiant normalu 6 men, po to jei bukle islieka reikia kreiptis i gydytojus, nes vystosi depresija.. Panasu Sandra uzvaldyta depresijos , ji atvirai apie tai sneka, jai gyvenimas nemielas… Artimieji neturetu numoti ranka, o paskatinti kreiptis pagalbos..

Labai daug mamų netenka savo sunkiai sergančių vaikų.Mano sesuo neteko dukros,kuriai buvo jau 34 metai.Liga nustatyta kai mielai,labai gražiai mergaitei buvo 6 m.,kuri progresavo ,o paskutinius 6-is metus buvo slaugoma namuose spec .lovoje ir t.t.Ką jūs ,mielos mamos,sakytumėt,netekusios vaikų po 30 metų ligos,kančių,pervargimo ir,žinoma ,džiaugsmo,kad dar šalia.Labai jau jūs verkšlenate .Dar jaunos,gyvenimas dar jus pradžiugins.Tvirtybės.

Su skausmų teks gyventi ,jis niekada nedings, tokia realybė, ji be galo sunki jokie žodžiai nesumažins tos netekties, vis lauki ir lauki, o gal prasivers durys ,o gal.... Deja

Aš nesuprantu jūsų, negi niera nieko gero, kad rasot tik apie mirtį. Galima buvo paprasčiausiai pasiūlyti aukoti.

Sisteminiai žiniasklaidai, mirtis prasmingesnė už gyvenimą, tai yra faktas tik aklas gali to nepastebėti.