Živilė Kairytė

Įsibėgėjantis pavasaris – ne tik sugrįžtančios saulės ir šilumos, bet ir darbų sode metas. Vaismedžių augintojams pagrindinis darbas – medžių genėjimas, tačiau svarbu ne tik tai daryti kasmet, bet ir atlikti šį darbą tinkamai. Sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip tinkamai genėti vaismedžius, ką būtina žinoti ir kokių klaidų nekartoti, jei norite, kad medžiai būtų stiprūs ir vestų gerą derlių.

Nors įsibėgėjantis pavasaris dar stokoja šilumos, prasideda darbai ne tik sode, bet ir kapuose. Skubėti sodinti gėlių dar neverta, tačiau pats metas pasiruošti artėjančiam kapų apželdinimo sezonui. Kaip pastebi „Eram Service“ įkūrėja Rūta Matulienė, dažniausiai priežiūros ir pasiruošimo darbai prasideda dar prieš Velykas – ruošiamasi artėjančiai Motinos dienai. Metas tvarkyti kapavietę Šiuo metu pats pagrindinis darbas yra pasiruošti sezonui ir parengti kapą, kad jis būtų tvarkingas.

Nors mirtis, netektis, gedulas – temos, apie kurias daugelis vengia kalbėti, našle vos 27 metų tapusi Monika kviečia į šias temas žvelgti kitaip: šviesiau, lengviau ir pozityviau.

Beveik trejų metukų Nojus – guvus ir linksmas vaikas, pakerintis visus savo šypsena, tačiau gyvenimas nuo pat gimimo negailėjo jam iššūkių – diagnozuota įgimta šleivapėdystė, abiejų klubų išnirimas, smegenų vystymosi anomalijos. Nojaus mama Rita pasidžiaugia, kad Nojus jau žengė pirmuosius žingsnius su vaikštynės pagalba, vis tik, kad jis dar tvirčiau žengtų žingsnius ir galėtų vaikščioti savarankiškai, reikalinga svarbi operacija, kainuojanti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.

Artėjant Velykoms vis daugiau lietuvių ima dairytis įvairesnių būdų, kaip marginti kiaušinius, o kiti lieka prie laiko patikrintų metodų, tačiau renkantis kiaušinių dažus verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus – ne visi dažai tinkami kiaušinių marginimui ir net gali būti pavojingi sveikatai.

Nuo penkerių metų sportuojantis 27-erių klaipėdietis Mantas Liekis visad siekė vienos svajonės – patekti į Olimpines žaidynes. Nuolat sportą derinęs su mokslais Mantas nusprendė pasukti kiek kitu keliu – dabar jis vienas žymiausių Lietuvos mitybos specialistų, siekiantis revoliucionuoti šią sritį. Aukšti pasiekimai sporte, studijos Lietuvoje, Škotijoje ir Švedijoje, darbas su startuoliais – tik dalis M. Liekio biografijos.

32-ejų panevėžietė Greta atvirai sako – gyvena tarsi košmare, nes kone kiekviename žingsnyje apie save primena diagnozuota lėtinė Laimo liga. Ši liga diagnozuota net trims šeimos nariams: Gretai, jos vyrui ir 9-erių sūnui. Pirmąjį Laimo liga užklupo Gretos (pavardė redakcijai žinoma) vyrą – prieš kelerius metus jam ant kirkšnies atsirado didelė raudona dėmė, kuri vis plėtėsi, nors nė vienas nematė, kad būtų įsisiurbusi erkė.

Jau 20 kartą tarptautinė Baltijos juvelyrikos paroda „Amber Trip“ į Lietuvą sutraukia juvelyrikos ir gintaro atstovus ir jų mylėtojus iš visos Lietuvos ir įvairiausių pasaulio kampelių. Parodos organizatorius Giedrius Guntorius pernai tragiškai žuvo Sakartvele, tačiau jo atminimas amžinai bus gyvas ir artimiausių žmonių, ir ilgamečių partnerių širdyse.

Viešoje erdvėje vis pasirodantys vaizdo įrašai ar nuotraukos, kaip gydymo įstaigose pacientai rišami prie lovų, sukelia daugybę piliečių klausimų, ar tokie veiksmai teisėti ir galimi. Fizinio suvaržymo priemonės gydymo įstaigose galimos, tačiau jų taikymas aiškiai reglamentuojamas.

Tapimas mama – euforijos kupinas laikotarpis, tačiau skaičiuojama, kad viena iš penkių mamų po gimdymo susiduria su pogimdyvine depresija. Vilnietė dviejų vaikų mama Gintarė, atvirai prabilusi apie savo patirtis, kai gimus antrajam vaikui užklupo pogimdyvinė depresija, atvirai sako – tai buvo laikas, kai bijojo pati savęs.

Prieš beveik dvejus metus vieną rytą šiaulietė Toma Umbrasaitė pusryčiaudama su sūnumi ant jo galvos pastebėjo išplikusį plotą, o per neilgą laiką sūnus neteko daugiau nei pusės plaukų. Iš pradžių atėjo mintis, kad galbūt išsikirpo, tačiau po ilgų paieškų paaiškėjo – jos sūnui židininė alopecija. Ši patologija, anot mamos, žeidžia ne fiziškai, bet dvasiškai, todėl stiprybės ieško ne tik sau – ją padeda rasti ir kitiems.

Sunkiai sergantis 34-erių marijampolietis Vytautas Matusevičius, nuo pat vaikystės kovojantis su daugybe ligų, per tiek metų susitaikė su visomis diagnozėmis, nors sveikata pasidžiaugti negali. Tačiau kasdien jaunam vyrui tenka galvoti, ar išgalės nusipirkti maisto, o baisiausia, kai ateina laikas pirkti vaistus ir kitas reikalingas priemones – tenka dėti centą prie cento.

Praėjo mėnesis ar du, o tavo išsikelti tikslai nejuda iš vietos, o naują įprotį sekasi nekažkaip prisijaukinti? Iš tiesų, atėjus naujiems metams daugelis mūsų  išsikelia sau įvairiausius tikslus, dažniausiai – atsisveikinti su kenksmingais įpročiais ir pradėti gyventi sveikiau, tačiau nemaža dalis labai greitai tikslus numeta į šalį, nes tikisi greitų pokyčių.

Prieš trejus metus Kalėdų laikotarpiu pasireiškę kalbos sutrikimai ir pasimetimas išdavė klastingą Akmenės rajone įsikūrusios Jolitos Švatienės mamos ligą – jai diagnozuota frontotemporalinė demencija, nors nebuvo nė menkiausio įtarimo, kad mamą, kuriai tuomet buvo 56-eri, gali pakirsti tokia liga. Prieš trejus metus 39-erių Jolita su dukromis dėl mamos ligos iš Norvegijos sugrįžo gyventi į Lietuvą ir slaugyti demencija sergančią mamą.

18-metė Ramunė Barbora nuo pat gimimo gyvena su nepagydoma liga, dėl kurios jos kūną nuolat nusėja pūslės, kurios subliūkšta ir lieka sunkiai gyjančios žaizdos, vos joms užgijus, atsiveria kitos. Ramunei Barborai diagnozuota reta genetinė odos liga – įgimta recesyvinė distrofinė randėjanti pūslinė epidermolizė, kuri bėgant metams vis progresuoja ir ją suvaldyti darosi vis sunkiau.

Vilnietė Erika Andrilionytė, daugeliui geriau žinoma kaip Erika Jaand, leidžiasi į tokias keliones, kurioms pasiryžtų nedaugelis. Tūkstančius kilometrų dviračius numinanti mergina neseniai grįžo iš vienos sudėtingiausių kelionių Islandijoje, tačiau iššūkiai jos nepalaužė, priešingai – dar labiau sustiprino. Kad rudenį skris į Islandiją, kur išbandys savo jėgas prieš gamtos galią, Erika buvo nusprendusi jau seniai – prieš metus.

Vos sulaukus pilnametystės į narkotikų liūną įklimpęs dabar 42-ejų Andrius Sinkevičius prarado viską – sveikatą, gražiausius gyvenimo metus, darbus ir galimybę mokytis, o dėl vieno kaltę jaučia iki šiol – kai galėjo išgelbėti mirštančią močiutę, išskubėjo ieškoti dozės. Jau 14 metų jo gyvenimas visai neprimena senojo – Andrius visus tuos metus nebevartoja narkotikų, atrado tikėjimą ir liudija kitiems apie tai, kad yra kitas gyvenimo kelias, vedantis į šviesesnį rytojų.

Praėjusių metų gegužę Sakartvele žuvusio „Amber Trip“ įkūrėjo, pasaulinio garso gintaro parodos organizatoriaus Giedriaus Guntoriaus artimųjų akys vis dar prisipildo ašaromis, prisimenant visas kartu praleistas akimirkas, tačiau prisiminimuose itin daug šviesos. Prisimindama tėtį dukra Odilija Guntoriūtė nesudvejodama sako – jis buvo pavyzdys, iš kurio išmoko vertingiausias gyvenimo pamokas.

Ne veltui sakoma, kad sveikata – didžiausias mūsų turtas, todėl ją reikia tausoti ir rūpintis savimi. Prekės ženklo „MyFlowerDress“ įkūrėja Rita Van Dongen tai itin skaudžiai pajuto savo kailiu – po kone metus kasdien kankinusio streso ją ištiko insultas. Neseniai 50-metį atšventusią Ritą ne viena moteris pažįsta kaip Balyje siuvamų, rankomis margintų suknelių deivę, spinduliuojančią moteriškumu ir pozityvia energija.

Vilniečiai Marija ir Laurynas visą gyvenimą gyveno mieste, Marija nė neturėjo močiutės, pas kurią galėtų nuvykti į kaimą, tad norėdami būti arčiau gamtos ėmė ir išpildė savo svajonę – įsigijo beveik šimto metų senumo sodybą, kurią dabar prikelia naujam gyvenimui. M. Chorošej-Anoškienė juokiasi, kad apie savo pirkinį galėtų kalbėti ir kalbėti – pora labai džiaugiasi savo naujais namais nedideliame gatviniame kaimelyje Trakų rajone.

Sausio 20 dieną dailiojo čiuožimo trenerio, projekto „Šokiai ant ledo“ dalyvio, daugkartinio Lietuvos čempiono Tomo Katukevičiaus ir jo šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – liepsnos pasiglemžė namus, kuriuose gyveno vos metus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento suvestinėje pranešama, kad sausio 20 d., 9.45 val., gautas pranešimas apie gaisrą Šiaulių miesto Rėkyvos seniūnijoje, Vyturio Sodų 10-ojoje gatvėje. Atvykus, namas degė atvira liepsna.

25-erių klaipėdietis Liutauras Sukauskis ilgus metus gyveno su cerebrinio paralyžiaus diagnoze, tačiau praėjusiais metais paaiškėjo, kad jo kasdienybę koreguoja visai kas kita – reta liga, su mitochondrijų membranos baltymais susijusi neurodegeneracija. Per pastaruosius mėnesius jis tiesiog ėmė nykti akyse, tačiau šeima vilties nepraranda – vaikino mama sako, kad didžiausias tikslas šiuo metu stengtis, kad situacija bent jau neblogėtų.

Klausant 34-erių anykštietės Justės Linartės istorijos, ji primena siaubo filmo scenarijų – nuo pat vaikystės ją lydėjo nuolatinės alergijos, nėštumo metu trūko inkstas, teko atlaikyti gydymą elektrošoku, o kasdieniu palydovu tapo skausmas, kuris, rodos, apimdavo kiekvieną kūno centimetrą. Daugybę metų niekas negalėjo atsakyti, kas tai lemia, bet prieš mažiau nei metus konstatuota diagnozė – sisteminė raudonoji vilkligė.

Vilniečiai Žilvinas ir Eglė Kungiai šiandien gali vadinti save dvarininkais – praėjusių metų vasarą jie ėmė ir įsigijo seną molinį dvarą Zarasų rajone. Kadangi viską tvarko savo rankomis, darbų dar į marias, tačiau jau turi nusipiešę aiškią viziją, kaip dvarelis atrodys ateityje. Eglė – gydytoja chirurgė, Žilvinas pagal išsilavinimą – statybų inžinierius, dirbantis statybos produktų sertifikavime.

Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, pokyčiai paliečia ir mirusiųjų atminimo įamžinimo temą. Tad nenustebkite, jei ateityje ant kone kiekvieno antkapio pamatysite nedidelę lentelę su QR kodu – tokias galite išvysti jau dabar. Tokią atminimo įamžinimo paslaugą siūlantys kauniečiai papasakojo, kokią informaciją galima sutalpinti nedideliame kode.

Orchidėjas pamilusi 25-erių Kaune gyvenanti jonaviškė Viltė Pranevičiūtė dabar savo namų nebeįsivaizduoja be šių augalų. Kaip ir daugelis lietuvių, kurių namus puošia įvairiaspalvės orchidėjos. Ir prižiūrėti jas daug lengviau, nei gali pasirodyti – V. Pranevičiūtė pasidalino naudingais patarimais, kuriuos verta įsiminti.

Vieni pasakytų, kad iš Stakliškių kilusios Leonoros Blekaitytės gyvenimo istorija verta knygos, kiti – kad filmo, o pati ji tai vadina paprasčiausiai savo gyvenimu. Ankstyvoje jaunystėje įšokus į sėkmingo verslo traukinį stabdžių, atrodo, nebebuvo. Gyvenimas pats ėmė ir sustabdė ją pačiu sunkiausiu būdu – Leonorą ištiko klinikinė mirtis, po kurios sako nebegalėjusi būti tuo pačiu žmogumi, kokiu buvo prieš tai.

Prieš trejus metus, koronaviruso pandemijos įkarštyje krūties vėžio diagnozę išgirdusi vilnietė Lina Misiuvienė turėjo vilties, kad liga jau atsitraukė, kai lyg perkūnas iš giedro dangaus smogė žinia – vėžys atsinaujino. Moteris jau nebesuskaičiuoja, kiek skirtingų gydymo būdų išbandyta, tačiau nė vienas jų nebuvo efektyvus. Viltis grįžti į visavertį gyvenimą sugrįžo, tačiau jos kaina – milžiniška.

Ilgus metus biure pradirbusi vilnietė Ilona Vasiliauskienė galiausiai suprato, kad jos pašaukimas – visai kitoks. Atsidūrusi manikiūro srityje tik tam, kad užsidirbtų papildomai, dabar ji yra aukščiausio lygio meistrė, tarptautinės kategorijos teisėja, trenerė ir dėstytoja, sulaukusi pasaulinio pripažinimo. Užsispyrimas ją atvedė ir į amerikiečių realybės šou, kuriame grūmėsi su geriausiais iš geriausių ir praskleidė paslapties šydą, kas vyksta už kamerų.

26-erių vilnietė Evelina Podvorska jau šešerius metus gyvenimą kuria Norvegijoje – čia su vyru augina dukrą, dirbo slaugos padėjėja, tačiau prieš kelis mėnesius jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Pajutusi nerimą keliančius simptomus – galvos skausmą ir kairės kūno pusės tirpimą – ji išsigando, kad ištiko insultas, tačiau diagnozė buvo dar skaudesnė – ketvirtos stadijos smegenų vėžys.

Praėjusių metų gruodžio 8 diena aukštyn kojomis apvertė Joniškio rajone įsikūrusios Gintarės Baranauskienės gyvenimą – 32-ejų moterį ištiko insultas. Moteris atvira – 14 metų visas savo jėgas atidavė nebiologinio sūnaus Rimanto, sergančio Proteus sindromu, dėl kurio be sustojimo auga galūnės, gerovei ir vis rasdavo pasiteisinimų nekreipti dėmesio į savo kūno siunčiamus signalus, kol vieną dieną jie smogė pilnu pajėgumu.

Akmenės rajone gyvenančio Gedimino Viliaus gyvenimas prieš 23 metus pasikeitė negrįžtamai – po skaudžios avarijos vaikinas nebevaldo kojų ir gyvena su kitomis šio įvykio paliktomis pasekmėmis. Dabar jis turi vieną svajonę – įsigyti aktyvaus tipo neįgaliojo vežimėlį, kuriam lėšų trūksta visai nebedaug, tačiau vienam įveikti tokią finansinę naštą per sunku.

Perskaitęs istoriją apie vyrą, kuriam atsitiktinai aptiktas galvos smegenų auglys, kaunietis Linas nusprendė papasakoti ir savo istoriją – nusprendus sudalyvauti profilaktinėje programoje, jo galvoje aptiktas 6 cm navikas. 43-ejų Linas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sako, kad pasidalinti savo istorija nori tik dėl vieno – kad ir kiti labiau rūpintųsi sveikata ir ją tikrintųsi, net jei neturi jokių nusiskundimų.

Tapimas mama – euforijos lydimas gyvenimo momentas. Tačiau 27-erių vilnietės Giedrės Kralikauskienės patirtys rodo, kad ne viskas primena filmuose matomus siužetus. Po gimdymo apėmusi euforija taip įsisiūbavo, kad perėjo į pogimdyminę psichozę ir galiausiai atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Ji atvirai dalijasi savo istorija, kad padėtų kitoms nesijausti vienišoms ir sugriautų stigmas, gaubiančias psichikos sveikatą.

8-metis Nojus – energingas, guvus ir visada gera nuotaika pasižymintis berniukas, tačiau dėl įgimtos dešinės kojos deformacijos jau teko patirti ne vieną operaciją, vaikščioti su specialiais aparatais, dedamais ant kojų, tačiau rezultatas būna tik laikinas. Gruodžio pradžioje įvykęs paramos projekto koncertas kas kartą tampa tik pusiaukele, siekiant padėti vaikams. Visi, kurie prisidėti nespėjo, tačiau nori tą padaryti, vis dar kviečiami: https://www.

Sausio 2-ąją bus lygiai metai, kai Lietuva neteko žinomo dainininko, grupės „2 Donatai“ nario Donato Čižausko. Skaudi ir netikėta jauno vyro netektis paliko tuštumą jo kolegų, draugų ir gerbėjų širdyse, tačiau jo kūryba ir toliau skamba, primindama apie visus metus, kuriuos D. Čižauskas praleido scenoje. 2023-ieji prasidėjo skaudžia žinia – sausio 2 d. pranešta, kad mirė vos 33-ejų D. Čižauskas.

Kepenų cirozė – klastinga, lėtai besivystanti liga, per metų metus suardanti kepenų struktūrą, ko pasekoje organas nebegali vykdyti savo funkcijų, o didžiausia klasta slypi tame, kad ši būklė ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų. „Biofirst“ klinikos gydytoja gastroenterologė Dalia Kasperavičiūtė naujienų portalui tv3.lt plačiau papasakojo apie kepenų cirozę, jos klastingumą, išduodančius simptomus bei pasidalino patarimais, kaip apsaugoti kepenis.

41-erių alytiškio Tado Jefišovo gyvenimo kelias nebuvo rožėmis klotas, veikiau duobėtas ir vingiuotas – pasirinkęs netinkamą kompaniją, jis įklimpo į priklausomybę alkoholiui ir nesuskaičiuojamą kiekį kartų buvo patekęs į įkalinimo įstaigas. Tačiau praėjęs pragarą, jis galiausiai suprato, kad jo paskirtis šiame gyvenime kitokia – savo pašaukimą jis atrado sporte ir visai neseniai tapo visatos čempionu „Master Classic Physique“ kategorijoje.

Kalėdos Katažinos ir Deivydo Zvonkų namuose visada būna pilnos šilumos, jaukumo, vaikų klegesio ir svarbiausia – su artimiausiais žmonėmis šalia. K. Zvonkuvienė atvėrė širdį ne tik apie šeimos šventes, bet ir apie savo brangiausią turtą – vaikus, iš kurių kasdien mokosi pati.

Žymios hipnoterapeutės, keturių vaikų mamos Otilijos Diaz gyvenimo kelias buvo pilnas įvairių netikėtų posūkių – nenusisekusi pirmoji santuoka, nelengvos skyrybos, galiausiai vėl įsiplieskusi meilė ir netikėta staigi vyro mirtis, po kurios ir atrado savo hipnoterapeutės kelią. Otilija – ne tik keturių vaikų mama ir profesionali hipnoterapeutė, bet ir knygų autorė, gydančios muzikos kompozitorė bei alchemikė, dirbanti su kvapais. Tačiau apie viską nuo pradžių.

42-ejų palangiškė Kristina šiandien dėkoja likimui, kad iš Jungtinės Karalystės, kurioje pragyveno daugiau nei dešimtmetį, šis ją nuvedė į Ispaniją. Ne dėl saulės ar gerų orų – tik čia ji pagaliau pateko pas gydytojus, kurie rado paaiškinimą jos prastai savijautai ir diagnozavo klastingą ligą – kiaušidžių vėžį. Kristina (pavardė redakcijai žinoma) kupina ryžto ir yra tvirtai įsitikinusi: ateis diena, kai galės džiaugtis išgirdusi žodžius apie pasiektą remisiją. O kol kas jai tenka kovoti.

Į Vilniuje įsikūrusį pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisą, kuriame dienas leidžia paliatyvūs pacientai, atkeliauja Kalėdos – puošiama kiekviena palata, puošiama eglutė. Šventinė nuotaika keliauja ir į namų hospiso pacientų namus. Devynerius metus hospise dirbanti slaugytoja Ana Kovalevska nusišypso: ne tik prieš šventes, bet ir kiekvieną dieną čia kiekvienas apgaubiamas meile ir rūpesčiu.

Žinomo dainininko, operos solisto Merūno Vitulskio darbotvarkė visuomet pilna ir retai joje rasite tuštesnį tarpą. Tačiau Kalėdos be jokios išimties yra laikas, kai visa šeima būna drauge ir prisimena tikrąją šių švenčių prasmę. Kalbėdamas apie gražiausias metų šventes, Merūnas pabrėžia – tai metas, kai daug dėmesio skiriama tradicijoms, kurias ne tik puoselėja kartu su žmona Erika, bet ir perduoda vaikams. „Jeigu savo vaikams to neperduosi, niekas už tave to nepadarys“, – sako dainininkas.

Artėja gražiausios žiemos šventės – Kalėdos, per kurias norisi brangiausius žmones apipilti gražiausiomis dovanomis. Tačiau viena dovana turėtų būti pamiršta, tai – gyvūnai, kurie tampa ne džiaugsmu, o našta ir dalį jų ištinka žiaurus likimas. Gamtininkas Gerardas Paškevičius, daugeliui geriau žinomas kaip Džiunglių žmogus, kviečia prieš šventes prisiminti aukso vertės žodžius: „Gyvūnas – ne dovana, tai įsipareigojimas“ ir prieš dovanojant kam nors augintinį gerai apsvarstyti šį sprendimą.

Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“ – LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius pastebi, kad dažnai padidėjęs kraujospūdis nesukelia jokių simptomų. Dar opesnė problema – ši būklė diagnozuojama vis jaunesniems asmenims. Daugelis puikiai žino, kad optimalus arterinis kraujospūdis yra iki 120 / 80 mmHg.

Klaipėdos rajone įsikūrusių Erikos ir Aivaro didžiausias noras – kad jų trimetis sūnus Domantas pradėtų vaikščioti. Berniukui diagnozuota centronuklearinė miopatija RYR1 geno patologija, lemianti nugaros ir kojų raumenų silpnumą, tačiau šeima nenuleidžia rankų ir tiki, kad atkaklaus darbo su specialistais pagalba noras virs realybe. Prie to, kad tikslo siekti būtų lengviau, galime prisidėti kiekvienas – Domantas tapo šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojumi.

Prieš trejus su puse metų vilniečių Navickų šeimą aplankė triguba laimė – jiems gimė trynukai Nikolė, Markas ir Marija. Trynukų mama Karolina Navickienė šypsosi, kad vienu metu tapti ne vieno, o net trijų vaikų mama kelia tam tikrų iššūkių, bet viską atperka trigubas džiaugsmas. Namuose bėgiojant trims 3,5 metų vaikučiams, šurmulio čia niekad netrūksta, ypač jiems grįžus iš darželio.

Prieš vos daugiau nei pusę metų panevėžietė Sandra atsisveikino su savo trimete dukrele Milana. Mažylės gyvybę pasiglemžė reta kraujo liga – mielodisplazijos sindromas. Mama atvira – širdį drasko begalinis skausmas ir joks laikas jo neužgydys, bet tenka susiimti, gyventi toliau, tačiau dukrelės atminimą ji įprasmina darydama gerus darbus, prie kurių kviečia prisidėti visus. Jau anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalinosi Sandros ir jos dukrelės Milanos istorija.

Aukštas arterinis kraujospūdis – daugelio sveikatai ir gyvybei pavojingų būklių rizikos veiksnys. Medikai jau daugybę metų kalba, kaip svarbu matuoti kraujospūdį ir žinoti jo vertes, nes dažnai ši būklė aptinkama pavėluotai, kai aptinkami jo palikti pažeidimai.  LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikų vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus teigimu, jau nuo 20 metų reikėtų pradėti matuoti kraujospūdį ir sekti jo rodmenis.